- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- ATP-1262-149/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00484-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Advokatai
- Marius Zabita
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. atstovo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-09-20 nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d 1250 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nubaustas už tai, kad jis 2013-04-30 apie 21.20 val. Daugystės g., Elektrėnuose, vairavo transporto priemonę Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,70 promilių), t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.
2013-10-18 Vilniaus apygardos teisime gautas V. M. atstovo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą, kuriuo prašoma: panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-09-20 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-574-424/2013 ir administracinę bylą nutraukti arba panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ATPK normas, taip pat buvo padaryti esminiai ATPK procesą reglamentuojantys pažeidimai, pažeisti nešališkumo ir objektyvumo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai rinko ir vertino įrodymus, nepašalino visų prieštaravimų, tokiu būdu pažeidė ATPK 248 str., 249 str., 256 str., 257 str., 284 str. nuostatas, ko pasekoje, neteisingai pritaikęs įstatymą, priėmė nepagrįstą nutarimą ir paskyrė griežtą nuobaudą.
Apeliantas teigia, jog administracinės teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kad 2006 m. birželio 20 d. SAM ministro įsakymo Nr. V-505 6 punkto reikalavimai buvo pažeisti, nes apylinkės teismas neišreikalavo duomenų iš VŠĮ Elektrėnų ligoninės dokumento – forma Nr. 155-l/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto“. Iš 2013-05-16 Trakų rajono apylinkės teismo prašymo dėl duomenų pateikimo matyti, kad teismas reikalavo iš VTMT prie LR TM Toksikologijos laboratorijos Biologinės terpės siuntimo kopijos, tyrimo medžiagos aprašymo bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą ekspertizės atlikimui, tačiau 2006 m. birželio 20 d. Nr. V-SOS SAM ministro įsakymo 8 punkte nėra nustatyta, kad kartu su kraujo mėginiu yra siunčiamas dokumentas forma Nr. 155- l/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, tačiau nustatyta, kad siunčiamas dokumentas – Biologines terpes siuntimo forma Nr. 179-2/a. Tokiu atveju šis dokumentas turėjo būti išreikalautas iš VŠĮ Elektrėnų ligoninės. Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu, toks teismo teiginys yra nepagrįstas.
Nurodo, jog iš VTMT prie LR TM Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A41261l3(01), 13 punkto matyti, kad V. M. kraujyje alkoholio nerasta. Atkreipia dėmesį, jog iš šios specialisto išvados Nr. T-A41261l3(01) matyti, kad išvada pateikta, todėl, apelianto teigimu, išvadai pateikti ir atlikti kraujo tyrimą Biologinės terpės siuntimu pateikto kraujo kiekis buvo pakankamas, kitu atveju specialisto išvados atlikti būtų negalima ir tai būtų pažymėta atitinkamu dokumentu. Teigia, kad, jeigu atlikta VTPT ekspertizė, kuri turi visus tyrimui reikšmingus duomenis tame tarpe ir mėgintuvėlio „Vacuette“ duomenis, kodėl neapskaičiuota kiek į 10 cm aukščio ir 1.2 cm pločio mėgintuvėlio buvo pripildyta kraujo, jeigu žinoma, kad jo buvo užpildyta 8 cm. Šiuo atveju lieka nepaneigtas Biologinės terpės siuntime nurodytas 6 ml kiekis, kurio negalima nuginčyti ekspertizėje nurodyta abejone, nes visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Apeliantas taip pat teigia, kad šiuo atveju atsakomybė dėl valstybinių įstaigų padarytas technines klaidas buvo perkelta dėl ATP traukiamam asmeniui, net nesiaiškinant ar tų techninių klaidų padarymas turi reikšmės rezultato gavimui ir objektyvumui, nes apelianto manymu, jeigu būtų netinkamas kraujo paėmimas ar per mažas kraujo kiekis, VTMT prie LR TM Toksikologijos laboratorija nebūtų pateikus išvados.
