Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. S. 2014 m. vasario 25 d., apie 20.08 val., viešoje vietoje – PC “Maxima”, (duomenys neskelbtini), stovėdamas eilėje prie kasos, matant kitiems asmenims, dėl menkavertės dingsties plūsdamas M. K. necenzūriniais žodžiais bei suduodamas jam vieną kartą ranka į galvos sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, išėjęs iš parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje, plūsdamas M. K. necenzūriniais žodžiais, ne mažiaus kaip penkis kartus suduodamas M. K. kumščiu į galvos sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei spjaudamas ne mažiau, kaip tris kartus į veidą bei ant rūbų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. sausio 25 d., sistemingai baugino nukentėjusiąsias V. Š. ir K. Š., naudodamas psichinę prievartą, įvairiu paros metu skambindamas nukentėjusiajai K. Š. į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), bei siųsdamas jai grasinančio ir bauginančio pobūdžio turinio SMS, jog prieš ją pavartos fizinį smurtą ir ją sužalos, sakydamas: „nusipirk invalido ženklus ant mašinos, nes vistiek invalide tave padarysiu, atsiųsiu „šunis”, jog tave gaudytų, išversim duris", bei 2016 m. sausio 21 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, skambindamas nukentėjusiajai V. Š. į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas ir baugindamas, išvadindamas: „intrigante tu, sena kūrva” bei pasakė „tau sena kūrva liko 5 minutės”, 2016 m. sausio 23 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ant buto, priklausančio nukentėjusiajai V. Š. durų, adresu (duomenys neskelbtini), lipnia juosta prilipindamas popierinius lipdukus su grasinančio pobūdžio tekstais ir piešiniais: „neįgaliojo”, „Laikykis saugaus atstumo”, „K. ieško meilužio”, bei 2016 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ant buto, priklausančio nukentėjusiajai V. Š. durų, adresu (duomenys neskelbtini), lipnia juosta prilipdydamas lentelę su gyvūno ragais, į buto durų spyną pripildamas lipnaus skysčio ir durų rankeną apvyniodamas permatoma plėvele.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2014 m. vasario 25 d., apie 20 val. kartu su tuometine savo drauge K. Š. buvo prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini). Paėmę prekių jie stovėjo eilėje, skirtoje tėvams su vaikais. Netrukus priešais juos atsistojo vyriškis, kurio iki tol jis nepažinojo, su vaiku ant rankų, ir moteris. Tas vyras susidėjo savo prekes ant takelio, o jo prekes nustūmė. Tada jis vyriškiui pasakė, kad gal jo draugė nėščia. Vyriškis pasakė: “gal patikrinsime“. Jam nepatiko šio vyriškio tonas, todėl jis pasakė jam, kad gaus sprigtą ir kaire ranka atlenkęs dešinės rankos pirštus jais sudavė tam vyrui į galvą. Jis mano, kad taip jis gynė savo draugės K. Š. garbę. Sudavęs nukentėjusiajam į galvą jis greitai pasišalino iš prekybos centro, kad neįsipliekstų konfliktas. Nuėjęs į aikštelę jis sėdo į automobilį ir laukė ateinant savo draugės. Netrukus pamatė, kad ateina jo draugė K. Š., o iš paskos eina tas vyriškis, kuriam jis sudavė per galvą. Tada jis išlipo iš automobilio, ėmė plūsti nukentėjusįjį ir smogė jam kelis kartus kumščiu į galvą, o po to jį dar ir apspjovė. Po to jis kartu su K. Š. sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Parodė, kad jis su K. Š. draugavo ir kartu gyveno apie keturis metus. 2016 m. sausio 21 jie susipyko. Tą dieną jis buvo antrojoje klinikinėje ligoninėje, K. Š. buvo žadėjusi jį paimti iš ligoninės, tačiau neatvažiavo. Jis dėl to supyko, jie bendraudami telefonu susipyko ir po to daugiau nesimatė. Jis sugrįžo namo, buvo girtas, jie su K. Š. susirašinėjo telefonu žinutėmis, pykosi, jis liepė jai atvaryti automobilį ir palikti prie namų. Pripažino, kad jis padarė visus kaltinime išvardintus veiksmus, tai yra, jis skambino nukentėjusiajai K. Š. bei siųntė jai grasinančio ir bauginančio pobūdžio turinio SMS, jog prieš ją pavartos fizinį smurtą ir ją sužalos, sakydamas: „nusipirk invalido ženklus ant mašinos, nes vistiek invalide tave padarysiu, atsiųsiu „šunis”, jog tave gaudytų, išversim duris", bei 2016 m. sausio 21 d., skambino nukentėjusiajai V. Š. grasino ir baugino ją, išvadindamas: „intrigante tu, sena kūrva” pasakė „tau sena kūrva liko 5 minutės”, o 2016 m. sausio 23 d. ant buto, priklausančio nukentėjusiajai V. Š. durų lipnia juosta prilipdė popierinius lipdukus su grasinančio pobūdžio tekstais ir piešiniais: „neįgaliojo”, „Laikykis saugaus atstumo”, „K. ieško meilužio”, bei 2016 m. sausio 25 d. lipnia juosta prilipdė lentelę su gyvūno ragais, į buto durų spyną pripylė lipnaus skysčio ir durų rankeną apvyniojo permatoma plėvele. Parodė, kad jis taip elgėsi todėl, kad norėjo susitaikyti su K. Š., tokiu būdu norėjo atkreipti į save dėmesį. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, nukentėjusiųjų atsiprašė, pasižada daugiau nenusikalsti.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. vasario 25 d., apie 20 val., jis buvo PC „Maxima" adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona ir vaiku. Jie stovėjo kasoje Nr. 1, kur aptarnaujami klientai tik su mažais vaikais ir nėščios moterys. Kadangi prie šios kasos stovėjo žmonės be vaikų, jie pro juos praėjo link kasos. Vienas vyriškis, kuris stovėjo eilėje, pradėjo prie jo kabinėtis, klausti ką čia jis veikia, sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jis ant rankų laikė savo mažametį vaiką. Pradėjus skambinti į policiją, vyriškis išbėgo iš prekybos centro, o moteris su kuria jis buvo, palikusi prekes prie kasos išėjo pro kitą išėjimą. Vėliau jis matė, kaip ta moteris įsėdo į automobilį, kuriame sėdėjo tas pats vyriškis, kuris jam sudavė. Minėtas vyriškis, pamatęs, kad jis užsirašinėjo jo automobilio numerius, išlipęs sudavė jam keletą smūgių į galvos sritį. Mano, kad šis vyriškis buvo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 33, 34, 35-36).

