Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. R. teisme kaltę dėl jam inkriminuoto BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo pripažino visiškai, o dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų nusikaltimų kaltės nepripažino.

Kaltinamasis A. R. teisme parodė, kad T. M. yra jo draugės I. T. sūnus, kurį jis pažįsta nuo 2020 m., kai atvažiuodavo pas I. pasisvečiuoti. Nuo 2019 m. jis buvo išvykęs į užsienį, iš kur grįždavo 2-3 kartus per metus ir tada susitikdavo su I., o kai jis visam grįžo 2023 m. spalio pabaigoje, jie su I. apsigyveno kartu. Kai jis susipažino su T., jų bendravimas buvo šaltas. Pradžioje jie bendraudavo gerai, visi kartu vykdavo visur. T. su juo bendraudavo draugiškai. T. sakė, kad jam neįprasta, nes jis buvo įpratęs gyventi tik su mama, ir kad jam reikia laiko, kad priprastų prie jo-A. 2023 m. jis buvo grįžęs pavasarį prieš Velykas ir rugpjūčio pabaigoje, grįžęs jis nuvažiavo tiesiai į jų sodybą (duomenys neskelbtini), kurią įsigijo 2022 m., nes I. su vaikais jau ten buvo. Sodyboje jie tada buvo 3-4 dienas, per tą laiką jis su T. buvo nuvykę pas jo brolį, važiavo iki jo mamos. Po tų kelių dienų T. daugiau nesilankė sodyboje. Paskui I. su vaikais grįžo į butą (duomenys neskelbtini), daugiau T. tuo laikotarpiu nebuvo atvažiavęs į sodybą. Kai jis grįžo 2023 m rugpjūtį, Lietuvoje buvo 3 savaites. Jis atostogavo nuo 2023-08-21, tai dieną vėliau išvyko į Lietuvą, atostogavo iki 2025-09-08. Rugsėjo 8 d. buvo jų vaiko gimtadienis ir tada jis išvažiavo. Būnant sodyboje T. dažniausiai žaisdavo telefonu ar kompiuteriu, jų bendravimas buvo tik kelionėje į Kauną, kai jie vyko pas jo brolį. Daugiau su T. nebendravo. Konfliktų su T. sodyboje nebuvo. Vienas buvo vakarinis pasisėdėjimas, kai T. tamsiu metu sugalvojo išeiti į lauką, tai jis paklausė šio, ko šis ten eina, sakė, kad eina pakvėpuoti grynu oru. Jie su I. žinojo, kad T. slapta rūko. Tad jis išėjo pažiūrėti, ką T. ten daro, tai jie abu sėdėjo ant siaurų laiptų vienas prie kito ir kalbėjo, kaip šiam sekasi mokykloje. I. tuo metu buvo name. Jie kalbėjo apie pusvalandį, po to jis sušalo ir pasiūlė eiti į vidų. Kalbų apie lytinius santykius nebuvo. Kai jis jau atsistojo eiti į vidų, apkabino T. per pečius. T. kojų, tarpukojo jis nelietė. Per tas kelias dienas buvo tik vienas jų toks pokalbis. Namuose su T. jis taip pat nekalbėjo, nes šis vis prie kompiuterio, o jis pats su kitu vaiku būdavo. Sodyboje T. turi atskirą kambarį antrame namo aukšte, bet jis pas T. neidavo. 