Be to mano, jog teismo medicinos psichiatrijos ekspertizės specialistai negali ginčyti laboratorinių tyrimų rezultatų, kadangi tai nėra jų kompetencijoje. Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos uždaviniuose nurodyta, jog jie turi teisę „teikti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui išvadas dėl asmens medicinos apžiūros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti“, o ne revizuoti kitos įstaigos laboratorinius darbus, pagrįstus kita metodologija ir laboratoriniais tyrimais. Dėl šių aplinkybių, apelianto manymu, 2013-06-06-2013-06-11 Valstybinės teismo psichiatrijos prie SAM teismo psichiatrijos ekspertizė Nr. 80TPK-G-43/20 13 yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ja vadovautis nėra teisinio pagrindo. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. M. teigė, jog prieš atlikdamas blaivumo testą alkotesteriu Lion 500, jis buvo vartojęs alkoholį, t.y. pusė 0,33 l buteliuko alaus, maždaug prieš 15 minučių. Nurodo, jog iš dokumentų esančių, ATP byloje, matyti, kad V. M. buvo sustabdytas, 21:20 val., o jau 21:22 min. jam atliktas blaivumo testas alkotesterių, tai patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei alkotesterio blaivumo testo kvitas. Tokiu atveju buvo pažeista ir alkotesterio Lion alcometer 500 naudojimo instrukcija, pagal kurios 3 paragrafo „Blaivumo testo procedūra“, 1 žingsnį „įsitikinkite, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent 2 minutes. Jeigu reikia – PALAUKITE“. Tokiu atveju, apelianto manymu, abejones kelia ir alkotesteriu atliktos blaivumo patikros rezultatai.
Atsiliepimas
2013-11-07 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkės L. S. atsiliepimas dėl V. M. apeliacinio skundo. Atsiliepime prašoma Trakų rajono apylinkės teismo 2013-09-20 nutarimą palikti nepakeistą.
V. M. apeliacinis skundas tenkintinas.
Trakų rajono apylinkės teismo 2013-09-20 nutarimas naikintinas, dėl žemiau nurodytų aplinkybių.
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda.
Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas neištyrė visų administracinės bylos aplinkybių, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų, savo sprendimą priėmė vadovaudamasi neišsamiu ir prieštaringu 2013-06-11 Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G-43/2013, bei alkotesterio parodymais, būtent, kurių tikslumu suabejojęs V. M. ir kreipėsi į medicinos įstaigą, kad būtų atliktas tikslus jo kraujo tyrimas (neblaivumui) girtumui nustatyti. Taip pat pažymėtina, jog nei prieš atlikdamas alkoholio kontrolės testą, nei apylinkės teismo posėdžio metu V. M. neneigė, kad prieš jį sustabdant pareigūnams, jis buvo išgėręs alkoholio – pusę buteliuko 0,33 l talpos alaus. Teismo posėdžio metu V. M. parodė, kad alaus jis išgėrė maždaug prieš 15 min iki jo sustabdymo. Iš rašytinių bylos įrodymų matyti, jog V. M. patikrinus alkotesteriu Lion alcolmeter 500 Nr. 19072 (patikros Nr. 1211320), jam buvo nustatytas 0,70 promilių girtumas (testas Nr. 5260).
Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas netyrė, ar, atliekant V. M. patikrą alkotesteriu, nebuvo nusižengta Lion alcometer 500 naudojimo instrukcijos 1 žingsnio reikalavimams, tai yra, ar prieš atliekant tokį patikrinimą, buvo įsitikinta, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent 2 minutes. Iš rašytinių bylos įrodymų matyti, kad V. M. vairuojamas automobilis Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas 21.20 val., asmens blaivumo testas buvo atliktas 21.22 val., į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratoriją V. M. kreipėsi 21.57.
