Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. L. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62¹ straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2500 Lt bauda ir konfiskuota 1828,41 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt aštuoni Lt 41 ct). Z. L. nuobauda skirta už tai, kad jis 2013 m. kovo-balandžio mėnesiais Tauragės r., Zaltriškių k. esančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame Z. J., neturėdamas leidimo, organizavo miško kirtimą, kurio metu 6,5 aro plote plynai nukirto 25 medžius, kurių stiebų bendras medienos tūris 20,679 kubiniai metrai.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutarimu 2014 m. kovo 27 d. Valstybinės miškų tarnybos vyr. specialisto nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014 m. birželio 20 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti 2014 m. kovo 27 d. Valstybinės miškų tarnybos vyriausiojo specialisto nutarimą Nr. AM 086684.

Skunde nurodo, kad Z. L. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies reikalavimą, draudžiantį atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 20 punkte numatytus kirtimus. Pagal šio punkto reikalavimus plyniems kirtimams (būtent šį kirtimą žemės (miško) sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė pareiškėjas) leidimas privalomas. Pagal Z. L. išduotą leidimą kirsti mišką serija A Nr. 089857, kirsti mišką buvo leidžiama jo miške, esančiame Tauragės r. sav., (duomenys neskelbtini) plynu kirtimu 860 kvartalo 29 sklype 0,2 ha plote pagal miškininko-specialisto L. S. paruoštą brėžinį bei natūroje paženklintas biržės ribas iškirsti pagal medžių rūšis: pušies - 15 ktm, eglės - 27 ktm, beržo - 5 ktm, drebulės - 6 ktm. (biržės brėžinys paruoštas ir nubraižytas Z. L. priklausančioje miško valdos dalyje). Kirsti mišką gretimame Z. J. priklausančiame miško sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) leidimas nebuvo išduotas. Vadovaujantis Leidimų kirsti mišką tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. Dl-1055 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8 punkto nuostatomis, Leidimas kirsti mišką (toliau - Leidimas) išduodamas tik miškininkui-specialistui natūroje įvertinus medyno taksacinius rodiklius (amžių, rūšinę sudėtį), plynajam kirtimui paženklinus kertamo ploto ribas, paskaičiavus iškertamą medienos tūrį ir parengus Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus. Miškininkas-specialistas L. S., tiek savo 2013 m. balandžio 23 d. paaiškinimu, pateiktu administracinėje byloje, tiek apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. kovo mėn. pareiškėjo Z. L. prašymu atrėždamas biržę kirtimui pareiškėjui priklausančiame miške vadovavosi ne tik Z. L. pateiktu žemės sklypo planu, bet ir pareiškėjo parodymais, kur yra jo miško ribos. Pagal miškininko-specialisto paaiškinimą žemės sklypo riboženkliai buvo vienas medinis, kitas - metalinis strypas, o pagal kelią iš viso nebuvo. Tarp Z. L. ir Z. J. sklypų matė ribinę liniją, tačiau Z. L. sakė, kad prakirsta riba ne prie ko. Ir pagal jį senai prakirsta linija su Z. L. planu nederėjo. Dėl to apeliantas daro išvadą, kad vykdydamas miško kirtimo darbus Z. L. miškininkui-specialistui, atrėžiančiam biržę miško kirtimui, natūroje parodė neteisingas savo žemės sklypo ribas, dėl to kirtimui buvo paženklinta biržė ir iškirsta dalis kitam asmeniui (Z. J.) nuosavybės teise priklausančio miško. Pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.8 punktą, privataus miško savininko pareiga yra užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą. Taigi, nesant atliktų tikslių kadastrinių-geodezinių žemės sklypo matavimų (geodeziniai žemės sklypo matavimai buvo atlikti po padaryto pažeidimo), nustatančių aiškias ir konkrečias sklypų ribas, tinkamai neužtikrinus riboženklių priežiūros, ribinių linijų prakirtimo ir atnaujinimo, t. y. neįsitikinus ir nepatikrinus, kad miško kirtimo darbai bus atlikti laikantis Leidimo sąlygų ir būtent pačiam pareiškėjui priklausančioje miško valdoje, ir buvo įvykdytas savavališkas miško kirtimas gretimoje Z. J. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apeliantas nurodo, kad Z. L. kaltė, kaip administracinės atsakomybės sąlyga, yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais nustačius visas miško kirtimo aplinkybes. Taigi, Z. L. organizavo miško kirtimo darbus neįsitikinęs ir nepatikrinęs, kad miško kirtimo darbai bus atlikti laikantis Leidimo sąlygų ir būtent jam pačiam priklausančioje miško valdoje (t. y. vadovaujantis galiojusiais žemės sklypo planais, prakirsta sklypus skiriančia ribine linija). Dėl Z. L. neatsargumo ir neapdairumo buvo įvykdytas savavališkas miško kirtimas gretimoje miško valdoje. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, miško savininkai privalo laikytis Miškų įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių - pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose, yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo išvada, kad Z. L. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalies sudėties, kadangi nėra subjektyvinės pusės.