Nukentėjusioji K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su G. S. gyveno iki 2015 m. spalio mėn., vedė bendrą ūkį. Po kilusio konflikto ji apsistojo gyventi savo mamos V. Š. bute. Kadangi ji atsisakė gyventi kartu su G. S., jis nakties metu pradėjo lankytis prie jos mamos buto durų, į jas skambinti durų skambučiu. Priėjusi prie durų, ji matydavo, kad tai G. S., todėl jo neįsileido. Dėl šios priežasties jis pradėdavo duris trankyti. Toks G. S. elgesys truko apie maždaug 2 savaites. Tuomet iš G. S. ji ėmė sulaukti skambučių iš įvairių telefoninių numerių. Pokalbių metu, G. S. jai sakydavo, kad ji turi bėgti iš Lietuvos, kad „siunčia šunis“, jog ją gaudytų. Šiuos žodžius ji suprato, kaip grasinimą jai. G. S. naudodamasis mobilaus ryšio telefono aplikacija „Viber“, siuntė jai tokio paties pobūdžio žinutes. Vis dėl to 2015-12-21 ji su G. S. susitaikė, konfliktas baigėsi. 2016-01-01 tarp jos ir G. S. vėl įvyko konfliktas, kurio metu adresu (duomenys neskelbtini), G. S. namuose jis, būdamas neblaivus, rankomis prismaugė jai kaklą ir pakėlė nuo žemės į viršų, kalbėjo įvairius jai nesuprantamus dalykus. Tokį jo elgesį pamatė jos mama. Į policiją dėl įvykio nesikreipė. Po šio įvykio, ji su G. S. kalbėjo, kad nebenori su juo kartu gyventi dėl pasikartojančio jo agresyvaus elgesio. Vis dėl to ji su juo toliau palaikė ryšius, kadangi norėjo išsiskirti ramiai ir taikiai, bijodama jo ūmaus charakterio. 2016-02-21 dėl nesaikingo alkoholio vartojimo jis gulėjo Kauno klinikinėje ligoninėje. Būdamas ligoninėje, jis ėmė jai skambinti, rėkdamas jai pasakė, kad ji nedelsiant turi grįžti namo ir ten atvaryti jo automobilį „VW Passat“, o taip pat atvežti jos mobilaus ryšio telefoną „Iphone 4S“, kadangi jis įtaria, jog ji su kažkuo bendrauja. Taip pat pasakė, kad jei tai nebus padaryta, kai ji grįš į namus, jis jai sulaužys nosį. Kadangi praeityje G. S. jos atžvilgiu yra naudojęs smurtą, tokius jo žodžius suprato kaip realų grasinimą ją sumušti. Po to, G. S. pokalbį nutraukė ir paskambino šalia stovėjusiai jos motinai V. Š. į jos mobilaus ryšio telefoną ir pokalbio metu jai pasakė, kad už 5 minučių jis atvažiuos ir ji mirs. Suprasdama, kad G. S. elgiasi agresyviai ir nebenorėdama su juo susitikti, tą patį vakarą, apie 22:00 val., jo automobilį „VW Passat“ ji ketino nuvežti į saugojimo aikštelę, esančią 9-ojo forto gatvėje, Kaune, kurioje G. S. įprastai laiko savo automobilį. Tačiau bevažiuojant į aikštelę, jai paskambino G. S., kuris pasakė, kad ji turi grįžti per 3 minutes į (duomenys neskelbtini) arba jis ką nors pasiųs ją gaudyti. Jis klausinėjo, ar ji nori, kad jis viską namuose išdaužytų, garsiai rėkė, į mobilaus ryšio telefoną, atsiuntė savo kruvinos rankos nuotrauką, kurios savo mobilaus ryšio telefone „Iphone 6“ nebeturi. Išsigandusi ji nuvažiavo pas savo brolį N. Š.. Broliui ji pranešė, kad kartojasi G. S. agresyvus elgesys ir paprašė jo prieglobsčio. Jai nuvykus pas brolį, brolis G. S. automobilį „VW Passat“ nuvarė į minėtą stovėjimo aikštelę esančią 9-ojo forto gatvėje. Broliui dar nespėjus grįžti namo, G. S., sužinojęs iš jos mamos kur yra jo automobilis, jį pasiėmė, atvažiavo prie jos brolio namų ir atėjęs prie buto durų, ėmė į jas skambinti. Bute ji buvo su brolio N. žmona K. Š. ir jos mažamete dukra T., pats N. dar nebuvo spėjęs grįžti namo. G. S. ėmė daužyti duris, jas spardyti, jis rėkė, kad jas atidarytų. Tokio G. S. elgesio ji labai išsigando, durų neatidarė. Po to, pro buto langą ji pamatė, kad jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Kaip paaiškėjo vėliau, jis apie 23:00 val. nuvyko pas jos motiną, kur ir vėl ėmė spardyti buto duris. Apie tai mama jai pranešė telefonu. Dėl šios priežasties brolis N. nusprendė vykti nakvoti pas motiną, kad ši jaustųsi saugesnė. Dar prieš išvykstant N., jam į telefoną paskambino G. S. draugas A., kurio pavardės nežino, ir N. išreiškė pretenziją, kad jis sugadino G. S. automobilį ir kad šis turi išeiti į kiemą atsiskaityti. Brolis pokalbį nutraukė. Tuomet jai paskambino mama, kuri taip pat nurodė, kad jai skambino nepažįstami vyrai, kurie klausinėjo apie automobilį „VW Passat“. Broliui išvažiavus pas mamą, t.y. 2016-01-22, apie 02:00 val., į namo kiemą G. S. automobiliu atvažiavo 3 vyriškiai, tai ji matė pro buto langą. Vienas jų, anksčiau minėtasis A.. išlipo iš automobilio ir priėjęs prie buto durų ėmė į jas skambinti, daužyti ir rėkė „išeikite“, „kas atsiskaitys už automobilį?“. Buto durų niekas nedarė, nes ji ir Kristina buvo labai išsigandusios, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Atsiliepęs operatorius nurodė su pareiškimu kreiptis sekančią dieną į artimiausią policijos komisariatą, taip pat paaiškino, kad dėl G. S. agresyvaus elgesio yra registruotas pranešimas policijoje. Po kurio laiko, jai paskambino mama, kuri pranešė, jog dar kartą jai paskambino G. S., kuris pasakė, jog už 5 minučių jis pas ją atvažiuos ir ji mirs, o paskui „prasuks“ pro jos brolio butą ir pro jos draugės Rūtos namus. Tą pačią naktį, 04:00 val., ji pamatė, kad į Šėtos g. 5, Kaune dar kartą „VW Passat“ automobiliu atvažiavo G. S.. Jis automobilyje garsiai paleido muziką, ėmė signalizuoti, rėkti „N., baily, išeik“, metė sniego gniūžtę į brolio buto langus. Po kurio laiko, G. S. išvažiavo. Išvažiavęs, jis telefonu skambinėjo K. Š., tačiau ji mobilaus ryšio telefono nekėlė. 2016-01-22, apie 12:00 val., jos kolegė D. S., dirbanti grožio salone „P. M.“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji anksčiau dirbo ir kuriame buvo palikusi anksčiau minėtą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 4S“ pranešė, jog kažkas naktį išdaužė salono žibintą ir sugadino spyną (prikišo dantų krapštukų ir ją nulaužė). G. S. anksčiau jai yra sakęs, kad žino, jog sugadinti spyną galima į ją prikišant dantų krapštukų ir ją sulaužant, tačiau kokiame kontekste jis jai tai sakė, ji nepamena. 2016-01-22, apie 14:00 val., jai išėjus iš brolio N. buto ir einant prie išėjimo iš laiptinės durų kartu su brolio žmona K. ir jos dukra T., jos sutiko G. S., tačiau su juo kalbėtis ji nesutiko. Vėliau G. S. pasišalino, o ji išsigandusi nuvažiavo pas savo motiną. Būnant pas motiną, apie 23:50 val., ji pastebėjo, kad į mamos mobilaus ryšio telefoną vėl skambino minėtasis A.. Mama jau miegojo, todėl jai apie tai nieko nesakė, telefonu neatsiliepė. Kitą dieną, t.y., 2016-01-23, apie 23:00 val. – 24:00 val., ji pamatė ant buto durų priklijuotas lenteles. Vienoje iš jų buvo parašytas jos vardas „K.“, kitoje „Ieškau meilužio“. Taip pat ant durų akutės buvo priklijuotas ženklas „Neįgalusis“ ir „laikykis atstumo“. Apie tai jos brolis pranešė policijos pareigūnams. Taip pat brolis vėliau papasakojo, kad atvykus policijos pareigūnams, jis paprašė, jog pareigūnai jį palydėtų iki jo automobilio, kurį buvo palikęs (duomenys neskelbtini) namo kieme, kadangi dėl G. S. agresyvaus elgesio, jis jaučiasi įbaugintas. Broliui įlipus į automobilį ir pajudėjus link išvažiavimo, prie jo sustojo G. S. su automobiliu „VW Passat“, kurį vairavo moteris. Pareigūnams kilus įtarimui, jie priėjo prie „VW Passat“ ir pasiteiravo, koks yra automobilio viduje sėdinčio vyriškio vardas. N. pasakojo, kad G. S. prisistatė esantis „S.“. Pareigūnai paklausė N. ar tai G. S., N. patvirtino, kad tai jis. N. nurodė, kad pareigūnai toliau liko kažką su juo išsiaiškinti, o N. leido išvažiuoti. Tą pačią naktį, t. y. 2016-01-24, apie 02:00 val., mama jai pranešė, kad prie jos buto lango buvo atvažiavęs G. S. automobiliu Passat“, su kuriuo ėmė signalizuoti, išlipęs garsiai rėkė, kad mamai ir jai bus „šakės“. 2016-01-24, apie 20:00 val., ji atvyko pernakvoti pas savo motiną. Kitą dieną, t.y, 2016-01-25, apie 15:30 val., išėjusi iš mamos buto ji pamatė, kad ant durų yra priklijuota lentelė su gyvūno ragais. Apie tai ji pranešė policijai. Taip pat pastebėjo, kad į buto duris yra pripilta lipnaus skysčio, o durų rankena apvyniota permatoma lipnia plėvele. Dėl G. S. elgesio, ji jaučiasi įbauginta, nesaugi, bijo tiek dėl savęs, tiek dėl savo artimųjų. Prieš ją yra naudojama psichinė prievarta. Dar gyvenant kartu su G. S., praeityje jis ne kartą yra sakęs, kad jau kartą buvo siuntęs savo draugus ją „sulaužyti“, tačiau vėliau persigalvojo. Kiek jai žinoma, dėl G. S. agresyvaus elgesio, praeityje į policiją kreipėsi ir jo buvusi žmona V. S.. Žinučių, kurias gavo iš G. S., ji pateikti negali, kadangi G. S. jos telefone buvo įdiegęs aplikaciją, kurios pagalba jis nuotoliniu būdu užblokavo jos telefoną „Iphone 6“. Šiuo metu yra atkurti gamykliniai telefono parametrai, todėl jo atmintyje informacijos neliko. Mano, kad G. S. grasinimai yra realūs ir jis gali juos įgyvendinti, kadangi praeityje G. S. prieš ją naudojo smurtą I t., b. l. 88-89,90-91).

Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. Š. yra jos dukra. Maždaug 4 metus laiko jos dukra artimai bendravo ir kartu gyveno su G. S.. 2015 metų pabaigoje, ji norėjo išsiskirti su G. S. dėl jo nestabilios psichikos, pavydo priepuolių ir grasinimų. 2015 m. gruodžio mėnesį ji susitaikė su G. S., kartu atšventė Kalėdas ir planavo trise atšvęsti Naujuosius metus, t. y. dukra, G. S. ir ji, tačiau nuvykus pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini), G. S. buvo neblaivus ir jai su dukra prisėdus prie vaišių stalo, G. S. prasidėjo pykčio priepuolis. Jis jos paklausė „ar jūs žinot, kad jūsų dukra „bybius“ depiliuoja su laiminga pabaiga“. Ji jam pasakė „nekvailiok, ar tu išprotėjai“. Jos dukra K. Š. dirba grožio salone, kosmetologe, atlieka depiliacijos procedūras moterims. G. S. yra nesveikai pavydus ir prisigalvoja įvairių dalykų. Po šių žodžių, G. S. užėjo pykčio priepuolis, jis kumščiu trenkė į vaišių stalą, jį sudaužė, pradėjo mėtyti lėkštes į sieną, trenkė į grindis žvakidę ir ją sudaužė. Tuo metu jai nuo streso ir išgąsčio pasidarė labai silpna, bloga, pradėjo daužytis širdis, todėl dukra iškvietė greitąją med. pagalbą ir ją išvežė į KMUK priėmimo skyrių. Po šio įvykio, jos dukra galutinai nutraukė santykius su G. S., tiksliau jį paliko ir persikėlė gyventi į jos namus, iki šiol dar gyvena pas ja, nes bijo viena būti namuose. Nuo tada prasidėjo įvairūs grasinimai iš G. S.. 2016 m. sausio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, galimai 21 d., į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino G. S. ir pasakė „intrigante tu, sena kūrva“, „dabar aš prasuksiu pro N. (jos sūnų), paskui pro Šančius, o tau sena kūrva beliko 5 minutės“. Ją labai sunervino jo žodžiai, ji nuspaudė mygtuką ir išjungė pokalbį. Šį pokalbį ji suprato kaip grasinimą jai ir jos vaikams, t. y. jos sūnui N. Š.. 2016-01-23 ant savo buto durų, adresu (duomenys neskelbtini), ji rado priklijuotus dukrai adresuotus įvairius užrašus ir simbolius, tiksliau užrašus: „K.“, „ieškau meilužio“, trikampis ženklas su invalido simboliu ir ženklas raudonam fone vaizduojantis besimylinčius žmones. Ji net neabejoja, kad šiuos užrašus prie jos buto durų priklijavo G. S. arba kas nors iš jo draugų. 2016-01-25 ant savo buto durų ji rado priklijuotus gyvūno ragus. Kas juos priklijavo ji nematė, bet taip pat neabejoja, kad tai padarė G. S.. 2016 m. sausio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, vakare, tikslaus laiko neatsimena, G. S. su draugais buvo atvažiavę prie jos namų ir po jos buto langais automobilyje garsiai klausėsi muziką ir grasiai šūkavo: „išeik tu kūrva, išeik, ir tu sene kūrva, išeik“. Tuo metu namuose ji buvo viena, labai išsigando, užgesino namuose šviesą, užtraukė žaliuzes ir tyliai sėdėjo namuose, kad jis pagalvotų, jog nieko nėra namuose. G. S. nuolat persekioja ir baugina jos dukrą K. Š., sūnų N. Š. ir ją. Nuo jo grasinimų ir poelgių jai pašlijo sveikata, ji bijo viena būti namuose, išeiti iš namų. Ji pergyvena dėl savo vaikų gyvybės ir sveikatos (I t., b. l. 95-97).

