Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo E. S. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą kaltinant jį tuo, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, 16, 127 punktų reikalavimus, 2015 m. kovo 12 d., 21,52 val., Vilniaus r., Šaltinio g., vairavo automobilį Jeep Grand Cherokee (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Renault (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota (v. n. (duomenys neskelbtini) o šis nuo smūgio dar atsitrenkė į stovintį automobilį VW (v. n. (duomenys neskelbtini) ir sugadino keturis automobilius, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą E. S. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį.

Skundą motyvuoja remdamasis teismų praktika, kurioje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Pažymi, kad apgadintų automobilių savininkai pirminiuose pareiškimuose nurodė, kad apie susidūrimą jiems pranešė kaimynas, tačiau įvykį mačiusio kaimyno duomenys teismui nebuvo pateikti. Teismas, nors ir nustatęs, jog automobilių susidūrimą mačiusio liudytojo duomenys jam nebuvo pateikti, šios informacijos nepareikalavo, šio asmens duomenų nenustatinėjo, jo proceso metu neapklausė, neišsiaiškino, ar asmuo matė Jeep Grand Cherokee vairavusį asmenį, pastebėjo jo elgesį po susidūrimo, pašalinių žmonių eismo įvykio vietoje buvimą. Neapklausęs šio asmens, teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, Vilniaus apygardos teismo byla Nr. ATP-936-487/2014), pagal kurią teisme turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad neapklaustas asmuo pranešęs apie eismo įvykį bendruoju pagalbos telefonu L. B., kuris galimai matė vairavusį asmenį. Be to, remiantis policijos pareigūnų R. Č. ir L. B. parodymais posėdyje, E. S. eismo įvykio vietoje pripažino vairavęs Jeep Grand Cherokee.

Teigia, kad nesurinkus įrodymų visumos ir nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės negalima priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl asmeniui inkriminuoto teisės pažeidimo, ypač kai neapklausiamas pagrindinis bylos liudytojas. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas yra priimtas skubotai, neišnaudojus visų galimybių surinkti bylai reikšmingų įrodymų, nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

E. S. yra kaltinamas padaręs ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas nutarė administracinę bylą E. S. atžvilgiu nutraukti, nustatęs, kad jo veikoje nėra administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė kylą vairuotojui už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje administracinė atsakomybė kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nenumatyti šiame kodekse. Šiuo atveju, E. S. kaltinamas KET 16 punkto reikalavimų pažeidimu, kuriame numatyta inter alia, jog motorinės transporto priemonės vairuotojas, pareigūnui reikalaujant privalo pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, į su apeliaciniu skundu pateiktą medžiagą, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad E. S. veikoje nėra administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties, teismas nesiėmė visų tinkamų veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu buvo iškviesti liudytojai S. S., V. Č., S. G., kurie nurodė, kad automobilį vairavo ne E. S., o V. M.. V. M. taip pat patvirtino šias aplinkybes. Nukentėjusieji paties eismo įvykio nematė, jiems apie įvykį pranešė kaimynai. Iš nukentėjusiųjų apklausų matyti, kad teismas nesiaiškino, kokie kaimynai jiems pranešė apie eismo įvykį, nesiėmė priemonių juos nustatyti bei apklausti. Be to, su skundu pateiktos bendrojo pagalbos centro išklotinės duomenimis, apie eismo įvykį pranešė L. B., kuris nurodė, kad kieme į stovinčius automobilius atsitrenkė kitas automobilis, vairuotojas neblaivus ir šiuo metu yra vietoje, įvykį matė pro langą. Nesant byloje duomenų apie šį liudytoją (bendrojo pagalbos centro išklotinė pateikta tik su skundu), teisme jis taip pat nebuvo apklaustas. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Apylinkės teismo nutartyje, grindžiant būtinumą bylą perduoti tirti protokolą surašiusiai institucijai, nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas keleivis V. Č.. V. Č. apklausiamas teisme patvirtino faktą, kad eismo įvykio (smūgio) metu į priekinį automobilio stiklą susitrenkė galvą, tačiau nurodė, jog dėl patirto sužalojimo į gydytojus nesikreipė. Todėl spręstina, kad šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti administracinės ir baudžiamosios teisės atribojimo klausimo, nes nebus galimybės nustatyti V. Č. patirto sveikatos sutrikdymo masto.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant E. S. nubaudimo klausimą nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Todėl institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, 2015 m. birželio 18 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į šį sprendimą, kiti skunde ir atsiliepime keliami klausimai aukštesnės instancijos teisme neanalizuojami, į juos turi atsižvelgti teismas nagrinėjantis bylą pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimą ir E. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.