Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas, e2-11301-1026/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-24
Bylos Nr.: e2-11301-1026/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00724-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Vaida Motiejūnienė (pirm.)
Ieškovas: R. S.
Atsakovas: G. S.
Trečiasis asmuo: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministeijos, Kauno apskrities policijos vyriausiasis komisariatas, UAB ,,Intrum Lietuva '', Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, VSDFV Klaipėdos skyrius

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-11301-1026/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00724-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant Ievai Aglinskienei,dalyvaujant ieškovei R. S.,nedalyvaujant ieškovės R. S. atstovui advokatui E. U.,nedalyvaujant atsakovui G. S.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams V. Z., N. B., V. K., S. U., uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, Kauno apskrities policijos vyriausiajam komisariatui, M. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui bei Panevėžio skyriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai V. Z., N. B., S. U., V. K., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Kauno apskrities policijos vyriausiasis komisariatas, M. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius bei Panevėžio skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė R. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (2022-02-22 Nr. DOK-23521), kuriuo prašo:

- nutraukti ieškovės ir atsakovo G. S. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „J.“, o atsakovui – „S.“;

- nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ (antstolis R. B.) po santuokos nutraukimo lieka ieškovės asmeniniu įsipareigojimu, o kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), Kauno apskrities policijos vyriausiajam komisariatui, antstoliams S. U., V. K., N. B., V. Z. po santuokos nutraukimo lieka atsakovo asmeniniais įsipareigojimais.

- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Laikui bėgant išryškėjo ieškovės ir atsakovo charakterių skirtumai ir prasidėjus nesutarimams šalys ėmė gyventi atskirai. Šalys negyvena kartu jau 3 metus. Santuoka yra faktiškai iširusi, o sprendimas ją nutraukti yra galutinis bei gerai apgalvotas. Skirti terminą susitaikymui nėra prasmės, nes tai nepakeis santuokinių santykių. Šalys neturi jokio nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką. Šalys 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo sudariusios vedybų sutartį, bet sutartis buvo nutraukta. Ieškovė turi asmeninę kreditorę UAB „Intrum Lietuva“ (antstolis R. B.), atsiradusią iki santuokos sudarymo, kuri po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės kreditore. Atsakovo asmeniniai kreditoriai yra VSDFV Klaipėdos, Panevėžio skyrius, VMI prie LR FM, Kauno apskrities policijos vyriausiasis komisariatas, M. K., antstoliai, vykdantys išieškojimus: S. U., V. K., N. B., V. Z.. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę – J.

1.2. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo komplikuota, sutuoktiniai nuolat skyrėsi ir taikėsi. Tarp šalių kildavo nesutarimai, kadangi atsakovas turėjo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Sutuoktiniai gyveno nuomojamame bute, tačiau ieškovė jau 3 metus kartu su atsakovu nebegyvena, santuokinių ryšių nebepalaiko, todėl ieškovė pageidauja santuoką nutraukti. Nurodė, kad šalys nepilnamečių vaikų, turto neturi. Atsakovas iš ankstesnių santykių turi 3 vaikus, kuriais nesirūpina. Ieškovė turi kreditorę UAB „Intrum Lietuva“ (antstolis R. B.), atsiradusią iki santuokos sudarymo, kuri po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės kreditore. Ieškovė taip pat turi asmeninę prievolę Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetui, kurią sudaro 125,71 Eur suma. Minėtą prievolę ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti asmenine jos prievole.

2. Atsakovas G. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, tai yra praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovui G. S. teismo šaukimas į teismo posėdį 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo įteiktas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, tačiau prašymų, atsiliepimų iš atsakovo nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 384 straipsnio 2 dalis, CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovo G. S. 443,04 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui būtų pripažinta asmenine jo prievole.

4. Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovo G. S. 5 679,33 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui būtų pripažinta asmenine jo prievole.