Liudytojas N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. Š. yra jo sesuo. Maždaug 4 metus laiko sesė artimai bendravo ir kartu gyveno su G. S.. Kiek žino, 2015 m., spalio mėnesį, jo sesuo išsiskyrė su savo sugyventiniu G. S. dėl jo nesveiko pavydo ir agresyvaus elgesio, o po kelių mėnesių vėl su juo susitaikė, kartu su juo atšventė Kalėdų šventes. 2016 m. sausio mėnesio pirmomis dienomis jam paskambino sesuo ir pasakė, kad Naujųjų metų naktį mama pasijuto prastai ir iškvietė greitąją, papasakojo, kad ji kartu su draugu G. S. ir mama jų namuose šventė Naujuosius metus. B. G. S. užėjo pykčio priepuolis, jis griebė nuo stalo žvakidę ir metė ją ant žemės bei pradėjo siautėti, mamai nuėjus į tualetą ir jai su G. S. likus kambaryje, jis griebė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Mama labai išsigando matydama G. S. siautėjimą ir pykčio proveržį, susijaudino, pasijuto blogai, todėl sesuo iškvietė greitąją med. pagalbą ir mamą išvežė į KMUK priėmimo skyrių. 2016 m. sausio 21 d., apie 19-20 val., jam paskambino sesuo ir papasakojo, kad tą rytą ji pasakė G. S., kad tarp jų viskas baigta, kad jį palieka ir išvažiavo į darbą su jo naudojamu automobiliu VW Passat. Sesuo jam sakė, kad baigė darbą ir važiuoja namo, bet labai bijo grįžti, nes jai skambino neblaivus G. S. ir prigrasino, kad jeigu ji tuoj pat negrįš namo jai bus blogai. Jis jai pasakė, kad ji pas girtą G. S. nevažiuotų, kad atvažiuotų pas jį į namus. Sesuo atvyko pas jį į namus. Tuo metu namuose buvo jis, žmona K. Š. ir jų dukra T. 3 metų amžiaus. Atvykusi sesuo buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, įbauginta, pasakė, kad atvažiavo su G. S. mašina. Jis jai liepė likti pas jį namuose, paėmė automobilio raktelius, nuvyko tuo automobiliu į automobilių stovėjimo aikštelę kur G. S. laikydavo savo automobilį ir paliko joje G. S. automobilį, o raktelius paliko aikštelės sargui. Tuo metu, G. S. daug kartų jam skambino į mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis atsiliepė tik tada, kai jo automobilis jau buvo paliktas aikštelėje. Tada jis jam pasakė, kad jo automobilis yra paliktas saugomoje automobilių aikštelėje, ten kur jis visada ją laiko, prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), o raktas yra pas aikštelės sargą. Po kelių minučių, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino žmona, kuri tuo metu buvo namuose, ir pasakė, kad už durų stovi nepažįstami asmenys ir kad ieško K.. Tada jis paskambino G. S. ir paklausė, ar jis stovi už jo namų durų. G. S. pasakė „aš pats į tokį šūdą rankų nekišu, aš pasiunčiau savo jaunimą“. Grįžus namo, prieš tai buvę asmenys jau buvo pasišalinę ir prie namų durų nieko nerado. Namuose buvusios jo sesuo ir žmona buvo išsigandusios. Maždaug už pusvalandžio, jam į mobiliojo ryšio telefoną pradėjo skambinėti iš nežinomų numerių nežinomi asmenys ir klausinėjo kas nubraukė mašinos šoną, bei prašė pakviesti sesę K., tačiau jis pasakė, kad mašiną paliko tvarkingą ir nutraukė pokalbį, nenorėdamas veltis į konfliktą. Maždaug už 10-20 min. jis išgirdo beldimą į duris ir į mobiliojo ryšio telefoną vėl pradėjo skambinėti nežinomi numeriai, tačiau jis nereagavo nei į skambučius, nei atidarė durų. Pažiūrėjęs pro durų akutę, jis pamatė už jų stovinčius du ar tris nepažįstamus vyriškius, kurie reikalavo pakviesti K., tačiau jis nesivėlė su jais į kalbas. Apie 23.30 val. jam paskambino mama V. Š., ji buvo išsigandusi ir susijaudinusi, ir pasakė, kad kažkas skambinėja ir baladoja į jos namų buto duris, adresu (duomenys neskelbtini), reikalauja duris atidaryti. Mama paprašė atvažiuoti pas ją, nes ji bijanti viena būti namuose. Tada jis išsikvietė taksi ir išėjo į kiemą, kur pamatė, kad sulaužyti kiemo užtvarai, t. y. aplankstyti prie įvažiavimo į kiemą esantys „šlagbaumai“. Kieme buvo susirinkę keli kaimynai, buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė kaimynai. Kaimynai jo klausinėjo, ar jis nežino kas galėjo tai padaryti. Jis pasakė, kad tai galėjo padaryti buvęs sesers draugas, papasakojo trumpai visą situaciją ir išvažiavo pas savo mamą į namus. Nuvykęs rado išsigandusią ir įbaugintą mamą, tačiau prie namų durų jokių asmenų jau nebebuvo. Mamos prašomas jis liko pas ją nakvoti. Būnant pas mamą, jam paskambino žmona ir pasakė, kad prie jų namų durų vėl stovi nepažįstami vyriškiai ir beldžiasi į durys, ieško K.. Jis liepę joms eiti miegoti ir nekreipti dėmesio. Tuo metu, t. y. sausio 22 d. naktį, apie 2 val., jam paskambino kaimynas Augustas, gyvenantis priešais jų namą ir pasakė, kad mato pro savo buto langus, kad jo namų laiptinėje prie jo buto durų stovi kažkokie nepažįstami asmenys, kad prie namo mato baltos spalvos Vw Passat automobilį, kuriuo naudojosi K. draugas G. S.. Jis taip pat paminėjo, kad pas jį namuose yra policijos pareigūnai ir kieme stovi jų tarnybinis automobilis, o jis pats rašo pareiškimą dėl sugadinto kieme esančios stovėjimo aikštelės užtvaro. Sakė, kad jeigu minėta kompanija, buvusi prie jo buto durų bandys važiuoti iš kiemo, jie bus sulaikyti policijos pareigūnų. Po kiek laiko minėtas automobilis su vyriškių kompanija bandė išvažiuoti iš kiemo, tačiau pareigūnai sustabdė automobilį patikrinimui, tačiau neradus pažeidimų, paleido. Jis buvo pas mamą namuose ir nuėjo miegoti apie 4 val. Rytą jam paskambino jo žmona ir pasakė, kad prie namų kieme kažkas garsiai leidžia iš automobilio muziką, triukšmauja, mėto sniego gniūžtes į jų namų langus. Tuo metu jam paskambino jau minėtas kaimynas Augustas, pasakė, kad iškvietė policiją, tačiau kol policijos pareigūnai atvyko, visa kompanija spėjo pasišalinti iš kiemo. Po minėtų įvykių, jis pasiūlė savo sesei pagyventi pas juos namuose, kad ji būtų saugesnė. 2016 m. sausio 22 d. rytą, jis su šeima bei seserimi susiruošė išvažiuoti ir tuo metu, kai žmona su dukra ir K. išeidinėjo iš namų laiptinės, prie laiptinės durų, susitiko G. S.. Jis pasakė, kad nori pasikalbėti su K.. Tada žmona piktai ir griežtai pasakė jam pasitraukti iš kelio ir kad jau prisidirbo pakankamai ir su K. kalbės tik per policiją. Tuo metu jis leidosi laiptais ir jį pamatęs G. S. apsisuko ir nuėjęs prie savo automobilio išvažiavo. Tos pačios dienos vakare, apie 20-21 val., jam būnant namuose, paskambino jo mama ir pasakė, kad jai pasidarė blogai su širdimi ir ją veža greitoji į Raudonąjį Kryžių tyrimams padaryti. Tuomet jis nuvyko jos pasiimti iš ligoninės ir kartu su ja grįždami namo pas mamą, ant buto durų rado užklijuotus įvairius lipdukus su simboliais: „invalidas, K., ieško draugo, ir ženklą, vaizduojantį besimylinčius žmones su užrašu laikykis atstumo“. Radę minėtus užrašus ir simbolius, jie iškarto iškvietė policiją ir atvykus pareigūnams parašė pareiškimą. Jis paliko mamą namuose ir išėjo kartu su pareigūnais į kiemą, norėdamas važiuoti į namus. Atsisėdus į automobilį, priešais pamatė G. S. automobilį. Tuo metu prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnai, kurie liepė jam vykti į namus, o patys pasiliko ir bendravo G. S., prašė G. S. prisistatyti, tačiau jis, jam girdint bei matant, nurodė ne savo vardą, o pareigūnams liepus pateikti dokumentus ir išsiaiškinus tikrus jo anketinius duomenis, bandė išsisukinėti. Kas toliau vyko, jis nežino, nes išvažiavo namo. Parodė, kad G. S. buvo padovanojęs sesei K. telefoną, kurį buvo suinstaliavęs taip, kad iš savo mobiliojo ryšio telefono ar kompiuterio visada galėtų matyti K. buvimo vietą, judėjimo kryptį ir visą informaciją kuri yra išsaugoma tame telefone, t. y. matyti nuotraukas. Visa tai buvo padaręs norėdamas pilnai kontroliuoti K., žinoti kur ji yra, nes G. S., kiek jam sesė yra pasakojus, nuolat įtarinėdavo, buvo nesveikai pavydus (I t., b. l. 101-104).

