Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1297-259/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-24Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-20
Bylos Nr.
2A-1297-259/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12208-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
valstybės įmonės Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1297-259/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12208-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.12.2.; 2.3.3.1.;3.3.1.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3174-775/2016 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei A. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti valstybei nuosavybės teise priklausančias ir ieškovės patikėjimo teise valdomas baro patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 106,88 kv. m., patalpos pažymėtos 2, 3b, 4, 5b, 6a, 6b, 6c, 6d, 7, 8, 9), esančias (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, t. y. išmontuoti neteisėtai įstatytas duris į patapą, pažymėtą 9, ir sienoje liksiančią ertmę užmūryti, išmontuoti apšiltinimo medžiagas nuo patalpoje, pažymėtoje indeksu 7, esančios sienos, atlaisvinti baro patalpas, išnešant visus baldus ir šiukšles. Ieškovė nurodė, kad Valstybės turto fondas nuo 2013-02-28 patikėjimo teise valdė, o nuo 2014-10-01 Turto bankas patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – barą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios patalpos turi vieną atskirą įėjimą iš kiemo pusės, patalpų durys yra rakinamos, o galimybę patekti į patalpas turi tik ieškovės darbuotojai. Nėra jokių kitų durų ar angų, kurios šias patalpas jungtų su kitiems asmenims priklausančiomis patalpomis, taip pat nėra jokių bendrai naudojamų patalpų. Ieškovei vykdant metinę inventorizaciją 2015 m. sausio mėn. nustatyta, kad baro patalpos yra neteisėtai naudojamos trečiųjų asmenų: patalpos prišiukšlintos, ant laiptų ir patalpoje pastatyta sofa, stalas, patalpos, pažymėtos indeksu 7, sienos, skiriančios baro patalpas ir greta esančias atsakovei priklausančias patalpas, yra apšiltintos iš baro pusės, koridoriaus patalpoje, pažymėtoje indeksu 9, yra naujai įstatytos durys. Ieškovė, nustačiusi pažeidimus, 2015-02-16 ir 2015-03-27 raštais kreipėsi į atsakovę dėl pažeidimų pašalinimo, tačiau atsakovė jokių veiksmų neatliko. Atsakovė jau ir anksčiau buvo savavališkai užėmusi ieškovės valdomas patalpas, tačiau pareikalavus jas atlaisvino. Atsakovė nurodytais veiksmais pažeidė ieškovės ir turto savininko teises. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, teikdama negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad ji yra turto savininkė ir savo teisių pažeidimą, o VĮ Turto bankas nėra ginčo patalpų savininkė. Be to, baro patalpos dar 2005 m., kai atsakovė įsigijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nebuvo rakinamos, ten nakvodavo asocialūs asmenys, jie ten ir sunešė ieškovės nurodytus daiktus, atsakovė jokių daiktų nurodytose patalpose nėra palikusi. Tarp patalpos 3b ir namo laiptinės plane yra pažymėtos durys, tačiau natūroje durų nėra, iš laiptinės, į kurią yra pagaliuku užkištos durys iš lauko, galima laisvai patekti į baro patalpą. Kai atsakovė įsigijo minėtus du butus, durys buvo tik tarp patalpos 9 ir trims butams (13, 14 ir 15) bendrai priklausančios patalpos 9-3. Kadangi durys buvo senos, atsakovė savo lėšomis pakeitė duris naujomis. Be to, atsakovė nurodė, jog jokių apšiltinimo darbų nėra atlikusi, o įspėjimų iš ieškovės negavo, nes jie siųsti ne atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti neteisėtai įstatytas duris tarp patalpų 9-3 (23,72) ir 9 (6,12), esančias (duomenys neskelbtini); kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės 19,18 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė patikėjimo teise valdo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Todėl, remdamasis CK 4.110 str., kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turtą, turi teisę savo teises ginti nuo pažeidimų CK 4.98 str. pagrindu, teismas konstatavo, jog ieškovė turi teisę reikšti negatorinį ieškinį. Remdamasis 1980 m. pastato kadastrinių matavimų duomenimis, teismas nustatė, jog tuo metu patalpoje pažymėtoje indeksu 9 (6,12) buvo užfiksuotos dvejos durys (b. l. 14). 2015-12-10 vietos apžiūros metu nustatyta, jog užlipus laiptine į antrą aukštą, pirmųjų durų nėra ir nematyti jokių požymių, kad jos kada nors būtų buvę, o patalpą 9 (6,12) nuo koridoriaus 9-3 skiria durys. Atsižvelgdamas į tai, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 7, 8 ir 9 patikėjimo teise valdomos VĮ Turto banko, o atsakovė, įsistačiusi naujas duris ir turėdama nuo jų raktą, neteisėtai patenka į bendro naudojimo koridorių 9-3 per valstybei nuosavybės teise priklausančią patalpą 9, nors kitoje namo pusėje yra kita laiptinė, kuria atsakovei priklauso naudotis, teismas konstatavo, jog atsakovė pažeidžia ieškovės teises. Teismo vertinimu, atsakovė nuo 2009 metų žinodama, jog patalpa 9 patikėjimo teise yra valdoma ieškovės, iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad minėta patalpa galėtų naudotis teisėtai, todėl teismas įpareigojo atsakovę išmontuoti neteisėtai įstatytas duris į patalpą, pažymėtą indeksu 9, tačiau kitą ieškovės reikalavimo dalį atmetė, nes vertino, jog įpareigoti atsakovę užmūryti sienoje likusią ertmę nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui nuotraukas, kaip minėta durų anga atrodė iki atsakovės durų įstatymo. Jose matyti, jog durų anga buvo užkalta lentomis ir šiltinimo vata (b. l. 72), taigi, teismo vertinimu, durų anga prieš įstatant duris nebuvo užmūryta, todėl atsakovei įvykdžius įpareigojimą išmontuoti duris, ieškovė pati turėtų spręsti kaip sutvarkyti durų angą.Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad sieną apšiltino ir daiktus bei šiukšles į baro patalpas sunešė atsakovė, todėl šią ieškinio dalį taip pat atmetė. Nurodė, kad 2015-01-14 turto apžiūros akte nurodyta, jog galima įtarti, kad siena apšiltinta kaimynų iš antro aukšto (b. l. 27), tačiau tai tik ieškovo darbuotojų spėjimas, kuris jokiais įrodymais nepatvirtintas. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovė į ieškovo patalpas sunešė šiukšles ir baldus. 2009-2010 metų savivaldybės aktai ir raštas šių aplinkybių nepatvirtina, nes neaišku, kokiu pagrindu savivaldybė ir tuo metu padarė išvadą, kad daiktai priklausė atsakovei. Neaišku, kas 2010 metais tuos daiktus iš patalpų pašalino, nes byloje įrodymų, kad daiktus pašalino atsakovė, nėra. Kaip paaiškino atsakovė ir liudytojas T. I., kadangi laukinės durys dažnai būdavo be spynos ir nerakinamos, baro patalpose lankydavosi asocialūs asmenys, ypač atšalus orams, juos net reikėdavo išvaryti. Tikėtina, jog jie ir pritempė tų daiktų, paliko šiukšles.Teismas, nusprendęs ieškinį patenkinti iš dalies (40 proc.), atitinkamai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendė, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 11 p.), todėl iš atsakovės valstybei proporcingai priteistina 16,40 Eur žyminio mokesčio ir 2,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos 300 Eur išlaidos už atsiliepimo parengimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas ir atsakovė įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti neteisėtai įstatytas