5. Trečiasis asmuo VMI prie LR FM pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad VMI prie LR FM neprieštarauja dėl patikslinto ieškinio dėl santuokos nutraukimo tenkinimui. Atsakovo G. S. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetui sudaro 450 Eur, o ieškovės R. S. įsiskolinimas sudaro 125,71 Eur. Šalių įsiskolinimai kreditoriui VMI prie LR FM laikytini jų asmeninėmis prievolėmis ir turėtų būti tenkinami iš jiems tenkančios turto dalies ar kitų jų pajamų.

6. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovė R. S. prievolę kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ po santuokos nutraukimo vykdytų asmeniškai.

7. Kiti tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė.

8. 2022 m. liepos 29 d. teisme gautas VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymas civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. 2022 m. rugpjūčio 9 d. teisme gautas trečiojo asmens antstolės N. B. prašymas civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. 2022 m. rugsėjo 20 d. teisme gautas trečiojo asmens antstolio S. U. prašymas civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į gautus prašymus, byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

patikslintas ieškinys tenkinamas.

9. Teismas nustatė, kad ieškovės R. S. ir atsakovo G. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Šalys santuokoje nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neįgijo. Šalys 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo sudariusios vedybų sutartį, bet sutartis buvo nutraukta. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutarties išregistravimo data 2022 m. vasario 14 d. Sutuoktiniai gyvena atskirai 3 metus, nebeveda bendro ūkio. Šalių santuoka yra tik formali, tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas. Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką su G. S. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

10. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnio 4 dalis). Santuokos nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar sutuoktinius sutaikyti nėra galimybės, kadangi nežinoma atsakovo nuomonė santuokos nutraukimo klausimu. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, tokiu būdu laikoma jo pasyvi pozicija nagrinėjamais klausimais bei pasyvus požiūris į šeimos išsaugojimą. Teismas sprendžia, kad susitaikymo priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju gali pakenkti reikalaujančios nutraukti santuoką ieškovės interesams.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

11. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

12. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra santuokos nutraukimas. Iš šių aplinkybių, taip pat nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų viseto, yra akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, dėl ko jų santuokiniai ryšiai nutrūko. Šalys jokių santuokinių ryšių nepalaiko jau 3 metus. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismas nenustato, kuris iš sutuoktinių daugiau ar mažiau yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes didesnė vieno sutuoktinio kaltė nepaneigtų kito sutuoktinio kaltės. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų sukurti šeiminius ryšius bei išsaugoti santuoką, taip leido šeimos ryšiams nutrūkti. Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad R. S. ir G. S. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė R. S. patikslintu ieškiniu prašo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę „J.“, o atsakovui jo prigimtinę pavardę – „S.“. Esant minėtoms aplinkybėms, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė – „J.“, o atsakovui prigimtinė pavardė – „S.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

14. Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, todėl teismas šalių turto padalijimo klausimo nesprendžia.

16. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

17. Ieškovė prašo nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ po santuokos lieka ieškovės asmeniniu įsipareigojimu.

18. Iš Antstolių informacinės sistemos (AIS) nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2015 m. birželio 25 d. dokumentą Nr. 14-2905 dėl 41 331,69 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“, skolininkai R. S. ir E. Z.. Byloje nėra ginčo dėl asmeninės ieškovės atsakomybės kreditorei. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ ir atsakovas dėl kreditorinių reikalavimų padalijimo nepateikė prieštaravimų. Prievolė yra įgyta iki santuokos sudarymo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti prievoles kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ asmenine ieškovės R. S. prievole (CK 3.110 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

20. Trečiasis asmuo VMI prie LR FM atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės R. S. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetui sudaro 125,71 Eur. Ieškovės įsiskolinimas kreditoriui VMI prie LR FM laikytinas jos asmenine prievole ir turėtų būti tenkinamas iš jai tenkančios turto dalies ar kitų jos pajamų. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi 125,71 Eur įsiskolinimą Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetui, todėl atsižvelgiant į trečiojo asmens VMI prie LR FM ir ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovės R. S. 125,71 Eur įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetui po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine ieškovės R. S. prievole (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