2023 m. spalio mėn. jis grįžo į Lietuvą, tada tiesiai nuvyko į sodybą, buvo jau vėlus vakaras. Jie sėdėjo trise (jis, I., T.), mažasis jau miegojo. Jis pasakė, kad grįžo visam laikui ir dabar namie taisyklės pasikeis. Taisyklės namuose buvo tokios, kad riboti kompiuterio laiką, nes pirma pamokos ir tvarka. (duomenys neskelbtini) jie apsigyveno nuo lapkričio pradžios. Kai apsigyveno kartu, jis su T. nelabai sklandžiai bendravo. Jis pats yra reiklus dėl švaros, dėl tvarkos, mokslų. Paprašytas padėti T. buvo nepatenkintas. Tarp jo ir T. būdavo žodinių konfliktų dėl kompiuterio, mokslų. T. bute turi savo kambarį. Sodyboje į T. kambarį jis neidavo. Bute pas T. į kambarį jis eidavo šio raminti, kai šis žaisdamas su ausinėmis garsiai rėkaudavo. Jis tik atidarydavo duris ir pasakydavo T. apsiraminti, nes brolis miega. Bute T. kambaryje ir apskritai jis nėra lietęs šio šlaunų, lytinių organų, nėra šio glostęs. Vieną kartą jis yra tik paėmęs T. už peties, nes šis jo negirdėjo. Kartą žodinis konfliktas 2024 m vasario 6 d. išsirutuliojo į fizinį. Konfliktas vyko dieną, bute. Buvo kaip ir eilinis konfliktas. Prasidėjo konfliktai sausio vidury, kai buvo nustatytos taisyklės namuose, T. jų nesilaikė, naktį ir dieną žaidė, o jo pasakymus ignoravo. Tą vasario 6 dieną jis grįžo po darbo, T. pasakė mamai, kad A. grąžintų kompiuterį. Jis pasakė, kad šis jo turi prašyti, nes pats nesilaiko taisyklių. T. T. pasakė, kad paims jų kompiuterį. Tuo baigėsi pokalbis. Jis nuėjo į virtuvę pavalgyti. T. išėjo su šunimi, tada jis pamatė, kad nėra jų bendro kompiuterio. Jis paklausė T., kur šis padėjo kompiuterį, bet T. sakė, kad neėmė su ašaromis akyse. Prisijungė I., jie tada labai smarkiai sukonfliktavo. Jis sėdėjo virtuvėje ir klausėsi jų barnio. Jis dar kartą apieškojo butą, perėjo ir T. kambarį, paėmė dar vieną šiam likusį nešiojamą kompiuterį, kuris buvo skirtas ne žaidimams, jį įsidėjo į savo kuprinę, kad vėliau galėtų nunešti į mašiną. Būdamas virtuvėje jis išgirdo, kaip segama jo kuprinė, kol atsistojo ir nuėjo iki kambario, pamatė, kad T. jau dėjo tą kompiuterį į savo spalvotą medžiaginį dėklą. Jis pagriebė kompiuterį su dėklu iš T., šis jį pavadino „pyderu“ ar „daunu“, tiksliai nebepamena. Ir tada jis T. dešinės rankos pirštais sudavė antausį į kairį žandą. T. reagavo emocionaliai, išsitraukė telefoną ir pasakė, kad jam dabar jau bus. T. nesusiėmė už žando. T. galėjo skaudėti, bet žymių nebuvo. Suduodamas antausį jis galėjo T. sukelti skausmą. T. paskambino policijai ir pasakė, kad jis prieš šį smurtavo. Tada jis paskambino I. ir pasakė, kad sudavė T. antausį. I. grįžo parūkiusi ir klausė T., kam dėl kompiuterio net policiją reikėjo kviesti. Jis paėmė iš I. cigaretę ir išėjo į lauką laukti policijos. Iki tol, kol jis išėjo į lauką, I. su sūnumi nekalbėjo. Jis nepamena, ar I. jo kažko klausė. Jis jai dar kartą pasakė, kad sudavė antausį. Sugyventinė neklausė jo nieko. Kai jis sudavė T. per žandą, buvo blaivus, nes policija tikrino mano blaivumą. Jis neigiamai vertina T. suduotą smūgį į veidą, gailisi dėl to. T. jis neatsiprašė, nes jam paskirti apribojimai su juo bendrauti.