duris tarp patalpų 9-3 (23,72) ir 9 (6,12), esančias (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šią ieškinio reikalavimo dalį atmesti; likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Asmuo, pareiškęs negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu privalo įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės pažeistos. Šiuo atveju ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, t. y. neįrodė, kuo atsakovė jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje 9-3/23,72 kv.m., buvusias ir teisėtai įstatytas duris pakeisdama naujomis, pažeidė ieškovės teises. Teismas sprendime taip pat nenurodė jokios kitos teisės normos, kurią atsakovė pažeidė. Ginčo byloje nėra, kad antrajame pastato aukšte trims butams (13, 14 ir 15) po 1/3 dalį priklauso koridorius 9-3/23,72 kv.m. (b. l. 48-52). Tai, kad durys tarp patalpos 9-3 ir patalpos 9 (priklausančios ieškovei) įstatytos teisėtai ir jos nurodytos viešajame registre, patvirtina tiek ieškovės pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, tiek 1994-11-21 patalpų planas, patvirtintas registro įmonės, tiek ir atsakovės pateiktas planas (b. l. 53-54). Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Tai reiškia, kad atsakovė, būdama bendraturtė patalpos 9-3/23,72 kv.m. (jai priklauso 2/3 šios patalpos) turėjo teisę šioje patalpoje esančias susidėvėjusias duris pakeisti naujomis durimis. Taigi, teismo sprendimu, kuriuo patenkintas šis ieškovės reikalavimas, akivaizdžiai pažeistos atsakovės, kaip turto savininkės teisės, numatytos CK 4.37 straipsnyje.Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. Ginčas tarp šalių yra dėl atsakovės naujai įstatytų durų, esančių namo antrajame aukšte tarp patalpų 9/6,42 (priklausančios ieškovui) bei patalpos 9-3/23,72 kv.m. (priklausančios po 1/3 dalį šio namo 13, 14 ir 15 butų savininkams). Teismas neatsižvelgė ir nesivadovavo byloje šalių pateiktais rašytiniais įrodymais - planais, kurie patvirtina, kad durys tarp minėtų patalpų 9 ir 9-3 registro įmonės sudarytuose planuose jau buvo įrengtos ir nurodytos 1994-05-20 (b. l. 20, 53), t. y. jos jau buvo iki patalpų pardavimo pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ankstesniems butų savininkams. Atsakovė 13-ojo ir 15-ojo butų savininke tapo 2005-07-28 bei 2005-10-28 (b. l. 48-49, 52).Teismas nevertino atsakovės paaiškinimų bei liudytojo T. I. parodymų, kad ginčo durys tarp patalpos 9 ir 9-3 buvo įrengtos seniai, tačiau nesant rakinamai pastato laiptinei, asocialūs asmenys naudojosi ieškovei priklausančiomis neveikiančio baro šiame pastate patalpomis ir ginčo durys šių asmenų buvo sugadintos, sulaužytos, todėl atsakovė savo lėšomis jas pakeitė naujomis. Ieškovė šioje byloje neneigė, kad užlipus laiptine į antrą aukštą, barui priklausanti patalpa 9/6,42 nuo laiptinės pusės nebuvo izoliuota. Tai, kad tarp laiptinės ir patalpos 9/6,42 niekada nebuvo durų, kad nebuvo įrengtos net jokios durų staktos, konstatuota teismui nuvykus į vietą 2015-12-10 vietos apžiūros metu.Teismas įpareigojo atsakovę išmontuoti duris, kurias nurodė kaip neteisėtai įstatytas. Tačiau neteisėtai įstatytomis durimis galima būtų laikyti tik tuo atveju, jei jų nebūtų buvę. Atsakovei įsigyjant pastato antrajame aukšte esančius 13-tą ir 15-tą butus, durys tarp patalpos 9 ir 9-3 jau buvo, ir tai patvirtina (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla bei (duomenys neskelbtini) buto namo techninės apskaitos byla (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)). Šie rašytiniai įrodymai dar kartą patvirtina, kad ginčijamos durys tarp ieškovės bei atsakovės įsigytų patalpų buvo ir šios durys buvo įrengtos teisėtai. Tai, kad atsakovė susidėvėjusias, tačiau teisėtai pastatytas duris pakeitė naujomis durimis, nesudarė pagrindo pirmos instancijos teismui teigti, kad durys įstatytos neteisėtai ir įpareigoti atsakovę jas išmontuoti.Teismo sprendimas neatitinka ieškovės reikalavimui. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę atstatyti į padėtį, buvusią iki atsakovės neteisėtų veiksmu atlikimo, išmontuoti neteisėtai įstatytas duris. Teismas sprendime nurodė, kad tenkina šį reikalavimą, tačiau nenurodė, kodėl neįpareigoja atsakovės atstatyti į pirmykštę padėtį, t. y. grąžinti senas duris.Teismo išvada, kad atsakovė nuo 2009 m. žinojo, jog patalpa patikėjimo teise yra valdoma ieškovės, tačiau iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad minėta patalpa galėtų naudotis teisėtai, nesusijusi su ieškovės ieškinio dalies tenkinimu. Pati ieškovė nesirūpino jai turto patikėjimo teise nuo 2014-09-30 suteiktomis patalpomis. Nesirūpino ir šio turto savininkas, kad jam priklausanti patalpa 9/6,42 (koridorius) būtų izoliuota nuo visam namui priklausančios laiptinės. Pastato antrajame aukšte esančių butų savininkai bei jų šeimos nariai naudojosi šia laiptine, todėl nekilo jokių ginčų dėl patekimo į jiems priklausančias patalpas per ieškovei priklausančią patalpą 9, nes ji nesugebėjo izoliuoti jai priklausančios patalpos nuo bendros namo laiptinės įstatant duris.Teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas, riboja antrojo aukšto 13, 14 ir 15 butų savininkų teises kreiptis su ieškiniu į teismą dėl servituto per ieškovei priklausančią patalpą 9/6,42 kv.m. nustatymo. Nors teismas sprendimu atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl durų angos panaikinimo neįpareigojo atsakovės panaikinti angos, tačiau nurodė, kad „pati ieškovė turėtų spręsti angos užmūrijimo klausimą“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nors name yra dvi laiptinės, tačiau normali laiptinė yra tik viena, ir tai konstatuota teismui pateiktame antstolio V. K. 2015-08-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tai, kad neįmanoma naudotis kita laiptine, 2015-12-10 teismo posėdyje teigė ir liudytoju apklaustas 14-ojo buto savininkas T. I.. Todėl teismui sprendime nurodžius, kad ieškovė gali pati spręsti angos, kurioje įrengtos durys, užmūrijimo klausimą, atsakovei bei šio namo 14-ojo buto savininkui bus nepagrįstai atimta galimybė patekti į savo butus naudojantis normalia laiptine ir kitoje byloje sprendžiant servituto nustatymą per ieškovei priklausančią patalpą 9, esančią antrajame namo aukšte.Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad patenkino 40 % ieškinio reikalavimų ir priteisė atsakovei tik 300 Eur turėtų advokato paslaugų išlaidų. Apeliantės nuomone, ieškovės atmesti 75 % reikalavimų, todėl apeliantei turėjo būti priteisti 375 Eur. Taip pat teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė 19,18 Eur išlaidų valstybei, nurodydamas, kad ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nurodė tokias faktines jos teisų pažeidimų aplinkybes - atsakovė įstatė duris į valstybei nuosavybės teise priklausančią, ieškovės patikėjimo teise valdomą patalpą, pažymėtą indeksu 9 ir iki šiol neatlygintinai naudojasi, t. y. vaikšto per patalpą, pažymėtą indeksu 9. Atsakovė šias faktines aplinkybes pripažino, vadinasi jos buvo įrodytos. Patalpa 9 priklauso nuosavybės teise valstybei, o patikėjimo teise - ieškovei, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neturėjo ir šiai dienai neturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpa 9. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatytas ieškovės teisių pažeidimas, pasireiškiantis tuo, kad „atsakovė, įsistačiusi naujas duris ir turėdama nuo jų raktą, neteisėtai patenka į bendro naudojimo koridorių 9-3 per valstybei nuosavybės teise priklausančią patalpą 9, nors kitoje namo pusėje yra kita laiptinė, kuria atsakovei priklauso naudotis“. Jeigu atsakovė nebūtų įpareigota išmontuoti ginčo durų, ieškovė neturėtų galimybės apsaugoti valstybei priklausančios patalpos 9 nuo neteisėto jos naudojimo, patenkant į ją per ginčo duris. Be to, ieškovė neturi jokių duomenų apie anksčiau, anot atsakovės, tarp patalpų, pažymėtų indeksu 9 ir 9-3, buvusias senas duris ir byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus ir liudytojo T. I. parodymus. Ieškovei nuo 2013-02-28 perėmus patikėjimo teise valdyti ginčo patalpas, 2013-05-17 antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, kad „baro patalpos neturi jokių durų ar angų, kurios jungtų jas su šalia esančio pastato patalpomis, nėra jokių bendrai naudojamų patalpų“, prie protokolo pridėtos nuotraukose matyti, kad vieta, kurioje šią dieną yra atsakovės įstatytos durys, yra sandari. Tai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie buvo pateikti teismui ir jo teisingai ištirti. Byloje šios 2013-05-17 užfiksuotos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos. Vadinasi, ieškovei perėmus patikėjimo teise valdyti ginčo patalpas, patalpa 9 ir patalpa 9-3 buvo izoliuotos viena nuo kitos. Ieškovė siekia atkurti šią buvusią padėtį. Kadangi teismas tik įpareigojo atsakovę išmontuoti neteisėtai įstatytas duris, o spręsti dėl durų angos sutvarkymo paliko ieškovei, ieškovė ketina, atsakovei išmontavus ginčo duris, užsandarinti likusią durų angą. Apeliantės minimi planai parodo tik tai, kad 1994 m. tarp patalpos 9 ir patalpos 9-3 buvo durų anga, tačiau neįrodo, kad atsakovė teisėtai įstatė ginčo duris ar kad ieškinio reikalavimas jas išmontuoti atmestinas, t. y. neįrodo, nei kokia buvo situacija tuo metu, kai atsakovė nusprendė įstatyti ginčo duris, nei kad įstatydama duris ir per jas be teisinio pagrindo vaikščiodama per patalpą 9 atsakovė nepažeidžia ieškovės teisių. Be to, pagal byloje atsakovės pateiktą buto Nr. 13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą kadastrinių duomenų nustatymo data yra 2006-06-23, tuo tarpu, remiantis tuo pačiu išrašu, atsakovė nusipirko butą jau 2005-07-28, todėl manytina, kad atsakovė turėjo buto Nr. 13 naujausią kadastrinių matavimų bylą ir privalėjo ją pateikti teismui. Iš paties pirmosios instancijos teismo sprendimo teksto matyti, kad teismas vertino atsakovės paaiškinimus ir liudytojo T. I. parodymus. Tačiau jie negali paneigti oficialiu įrodymu - 2013-05-17 antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu - nustatytų aplinkybių, kad tuo metu patalpa 9 nuo izoliuota nuo patalpos 9-3, be to nepaneigia teismo išvados, kad atsakovė, įsistačiusi naujas duris ir turėdama nuo jų raktą, neteisėtai patenka į patalpą 9-3 per patalpą 9, nors kitoje namo pusėje yra kita atsakovei priskirta laiptinė, todėl konstatuotina, kad atsakovė pažeidžia ieškovės teises ir turi išmontuoti neteisėtai įstatytas duris. Apeliantės pateiktos buto Nr. 13 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla bei buto Nr. 15 buto namo techninės apskaitos byla parodo tik tiek, kad 1994-05-20 bei 2005-07-21 kadastrinių matavimų metu tarp patalpų 9 ir 9-3 buvo durų anga, tačiau, ar faktiškai šioje vietoje buvo durys, ar jos buvo įstatytos teisėtai, iš šių dokumentų nėra galimybės nustatyti. Taip pat šie dokumentai rodo padėtį 1994 m. ir 2005 m., o ieškovei perėmus valdyti ginčo patalpas patikėjimo teise ir, 2013-05-17 atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą, nustatyta, kad