Liudytoja K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. Š. yra jos sutuoktinio N. Š. sesuo. 2016 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neatsimena, pas juos į namus, vakare, apie 20-21 val. atvažiavo K. Š.. Ji buvo išsigandusi, apsiverkusi, sakė, kad susipyko su savo sugyventiniu G. S., jį paliko visam laikui, todėl G. S. jai grasina ir ji labai jo bijo. K. Š. atvažiavo su G. S. automobiliu VW Passat, nežinojo ką daryti su automobiliu, todėl jos vyras N. Š. pasisiūlė nuvaryti G. S. automobilį į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę kurioje G. S. visada laikydavo savo automobilį, o mašinos raktelius palikti minėtos aikštelės sargui. K. Š. liko pas juos namuose, o vyras išvažiavo su G. S. automobiliu VW Passat. Maždaug valandos bėgyje, būnant namuose, suskambo buto durų skambutis. Ji priėjo prie buto durų ir pažiūrėjusi pro akutę, ji pamatė už durų stovintį G. S., tačiau durų neatidarė ir jo neįsileido. Jis kelias minutes pastovėjo už durų, paklibino durų rankeną ir išvažiavo. Sugrįžus vyrui, paskambino jo mama V. Š. ir pasakė, kad pas ją į namus buvo atvykęs G. S. ir kad ji bijo viena būti namuose. Tuomet vyras išsikvietė taksi ir ruošėsi važiuoti pas mamą. Vyrui išėjus į kiemą ir įsėdus į taksi, jis pamatė kieme susirinkusius kaimynus ir išlaužtą kieme prie įvažiavimo esantį šlagbaumą, suprato, kad taip pasielgė G. S.. Naktį, apie 1-2 val. ji matė, kaip į kiemą prie pat jų namų laiptinės privažiavo G. S. su savo automobiliu VW Passat, ir stovėdamas kieme prie namų langų, garsiai šaukė: „N. baily, išeik“. Tada išgirdo beldimą į duris, kažkas už durų spardė į duris kojomis, garsiai beldė rankomis, taip pat girdėjo šūkaujant vyrišką balsą. Kas stovėjo už durų, ji nematė, nes nėjo prie durų, iškvietė policijos pareigūnus. Kai G. S. su draugu, kiek jų buvo tiksliai nežino, mano dviese arba tryse, grįžo į savo automobilį ir bandė išvažinėti iš kiemo, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tačiau patikrinę G. S. ir kitų draugų asmens dokumentus, policijos pareigūnai juos paleido. Apie 4 val. paryčiais, ji prabudo iš miego išgirdusi kieme garsiai grojant muziką. Pažiūrėjusi pro langą, ji pamatė kieme prie laiptinės stovintį G. S. automobilį VW Passat. Išlipęs iš automobilio, G. S. su draugais garsiai kalbėjosi, triukšmavo, metė į jų buto langą sniego gniūžtes. Tada ji paskambino vyrui N. Š., kuris buvo pasilikęs nakvoti pas mamą, pasakė, kas vyksta ir tuo pačiu paskambino ir iškvietė policiją. Tačiau, kol atvyko policijos pareigūnai, G. S. su draugais spėjo pabėgti. 2016 m. sausio 22d. ryte, tikslaus laiko nepamena, su vyru ir K. Š. susiruošė išvažiuoti, ir tuo metu, kai ji su dukra ir K. išeidinėjo iš namų, prie namų laiptinės durų susitiko G. S., kuris pasakė, kad nori pasikalbėti su K.. Tada ji griežtai pasakė jam pasitraukti iš kelio, kad prisidirbo pakankamai, ir su K. kalbės tik per policiją. Tuo metu jis pamatė laiptais atlipantį jos vyrą, apsisuko ir nuėjęs prie savo automobilio, išvažiavo (I t., b. l. 119-121).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų sausio 21 d. vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, jam būnant (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, kad yra išlaužyti šlagbaumai, esantys įvažiavime į kiemą. Apie minėtą įvykį buvo pranešta policijai. Apžiūrint minėtus šlagbaumus, jis sutiko kaimyną N. Š., kuris jam papasakojo, kad pas jį namuose yra jo sesuo K., kurią persekioja buvęs sugyventinis G. S. ir kad būtent jis galėjo sulaužyti šlagbaumus, esančius prie įvažiavimo į kiemą, kuris tą dieną važinėjo baltos spalvos automobiliu VW Passat. N. Š. dar paminėjo, kad šiuo metu minėtas G. S. laužiasi į jo mamos namus, (duomenys neskelbtini), ir tuo metu skubiai su taksi jis išvyko pas savo mamą. Tuomet jis grįžo į savo namus ir laukė atvykstant policijos pareigūnų. Apie 24 val., kai savo namuose rašė pareiškimą, tuo metu policijos pareigūnai buvo jo namuose, jis pamatė, kad į kiemą įvažiavo baltos spalvos VW Passat automobilis. Apie tai pasakė pareigūnams, kurie išėję į kiemą sustabdė minėtą automobilį ir patikrino vairuotojo dokumentus. 2016 m. sausio 22 d. apie 2 val. nakties, iš miego jį prižadino garsiai grojanti muzika, kuri sklido iš automobilio, stovinčio kieme. Pro langą pasižiūrėjęs jis vėl pamatė tą patį VW Passat automobilį. Matė iš automobilio priekio keleivio pusės išlipantį vyriškį, kuris mėtė sniego gniūžtes į kaimyno N. Š. buto langus. Paskui minėtas vyriškis įėjo į priešais jo namus esančio (duomenys neskelbtini) ir užlipo į antrąjį aukštą bei nuėjo prie buto, kuriame gyvena N. Š. ir stoviniavo prie minėto buto durų. Po kiek laiko minėtas vyriškis išėjo į kiemą, sėdo į baltos spalvos VW Passat automobilį ir išvažiavo. Dėl keliamo triukšmo jis iškvietė policijos pareigūnus, tačiau kai jie atvyko automobilis ir minėtas vyriškis spėjo išvažiuoti (I t., b. l. 106-107,109-110.

Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Santakos PK Kriminalinės policijos skyriuje, prieš tai dirbo patrulių rinktinės 5-ojo būrio tyrėja. Parodė, kad 2016-01-24 ji patruliavo kartu su vyr patruliu L. Š. radijo šaukiniu 454, kai 00.05 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pilietė grįžo namo ir rado savo buto duris apklijuotas įvairiais įžeidžiančiais atvaizdais ir užrašais. Nuvykus minėtu adresu, rado prie 59 buto durų laukiančią pareiškėją – V. Š., kartu su ja buvo jos sūnus N. Š.. V. Š. sėdėjo ant laiptų prie savo buto durų, pasakė, kad taip pasielgti galėjo buvęs dukros K. Š. sugyventinis G. S., kuris neduoda jai ramybės, grasina jai ir jos vaikams, todėl jai sutriko sveikata, sutriko širdies veikla, ji pasijuto blogai, dėl to sūnus ją buvo nuvežęs į ligoninę tyrimams ir ką tik parvežė į namus. V. Š. taip pat nurodė, kad minėtasis G. S. grasino jai susidorojimu, dėl ko ji 2016-01-23 kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Po durų apžiūros V. Š. atrakino buto duris ir visi, t. y. ji, patrulis L. Š. ir pareiškėjos sūnus N. Š. įėjo į buto vidų, nes V. Š. dėl įvykio pageidavo rašyti pareiškimą. N. Š. pasakė, kad bijo vienas eiti į lauką prie savo automobilio, nes laiptinėje prie durų jo gali laukti G. S.. N. Š. atrodė įbaugintas, todėl ji su kolega L. Š. išėjo į kiemą kartu su N. Š., ketindami palydėti jį iki automobilio. Tuo metu ji pamatė į kiemą įvažiuojantį baltos spalvos automobilį VW Passat. N. Š. pasakė, kad šiuo automobiliu naudojasi G. S.. Ji su kolega L. Š. liepė N. Š. važiuoti namo, o patys nuėjo prie automobilio, kuriame priekyje keleivio pusėje sėdėjo vyriškis, už vairo sėdėjo moteris ir vaikas – mergaitė apie 10 metų amžiaus. Jie piliečių paprašė pateikti asmens dokumentus patikrinimui. Moteris atsisakė pateikti dokumentus, tačiau pasakius, kad ji vairuoja automobilį ir privalo vykdyti policijos reikalavimus, moteris pateikė asmens dokumentą, kurį patikrinus paaiškėjo moters tapatybė – S. V., ji pasakė, kad yra vyriškio žmona. Kai priiminėjo pareiškimą iš V. Š., jos sūnus N. Š. per savo mobiliojo ryšio telefoną jai parodė G. S. fotonuotrauką, todėl pamačiusi automobilyje sėdintį vyriškį, ji iškart jį atpažino, bet paprašė vyriškio pasakyti savo asmens duomenis - vardą, pavardę bei pateikti asmens dokumentus. Tačiau G. S. bandė išsisukinėti, pasakė ne savo vardą ir pavardę. Pareikalavus pateikti asmens dokumentą, vyriškis pateikė vairuotojo pažymėjimą ir buvo nustatyta jo tapatybė, kad tai yra G. S.. Minėto asmens buvo paprašyta ateiti į tarnybinį automobilį išsiaiškinti įvykio aplinkybes. G. S. buvo pristatytas į Kauno m. Žaliakalnio PK (I t., b. l. 115-117).

Liudytojas L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2016-01-24 patruliavo radijo šaukiniu 454 kartu su tyrėja D. G.. 00.05 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Ašigalio g. 49A-59, Kaune, pilietė grįžo namo ir rado savo namų duris apklijuotas įvairiais įžeidžiančiais atvaizdais ir užrašais. Nuvykus minėtu adresu, rado (duomenys neskelbtini) durų laukiančią pareiškėją – V. Š., kuri paaiškino, kad taip pasielgti galėjo buvęs dukros K. Š. sugyventinis G. S.. V. Š. taip pat nurodė, kad minėtasis G. S. grasino jai susidorojimu, dėl ko ji 2016-01-23 kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Kartu su V. Š. buvo jos sūnus, kuris paaiškino, kad mamą parvežė iš ligoninės ir lydėjo namo. Po durų apžiūros V. Š. įėjo į savo buto vidų, o jis su kolege D. G. ir pareiškėjos sūnumi išėjo į kiemą. Pareiškėjos sūnus parodė šalia laiptinės stovintį automobilį, markės ir modelio neatsimenu, bei paaiškino, kad automobilyje sėdi sesers buvęs sugyventinis G. S.. Tuomet jis su kolege D. G. nuėjo link nurodyto automobilio, o pareiškėjos sūnui pasakė, kad gali važiuoti namo. Su D. G. priėjus prie automobilio ir patikrinus jame sėdinčio vyriškio asmens dokumentus paaiškėjo, kad tai yra pil. G. S., todėl pakvietė minėtą asmenį į tarnybinį automobilį ir su tikslu išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pristatė jį į Kauno m. Žaliakalnio PK. Automobilyje kartu su minėtu vyriškiu dar buvo moteris kuri prisistatė esanti G. S. žmona bei vaikas (I t., b. l. 112-113).

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų sausio 24 dieną ji kartu su savo buvusiu sutuoktiniu G. S. ir jų dukra vakare, tikslaus laiko neatsimena, ketino nuvažiuoti aplankyti jos tetą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, nurodyti negali. Jie važiavo su G. S. priklausančiu automobiliu VW Passat. G. S. automobilį vairavo ji. Įsukus į (duomenys neskelbtini) ir ieškant kur pasistatyti automobilį, prie jų priėjo policijos pareigūnai ir paprašė parodyti dokumentus jos ir G. S.. Patikrinę dokumentus, policijos pareigūnai G. S. išsivežė su savo tarnybiniu automobiliu į policijos komisariatą, o ji su dukra išvažiavo namo (I t., b. l. 123-124).

2014-02-25 protokolas-pareiškimas patvirtina, kad M. K. pranešė, jog 2014-02-25, apie 20.08 val., PC „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), vyriškis prie kasos sudavė jam į galvą, o vėliau kieme tas pats vyriškis vėl sudavė kelis smūgius jam į galvą ir jį išplūdo (I t., b. l. 16).

2014-02-25 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nubraižyta įvykio vietos schema (I t., b. l. 18-20).

2014-02-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G477/14(02) patvirtina, kad M. K. sužalojimai nekonstatuoti, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (I t., b. l. 23).