Jis norėjo sutarti su T., daugiau įskiepyti šiam įgūdžių, kad būtų savarankiškas ateityje. Ką T. veikia kompiuteryje šiek tiek domėjosi, bandė kartą ir pats žaisti, bet jam neįdomu. Pakalbėti su T. jis ateidavo prie kambario durų. T. santykiai su mama gal ir geri. T. mama pasitiki, aišku šis daug ką nuslepia nuo mamos, kaip kad rūkymas. I. T. pasitiki, bet patikrina. Pykčiai tarp jų kyla dėl mokslų ir kompiuterio, taip pat dėl jo elgesio. Jis nesiūlė T. išgerti. Kartą, kai T. žaidė kompiuteriu, jis buvo pasidaręs silpną kokteilį. Į T. kambarį jis buvo atėjęs su taure rankoje, vieną kartą atėjo prie durų, o kitą kartą T. už peties palietė. Kaltinamasis neigia atlikęs tvirkinimo veiksmus T. M. atžvilgiu, mano, kad T. iš pykčio pasakė apie tvirkinimą. Jis pats yra gana reiklus, spaudė šį dėl mokslų, švaros, mama nėra tokia reikli. Kol gyveno kartu, jis yra pastebėjęs, kad T. linkęs fantazuoti. Kartą, kai jis paėmė T. kompiuterį, šis jam sakė, kad paskambins policijai ir vaikų teisėm, prikalbės, ir kad jį išveš. Jis I. pasakė, tai ji sakė nekreipti dėmesio. I. jam pasakojo, kad yra T. sakęs, kad jeigu šiam nebeatiduos kompiuterio, tada šis iššoks pro langą. Kaltinamasis nežino, kokie jo veiksmai galėjo sukelti specialisto išvadoje nustatytą (duomenys neskelbtini). I. sakė, kad dar prieš jiems susipažįstant, ji turėjo bėdų su T., jis matė, kad T. pasipjaustęs rankas. I. iš mokyklos apie tai sužinojo. T. mokykloje konfliktiškas, iš vienos gimnazijos buvo perkeltas į kitą mokyklą, nes buvo stipriai atsilikęs moksluose, taip pat konfliktavo su mokytojais ir administracija. Jis pats yra domėjęsis lytiniais santykiais su vyriškos lyties atstovais. Kaltinamasis nesutinka su civiliniu ieškiniu. Nesąžininga jo atžvilgiu. Kaltinamasis nemano, kad jis savo veiksmais galėjo sukelti neturtinės žalos, nebent fiziniu smurtu galėjo kažkokią žalą padaryti. Jis jokioje dalyje civilinio ieškinio nepripažįsta.

Iš teismo pagarsintų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų nepilnamečio nukentėjusiojo T. M. parodymų matyti, jog T. M. parodė, kad jo patėvis A. R. gal 4-6 kartus yra lietęs jam lytinius organus. Daugiausiai kartų lietė sodyboje, bet buvo kartas ir namuose. Nukentėjusysis sodybos adreso nenurodė, sakė, kad nežino, tačiau ji yra už Panevėžio. Į tą sodybą važiuoja savaitgaliais. Nukentėjusysis patvirtino, kad gerai atsimena visus kartus, kai jį patėvis lietė. Kai būdavo sodyboje, atėjus vakarui sėdėdavo ant laiptelių, kurie buvo įeinant į namus. Mama ten su patėviu sėdėdavo, rūkydavo. Kai mama parūkiusi išėjo, nukentėjusysis atsisėdo šalia patėvio, kalbėjo apie mokyklą, o patėvis pradėjo jį liesti, pakišo ranką po rūbais. Patėvis tiesiog dėdavo ranką ant kojos ir braukdavo ranka į viršų. Baigdavosi viskas taip, kad jis pradėdavo rūkyti ir viskas. Ranką kišdavo po kelnėmis ir „triusikais“. Nukentėjusysis nežino, kaip tiksliau paaiškinti, tiesiog patėvis jį liesdavo, daugiau nieko