tarp patalpos 9 ir patalpos 9-3 praėjimo nėra, vieta, kurioje šiai dienai yra įstatytos ginčo durys, buvo sandari. Be to, nepriklausomai nuo to, ar kažkada anksčiau tarp patalpos 9 ir patalpos 9-3 yra buvusios senos durys (teisėtai ar neteisėtai įstatytos) ar laisvas praėjimas, tai, kad šiuo metu atsakovė yra įstačiusi toje vietoje duris, sudaro galimybes vaikščioti per patalpą 9 be jokio teisinio pagrindo ir atsakovė pripažįsta, kad realiai tuo naudojasi, nors galėtų į jai priklausančius butus patekti per jai priskirtą kitą laiptinę iš kitos pusės, t. y. pažeidžia valstybės ir ieškovės teises, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti ieškovę išmontuoti ginčo duris yra teisingas ir pagrįstas. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimas neatitinka ieškinio reikalavimui. Teismas aiškiai nurodė, kad ieškinio reikalavimą išmontuoti duris ir likusią ertmę užmūryti tenkino tik iš dalies, t. y. nurodė atsakovei tik išmontuoti duris ir paaiškino, kad pagal ieškovės pateiktas nuotraukas prie 2013-05-17 antstolio Y. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo durų anga buvo užkalta lentomis ir šiltinimo vata, o ne užmūryta, todėl atsakovei išmontavus duris ieškovė pati turėtų spręsti kaip sutvarkyti durų angą.Atsakovei nepasinaudojus galimybe teismine tvarka prašyti nustatyti servitutą į patalpą 9 ar kitokiu būdu įteisinti naudojimąsi patalpa 9, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti bylą pagal esamą situacija, t. y. kai atsakovė naudojasi patalpa 9 be jokio teisinio pagrindo. Priešingu atveju, teismui atsisakius tenkinti ieškinio reikalavimą išmontuoti ginčo duris tuo pagrindu, kad atsakovė galimai ateityje teismo tvarka nusistatys servitutą į patalpą 9, galėtų susidaryti netoleruotina situacija, kad atsakovei pralaimėjus bylą dėl servituto į patalpą 9 nustatymo, ieškovė nebeturėtų galimybės kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimu dėl neteisėtai įstatytų durų į patalpą 9 išmontavimo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės nuomone, teismas sprendimu teisingai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl patalpų naudotojo patikėjimo teise teisių pažeidimo fakto nustatymo, įrodymų pakankamumo šiam faktui konstatuoti, pažeistų teisių gynimo būdo parinkimo.Byloje nustatyta, jog negyvenamosios patalpos – baras (patalpos pažymėtos indeksais 2, 3b, 4, 5b, 6a, 6b, 6c, 6d, 7, 8, 9), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šias patalpas patikėjimo teise valdo ieškovas VĮ Turto bankas (b. l. 10–11,14). Butas, esantis greta nurodomų patalpų, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. S. (b. l. 12–14), atsakovei taip pat priklauso tame pačiame name gretimai esantis kitas butas Nr. 13 (b. l. 14, 48–49). Atsakovė yra ir greta nurodomų patalpų esančio koridoriaus, plane pažymėto 9-3 (23,32 kv, m) bendrasavininkė. Šiuo koridoriumi ji patenka į savo butus Nr. 13 ir 15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas VĮ Turto bankas įrodinėjo, kad atsakovės veiksmai įstatant naujas duris iš savo koridoriaus į bankui perduotas naudotis patalpas ir to pasekoje atsakovės veikimas naudojantis patikėjimo teise banko valdoma laiptine ir patalpa (plane pažymėta indeksu 9, 6,12 kv. m. ploto, b. l. 14)), pažeidžia ieškovo turtines teises, įstatymo saugomus interesus, todėl byloje bankas reiškė reikalavimus atsakovei: išmontuoti neteisėtai įstatytas duris į patapą, pažymėtą 9, sienoje liksiančią ertmę užmūryti, išmontuoti apšiltinimo medžiagas nuo patalpoje, pažymėtoje indeksu 7, esančios sienos, atlaisvinti banko naudojamas patalpas, išnešant iš jų visus baldus ir