ATPK 62¹ straipsnyje numatyta, kad Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų, –užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, –

užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. L. 2013 m. kovo - balandžio mėnesiais Tauragės r. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame Z. J., organizavo miško kirtimą, kurio metu 6,5 aro plote plynai nukirto 25 medžius, kurių stiebų bendras medienos tūris 20,679 kubiniai metrai. Miško iškirtimo faktas patvirtintas Privataus Z. J. miško žemės sklypo patikrinimo pažyma (b. l. 31), 2013-04-17 Kirtavietės tikrinimo ir kelmų matavimo aktu (b. l. 28), VĮ registrų centro pažymomis apie žemės sklypus, priklausančius Z. J. (b. l. 50-51, 61-62) bei Z. L. (b. l. 68) bei kitais byloje surinktais įrodymais. Už savavališką medžių kirtimą Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. nutarimu Z. L. nubaustas pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2500 Lt bauda ir konfiskuota 1828,41 Lt.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutarimu, kuris ir skundžiamas, 2014 m. kovo 27 d. Valstybinės miškų tarnybos vyr. specialisto nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nustatęs, kad Z. L. veiksmuose nėra subjektyvinės pusės.

Ginčo dėl medžių iškirtimo fakto nagrinėjamoje byloje nekyla. Ginčas kyla dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties (subjektyviosios pusės) vertinimo.

Z. L. nurodo, kad kirsdamas mišką buvo visiškai įsitikinęs, jog daro tai teisėtai, vadovavosi tuo metu galiojusiais žemės sklypo planais, leidimu kirsti mišką ir miškotvarkos specialisto nurodymais. Nesuvokė ir neturėjo jokių galimybių suvokti, jog pažeidžia kokias nors teisės normas ar kieno nors teisėtus interesus: 2013 m. kreipėsi į Tauragės miškų urėdiją dėl leidimo kirsti mišką gavimo ir 2013 m. kovo 15 d. jam buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Miškotvarkos paslaugas teikiantis specialistas L. S., vadovaudamasis jo turėtu, žemėtvarkos skyriuje įregistruotu naudojimosi miško žemės sklypais nustatymo planu, sužymėjo kertamus medžius, o jis sužymėtus medžius iškirto.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba teigia, kad pagal Z. L. išduotą leidimą kirsti mišką buvo leidžiama jo miške, o kirsti mišką gretimame Z. J. priklausančiame miško sklype leidimas nebuvo išduotas. Vykdydamas miško kirtimo darbus Z. L. miškininkui - specialistui, atrėžiančiam biržę miško kirtimui, natūroje parodė neteisingas savo žemės sklypo ribas, dėl to kirtimui buvo paženklinta biržė ir iškirsta dalis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio miško.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad 2013 m. kovo 15 d. Z. L. buvo išduotas leidimas kirsti mišką miško savininkui serija A Nr. A 089857 - plynajam pagrindinio miško kirtimui 860 kvartale 29 sklype 0,2 ha plote, kirstinų medžių skaičius - 91, numatomas iškirsti likvidinis medienos tūris-53 ktm., miško iškirtimo terminas - 2013-12-31, miške, esančiame Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) (b.l. 38).