nedarydavo. Pirmą kartą lietė galbūt 2023 m. vasarą, tikslaus laiko negali pasakyti, neatsimena. Pirmą kartą lietė toje pačioje sodyboje ant laiptų, apie 21.00-23.00 val. nukentėjusysis prisimena, kad norėjo eiti pasėdėti ant laiptų, prisėdo prie patėvio, kalbėjosi apie mokyklą ir tiesiog po truputį patėvis sėlino, pradėjo kišti rankas, nukentėjusiajam buvo nejauku ir jis tiesiog toliau kalbėjo apie mokyklą, apie darbus, ką reikia padaryti sodyboje. Kai patėvis liesdavo nukentėjusįjį, jo mama būdavo arba antrame aukšte su broliu, arba pirmame aukšte, neatsimena. Pirmąjį kartą patėvis jį lietė 2-3 min., nukentėjusysis pasakė, kad nori eiti miegoti ir tiesiog atsistojęs išėjo. Dėl patėvio veiksmų T. M. nieko nesakė, nes bijojo, kad gali kažką kitą nuskriausti. Kitą kartą patėvis lindo taip pat vasarą sodyboje. Antrą kartą lindo praėjus savaitei po pirmojo karto. Jei gerai atsimena, tai antrą kartą viskas buvo taip pat, kaip ir pirmąjį kartą, patėvis prisėlino, o apie ką kalbėjosi - neatsimena. Visus kartus buvo vakaras, apie 21.00 val., nukentėjusysis norėdavo vienas ten pasėdėti, galvodavo, kad patėvio nebus, bet jis būdavo. Visi kartai buvo maždaug po savaitės laiko ir visi tokie patys. Sodyboje nukentėjusįjį lietė tikrai 5 kartus ir vieną kartą namuose. Neatsimena, kaip, kurį kartą buvo apsirengę. Trečias kartas buvo irgi po savaitės nuo antro karto, T. M. nurodė, kad tą kartą taip pat nuėjo atsisėsti ant laiptų ir vėl patėvis taip pat pradėjo jį liesti, kai nukentėjusysis atėjo ant laiptų, patėvis jau sėdėjo, o nukentėjusysis prisėdo šalia jo, apie ką kalbėjosi - neatsimena, bet patėvis taip pat prisėlino prie jo kaip ir ankstesnius kartus, baigėsi tuo, kad nukentėjusysis atsistojęs išėjo į virtuvę, nes norėjo atsigerti, viskas truko gal kokias 3 min., buvo 10 valanda vakaro ir dvidešimt kelios minutės, jis buvo pasižiūrėjęs į telefoną. Kur mama tuo metu buvo, nežino, žino tik, kad viduje buvo. Ketvirtas kartas buvo gal po dviejų savaičių. Nukentėjusiajam atrodo, kad tą kartą jis buvo vienas, bet po to mama su patėviu išėjo į vidų, ir jam pasakė grįžti į vidų, mama parūkiusi grįžo į vidų ir atėjo patėvis ir viskas buvo taip pat, pradėjo kalbėtis apie žaidimus ir pradėjo sėlinti. Nukentėjusysis buvo vienas ant laiptų, kai išėjo mama su patėviu ir jam liepė eiti į vidų. Buvo taip pat vakaras, tiksliai valandų neatsimena. Sekantis kartas buvo, kai nukentėjusysis išėjo vienas į kiemą, patėvis iš kažkur grįžo ir atsisėdo parūkyti ant laiptų, pradėjome kažką kalbėti. Patėvis buvo kažkur išvažiavęs, grįžęs prisėdo prie nukentėjusiojo ant laiptų, kuris tuo metu žaidė telefonu. T. M. nepamena apie ką tada jie kalbėjosi. Šis kartas truko gal 1 min., buvo apie 23.00-23.30 val. Visi kartai buvo 2023 m. vasarą. Paskutinis kartas buvo namuose 2023 m. žiemą. Nukentėjusysis su klasioku internetu žaidė kažkokį žaidimą, patėvis buvo šiek tiek girtas, atėjo pas nukentėjusįjį į kambarį 2-3 kartus, žiūrėdavo