šiukšles. Atsakovė neneigė, kad po 2005 metų, kai įgijo du butus (duomenys neskelbtini), įstatė duris praėjime, kuris jungia jai priklausančio koridoriaus (plane pažymėtas 9-3) dalį su ieškovo patikėjimo teise valdoma patalpa (plane pažymėta 9) ir turi nuo šių durų raktą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nurodomas duris įstatė ji, savo iniciatyva, įstatė vietoje buvusių susidėvėjusių senų durų, kad į jai priklausančio koridoriaus (9-3) patalpą nepatektų pašaliniai asmenys iš ieškovo naudojamų patalpų (9,7,9), per į atsakovo turimą laiptinę. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neneigė, kad ji naudojasi ieškovo patikėjimo teisėmis naudojamomis patalpomis-laiptine ir patalpa (9, 6,12 kv. m. ploto), tam, kad galėtų patekti į jai priklausančio koridoriaus dalį ir po to įeiti į jai priklausančius butus, nes taip jos teigimu, patogiau patekti į butus. Atsakovė nurodė, kad nors name yra dvi laiptinės, tačiau normali laiptinė yra tik ta, kuri priklauso valstybei ir kuria patikėjimo teise naudojasi ieškovas. Manė, kad ieškovas neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimų jai, nes nėra patalpų savininkas, taip pat teigė, jog ieškinys nėra pagrįstas, nes ieškovo teisės dėl atsakovės teisėtų veiksmų nėra pažeistos.Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti neteisėtai įstatytas duris tarp patalpų 9-3 (23,72) ir 9 (6,12), esančias (duomenys neskelbtini); kitą ieškinio dalį atmetė.Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovo turtinės teisės ir interesai buvo pažeisti ir turi būti ginami, nes atsakovė, būdama patalpos 9-3/23,72 kv.m. bendraturtė (jai priklauso 2/3 šios patalpos) turėjo teisę šioje patalpoje esančias susidėvėjusias duris pakeisti naujomis durimis. Skunde teigiama, jog teismas neįvertino tų aplinkybių, kad ginčo durys tarp patalpų 9 ir 9-3 registro įmonės sudarytuose planuose jau buvo įrengtos ir nurodytos jau 1994-05-20, vėliau durys asocialių asmenų buvo sugadintos, sulaužytos, todėl atsakovė savo lėšomis jas teisėtai pakeitė naujomis. Teigiama, kad teismas neįvertino ir tų faktinių aplinkybių, jog iki ieškinio pateikimo nekilo jokių ginčų dėl butų savininkų patekimo į jiems priklausančias patalpas per ieškovui priklausančią patalpą 9, nes ieškovas patalpomis nesirūpino ir nesugebėjo izoliuoti jai priklausančios patalpos nuo bendros namo laiptinės įstatant duris.Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį atsakovei dėl pažeistų teisių gynimo, kadangi CK 4.110 straipsnio nuostatos leidžia turto patikėjimo teisės subjektui reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus CK 4.98 straipsnio pagrindu. Byloje taip pat yra nustatyta, kad atsakovės savavališki veiksmai įstatant duris į ieškovui priklausančias patalpas, taip sudarant prielaidas naudotis ir be teisinio pagrindo faktiškai naudojantis ieškovui (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise turimomis patalpomis (laiptine ir patalpa 9), pažeidė ieškovo turtines teises ir įstatymo saugomus interesus. Esant konstatuotoms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis apeliantės argumentai (skundo 9.1 p.), jog ieškovo turtinės teisės ir saugomi interesai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti ir kad ieškovas neturėjo subjektinės teisės reikšti ieškinio atsakovei (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog ginčo durys tarp patalpų 9/6,42 (priklausančios ieškovui) bei patalpos 9-3/23,72 kv.m. (priklausančios po 1/3 dalį šio namo 13, 14 ir 15 butų savininkams) jau buvo įrengtos ir nurodytos dar 1994-05-20 sudarytame plane, iki patalpas įgyjant atsakovei ir kad apeliantė, pakeitusi senas duris