21. Iš Antstolių informacinės sistemos (AIS) nustatyta, kad antstolio V. K. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-29162 dėl 4 157,41 Eur išieškojimo išieškotojui VSDFV Klaipėdos skyriui, skolininkas G. S.; antstolės N. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie LR FM 2019 m. birželio 11 d. Nutarimą Nr. (23.21-08) 483-49736 dėl 450 Eur skolos išieškojimo išieškotojai VMI prie LR FM, skolininkas G. S.; antstolio S. U. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1998-720/2016 dėl 940,44 Eur skolos išieškojimo išieškotojui M. K., skolininkas G. S.; antstolio V. Z. kontoroje yra užvestos 2 vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2002 m. gegužės 4 d. Nutarimą dėl 10,72 Eur skolos išieškojimo išieškotojui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, skolininkas G. S.; 2) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2002 m. lapkričio 18 d. Nutarimą Nr. 760840 dėl 21,72 Eur skolos išieškojimo išieškotojui Kauno miesto kelių policijai, skolininkas G. S..

22. Byloje nėra ginčo dėl asmeninės atsakovo atsakomybės kreditoriams. VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovo 5 679,33 Eur įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui laikytinas jo asmenine prievole. Trečiasis asmuo VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovo G. S. 443,04 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui būtų pripažinta asmenine jo prievole. VMI prie LR FM atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovo G. S. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetui sudaro 450 Eur. Atsakovo įsiskolinimai kreditoriams VSDFV Klaipėdos skyriui, Panevėžio skyriui bei VMI prie LR FM laikytini jo asmeninėmis prievolėmis ir turėtų būti tenkinamos iš jam tenkančios turto dalies ar kitų jo pajamų. Kiti kreditoriai ir atsakovas dėl kreditorių padalijimo nepateikė prieštaravimų. Prievolės yra asmeninio pobūdžio, susijusios su atsakovo asmeniu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti prievoles kreditoriams VSDFV Klaipėdos skyriui, Panevėžio skyriui, VMI prie LR FM, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, M. K., antstoliams S. U., V. K., N. B., V. Z. asmeninėmis atsakovo G. S. prievolėmis (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, CK 3.115 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. spalio 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog valstybė šioje byloje patyrė 548,50 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteisiamos 548,50 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bei 100,00 Eur (už reikalavimą nutraukti santuoką) byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista

24. Valstybė šioje byloje patyrė 49,28 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. S. palikti iki santuokos turėtą pavardę „J.“, o G. S. – „S.“.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė: 125,71 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 71 ct) skolinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) yra asmeninė ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2015 m. birželio 25 d. dokumentą Nr. 14-2905 yra asmeninė ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė: 5 679,33 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 33 ct) trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, juridinio asmens kodas 193180814, yra asmeninė atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė: 443,04 Eur Eur (keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 04 ct) trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, juridinio asmens kodas 191674725, yra asmeninė atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo antstolio V. K. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-29162 išieškotojui VSDFV Klaipėdos skyriui yra asmeninė atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo antstolės N. B. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie LR FM 2019 m. birželio 11 d. Nutarimą Nr. (23.21-08) 483-49736 dėl 450 Eur skolos išieškojimo išieškotojai trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) yra asmeninė atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo antstolio S. U. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1998-720/2016 dėl 940,44 Eur skolos išieškojimo išieškotojui M. K. yra asmeninė atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo antstolio V. Z. kontoroje užvestose vykdomosiose bylose: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2002 m. gegužės 4 d. Nutarimą dėl 10,72 Eur skolos išieškojimo išieškotojui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191008196, 2) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2002 m. lapkričio 18 d. Nutarimą Nr. 760840 dėl 21,72 Eur skolos išieškojimo išieškotojui Kauno miesto kelių policijai, yra asmeninės atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 49,28 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662) ir 548,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Motiejūnienė