kaip žaisdavo ir jį liesdavo. Pirmą kartą atėjęs nelietė, kitus kartus buvo atėjęs po 10-20 min. ir tada lietė. Pirmą kartą atėjo apie 21.00 val. pasižiūrėjo kaip nukentėjusysis žaidė, paklausė ką žaidžia ir viskas. Paskui po kiek laiko patėvis vėl atėjo, pasiūlė nukentėjusiajam išgerti, tačiau jis nesutiko ir tada patėvis padėjęs ranką vėl nukentėjusiajam lietė. T. M. spėjo, kad patėvis tada buvo girtas, nes kažką gėrė maišytą su „Coca-Cola“. Nukentėjusysis kambaryje buvo prie stalo, sėdėjo ant kėdės. Patėvis buvo vieną ranką padėjęs ant stalo, žiūrėjo į monitorių, o kitą ranką kišo, bet ne po drabužiais, lietė per džinsus. Viskas baigėsi taip, kad mama grįžo parūkiusi ir patėvis nuėjo pas mamą. Antrą kartą atėjo gal 21.30-21.40 val. Tuo metu patėvis nieko nesakė, nukentėjusysis jam pasakė „stop, stop, aš žaidžiu su klasioku“. T. M. bandė nuo patėvio atsitraukti susilenkdamas, o jis nukentėjusįjį bandė pritraukti atgal, nes buvo atsistūmęs, patėvis buvo jam iš šono ir paskui tiesiog išėjo, neprisimena dėl ko. Paskui vėl atėjo apie 22.00 val., stovėjo tiesiog ir žiūrėjo, o paskui prisėlino ir vėl lietė per džinsus, rankų užkišęs nebuvo, po to į kambarį nebeatėjo. Po to panašių įvykių nebebuvo, tai buvo paskutinis įvykis. Tada buvo savaitgalis, nukentėjusiojo nuomone, mama pirmą kartą apačioje rūkė, o kitus kartus kur buvo mama, nežino, gal tualete ar kambaryje. Daugiau patėvis nieko nedarydavo, savęs neliesdavo, iš nukentėjusiojo irgi nieko neprašydavo. Tai buvo pirmas kartas, kai nukentėjusysis patėviui pasakė „stop“. Pirmą kartą kiti žmonės sužinojo apie tai, kai buvo atvažiavusi policija. Policija atvažiavusi buvo dėl to, kad patėvis nukentėjusiajam buvo delnu sudavęs per veidą. Jis apie tuos įvykius policijai pasakė, nes žinojo, kad patėvis prie policijos jam nieko nepadarys. Iki policijos niekam apie tai nėra sakęs, nes bijo patėvio, kad kažką gali blogo padaryti broliui ar mamai. Nukentėjusysis T. M., atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad kai patėvis jį lietė pirmą kartą, jis jautėsi keistai ir buvo nejauku. Kai patėvis jį liesdavo, jis lytiškai nesusijaudindavo. Mano, kad patėvis elgėsi netinkamai. Nukentėjusysis nežino kodėl apie tai niekam nesakė. Kai patėvis jį liesdavo, jausdavosi nejaukiai, malonumo nejuto. Patėvis nukentėjusiajam trenkė, kai jis nuvarė „kompo“ paimti. Kai patėvis trenkė, nukentėjusysis paskui paskambino policijai. T. M. žinojo, kad jo mama myli patėvį ir nenorėjo, kad jis dingtų iš jų šeimos, dėl mamos nesakė, kad neiširtų jų šeima. Kai patėvis lįsdavo, tai išgėręs buvo tik vieną kartą, kai buvo namuose, kitus kartus buvo blaivus. Lietė lytinį organą, kitaip apibūdinti jo nenori, nes nejauku (nukentėjusysis parašo ant popieriaus lapo, kad patėvis lietė penį). Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jo penį patėvis ranka minkydavo. Paskutinis kartas buvo praėjusių metų žiemą, dar iki Kalėdų. Niekam apie tai nebuvo pasakojęs.

