Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., jo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui

viešame posėdyje išnagrinėjo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vaidotų k., Vilniaus r., nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. S., dėl to, jog jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, 16, 127 punktų reikalavimus, 2015 m. kovo 12 d., 21:52 val., Šaltinio g., Vilniaus r., vairavo automobilį Jeep G. C. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Renault (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota (duomenys neskelbtini) o šis nuo smūgio dar atsitrenkė į stovintį automobilį VW (duomenys neskelbtini) ir sugadino keturis automobilius, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą E. S. veika buvo kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Posėdžio metu E. S. protokole užfiksuotus faktus ir padaręs pažeidimus nepripažino. Paaiškino jog buvo paskolinęs priekabą V. M., šis jam atvarė priekabą į garažą ir jie ją pastatė, pats buvo labai girtas, todėl V. M. pasiūlė jį parvežti namo. Važiuojant keliu V. M. neprasilenkė su kitu priešais atvažiuojančiu automobili ir atsitrenkė į kitą automobilį, įvykio metu galvą susižalojo keleivis Česnovskis, todėl jį V. M. nuvedė į namus. Jis pasiliko prie automobilio, neprisimena ar automobilio raktelius turėjo jis, atvykus policijos pareigūnams pateikė automobilio dokumentus, kurie buvo daiktadėžėje, kad ten laikomi dokumentai žinojo iš seniau, nes dažnai skolindavosi šį automobilį. Vėliau atėjo V. M. ir policijos pareigūnams paaiškino, kad automobilį vairavo būtent jis, tačiau pareigūnai juo netikėjo. Kodėl nėjo namo, o liko įvykio vietoje nepamena, buvo girtas. Policijos pareigūnai nurodė, kad jis jiems siūlė kyšį, tačiau jis kyšį siūlė tik tam, kad jie palauktų kol ateis tikrasis vairuotojas, už kyšio davimą jam iškelta ir išnagrinėta baudžiamoji byla bei paskirta bauda.

Posėdžio metu E. S. atstovas advokatas Zigmantas Benetis nurodė, kad protokolas surašytas nepagrįstai, neištyrus visų įvykio aplinkybių, neapklausus visų liudytojų. Kaltinimas suformuotas protokole remiantis policijos pareigūnų parodymais, kurie, buvo apklausti kaip liudininkai bei nurodė, kad jiems E. S. siūlė kyšį, iš baudžiamojo įsakymo matyti, kad E. S. nepamena už ką siūlė kyšį, nes buvo girtas. E. S. teigia jog nevairavo automobilio, todėl prašo teismo policijos pareigūnų parodymus vertinti kritiškai. Bartkus patvirtino, kad matė blaivą vairuotoją atvažiavusį, tačiau pats vairuotojas V. M. sakė, kad atėjo pėsčiomis, nes gyvena netoli. Policijos pareigūnų parodymai skiriasi nuo kitų liudytojų parodymų, taip pat Bartkus nurodė, kad visi liudytojai parodė, kad vairavo E. S.. Byloje teismas nuodugniai apklausė liudytojus, kurie dalyvavo įvykio metu ir nė vienas iš jų nepasakė, kad vairavo E. S.. Būtent S. S. paaiškino, kad automobilį paskolino V. M., liudytojai patvirtino, kad vairavo VMarkovskis, o ne E. S.. Prašo nebausti, nes administracinio teisės pažeidimo E. S. nepadarė.

L. R. Č. parodė, kad atvykus į įvykio vietą vairuotojas bandė neigti, kad vairavo automobilį, bandė ieškoti draugų, pažįstamų, bet vėliau prisipažino, kad vairavo jis. Buvo daromas garso įrašas, tačiau pats įrenginys, kas kurį laiką įsijungia į budėjimo režimą, įvykio metu neveikė. Vairuotojas pasakojo, kad važiavo netoli nuo garažo, tačiau nepasisekė ir sudaužė draugo mašiną. Pažeidėjas stovėjo lauke jiems atvykus, po kurio laiko atvyko ir automobilio savininkas, vairuotojas bandė jo prašyti jiems girdint, kad šis apsiimtų kaltę ir meluotu, jog automobilį vairavo jis, po kurio laiko atvyko dar vienas draugas šio irgi prašė, kad meluotų ir sakytų jog vairavo jis, tačiau automobilio savininkas meluoti nesutiko, o atvažiavęs draugas nurodė, kad vairavo jis. Apie tai, kad buvo sužeistas keleivis ir kažkas jį nuvedė į namus niekas nesakė.