2014-03-31 daiktų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad PC „Maxima“ apsaugos darbuotojas E. K. pateikė 2014-02-25 stebėjimo kamerų vaizdo įrašą kompaktiniame diske „Akmi“ (I t., b. l. 25).

2014-04-07 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta vaizdinė medžiaga iš įvykio vietos PC „Maxima“ viduje, kur užfiksuota, kaip kaltinamasis smogia nukentėjusiajam M. K. į galvą ir prie prekybos centro automobilių sustojimo aikštelėje, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (I t., b. l. 26-29).

2015-01-26 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo užfiksuotas vaizdo įrašas, pateiktas 2014-03-31 daiktų dokumentų pateikimo protokolu, užfiksuota, kaip kaltinamasis G. S. 2014-02-25 atvažiuoja prie prekybos centro „Maxima“, kaip automobilių sustojimo aikštelėje smogia nukentėjusiajam M. K. į galvą (I t., b. l. 30-32).

2016-02-01 protokolas-pareiškimas ir 2016-01-22 pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusioji K. Š. kreipėsi pranešdama, kad buvęs jos sugyventinis G. S. persekioja ją ir jos šeimos narius bei grasina susidorojimu (I t., b. l. 60-61).

2016-01-23 pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusioji V. Š. kreipėsi pranešdama, kad buvęs jos dukters K. Š. sugyventinis G. S. persekioja ją ir jos šeimos narius bei grasina susidorojimu (I t., b. l. 69).

2016-03-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad V. Š. pateikė jos buto nuotraukas su durų sugadinimais ir priklijuotais lipdukais (I t., b. l. 73-78).

2016-03-29 Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir užfiksuoti įvykio vietoje rasti daiktai – lentelės su užrašais ant nukentėjusiosios V. Š. durų (I t., b. l. 79-82).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį ar svetimą turtą buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai.

Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri šiuo atveju buvo pažeista tiesiogiai, per poveikį asmens sveikatai. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje.

Kaltinamojo G. S. padaryto nusikaltimo padarymo vieta yra PP „Maxima“ ir automobilių stovėjo aikštelė šalia jos. Tai yra vieša vieta, kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai – kaltinamojo įžūliu elgesiu demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir nukentėjusiojo M. K. išplūdimas viešoje vietoje ir smūgių jam sudavimas yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydamas su elementariomis moralės ir elgesio normomis, kuo ir pasireiškė jo chuliganiškos paskatos. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas yra nukentėjusiojo sveikata ir jo orumas.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo G. S., visišku kaltės prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka –, nukentėjusiųjų M. kairiūkščio, K. Š., V. Š., liudytojų N. Š., K. Š., D. G., L. Š., V. S. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. S. 2014 m. vasario 25 d., apie 20.08 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), stovėdamas eilėje prie kasos, matant kitiems asmenims, dėl menkavertės dingsties plūsdamas M. K. necenzūriniais žodžiais bei suduodamas jam vieną kartą ranka į galvos sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, išėjęs iš parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje, plūsdamas M. K. necenzūriniais žodžiais, ne mažiaus kaip penkis kartus suduodamas M. K. kumščiu į galvos sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei spjaudamas ne mažiau, kaip tris kartus į veidą bei ant rūbų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. sausio 25 d., sistemingai baugino nukentėjusiąsias V. Š. ir K. Š., naudodamas psichinę prievartą, įvairiu paros metu skambindamas nukentėjusiajai K. Š. į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), bei siųsdamas jai grasinančio ir bauginančio pobūdžio turinio SMS, jog prieš ją pavartos fizinį smurtą ir ją sužalos, sakydamas: „nusipirk invalido ženklus ant mašinos, nes vistiek invalide tave padarysiu, atsiųsiu „šunis”, jog tave gaudytų, išversim duris", bei 2016 m. sausio 21 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, skambindamas nukentėjusiajai V. Š. į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas ir baugindamas, išvadindamas: „intrigante tu, sena kūrva” bei pasakė „tau sena kūrva liko 5 minutės”, 2016 m. sausio 23 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ant buto, priklausančio nukentėjusiajai V. Š. durų, adresu (duomenys neskelbtini), lipnia juosta prilipindamas popierinius lipdukus su grasinančio pobūdžio tekstais ir piešiniais: „neįgaliojo”, „Laikykis saugaus atstumo”, „K. ieško meilužio”, bei 2016 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ant buto, priklausančio nukentėjusiajai V. Š. durų, adresu (duomenys neskelbtini), lipnia juosta prilipdydamas lentelę su gyvūno ragais, į buto durų spyną pripildamas lipnaus skysčio ir durų rankeną apvyniodamas permatoma plėvele.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 1 000,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis M. K. patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kaltinamojo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusi su nukentėjusiojo patirta neturtine žala, civilinis ieškinys kaltinamojo neginčijamas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Nukentėjusysis M. K. nusikalstamais kaltinamojo veiksmais patyrė skausmą, stresą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tokiu būdu, jis patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kaltinamojo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusi su nukentėjusiojo patirta neturtine žala, civilinis ieškinys kaltinamojo neginčijamas, todėl tenkintinas.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55, 59, 60 ir 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas kaltinamajam G. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi šeimos, nėra susaistytas šeimos ir darbo santykiais, į tai, kad jis sistemingai terorizavo visus buvusios sugyventinės šeimos narius, teisiamas pirmą kartą, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, dydžio laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. S. teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti, išlaikyti savo vaiką ir gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinė plokštelė su vaizdo medžiaga, laikoma baudžiamojoje byloje voke (I t., b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje;medinė lentelė su priklijuotais gyvūno ragais, dvi plastikinės lentelės su užrašais "K." ir "ieškau meilužio", du trikampio formos ženklai su simboliais, saugomi Kauno apskrities Kauno miesto Žaliakalnio PK (I t., b. l. 83, 84, 85), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti G. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, atidėti bausmės vykdymą 2 (dviem) metams, įpareigojant G. S. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš G. S. 1 000,00 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. K. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinę plokštelę su vaizdo medžiaga, laikomą baudžiamojoje byloje voke (I t., b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;medinę lentelę su priklijuotais gyvūno ragais, dvi plastikines lenteles su užrašais „K." ir „ieškau meilužio", du trikampio formos ženklus su simboliais, saugomus Kauno apskrities Kauno miesto Žaliakalnio PK (I t., b. l. 83, 84, 85), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.