Dėl smurto tiksliai neatsimena, kaip ten buvo, bet atsimena, kad norėjo pasiimti savo kompiuterį. Viskas vyko apie 19.00 val., šiais metais (t. y. 2024 m.). Buvo dėl kažko susipykę, mama iš nukentėjusiojo paėmė „kompą“, jis nuėjo jo pasiimti, patėvis išgirdo, atėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė. Dėl ko buvo susipykę, neatsimena. Susipykę buvo su mama ir patėviu. Neatsimena, dėl ko iš jo paėmė kompiuterį. Kompiuteris buvo koridoriuje. Nukentėjusiojo paaiškinimu, jis ėjo „kompą“ pasidėti į kambarį, o patėvis atėjo ir bandė iš jo paimti „kompą“, nukentėjusysis paklausė jo „ką tu čia darai“, o patėvis tada jam trenkė. Nukentėjusysis kompiuterį norėjo padėti ant stalo. Patėvis trenkė iš delno į kairįjį skruostą ir nukentėjusysis iš karto skambino policijai. Pasakė patėviui, kad kviečia policiją, jis tada skambino mamai, kad ji grįžtų, nes buvo apačioje, bet jis pats nuėjo į apačią, mama grįžusi paklausė, kas čia nutiko, nukentėjusysis viską papasakojo. Patėvis trenkė vieną kartą, skausmą juto gal 1 min. laiko, nuo smūgio nebuvo apsvaigęs. Kai iškvietė policiją, jau žinojo, kad pareigūnams papasakos viską. Jeigu nebūtų buvę fizinio smurto, turbūt nukentėjusysis nebūtų niekam pasakojęs apie patėvio seksualinius veiksmus. Dabar nukentėjusiajam gaila tik mamos, nes praras savo mylimą žmogų, brolio gaila, nes tėvą praras, o patėviui jaučia pyktį. Dėl galimos bausmės patėviui - nežino. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad skruostas buvo šiek tiek raudonas iki kol atvažiavo policija. Mama matė paraudusį skruostą, ji buvo nustebusi. Nukentėjusysis pasakė mamai, kad paskambino policijai ir viskas, apie skausmą mamai nieko nesakė. Patėvis, tuo metu, kai smurtavo, buvo blaivus.

Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad patėvis jį lietė per rūbus, taip pat (minkydavo), tą pačią vietą (lytinį organą). Mamai nieko nesakė, ji tiesiog išgirdo, kai pasakojo policininkams. Nežino, kaip mama reagavo, ji atrodė nustebusi ir sakė, kad sunku patikėti, jog tokie dalykai vyksta. Jokių seksualinių užuominų iš patėvio nukentėjusysis negirdėjo. Tik buvo kažkada paklausęs, ar nukentėjusysis turėjo draugę, ir sakė būti atsargiam, nes jie dar vaikai ir nedaryti „tų dalykų“. Nukentėjusysis nėra matęs, kad patėvis naudotų fizinį smurtą prieš kitus šeimos narius. Neprisimena, dėl ko buvo susipykę su mama ir patėviu, gal dėl to, kad su klasioku žaidė per naktį. Tada mama tiesiog ryte paėmė „kompą“ ir viskas. Su patėviu gyvena gal 2 metus, negali tiksliai atsakyti. Patėvis šeimoje labai daug vadovaudavo, drausdavo eiti į kiemą, drausdavo su „kompu“ žaisti, pykdavo jeigu nukentėjusysis ilgiau nei 10 min. su šunimi išeidavo. Kai pykdavo, kalbėdavo labai daug dėl tų dalykų, kartais