Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „B2Kapital“ ieškinį dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, pareikštą atsakovei R. B., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš esančių byloje rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius AB „IPF Digital Lietuva“, 2017-07-20 su atsakove sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 800,00 Eur paskola. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimo plane nurodytas įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 1440 dienų laikotarpį (48 mėn.). Atsakovė nevykdė sutartinių prievolių – nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, todėl pradinis kreditorius 2018-01-04 pranešimu dėl sutarties nutraukimo nutraukė Sutartį 2018-01-26. Pagal 2017-10-31 susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210 pradinis kreditorius 2018-01-29 perleido savo reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovui UAB „B2Kapital“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas informavo atsakovę 2018-01-29 raštišku pranešimu apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.

Dėl skolos priteisimo.

Pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė R. B. 2017-07-20 sudarė vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 2283648, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė 800,00 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo plane išdėstytą paskolą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą grąžinti visą kreditą laiku pagal Sutarties sąlygas. Atsakovė uždelsė sumokėti Sutartyje nurodytus mokėjimus, todėl paskolos davėjas vienašališkai nutraukė sutartį, sudarytą su atsakove. Atsakovė negrąžino 786,26 Eur kredito dalies. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovės 786,26 Eur dydžio negrąžinto kredito ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo palūkanų.

Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1, 4.1 punktais ir Sutarties specialiosiomis sąlygomis už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo, be kita ko, mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas, metinė palūkanų norma 39,39 proc. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovas, po reikalavimo teisės į atsakovės skolą įgijimo (2018-01-29), prašo priteisti 635,93 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2017-11-25 iki 2020-04-13, t. y. už 2 metus ir 5 mėnesius. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius: be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas bendros vartojimo kredito kainos kontrolės institutas atskiras nuo sutarčių sąlygų kontrolės taikant nesąžiningų sąlygų institutą, nes skiriasi šių dviejų institutų taikymo pagrindai ir pasekmės. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę ne pripažinti nesąžiningą sutarties sąlygą negaliojančia, o sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Šie du institutai gali būti taikomi greta, t. y. vartojimo kredito sutarties sąlygą įvertinus pagal CK 6.228⁴ straipsnyje nustatytus nesąžiningų sąlygų kriterijus, po to, jei reikia arba tiek, kiek netaikoma pagal CK 6.228⁴ straipsnį (pvz., jei tai yra pagrindinį dalyką apibrėžianti sąlyga ir ji yra aiški ir suprantama), taikomas Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 69 punktas).

Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė į atsakovės skolą perleista 2018-01-29, ieškovas mokėjimo palūkanas skaičiuoja nuo sutartinės prievolės praleidimo termino 2017-11-25 iki 2020-04-13. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl kokių priežasčių jis nesikreipė į teismą daugiau nei du metus didindamas atsakovės įsiskolinimą (mokėjimo palūkanų, delspinigių sumą). Ieškovas nurodo, kad susisiekė su atsakove dėl skolos padengimo, žodžiu buvo sutartas atsiskaitymas skolą mokant dalimis, atsakovė atliko dvi įmokas – 2018-12-31 sumokėjo 20,00 Eur, 2019-02-13 sumokėjo 20,00 Eur, viso – 40,00 Eur. Ieškovas nedetalizavo, kodėl atsakovei nevykdant susitarimo – paskutinis mokėjimas atliktas 2019-02-13, jis į teismą kreipėsi tik 2020-04-17 (ieškinys parengtas taip pat 2020-04-17). Atsakovo pasyvumas nesuderinamas, be kita ko, su teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Atsižvelgiant į tai, kad duomenų pateisinančių atsakovo pasyvumą byloje nėra bei į naujausią aktualią kasacinio teismo praktiką ieškovo reikalavimas dėl 635,93 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2017-11-25 iki 2020-04-13 mažintinas, palūkanas skaičiuojant už 1 metų laikotarpį, taikant Sutarties specialiosiose sąlygose numatytą terminų skaičiavimo tvarką (metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – 30 dienų). Taigi kadangi atsakovė nevykdė sutartinių prievolių (Sutarties 4.1 p.) tinkamai ir laiku, praleido mokėjimo terminus ieškovui iš atsakovės priteistina 309,71 Eur (1 m. (360 d.) * 786,26 Eur * 39,39 %) mokėjimo palūkanų už 1 metų laikotarpį.

Dėl 39,39 proc. mokėjimo palūkanų.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010), taigi atsakovei nustojus vykdyti prievoles pagal Sutartį ir pradiniam kreditoriui vienašališkai nutraukus Sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais neišnyko. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte ir Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 39,39 procentų mokėjimo palūkanų metinė norma, palūkanos skaičiuotinos nuo negrąžintos paskolos sumos (kas mėnesį) iki visiško paskolos grąžinimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui 786,26 Eur skolą (CPK 178 str.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 39,39 proc. mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos 786,26 Eur kredito sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 5.1 punktas, Sutarties specialiosios sąlygos). Kadangi buvo sumažinta ieškovui priteistinų mokėjimo palūkanų suma, proporcingai mažintina ir priteistinų delspinigių suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 128,00 Eur delspinigių už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas iš dalies.

Ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 98,64 Eur delspinigių (1095,97 Eur (786,26 Eur + 309,71 Eur) * 180 d. * 0,05 % = 98,64 Eur), (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 1194,61 Eur (786,26 Eur + 309,71 Eur + 98,64 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-17) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 82,80 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 27,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 80 str. 7 d., CPK 93 str. 2 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 786,26 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 26 ct) skolą, 309,71 Eur (tris šimtus devynis Eur 71) mokėjimo palūkanas, 39,39 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 786,26 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 98,64 Eur (devyniasdešimt aštuonis Eur 64 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1194,61 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-17) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 27,00 Eur (dvidešimt septynis Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „B2Kapital“, į. k. 225516770, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.