Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. S., išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

II. Atsikirtimai į ieškinį

III. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pozicija ir išvadą byloje duodančios institucijos išvada

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, bylos dalis dėl reikalavimo priteisti tikslinę išmoką nutrauktina.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti pareikšto ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.

25. Ieškovės G. Š. ieškinio reikalavimo dėl tikslinės išmokos priteisimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos ieškinio reikalavimo atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, ieškinio reikalavimo atsisakymą lėmė objektyvios aplinkybės, susijusios su šalių dukros gydymo poreikiu vėlesniu laiku, todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo L. S. tikslinę vienkartinę išmoką – 1 200,00 Eur ortodontiniam K. S. gydymui priimamas ir ši civilinės bylos dalis nutraukiama (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

27. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Išlaikymo dydžio keitimas reglamentuotas CK 3.201 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia iš esmės pasikeitusiais (padidėjusiais) šalių nepilnametės dukters poreikiais. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių nepilnametei dukrai K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), materialinis išlaikymas buvo priteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimu, t. y. beveik prieš 14 metų, kad tuo metu šalių nepilnametei dukrai buvo dveji metai, o šiuo metu K. yra 16 metų amžiaus, t. y. mokyklinio amžiaus vaikas, paauglė, ji ir toliau auga, vystosi, kad visuotinai pripažintina, jog augant nepilnamečių vaikų poreikiai didėja, kad per nurodytą laikotarpį šalies ekonominė situacija keitėsi ir visų produktų bei paslaugų kainos kilo, sprendžia, jog yra akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus labai ilgam laiko tarpui, šalių nepilnametei dukrai natūraliai nuolat augant ir vystantis, padidėjo ir jai išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jos būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi. Su šia aplinkybe byloje sutiko ir atsakovas, pripažinęs, kad dukros poreikiai per 14 metų laikotarpį pasikeitė, o išlaidos jiems tenkinti padidėjo, bei sutikęs teikti savo dukrai didesnio dydžio išlaikymą. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog būtina pakeisti pirmiau paminėtu teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydį, todėl teismas išsamiai dėl nepilnametės šalių dukros K. S. poreikių pasikeitimo lyginamuoju aspektu nepasisako, juo labiau, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimu buvo patvirtintas tėvų tarpusavio susitarimas dėl jų dukrai teiktino išlaikymo dydžio ir išsamiai jos poreikiai teismo sprendime nebuvo vertinti.

29. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas proporcingumo principas įtvirtintas ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

30. Konstatavus, jog egzistuoja pagrindas pakeisti pirmiau paminėtu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui – K. S. dydį, būtina nustatyti jos poreikius bei išlaidas jiems tenkinti, o kartu ir įvertinti jos tėvų turtinę padėtį, t. y. nustatyti kriterijus, remiantis kuriais nustatomas nepilnamečiam vaikui teiktino materialinio išlaikymo dydis.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir išlaidų jiems tenkinti

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių dukros K. S. poreikių bei išlaidų jiems tenkinti, taip pat dėl atsakovo galimybių teikti šalių dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą proporcingai jo turtinei padėčiai. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodoma išlaidų šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti suma yra pernelyg didelė ir neatitinkanti tėvų turtinės padėties, todėl turėtų būti mažesnė.

32. Teismas pažymi, jog būtent vaiko poreikiai yra pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai. Ieškovės teismui pateiktoje šalių dukros K. S. poreikių lentelėje nurodyti ne tik būtinieji šalių nepilnametės dukros poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti, taip pat ir išlaidos lavinimui, laisvalaikiui, bendravimo galimybių užtikrinimui, poilsiui, tačiau ir išlaidos specialiesiems šalių dukros poreikiams tenkinti.

