Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2025 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. D. 2025 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) A. P. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad 2025 m. kovo 6 d. 14.45 val. Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), Vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš Nissan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios didžiausia leidžiamoji masė yra 2170kg ir priekabos iIFOR, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leidžiamoji masė yra 1600 kg, bendra junginio didžiausia leidžiamoji masė 3770kg neturėdama teisės, kategorijos vairuoti tokio transporto priemonių junginio. Nutarimu A. P. paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams.

Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundas tenkinamas.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas vairavo transporto priemones neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. 2025 m .kovo 6 d. 14.45 val. Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš Nissan, valstybiniu numeriu, (duomenys neskelbtini) kurios didžiausia leidžiamoji masė yra 2170 kg ir priekabos ilFOR, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leidžiamoji masė yra 1600 kg, bendra junginio didžiausia leidžiamoji masė 3770 kg, neturėdama teisės, kategorijos vairuoti tokio transporto priemonių junginio. Kaip matyti, iš Vairuotojų registro duomenų, A. P. 2024 m. gegužės 8 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikia teisę vairuoti AM, B, B1 kategorijų transporto priemones. A. P. neturi ir niekad neturėjo teisės vairuoti BE kategorijos transporto priemones. Pritartina Institucijos argumentams, kad A. P. inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Automobilio, priskirto B kategorijai, ir junginių, kuriems vairuoti reikalinga BE kategorija, vairavimas, jo ypatybės skiriasi tiek važiuojant tiesiąja, tiek manevruojant, tiek stabdant, nes skiriasi gabaritai, manevruojant skiriasi posūkio spinduliai ir pan.. Pažymima, kad tuo pačiu didėja pavojus kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Šiems vairavimo įgūdžiams įgyti ir išlaikyti BE kategoriją asmenys mokosi, laiko egzaminus. Teisiniu požiūriu vertinant A. P. veikimą pažymėtina, kad eismo įvykio atveju ne tik jai, bet ir kitiems eismo dalyviams kyla teisinės pasekmės, kai tokiu atveju negalioja civilinės atsakomybės draudimai ir kyla problemų su žalos atlyginimu. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Taigi, iš teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad A. P. padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje yra pilnai įrodytas.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta ir administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, tai yra paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemone.

Nagrinėjamo administracinio nusižengimo byloje Institucija skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nustatė vieną administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad A. P. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ko rezultate paskyrė ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimaliausią baudą ir kartu taikė minimaliausią teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Vis tik, teismas įvertinęs tiek skundo argumentus, tiek A. P. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, ją charakterizuojančią medžiagą, ir aukščiau nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sprendžia, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninant A. P. teisinę padėtį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės.

Kaip matyti iš bylos duomenų administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. neginčija padaryto administracinio nusižengimo, dėl jo gailisi ir prisiima visas iš to kylančias pasekmes. Vis tik, įvertinus pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus teismas sprendžia, jog administracinį nusižengimą, šiuo atveju, A. P. padarė ne tyčia, o neatsargia kaltės forma, tai yra dėl nerūpestingumo. Teismas įvertina A. P. tiek skunde, tiek teismo posėdyje išdėstytus argumentus, kad ji ieškojo pirkti karvės, pažįstama pasiūlė karvę pirkti ir reikėjo važiuoti karvę parsivežti, todėl ji tiesiog išsinuomojo priekabą nepagalvojus ir nepaskaičiavus junginio svorio – tiesiog pakankamai neįvertino, kad vairuojamo transporto priemonių junginio bendra didžiausioji leidžiamoji masė viršys 3500 kg ir, kad reikės kitos vairavimo kategorijos, o ji su savo turimomis kategorijomis vairuoti negali. Toks A. P. situacijos vertinimas negali būti laikomas tyčiniu veikimu, kadangi akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo elgėsi neatsargiai dėl nerūpestingumo, kas žinoma jokia prasme nešalina jo administracinės atsakomybės, tačiau yra vienas iš pagrindų sprendžiant dėl teisinės padėties švelninimo. Teismui taip pat pateikti įrodymai, kad paskirta 300 Eur bauda yra sumokėta 2025 m. balandžio 15 d., kas patvirtina, kad A. P. prisiima atsakomybę už padarytą nusižengimą ir vykdo paskirtą nuobaudą. Be to, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (2025 m. balandžio 16 d. duomenimis) A. P. nėra bausta administracine tvarka ir šis administracinis nusižengimas yra pirmas, kas leidžia A. P. vertinti kaip pavyzdingą ir taisyklių besilaikančią vairuotoją, o nagrinėjamas administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktinio pobūdžio. Šios aplinkybės rodo, jog A. P. nėra susiformavusi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, laikosi KET reikalavimų, o šiuo atveju jos padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, sąlygotas asmens suklydimo dėl stresinės situacijos, nes reikėjo parsivežti nusipirktą karvę. Teismas įvertina ir tai, kad tiek A. P., tiek jos tėvai gyvena ne mieste, o kaimiškoje vietovėje, verčiasi ūkininkavimu ir susiekimui reikalinga teisė vairuoti, be to A. P. turi prižiūrėti senyvus, ligotus tėvus. Šios aplinkybės buvo nurodytos skunde, taip pat jas patvirtino ir A. P. teismo posėdžio metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo ir yra pagrindas manyti, kad dėl nusižengimo padarė tinkamas išvadas ir naujų nusižengimų nedarys, juo labiau, kad byloje esantys duomenys iš esmės ją charakterizuoja kaip teigiamą asmenybę.

Visi aukščiau aptarti duomenys neabejotinai, išskirtinai teigiamai charakterizuoja A. P., teismas nustatė mažesnį A. P. pavojingumą, vertinant ir kitų administracinių nusižengimų bylų kontekste, kuriose asmenys nubaudžiami už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, taip pat įvertinama ir asmens kaltės forma. Todėl konstatuojama, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl A. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas keistinas ir A. P. netaikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones).

Aptartų duomenų visumoje daroma išvada, kad Institucijos priimtas nutarimas konstatavus administracinį nusižengimą buvo teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismas plačiau įvertino tiek administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. asmenybę bei veiksmus po administracinio nusižengimo padarymo ir konstatuoja, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirtos administracinio poveikio priemonės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai skundžiamas Institucijos nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) neskiriant A. P. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.