Iš V. M. pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4126/13(01) matyti, kad atlikus V. M. kraujo, paimto 2013-04-30, 21.57val., tyrimą, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Esant akivaizdiems prieštaravimams, apylinkės teismas pagrįstai 2013-05-29 nutartimi paskyrė šioje byloje ekspertizę ir pavedė ją atlikti Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijai, ekspertams pateikdamas vienintelį klausimą – „koks buvo V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) neblaivumo laipsnis 2013 m. balandžio 30 d., 21.20 val.“
Nagrinėjamo skundo kontekste konstatuotina, kad Teismo ligų psichiatrės ekspertės R. S. tyrimas atliktas paviršutiniškai, vietoje to, kad atsakyti į jai suformuluotą klausimą ekspertė ėmėsi įrodymų tyrimo – nuosekliai aprašė administracinės bylos aplinkybes, nuo pat automobilio, vairuojamo V. M. sustabdymo momento bei, keliais sakiniais nurodžiusi kraujo paėmimo procedūrinius pažeidimus, o būtent: kad duotu atveju kraujas paimtas ne medicininės apžiūros metu, nenurodytas tikslus kraujo paėmimo kiekis, nes biologinės terpės siuntimo kopijoje nurodytas tik vakuteinerio tūris, todėl neaišku, ar jame rastas 8 cm aukštyje kraujo kiekis atitinka 6 ml, be to į voką įdėtas mėgintuvėlis su krauju neužantspauduotas, padarė kategorišką išvadą, jog specialisto išvada Nr. T-A 4126/13(01), kad V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta, ji negali remtis ir tuo pačiu paneigti policijos alkotesterio 2013-04-30 20.22 val. parodytų 0,70 promilių.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirminį palankų V. M. tyrimą atliko teismo medicinos ekspertė V. D., turinti aukštąjį išsilavinimą, chemikės specialybę, kvalifikaciją atlikti toksikologijos tyrimus bei 18 metų darbo stažą. Atliekant tyrimą, taip pat dalyvavo medicinos laborantė A. S.. Tyrimo atlikimo pagrindas VšĮ Elektrėnų ligoninės gyd. E. B. siuntimas, gautas 2013-05-02. Byloje nėra duomenų, kad šį tyrimą atlikę asmenys turėtų kokį asmeninį suinteresuotumą atlikti V. M. palankų tyrimą ar sąmoningai pažeisti kraujo poėmio procedūrą bei suklastoti tyrimo rezultatą. Pažymėtina, kad vėlesnę ekspertizę atlikusi teismo priklausomybės ligų psichiatrė ekspertė R. S., nors ir turėdama 21 metų ekspertės darbo stažą, nesugebėjo nustatyti, kiek į 10 cm aukščio ir 1.2 cm pločio mėgintuvėlį buvo pripildyta kraujo, jeigu pagal esamus duomenis, jo buvo užpildyta 8 cm. Taigi, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, nutarime tik atkartodamas ekspertės išvadą, nevertino tos aplinkybės, kad ekspertė R. S. nesugebėjo paneigti, kad biologinės terpės siuntime yra nurodytas 6 ml kiekis. Be to, apylinkės teismas netyrė ir nevertino, kiek ekspertės užfiksuotų kraujo paėmimo procedūrų pažeidimas galėjo turėti įtakos atlikto V. M. kraujo tyrimo rezultato patikimumui. Šiuo konkrečiu atveju būtina pažymėti, jog asmuo, įstatymo nustatyta tvarka kreipdamasis į valstybės institucijas, turi teisėtus lūkesčius, kad jo klausimas bus išspręstas tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jis negali prisiimti atsakomybės ar nukentėti dėl bet kokio rango pareigūnų ar valstybės tarnautojų bei jiems prilyginamų asmenų veikimo ar neveikimo.
Taip pat pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus T. T. sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesisėmė veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai, neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti teisingai būtinų aplinkybių, nepašalino byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų, sprendimą priėmė vadovaudamasis neišsamia ir prieštaringa ekspertės R. S. išvada, tai yra, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgus į tai, kad minėta ekspertės išvada negali paneigti ne tik policijos alkotesterio 2013-04-30 val. parodytų 0,70 promilių, bet ir traukiamo administracinėn atsakomybėn V. M. argumentų, bei jo teisėtų veiksmų, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, taip pat į tai, kad byloje esančių prieštaravimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. M. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. padarymo, Trakų rajono apylinkės teismo 2013-09-20 nutarimas yra naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.
nutarė:
panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis neskundžiama.