L. S. S. parodė, kad jis su E. S. yra pažįstami, tą dieną V. M. jo paprašė paskolinti automobilį apie 4-6 val., tačiau 10 val., vakaro paskambino Genadijus ir paprašė, kad jis ateitų prie garažo, nes yra problemų, atėjęs pamatė sudaužytą automobilį. Genadijus buvo neblaivus, laukė policijos kol atvažiuos, tačiau neprašė prisiimti kaltės už jį. Šiuo metu automobilį tvarko V. M., nes jis skolinosi automobilį, pretenzijų jam neturi.

L. V. M. parodė, kad skolinosi automobilį iš S. S. nes reikėjo priekabos vežant daiktus, nuvažiavo į garažą pasiėmė priekabą ten buvo Genadijus bei Vitalijus, vėliau priekabą grąžino ir su jais nuvažiavo nusipirkti „šnapso“ važiuojant atgal staigiai stabdė ir atsitrenkė į kitą automobilį, nuo stabdymo Vitalijus susitrenkė galvą, todėl jis jį parvedė namo, o Genadijus liko prie automobilio. Grįžus prie automobilio jau buvo atvykę policijos pareigūnai, jie paklausė, kas jis toks, o šis atsakė, kad pažįstamas, tada jam davė lapuką ir liepė kreiptis į draudimą, o Genadijus sėdėjo policijos automobilyje, jis aiškino pareigūnams, kad atėjo vairuotojas, tačiau jo niekas neklausė. Pareigūnai jo neklausė įvykio aplinkybių.

L. V. Č. parodė, kad jiems važiuojant automobiliu jie atsitrenkė į kitą automobilį, vairavo Valera, o Gena miegojo ant galinės sėdynės. Įvykus avarijai, staigiai buvo stabdomas automobilis, todėl jis susitrenkė galva į priekinį stiklą, išlipus iš automobilio Valera jį nuvedė namo, ten jis ir liko.

L. S. Guščina parodė, kad Sviglinskis yra jos pažįstamas, ji matė eismo įvykį, nes tuo metu vedžiojo šunį. Džipas įvažiavo į tris stovinčius automobilius, automobilyje buvo trys vyrai, prie vairo sėdėjo žemo ūgio vyras, šalia jo sėdėjo praplikęs vyras, o Genadijus sėdėjo ant galinės sėdynės, po to, ji nuėjo toliau nuo įvykio vietos, kai atvažiavo policija ji parodymų nedavė.

Liudytoja K. B. parodė, kad nėra pažįstama su Sviglinksiu, vakare ji grįžo su šeima į namus, kai po 5 minučių kaimynai pranešė apie įvykį, vyras išbėgo pirmas, o ji po kurio laiko. Išėjusi pamatė vyrą kalbantį su kitais dviem vyrais ir apžiūrintį automobilį, laukė policijos. Automobilis neberemontuojamas yra išardytas, kas vairavo automobilį negirdėjo, bendravo tik su automobilio savininku.

Liudytojas G. A. parodė, kad Sviglinskio iki avarijos nepažinojo, autoįvykio nematė, jam pranešė kaimynas, išėjęs į gatvę pamatė sudaužytą automobilį bei tris vyriškius, tada jis iškvietė policiją, nes tie vyrai prie automobilio buvo neblaivūs. Atvažiavus policijai surašė pareiškimus, savininkas pasakė, kad nežino kas vairavo jo automobilį. Sviglinskis irgi sakė, kad nežino kas vairavo, o trečias žmogus pasišalino iš įvykio vietos, nepastebėjo ar jis buvo sužalotas.

L. S. Salavej parodė, kad pažįsta Sviglinskį, jam važiuojant į darbą įvyko avarija, Valera vairuodamas automobilį jam nedavė kelio, Valera buvo už vairo, o Vitalikas sėdėjo šalia ir buvo kruvinas, todėl Valera jį palydėjo namo, o Sviglinskis sėdėjo automobilio gale, kadangi jis skubėjo į darbą, nelaukė atvykstant policijos pareigūnų.

L. R. U. parodė, kad jam kaimynas pranešė apie įvykį, išėjęs jis pamatė apgadintą savo automobilį ir dar tris automobilius, suprato, kad kaltininkas sėdi policijos pareigūnų automobilyje. Jo automobilis jau suremontuotas.

L. L. Bartkus parodė, kad buvo gautas pranešimas apie įvykį Vaidotuose, nuvykus į įvykio vietą rado sudaužytą džipą ir dar keturis automobilius, prie automobilio stovėjo pilietis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, kuris prašė nerašyti protokolo ir siūlė pinigų, sakė, kad ras kitą blaivų vairuotoją. Į įvykio vietą buvo atvykęs automobilio savininkas bei blaivus vairuotojas, kuris atvyko su automobiliu, aplink buvo daug žmonių, kurie nurodė, kad automobilį vairavo būtent šis vyriškis, kurį jie buvo pasodinę į tarnybinį automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-586-255/2014).