Taip pat iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad L. S. atliko Z. L. miško matavimus bei sužymėjo Z. L. kertamus medžius, nubraižė biržės brėžinį, užpildė kirstinų medžių taškavimo lapą (b.l. 41), biržės taksavimo lapą, paruošė miško želdinimo projektą (b.l. 43), kuriuos Z. L. pateikus Institucijai, buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Z. L., gavęs leidimą kirsti mišką, 2013 kovo mėn. pabaigoje, balandžio mėn. pradžioje, sužymėtus medžius iškirto ir dalį medienos iš kirtavietės išvežė 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje.

Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad Z. L. tyčia, turėdamas tikslą iškirsti svetimą mišką, parodė neteisingas sklypo ribas. Ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 28) ir teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas L. S. parodė, kad atliko matavimus biržės kirtimui. Atlikus matavimus ir paskaičiavus bendrą miško plotą, padaryti matavimai atitiko Ž. L. žemės sklypo plane nurodytą miško plotą. Jis sužymėjo kirstinus medžius.

Byloje nustatyta, kad kaimyninių sklypų ribos nebuvo tikslios. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos (b.l. 25, 26 ) matyti, kad Z. J. nurodė, jog Z. L. tikslinosi savo sklypo ribas, ji tame tikslinime nedalyvavo ir dėl tikslių ribų į specialistus nesikreipė. Vyr. specialisto K. B. tarnybiniame pranešime (b.l. 37) nurodoma, kad „miške prieš daugelį metų prakirstas 1,5-2 m pločio tiesus spindis, kurio galuose sukasti betoniniai stulpeliai. Šio spindžio vieta iš esmės ir lėmė konfliktinę situaciją. Šį spindį Z. J. laiko ribine linija tarp žemės sklypų. (...) L. išdėstė, jog jis manęs, kad valdas skirianti linija turėtų eiti kitoje vietoje, esą matininkai, kai prieš keletą metų atidalijo jam priklausančią sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje, parodę, kur turėtų eiti ribinė linija. Planinėje medžiagoje nubraižyta linija sutampa su prieš daugelį metų prakirsta linija, bet nesutampa su Z. L. menama linija“.

Leidimas kirsti mišką buvo išduodamas pagal Z. L. nurodytas sklypo ribas bei tuo metu turimą Z. L. planą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad Ž. L. sąmoningai iškreipė pateikiamus duomenis apie sklypų ribas. Pažymėtina, kad planas nebuvo visiškai tikslus, Z. J. geodeziniai žemės sklypo matavimai nepadaryti, Ž. L. geodeziniai žemės sklypo matavimai buvo atlikti po padaryto pažeidimo.

Apeliantas nurodo, kad pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.8 punktą, privataus miško savininko pareiga yra užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą. Skunde nurodoma, kad nesant atliktų tikslių kadastrinių-geodezinių žemės sklypo matavimų nustatančių aiškias ir konkrečias sklypų ribas, tinkamai neužtikrinus riboženklių priežiūros, ribinių linijų prakirtimo ir atnaujinimo, t. y. neįsitikinus ir nepatikrinus, kad miško kirtimo darbai bus atlikti laikantis Leidimo sąlygų ir būtent pačiam pareiškėjui priklausančioje miško valdoje, ir buvo įvykdytas savavališkas miško kirtimas gretimoje Z. J. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje. Iš byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų matyti, kad specialistas – miškininkas buvo miške, atliko matavimus pagal planą, paženklino biržę, sužymėjo kertamus medžius. Vadinasi, jam nekilo abejonių dėl žemės sklypų ribų ir riboženklių. Abejonių nekilo ir leidimą išduodantiems specialistams.

Esant tokiems įrodymams teismas padarė išvadą, kad byloje nepaneigta Z. L. nurodyta aplinkybė, kad jis, kirsdamas mišką, buvo visiškai įsitikinęs, jog daro tai teisėtai, kad jis vadovavosi tuo metu galiojusiais žemės sklypo planais, suformuotais atliekant preliminarius matavimus, leidimu kirsti mišką ir miškotvarkos specialisto nurodymais; kad jis nesuvokė ir neturėjo jokių galimybių suvokti, jog pažeidžia kokias nors teisės normas ar kieno nors teisėtus interesus. Pažeidimo sudėties elementas – kaltė (neatsargumas) - neįrodyta, nes Z. L. nesuvokė ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria Tauragės rajono apylinkės teismo padarytai išvadai. Apeliacinį skundą nagrinėjęs teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus bei priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atskirojo skundo netenkinti, palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.