33. Ieškovės teismui pateiktoje K. S. poreikių lentelėje vienam mėnesiui nurodyta, kad iš viso per mėnesį šalių dukros poreikiams tenkinti išleidžiama 504,00 Eur. Atsakovas nesutinka su nurodyta išlaidų poreikiams tenkinti suma, teigdamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, todėl jas atsakovas vertina kaip pernelyg dideles. Atsakovo teigimu, dukros poreikiams kas mėnesį tenkinti yra pakankama 200,00 Eur suma. Teismas su atsakovo argumentais ir nurodoma išlaidų nepilnametės šalių dukros poreikiams tenkinti suma nesutinka, pažymėdamas, kad įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, tokius kaip maistas, apranga, išlaidos mokyklinėms prekėms ir pan., neracionalu reikalauti iš ieškovės pateikti visas išlaidas pagrindžiančius kvitus (mokėjimų nurodymus ar kt.), kuriuose atsispindėtų konkrečių ir išimtinai vaikui skirtų prekių ar paslaugų kainos. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų būtų neįmanoma nustatyti, kokios prekės (pavyzdžiui, maistas) ar paslaugos buvo pirktos išimtinai vaiko poreikių tenkinimui, kokios – kitų asmenų (kartu su vaiku gyvenančių asmenų). Teismas taip pat pažymi, jog šiuo atveju ieškovei nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Byloje nėra duomenų, kad su ieškove gyvenanti K. S. yra netinkamai prižiūrima, auginama ar auklėjama, todėl atsakovo pozicija, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nepagrįstas rašytiniais ir (ar) kitais įrodymais, laikoma nepagrįsta. Teismas, išklausęs ieškovės žodinius paaiškinimus apie dukters poreikius ir turimas išlaidas, trečiojo asmens – šalių dukros duotus paaiškinimus, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl šių vaiko poreikių, šiuos duomenis įvertinęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aspektu, sprendžia, kad iš esmės visi ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir adekvatūs, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams yra neadekvačiai dirbtinai padidintos. Dėl ieškovės nurodytų dukros poreikių bei išlaidų jiems tenkinti teismas pasisakys toliau sprendime. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, teigdamas, jog jo dukros poreikiams tenkinti būtų pakankama 200,00 Eur suma, nenurodė, kokiems poreikiams ir kokios išlaidos galėtų būti skiriamos įvertinus jo nurodytą 200,00 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovas, gyvendamas skyrium nuo dukters ir nežinodamas realių vaiko poreikių, nurodydamas šią sumą rėmėsi tik savo subjektyviu manymu apie būtinybę taupiau auginti vaiką, tačiau neatsižvelgė į augančius dukters poreikius bei būtinybę užtikrinti nepilnamečiam vaikui tinkamas augimo bei visapusiško vystymosi sąlygas.

34. Pasisakydamas dėl ieškovės sudarytoje poreikių lentelėje nurodytų poreikių ir išlaidų jiems tenkinti, teismas, kaip jau ir buvo minėjęs, pažymi, kad poreikis maistui nekvestionuojamas. Ieškovė nurodė, kad šalių dukros maistui per mėnesį išleidžiama suma yra 120,00 Eur. Atsakovas ginčijo nurodytą išlaidų sumą, teigdamas, jog ji yra nepagrįstai didelė, kadangi jo šeima maistui per mėnesį gali skirti tik 150,00 Eur. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju yra vertinami šalių nepilnametės dukros poreikiai, todėl aplinkybė, kiek šiam poreikiui tenkinti skiria atsakovo šeima, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nurodyta išlaidų suma maistui yra objektyviai nepagrįsta. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad ieškovė, nurodydama, kas sudaro šią išlaidų sumą, teismo posėdžio metu paaiškino, jog į šią sumą yra įtrauktos tik lėšos, skiriamos dukros maitinimuisi mokykloje. Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mokslo metų dieną dukrai maistui skiria 4,00 Eur pietums, todėl sutiktina su atsakovo atstovės pastebėjimu, kad tuo atveju, jei 4,00 Eur suma pietums yra skiriama tik darbo dienomis, nurodyta išlaidų suma – 120,00 Eur yra nepagrįsta. Įvertinus tai, kad kiekvieną mėnesį darbo dienų skaičius yra skirtingas, tačiau niekuomet nėra 30 dienų, nurodyta suma turėtų būti mažesnė. Kita vertus, nesutiktina ir su atsakovo atstovės nurodyta 80,00 Eur suma, nes ne visais mėnesiais darbo dienų skaičius būna 20 dienų. Nepaisant nurodyto neatitikimo, teismas pažymi, kad be maitinimosi mokykloje, šalių nepilnametė dukra maitinasi savaitgaliais, pusryčiauja, vakarieniauja, todėl ieškovė šalių dukros mitybai turi ir daugiau išlaidų, nei kad jos nurodyta pinigų suma pietums mokykloje įsigyti. Teismas, įvertinęs nurodytą aplinkybę, taip pat tai, kad šalių nepilnametė dukra yra paauglė, kad jai yra būtinas maistas, užtikrinantis organizmo poreikius pagal fiziologines normas ir savybes, kad būtinas maitinimasis kiekvieną dieną, o ne tik darbo dienomis pietų metu, sprendžia, kad ieškovės nurodyta išlaidų suma maistui per mėnesį – 120,00 Eur, yra objektyviai būtina ir pagrįsta, ir nėra laikytina pernelyg didele (kiekvienai dienai skirtina maistui išlaidų suma būtų 4,00 Eur (120,00 / 30 = 4,00 Eur), norint užtikrinti sveiką ir visavertį vaiko maitinimąsi namuose, mokymosi įstaigoje ir kitur.

35. Kitas būtiniausias vaiko poreikis yra turėti tinkamas gyvenimo sąlygas nagrinėjamu atveju taip pat yra užtikrintas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių dukra gyvena kartu su ieškove jos sugyventinio tėvui priklausančiame trijų kambarių bute Kaišiadoryse, Gedimino g. 121-4. Ieškovė nurodė, kad išlaidas būstui išlaikyti sumoka jos sugyventinis arba jo tėvas, tokiu būdu prisidėdami prie vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovės teigimu, dukrai tenkančios būsto išlaikymo išlaidos yra 50,00 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius išlaidas būstui išlaikyti, remiantis kuriais nustatyta, kad už elektrą 2019 m. gegužės 15 d. buvo sumokėta 35,47 Eur suma, už dujas – 8,28 Eur, už vandenį – 60,21 Eur (e. b. l. 24). Pagal pateiktus mokėjimo pranešimus, už šilumą ir karštą vandenį 2019 m. balandžio mėnesį mokėtina suma yra 99,72 Eur, o už kitas teikiamas paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto eksploatavimu, – 18,90 Eur (e. b. l. 26). Remiantis šiais duomenimis ir įvertinus tai, kad minėtame bute gyvena 5 asmenys, dukrai tenkanti išlaidų dalis yra 44,52 Eur. Nors ieškovė nurodė, kad žiemos mėnesiais buto išlaikymui skiriama didesnė suma – apie 300,00 Eur, todėl šaltuoju metų sezonu šalių dukrai tenkanti būsto išlaikymo dalis yra 60,00 Eur, teismas, įvertinęs tai, kad tokios išlaidos būna ne visuomet, bet tik šaltuoju metų sezonu, taip pat teismo posėdžio metu ieškovės nurodytas aplinkybes, kad dukros dalis būstui išlaikyti yra 35,00–50,00 Eur, sprendžia, kad reali ir objektyviai pagrįsta išlaidų būstui išlaikyti dalis, tenkanti šalių dukrai kas mėnesį, yra 40,00 Eur.

36. Neginčytina, kad vaiko kasdienei ir mokyklinei bei užklasinei veiklai yra būtina tinkama (kasdieninė, šventinė, laisvalaikio ir pan.) apranga ir avalynė, papildomai atsižvelgiant į metų sezonus. Atsižvelgiant į vaiko amžių, augimą, ieškovė, gyvendama kartu su nepilnamečiu vaiku, neabejotinai rūpinasi dukters apranga ir dėl to patiria tam tikras išlaidas. Poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad dukros rūbams per mėnesį skiria 40,00 Eur, o avalynei – 35,00 Eur, o teismo posėdžio metu nurodė, kad dukros rūbams per mėnesį skiria 20,00–25,00 Eur sumą, o avalynei – 25,00–35,00 Eur sumą. Ieškovės pateiktais duomenimis, K. S. uniforma kainuoja 82,00 Eur (e. b. l. 141, originalas yra popierinėje byloje), byloje esantys įrodymai patvirtina, kad moteriška suknelė ir striukė buvo įsigyta už 29,98 Eur, avalynė už 34,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra kintančios, kadangi priklauso nuo dukros pageidaujamų įsigyti darbužių ir avalynės, kuriuos renkasi pati dukra. Nors ieškovė nurodė, kad šalių dukra dažnai keičia rūbus, savo apranga siekia neatsilikti nuo bendraamžių, tačiau vien šalių dukros noras ar pageidavimas dėvėti ar vilkėti vardinius rūbus ar avalynę, ją keisti itin dažnai ir (ar) tokiu būdu neatsilikti nuo savo bendraamžių, nesudaro pagrindo nepamatuotiems šalių dukros poreikiams tenkinti. Teismas, įvertinęs ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl dukros poreikių aprangai ir avalynei, išlaidas šiems poreikiams tenkinti, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šiems poreikiams kas mėnesį patenkinti pakankama ir objektyviai būtina suma yra 60,00 Eur.

38. Šalių dukrai esant moksleive, neabejotinai yra patiriamos išlaidos ir jos lavinimui bei ugdymui. Kaip paaiškino ieškovė teismo posėdžio metu, dukrai yra perkamos kanceliarinės prekės, pratybos, knygos, todėl teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko teisę į lavinimą ir ugdymą, šias ieškovės išlaidas laiko būtinomis ir pagrįstomis, o ieškovės nurodytas išlaidas šiems poreikiams tenkini – 20,00 Eur, objektyvias ir atitinkančias protingumo kriterijus. Teismas pagrįstomis laiko ir poreikių lentelėje nurodytas išlaidas rinkliavoms mokykloje bei neplanuotoms išlaidoms – 10,00 Eur, kadangi tikėtina ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl klasėje organizuojamos rinkliavos bei kitų neplanuotų išlaidų, turimų mokykloje.

39. Pasisakydamas dėl šalių dukros poreikių laisvalaikiui, laisvalaikio priemonėms, atostogoms, telefono aparatui, mp3 grotuvui, ausinėms, kolonėlei ir kt., išlaidos kuriems ieškovės teigimu iš viso yra 85,00 Eur (poreikių lentelėje nurodytos išlaidos), teismas sprendžia, jog nurodyti poreikiai yra būtini šalių dukrai norint užtikrinti jos kaip visapusiškos asmenybės formavimąsi, sudaryti galimybę šalių dukrai ilsėtis, atostogauti, turėtų turiningą laisvalaikį ir socialinį bendravimą. Teismo vertinimu, siekiant sudaryti galimybę šalių dukrai užtikrinti jos socialinius poreikius, būtinybę pailsėti ir turėti laisvalaikį, atitinkantį jos amžių ir poreikius, plėsti savo akiratį, saviraišką, bendravimą, šie poreikiai, o kartu ir išlaidos jiems tenkinti, yra būtinos. Juo labiau, kad kaip nurodė ieškovė, jie tik neseniai su šeima grįžo gyventi į Lietuvą, todėl, teismo vertinimu, šalių dukros adaptavimasis ir jos integracija tarp bendraamžių reikalauja didesnio galimybių dalyvauti socialiniame gyvenime užtikrinimo. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, jog poreikių lentelėje nurodyta išlaidų suma šiems poreikiams tenkinti tik iš dalies laikytina objektyviai pagrįsta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog išlaidos dukros laisvalaikiui per mėnesį yra 15,00 Eur, laisvalaikio priemonėms – 15,00 Eur atostogoms – 35,00 Eur, o laisvalaikiui skirtų priemonių remontui ir priežiūrai – 5,00 Eur, sprendžia, kad išlaidos nurodytiems poreikiams per mėnesį, kurios laikytinos atitinkančiomis protingumo kriterijus, yra 70,00 Eur. Teismas pagrįstomis laiko ir išlaidas telefonui – 10,00 Eur, kadangi šalių nepilnametė dukra yra tokio amžiaus, kai jai yra būtinas tiek internetas, tiek ir komunikavimo (bendravimo) priemonė. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog šios išlaidos yra nebūtinos ar turėtų būti mažesnės vien dėl to, kad, kaip teigia atsakovas, jis su savo šeima negali skirti tiek lėšų pramogoms. Ši aplinkybės nesuponuoja šių šalių dukros poreikių nepagrįstumo, nes, kaip jau buvo nurodyta, šalių dukrai būtinas tiek poilsis, tiek kultūrinio akiračio plėtimas, tiek savirealizacija ir kt. Vien tai, kad atsakovas ir jo šeima tiek išlaidų neskiria laisvalaikiui, nepaneigia šių šalių dukros poreikių būtinumo.

40. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad K. S. yra diagnozuotas astigmatizmas (H52.2), dėl pablogėjusio matymo kelerius metus nešioja akinius, stebima okulistų (e. b. l. 16–17). Dėl diagnozuoto sveikatos sutrikimo gydymui taikoma korekcija tolumui, regimojo darbo režimas, kontrolė akių ligų kabinete 2 kartus per metus (e. b. l. 18–19). 2019 m. gegužės 11 d. ieškovė pirko korekcinius akinius, už kuriuos sumokėjo 107,40 Eur (e. b. l. 20). K. S. rekomenduojama gerti Neurozan maisto papildą, už kurį mokėtina suma 23,39 Eur, vitaminus akims, kurių kaina, ieškovės pateiktais duomenimis, 4,79 Eur (e. b. l. 27–28). Pasisakydamas dėl šalių nepilnametės dukros specialiųjų poreikių bei išlaidų šiems poreikiams, teismas pažymi, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalių dukrai diagnozuotas astigmatizmas, kad dėl to jai būtina nešioti akinius, tikrinti periodiškai regėjimą ir vartoti priemones, skirtas gerinti jį, tačiau teismas sutinka su atsakovo pastebėjimu, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiu periodiškumu ir kaip dažnai šalių dukra turi vartoti papildus akims gerinti. Tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nepaneigia ieškovės išlaidų šiems maisto papildams, juo labiau, kad ieškovei gyvenant su šalių nepilnamete dukra geriausiai yra žinomi jos poreikiai, susiję su sveikatos stiprinimu ir gerinimu. Teismas sutinka, kad maisto papildai akims neturėtų būti vartojami ištisus 12 mėnesių, tačiau pažymėtina, kad be šių priemonių, šalių dukrai būtini ir kitokio pobūdžio vitaminai ar maisto papildai, vaistai. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės bei šalių dukros teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad dukra vartoja ir kitokius maisto papildus (pavyzdžiui, Magnis B6), kad vaikui buvo perkami vaistai po nosies operacijos. Taigi neabejotina, kad ieškovė turi išlaidų ir kitokios paskirties vitaminams, maisto papildomas ar vaistams įsigyti. Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog tuo atveju, jei dėl įvykusio eismo įvykio šalių dukrai yra kilę neigiamų pasekmių, jai yra padaryta žala, žalą turi atlyginti ir būtinus vaistus nuo galvos skausmo kompensuoti dėl eismo įvykio kaltas asmuo. Šių pasekmių šalinimo išlaidos (našta) neturėtų būti perkelta tėvams. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad šalių dukrai tenka dažnai keisti akinius, į byloje esančius duomenis apie akinių kainą, į būtinybę lankytis pas specialistus, kad šios konsultacijos yra mokamos, kad dėl jų yra vykstama į Kauną ir dėl to ieškovė turi išlaidų kurui, taip pat įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus dėl šalių dukros vartojamų vaistų ir vitaminų, nurodytas išlaidas šiems poreikiams tenkinti, sprendžia, jog pagrįstos ir objektyviai būtinos išlaidos šalių dukros specialiesiems poreikiams tenkinti yra 25,00 Eur per mėnesį, o vaistams ir vitaminams – 15,00 Eur.

41. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nesutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis šalių dukros dienpinigiams – 60,00 Eur, nurodydamas, kad dienpinigiai gali būti skiriami tik tuomet, jei tai leidžia tėvų finansinės galimybės. Nepaisant pirmiau teismo sprendime aptartų išlaidų šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti, kurie pakankamai plačiu aspektu apima šalių nepilnametės dukros poreikius, vis dėl to teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnametės dukros amžių (K. yra 16 metų), į jos poreikį turėti savo pinigų, kuriais ji galėtų disponuoti savo nuožiūra, tokiu būdu ugdant ir K.s finansines žinias bei gebėjimus naudoti jos turimas lėšas, galimas papildomas ir nenumatytas išlaidas jos poreikiams tenkinti, sprendžia, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos, būtinos, o jų dydis atitinka protingumo kriterijų, kadangi per dieną šioms išlaidoms skiriama suma yra 2,00 Eur (60,00 Eur / 30 = 2,00 Eur).

42. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių, susijusių su šalių nepilnamečio vaiko poreikiais, visuma, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro 460,00 Eur. Teismo vertinimu, minėta suma patenkintų tiek vaiko būtinuosius, tiek ir papildomus, su laisvalaikiu ir nekasdieninėmis išlaidomis susijusius, taip pat ir specialiuosius poreikius, ji yra protinga ir adekvati, atitinkanti vaiko amžių ir realius jo poreikius. Pabrėžtina, kad atsakovas byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes apie vaiko poreikius. Tuo pačiu, teismo vertinimu, nustatyta išlaidų šalių nepilnametės dukros K. S. poreikiams patenkinti suma atitinka dinaminį šių poreikių pobūdį, kurį patvirtino ir pati ieškovė, teismo posėdžio metu nurodydama, jog per mėnesį dukros poreikiai gali siekti nuo 200,00 Eur iki 400,00 Eur ar viršyti 500,00 Eur sumą.

43. Teismas, nustatęs šalių dukros poreikiams tenkinti būtinas išlaidas, kurios yra 460,00 Eur, nepagrįstais laiko atsakovo atstovės nurodytus argumentus, jog ieškovės maksimali šalių dukros poreikiams galima skirti suma per mėnesį yra 350,00 Eur. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog jų šeimos gaunamos pajamos yra šios: jos darbo užmokestis 475,00 Eur ir jos sugyventinio gaunamas darbo užmokestis – 1 200,00 Eur, iš viso 1 675,00 Eur, neįskaičiuojant į šią sumą išmokos dukrai, kadangi nurodyta išmoka taupoma. Matematiškai dalijant šią sumą iš keturių ieškovės šeimos narių, teismo nustatyta išlaidų dukros poreikiams suma nesigautų, tačiau teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė ne kartą patvirtino, kad savo dukros poreikiams išleidžia daugiausiai šeimos lėšų, t. y. jos ir jos sugyventinio poreikiams tenkinti per mėnesį užtenka po 300,00 Eur, sūnaus – 200,00 Eur, todėl likusi suma – 875,00 Eur gali būti skiriama šalių dukros poreikiams tenkinti ir netgi yra beveik du kartus didesnė, nei teismo nustatyta išlaidų dukros poreikiams tenkinti suma. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas argumentas dėl ieškovės objektyvių galimybių teikti nustatyto dydžio išlaikymą nebuvimo.

44. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas (6 straipsnio 1 dalis), kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 50,00 Eur. Įvertinus gaunamą išmoką vaikui, teismas sprendžia, jog šalių nepilnametei dukrai skiriama išlaikymo suma sudaro 410,00 Eur (460,00 Eur – 50,00 Eur = 410,00 Eur), todėl kiekvienam iš tėvų tenkanti dukros išlaikymo dalis sudaro 205,00 Eur (410,00 Eur : 2 = 205,00 Eur).

Dėl tėvų turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui

45. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.

46. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos ar turtiniai įsipareigojimai kitiems asmenims negali būti priežastimi priteisti mažesnį nei reikalingą išlaikymą.

47. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

48. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą nurodė, kad visa šalių nepilnametės dukros išlaikymo našta tenka jai. Atsakovas gera valia šalių dukrai materialinio išlaikymo neteikia, todėl ieškovė teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį gauna iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Atsakovas, iš esmės neneigdamas šalių dukros poreikių ir išlaidų jiems tenkinti pasikeitimo, nurodė sutinkantis teikti šalių dukrai 100,00 Eur dydžio išlaikymą, kuris atitiktų jo turtinę padėtį.

49. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu ieškovės G. Š. šeimą sudaro kartu gyvenantis asmuo E. M. (sugyventinis), dukra K. S. ir sūnus E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Šeima gyvena (duomenys neskelbtini), kaip paaiškino ieškovė, sugyventinio tėvui nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute (e. b. l. 12–13, 48). Ieškovė jos vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (e. b. l. 14), turi vieną transporto priemonę (e. b. l. 15). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis neatskaičiavus mokesčių – 734,00 Eur (e. b. l. 21–23, 50) atskaičiavus – 475,00 Eur. Ieškovės teigimu, jų šeimos pajamos per mėnesį yra apie 1 800,00 Eur, skolų ir kreditorinių įsipareigojimų neturi (e. b. l. 54–55). Ieškovės sugyventinio E. M. gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos vidutiniškai per mėnesį 2019 m. sausio–birželio mėnesiais yra 944,06 Eur. 2019 m. birželio mėnesį gauto darbo užmokesčio suma – 1 103,56 Eur (e. b. l. 142).

50. Sprendžiant dėl atsakovo L. S. turtinės padėties, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyvena su sugyventine I. S. bei dviem nepilnamečiais vaikais: L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusia (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybei priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 45–47, 49, 102–103). Atsakovas L. S. nedirba, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinėje sistemoje neregistruotas, socialiai nedraustas, užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2019 m. liepos 24 d. (e. b. l. 51–53, 99, 129). Atsakovas Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 100), turi vieną transporto priemonę (e. b. l. 101). Atsakovas nurodė, kad turi kreditorių, t. y. išlaikymo įsiskolinimą savo dukrai K. S., taip pat 3000,00 Eur skolą UAB „Tele2“, tačiau teismui nepateikė duomenų apie šį kreditorinį įsipareigojimą. Jo sugyventinės I. S. gaunamos pajamos yra vaiko priežiūros išmoka, kurios dydis 2019 m. birželio 26 d. buvo 192,85 Eur (e. b. l. 127–128). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-902-776/2012 I. S. ir L. S. susitarė dėl išlaikymo nepilnametei dukrai L. S. teikimo ir L. S. įsipareigojo savo dukrai teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis po 57,92 Eur (200,00 Lt) (e. b. l. 109–110).

51. Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis nežymiai geresnė nei atsakovo. Nors abi šalys Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto, turi po vieną transporto priemonę, tačiau ieškovė turi du nepilnamečius išlaikymo reikalaujančius vaikus, o atsakovas – tris. Ieškovė nurodė neturinti kreditorinių įsipareigojimų, o, atsakovo teigimu, jis turi skolų. Pažymėtina, kad vienas iš atsakovo nurodytų turimų įsipareigojimų yra išlaikymo įsiskolinimas savo dukrai, todėl ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, kurią jis pasunkino savo asmeniniu elgesiu (neveikimu), neteikdamas nustatyta tvarka ir terminais savo dukrai materialinio išlaikymo, nors, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, dirbdamas Norvegijoje, o taip pat grįžęs iš jos ir gyvendamas iš santaupų, tokią galimybę turėjo. Be to, netgi atsakovui pateikus teismui atitinkamus duomenis apie jo įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu vykdymą ar tokių įsipareigojimų buvimo faktą, šios aplinkybės neturėtų esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes konkrečiu atveju vaiko interesai ir išlaikymo mokėjimas yra laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų atžvilgiu.

52. Pasisakant dėl šalių gaunamų pajamų, nustatyta, kad ieškovės su darbo santykiais susijusios gaunamos pajamos yra 475,00 Eur, tuo tarpu atsakovas niekur oficialiai nedirba, jo teigimu, užsiima atsitiktiniais darbais ir gauna per mėnesį 300,00–400,00 Eur dydžio pajamas, tačiau jokių šias pajamas patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Atsakovo teigimu, šios pajamos yra pastovios, gaunamos reguliariai. Taigi ieškovės gaunamas darbo užmokestis, vertinant atsakovo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, šiek tiek – 75,00 Eur yra didesnis.

53. Pažymėtina, kad būtent sunkia turtine padėtimi atsakovas argumentavo negalėjimą teikti savo dukrai K. S. didesnio nei 100,00 Eur dydžio išlaikymo. Kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant dėl tėvų turtinės padėties, būtina atsižvelgti ne tik į jų turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir į tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad pastaruosius tris metus oficialiai nedirba, jo teigimu, užsiima atsitiktiniais statybos apdailos ir automobilių remonto darbais, nurodydamas priežastis, dėl kurių nedirba, jis teigė, kad neranda darbo pagal savo specialybę, nors, kaip galima spręsti iš atsakovo paaiškinimų, tokių darbų yra, kadangi jis juos atlieka ir iš jų gauna pastovias pajamas. Pažymėjo, jog apdailininku dirbti nenorėtų, ieškosi automobilių variklių remontininko darbo. Nurodydamas, kokių priemonių ėmėsi darbui susirasti, atsakovas nurodė, jog grįžęs iš Norvegijos buvo užėjęs į ankstesnę darbovietę dėl darbo, skaitė darbo skelbimus, tačiau darbo rasti nepavyko. Pažymėtina, jog jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šias atsakovo nurodytas aplinkybes ir atsakovo pastangas užtikrinti savo vaikų poreikius, atsakovas teismui nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas tris metus, nors ir neturėdamas darbo vietos, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Darbo biržoje) ir nesiėmė kitų aktyvių veiksmų darbui susirasti, kritiškai vertina atsakovo pastangas gauti pajamas, kurios atitiktų jo amžių ir profesines galimybes. Pažymėtina, kad atsakovas nedirba tris metus, visą tą laiką nesikreipė į atitinkamas institucijas, kurios yra skirtos padėti žmonėms susirasti darbą ar esant poreikiui pakeisti kvalifikaciją, nurodydamas, jog manė, kad nesant deklaravus gyvenamosios vietos Lietuvoje, jis negali registruotis darbo biržoje. Tačiau šis atsakovo nurodytas argumentas vertintinas kritiškai, kadangi atsakovas, būdamas suaugęs asmuo, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir tam siekdamas gauti atitinkamas pajamas, objektyviai galėjo ir turėjo galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl reikalingos informacijos siekiant registruotis Užimtumo tarnyboje suteikimo. Vien atsakovo niekuo nepagrįstas manymas, nepaneigia atsakovo galimybių tinkamai vykdyti savo pareigas. Juo labiau teismas atkreipia dėmesį, kad iškėlus šią civilinę bylą atsakovas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, t. y. jo nurodytos aplinkybės nebuvo kliūtis kreiptis į atitinkamą instituciją, atsakingą už pagalbą ieškantis darbo.

54. Teismas pažymi, jog atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie jo neįgalumą ar kitokias sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėtų dirbti, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad neturi sveikatos problemų, kurios jam trukdytų dirbti. Taigi atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, teismo vertinimu, nesiėmė jokių aktyvių ir pakankamų veiksmų susirasti darbą, kad gautų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius atitinkantį darbo užmokestį.

56. Atsakovo teigimu, jei jis remontuotų transporto priemonių variklius, galėtų uždirbti iki 600,00 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovas šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, tačiau teismas vertina, kad atsakovas turi visas objektyvias galimybes gauti ir didesnes su darbo santykiais susijusias pajamas. Atsakovas nurodė, jog remontuoja transporto priemones, jų variklius, taip pat moka apdailininko darbus, remontuoja butus. Teismo vertinimu, atsakovo turimi darbiniai įgūdžiai yra paklausūs šios dienos darbo rinkoje, todėl atsakovas, būdamas darbingas, sveikas, jaunas asmuo, šalies ekonomikai augant, turi visas galimybes susirasti darbą, kuris užtikrintų tinkamų pajamų gavimą. Teismas sprendžia, jog tik atsakovo nenoras ir nepakankamos pastangos lemia tai, kad jis šiuo metu negauna pajamų, kurios galėtų užtikrinti tinkamą jo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą.

57. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškotis darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismo vertinimu, atsakovo nenoras gerinti savo turtinę padėtį nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti jo dukros poreikius atitinkantį materialinį išlaikymą. Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo galimybes imtis priemonių susirasti darbą ir gauti didesnes su darbo santykiais susijusias pajamas, nei kad atsakovas nurodo gaunantis šiuo metu, todėl atsakovo nežymiai blogesnė turtinė padėtis nei kad ieškovės (nevertinant šalių sugyventinių turtinės padėties), neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti jo dukrai K. reikalingo dydžio išlaikymą.

58. Vertindamas šalių sugyventinių, o ir kartu visas šalių šeimų gaunamas pajamas, teismas pažymi, jog ieškovės ir jos sugyventinio gaunamos pajamos yra daugiau nei du kartus didesnės, nei, atsakovo teigimu, jo šeimos gaunamos pajamos. Tačiau didesnę šių gaunamų pajamų dalį sudaro ieškovės sugyventinio gaunamos pajamos, kuriam neturėtų būti perkeliama atsakovo dukros išlaikymo našta. Pažymėtina, jog šalių dukrai gyvenant su ieškove ir atsakovui neteikiant dukrai išlaikymo, būtent ieškovei ir jos sugyventiniui tenka visa šalių dukros išlaikymo našta. Be to, ieškovei tenka didesnė nei atsakovui kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką, nes gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

59. Teismas pažymi, jog nors CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų gaunamos nedidelės ar minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis nustatyti mažesnį už optimalų vaikui reikalingą išlaikymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovo nurodyta jo turtinė padėtis negali būti laikoma pagrindu neteikti jo dukrai K. reikiamo ir optimalaus materialinio išlaikymo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių nei kad ieškovė, kad nustačius teiktino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį neturėtų būti pažeidžiami kitų, su atsakovu kartu gyvenančių jo vaikų teisės ir teisėti interesai į tinkamą išlaikymą, kad neturėtų būti teikiamas prioritetas vienam kuriam iš vaikų, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės turtinė padėtis leidžia jai prisidėti didesne dalimi prie dukros poreikių tenkinimo, todėl teismas sprendžia, jog atsakovo šalių dukrai teiktino materialinio išlaikymo dydis turėtų būti 190,00 Eur. Teismo vertinimu, tokio išlaikymo dydžio nustatymas nepažeis nei atsakovo, nei kitų jo išlaikytinių interesų, kadangi atsakovui ėmusis priemonių susirasti darbą ir gauti didesnes su darbo santykiais susijusias pajamas, tokio dydžio išlaikymo našta nebūtų per sunki atsakovui, o kartu ir sudarytų sąlygas užtikrinti tiek kitų atsakovo išlaikytinių, tiek ir jo poreikius.

60. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, šalių turtinę padėtį, į didėjančius augančio vaiko poreikius, į praėjusį beveik 14 metų laikotarpį nuo išlaikymo dydžio nustatymo ir pasikeitusios šalyje ekonominės padėties (kainų augimo), teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį iš 43,44 Eur mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, į 190,00 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį po 190,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos (2019 m. gegužės 31 d.) iki šalių dukros pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos. Teismas pažymi, jog nekilus ginčui dėl materialinio išlaikymo teikimo tvarkos, tenkintinas ieškovės reikalavimas, kad išlaikymui skirtos lėšos būtų pervedamos į jos sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau sprendime išdėstytus argumentus ir motyvus, sprendžia, jog nėra pagrindo visa apimtimi tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos mažesnės nei ieškovė buvo nurodžiusi išlaidos dukros poreikiams tenkinti, be to, teismas įvertino šalių dukrai skiriamą valstybės išmoką. Tenkinti ieškovės reikalavimą padidinti išlaikymo sumą iki 250,00 Eur, visa apimtimi šiuo atveju nėra pagrindo.

61. Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

62. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

63. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

65. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio už šį ieškinį mokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nepriklausomai nuo to, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, valstybei iš ieškovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

66. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-1580-10601 atsakovui L. S. šioje civilinėje byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 76–77). Atsižvelgiant į tai, atsakovas L. S. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, o taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai mokėtinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (teismas šioje byloje turėjo 12,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu), valstybei iš atsakovo nepriteistinos.

67. CPK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

68. Byloje esanti 2019 m. gegužės 28 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad šioje byloje ieškovę atstovavo advokatė J. Ž. (e. b. l. 30). Ieškovės pareikštame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovės išlaidas advokatės pagalbai. Ieškovės G. Š. išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje yra 500,00 Eur (e. b. l. 143). Kaip paaiškino teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, iš nurodytos 500,00 Eur sumos 300,00 Eur suma yra už teisines konsultacijas ir ieškinio parengimą, o 200,00 Eur – už pasirengimą nagrinėti bylą teisme ir atstovavimą teismo posėdyje. Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. vykęs teismo posėdis tęsėsi nuo 9.05 val. iki 11.56 val., t. y. 2.51 val., suapvalinus – 3.00 val. Teismas, atsižvelgdamas į šios nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį – byla dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, į jos sudėtingumą – byla nėra sudėtinga, į teismui pateikto procesinio dokumento apimtį ir turinį, laiką, reikalingą pasirengti tokios bylos nagrinėjimui teisme ir (ar) parengti procesinius dokumentus, teismo posėdžio, kuriame dalyvavo ieškovės atstovė trukmę, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma – 500,00 Eur yra pagrįsta, objektyviai būtina ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Pažymėtina, kad nors atsakovui L. S. yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau jis nėra atleistas nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priešingai šaliai. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (70,95 procentų ((190,00 Eur - 43,44 Eur) / (250,00 Eur – 43,44 Eur)) x 100 procentų = 70,95 procentų), ieškovei iš atsakovo priteistina 354,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi dalis ieškovės ieškinio reikalavimų nepatenkinta, likusi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis ieškovei iš atsakovo nepriteistina.

69. CPK 99 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką, numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

70. Kaip jau buvo nurodyta, šioje byloje atsakovui L. S. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Bylos duomenimis, valstybės išlaidos už L. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 437,25 Eur (e. b. l. 137). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės G. Š. ieškinys patenkintas tik iš dalies (nepatenkinta ieškinio reikalavimų dalis 29,05 procentai), proporcingai nepatenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistina iš ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 127,02 Eur (437,25 Eur x 29,05 proc. = 127,02 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98–99 straipsniais, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 290-291, straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės G. Š. ieškinio atsakovui L. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. S., išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, reikalavimo dėl tikslinės vienkartinės 1 200,00 Eur išmokos priteisimo atsisakymą ir šią civilinės bylos Nr. e2-16498-1084/2019 dalį nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4949-410/2005 nustatyto 43,44 Eur (150,00 Lt) išlaikymo nepilnametei dukrai K. S. dydį išlaikymą padidinant ir priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos (2019 m. gegužės 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į ieškovės G. Š. sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminį vaiko atstovą motiną G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 354,75 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 75 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 127,02 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 02 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.