naujomis, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovė, įstačiusi savo duris vietoje buvusių ir turėdama raktą nuo naujai įstatytų durų, sudarė sau galimybę naudotis ir faktiškai pradėjo naudotis svetimu turtu, t. y. ieškovui priklausančiomis patalpomis - laiptine ir patalpa Nr.9 be teisėto pagrindo. Dėl šių aplinkybių yra nepagrįstas ir apeliantės teiginys, jog Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas išmontuoti neteisėtai įstatytas duris tarp patalpų 9-3 (23,72) ir 9 (6,12), esančias (duomenys neskelbtini), pažeidžia atsakovės, kaip turto savininkės teises, numatytas CK 4.37 straipsnyje (skundo 9.2 ir 9.3 ir 9.4 p.).Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, jog teismo sprendimas neatitinka ieškovo suformuluotam reikalavimui (skundo 9.5 p.). Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ieškinio reikalavimus grindė tomis aplinkybėmis (faktinis ieškinio pagrindas), jog atsakovė savavališkai įstatė duris, vedančias į ieškovo turimas patalpas, dėl ko sudarė sau galimybę naudotis ir faktiškai naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis. Vienas iš ieškinio reikalavimų (ieškinio dalykas) buvo prašymas įpareigoti atsakovę išmontuoti neteisėtai įstatytas duris tarp patalpų 9-3 (23,72) ir 9 (6,12), esančias (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo faktinės aplinkybės, kurių pagrindu teismas sprendė dėl durų įrengimo neteisėtumo, to pagrindu atsiradusio ieškovo teisių pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti nustatytą teisių pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę sienoje liksiančią ertmę užmūryti, kai bus įvykdytas reikalavimas pašalinti neteisėtai įstatytas duris. Tik pats patalpų savininkas ar naudotojas turi teisę pasirinkti patalpų izoliavimo būdą ir priemones šiam tikslui pasiekti. Esant nurodytiems motyvams, kolegija vertina, kad skundžiamas teismo sprendimas visiškai atitinka suformuluotam reikalavimui byloje. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantės nurodomų aplinkybių (skundo 9.6 p.), jog ieškovas nepakankamai rūpinosi jam patikėjimo teise suteiktomis patalpomis, nes patalpų neizoliavo, neįstatė durų kad izoliuoti patalpos, pažymėtos indeksu 9 nuo laiptinės, kadangi jos neturi jokios reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Turto savininkas ar patikėjimo teise turtą valdantis asmuo turimomis turtinėmis teisėmis gali naudotis savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.). Ta aplinkybė, kad valdomų patalpų (t. y. vidinių patalpų-laiptinės nuo patalpos Nr. 9) VĮ Turto bankas neizoliavo, atsakovės teisių niekaip nepažeidė ir nesudarė prielaidų atsakovei naudotis šiomis patalpomis. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės manymus, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas riboja namo antrojo aukšto 13, 14 ir 15 butų savininkų teises kreiptis su ieškiniu į teismą dėl servituto per ieškovei priklausančią patalpą 9/6,42 kv.m. nustatymo (skundo 9.7 p.). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Šios įstatymo nuostatos Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimas nepaneigia ir neužkerta kelio atsakovei kreiptis su reikalavimu į teismą dėl servituto nustatymo ieškovo valdomose patalpose. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies, 40 procentų apimtimi, todėl apeliacinis skundas toje dalyje, kur apeliuojama į tai, jog teismas neteisingai byloje paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atmestinas (CPK 93 str. 2 d., 178 str.).Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 2,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičLeonas JachimavičiusArvydas Žibas