Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose už gerą elgesį 7 kartus skatintas, 2 kartus baustas drausmine tvarka. Atlikdamas bausmę lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas, dirba, mokėsi, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėjo, kad nuteistasis geba atpažinti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas turi išsikėlęs trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, kryptingai jų siekia.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

A. K. buvo pripažintas kaltu dėl 2003 m. Lytinių nusikaltimų įstatymo 1 (1) numatyto nusikaltimo – išžaginimo (dvi nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis 2003 m. Baudžiamojo teisingumo įstatymo 226A skirsniu, nuteistas pailginta 21 (dvidešimt) vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurią sudaro 16 (šešiolika) metų laisvės atėmimo bausmės įkalinant ir 5 (penkeri) papildomi metai, atliekant juos lygtinai. Pagal šį nuosprendį nuteistasis A. K. bausmę atlikinėja nuo 2013 m. kovo 13 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi buvo nutarta pripažinti Jungtinės Karalystės Norvidžo Karališkojo teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Šia nutartimi Jungtinės Karalystės Norvidžo Karališkojo teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė buvo suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį A. K. paskiriant 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. K. paskirtos bausmės buvo subendrintos visiško sudėjimo būdu, A. K. nustatant galutinę subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nuteistasis atlieka bausmę už du sunkius nusikaltimus, anksčiau teistas, nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas- realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Be to, asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis 2 kartus bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarkos taisykles, jam už tai skirtos nuobaudos. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, pabrėžtina nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju, kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti vis dar išlikę riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Sprendžiant dėl teigiamų pokyčių stabilumo, teismui vis tik kelia abejonių atlikto socialinio tyrimo išvados apie tai, kad nuteistasis impulsyvus, konfliktų metu linkęs naudoti smurtą, impulsų kontrolė silpna, savitvarda silpna, ypač apsvaigus nuo alkoholio, pasekmių suvokimas nepakankamas, savo kaltės pripažinti nelinkęs, užuojautos aukoms neišreiškia. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nesprendė alkoholio vartojimo problemos, kas yra ypatingai svarbu pabrėžiant, kad nusikalto būdamas neblaivus, stebėtas nuteistojo negebėjimas kritiškai vertinti įvertinti savo netinkamą elgesį, todėl ir motyvacija spręsti su tuo susijusias problemas šiuo metu abejotina, kas veikia kaip faktorius pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.

Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Teismas sutinka, jog uždaroje aplinkoje šie veiksniai buvo suvaldyti, atitinkamai atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, ar priežiūros apribotomis alkoholio vartojimo galimybėmis, tačiau šių pokyčių stabilumu teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę ir jo nuostatas, šiuo metu dar abejoja.

Nutarime nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais, turės gyvenamąją vietą, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau pažymėtina, kad pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės ir gyvenimo, darbinės aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam padarant nusikalstamą veiką, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 7 mėnesiai 2 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. rugpjūčio 11 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-867 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.