LR ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro objektas ir objektyvioji pusė bei subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Nesant bent vieno elemento nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Tokiu atveju nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Nagrinėjamu atveju abejonių nekelia pažeidimo padarymas, tai yra byloje nustatyta, jog 2015-03-12 automobilis JEEP GRAND CHEROKEE (duomenys neskelbtini) neprasilenkė su kitu priešais atvažiuojančiu automobiliu ir atsitrenkė į kitą automobilį. Tačiau byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog automobilį JEEP GRAND CHEROKEE (duomenys neskelbtini) vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S.. Byloje apklaustas liudytoju V. M. parodė, jog iš S. S. buvo pasiėmęs mašiną. Kartu su juo važiavo Genadijus ir Vitalijus. Važiuodamas staigiai stabdė į dešinę ir atsitrenkė į kitą mašiną. Vitalijui buvo sudažyta galva, jis nuvedė jį namo. O Genadijus ( E. S.) liko prie mašinos, jei kas nors ateis. Kai grįžo atgal prie mašinos, jau buvo policija. Genadijus sėdėjo policijos mašinoje. Genadijus rodė, kad atėjo vairuotojas. Jis tada pats nesakė, kad vairavo, nes niekas jo neklausė. Tai kad tą vakarą automobilį vairavo V. M. patvirtino ir liudytoju apklaustas V. Č.. Liudytoja apklausta S. G., kuri tą vakarą vedžiojo šunį ir matė įvykį patvirtino, jog E. S. sėdėjo mašinos galinėje sėdynėje, o prie vairo buvo kitas žmogus. Liudytoju apklaustas S. S. parodė, jog jis važiavo į darbą ir važiuojant jam kita mašina nedavė kelio ir važiuojant iš posūkio įvyko autoįvykis. Yra įvažiavimas ir mano, jog Valerijus neįvairavo. Už vairo buvo Valerijus, Vitalikas buvo kruvinas ir jie nuėjo. Patvirtino, jog E. S. sėdėjo gale. Nors visi šie asmenys yra E. S. pažįstami draugai, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais, prieštaravimų tarp jų parodymų nenustatyta. Betarpiškai mačiusių asmenų, jog už vairo tą vakarą buvo E. S. byloje nenustatyta. Sudaužytų mašinų savininkai K. B.., G. A., R. U. patvirtino, jog jie paties įvykio nematė ir nematė, kas vairavo mašiną, nes kai atėjo E. S. buvo ne mašinoje. Policijos pareigūnai L. B. ir R. Č. apklausti liudytojais patvirtino, jog kai jie atvyko į įvykio vietą E. S. buvo prie automobilio. E. S. prašė jų jam nerašyti protokolo ir siūlė kyšį. Tačiau kaip matyti iš prie bylos prijungto baudžiamojo įsakymo, E. S. apklaustas kaltinamuoju dėl kyšio davimo parodė, jog neformintų eismo įvykio, nes vairuotojo nebuvo vietoje. Jis pats nevairavo. Tai gi betarpiškai mačiusių asmenų, jog tą vakarą vairavo būtent E. S. , nenustatyta. Nors policijos pareigūnai teigia, jog jiems atvykus abejonių nekėlė, kad vairavo E. S., nes buvo daug žmonių, kurie parodė, kad vairavo tas asmuo. Tačiau tiek forminant įvykį apklausti sudaužytų mašinų savininkai savo paaiškinimuose nurodė, jog jiems apie įvykį pranešė kaimynas, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog patys tiesiogiai įvykio nematė. Taigi forminant įvykį nebuvo nustatyta, kas būtent matė tiesiogiai įvykį, tai yra nebuvo nustatytas kaimynas pranešęs apie įvykį. V. M., kuris posėdžio metu teigė, jog būtent jis vairavo automobilį, parodė, jog jis buvo priėjęs prie policijos pareigūnų, tačiau policijos pareigūnai jo neapklausinėjo, o tik atidavė į draudimą dokumentus. Tai kad vairavo V. M. patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku , pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi nagrinėjamu atveju byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog vairavo V. M.. Prieštaravimų tarp jų parodymų nenustatyta. Taigi šiuo atvejų nesurinkta neginčijamų ir vienareikšmiškų įrodymų, jog vairavo E. S.. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1262-149/2013, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-563-581/2013). Todėl , nesant neginčytinų įrodymų, kad vairavo būtent E. S., administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadindi ne tik automobiliai , bet ir sužalotas keleivis V. Č.. Todėl medžiaga grąžintina iš naujo tirti protokolą, surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 2 p., teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, numatytų pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, E. S. atžvilgiu nutraukti.

Medžiagą grąžinti iš naujo tirti protokolą, surašiusiai institucijai Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinei.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.