rėkdavo. Dėl tvarkos reiklesnis šeimoje patėvis. Nukentėjusysis su patėviu pykdavosi maždaug kas antrą savaitę. Dėl „kompo“, tai tiesiog paimdavo jį ir viskas. Pats nukentėjusysis patėvio nebijojo, tik bijojo, kad kitiems nieko nepadarytų. Nukentėjusysis nelabai gerbė patėvį, kaip ir patėvis jo. Pasak T. M., jis prie patėvio vis prisėsdavo, nes manė, kad jis taip nebedarys, tačiau nežino, kodėl taip galvodavo. O šalia prisėsdavo, kad kažką pasišnekėti, tačiau nelabai rasdavo bendrų temų. Nukentėjusysis nurodė, kad nežino dėl ko jautė baimę kažkam papasakoti apie patėvio lindimą (1 t., b.l. 59-65).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-02-15 apklausos metu tyrėjai T. M. parodė, kad <...> maždaug prieš dvi, tris savaites jų namuose (duomenys neskelbtini), link vakaro, gal aštuntą, devintą, jis buvo savo kambary, jis norėjo pasiimti savo kompą, nes patėvis A. R. buvo paėmęs. Kai buvo paimtas, jam neleido pasiimti, bet jis pasiėmė, patėvis išgirdo. Jis pasiėmė, nuėjo į savo kambarį, kur įsidėjo į tašelę, patėvis atėjo, bandė paimti, jis paklausė šio, ką jis čia daro. Patėvis tiesiog paėmė jį, patraukė, jis paklausė, ką šis daro, ir dėjo į kairį žandą vieną kartą delnu iš dešinės rankos, buvo raudona, jis juto, kad skaudėjo. Jis pats prieš patėvio trenkimą, šio negražiai neišvadino, jie tik buvo susipykę gal prieš 20 min. dėl kompo. Po to, kai trenkė, jis paskambino policijai. Pamatęs, kad skambina policijai, patėvis parašė mamai ir nulipo į apačią. Nebuvo jokių sužalojimų. Tuo metu jis į medikus nesikreipė, po to su mama nuvažiavo, sakė, kad nieko nėra. Santykiai su patėviu negeriausi. Patėvis, kai atvažiavo pirmą kartą, kai jie susitiko, tiesiog labai daug taisyklių buvo, labai daug ko jis negalėjo daryti. Toks įvykis buvo vienintelis. Savaitgaliais jie važiuodavo susitvarkyti į sodybą. Ant vakaro mama su patėviu ant laiptelių parūkydavo, mama išeidavo, jis ateidavo, atsisėsdavo šalia patėvio ir šis lysdavo prie jo lytinių organų. Vieną kartą namuose buvo. Aną kartą nepasakiau, nes buvo iš galvos išėję. Pirmą kartą lindo prieš metu, 2023 m. 2022 m. tikrai ne. Gal vasarą, pavasarį. Pirmas kartas buvo sodyboj, iš viso 5, 6, 4 kartai buvo. Visada sodyboj, tik vienas kartas namuose. Jis nežino, kiek čia tęsėsi. Baigėsi, kai į sodybą nebevažiavo. Kai pirmą kartą pradėjo lįsti, jam buvo 14, oi blemba trylika, ne keturiolika, nes 2023 m. 14 suėjo. 2023 m. vasarą. Jis būdavo apsirengęs, su rūbais, patėvis liesdavo šlaunį, prakišdavo pro rūbus ranką. (1 t., b.l. 44-47).

Liudytoja I. T. teisme parodė, kad kaltinamasis A. R. yra jo draugas, vaiko tėvas. Iki tiriamų įvykių ji gyveno kartu su juo. Su A. ji bendrauja gal jau 5-6 m. Su sūnumi A. ji supažindino 2019 ar 2020 m. A. su T. dažnai nesusitikdavo, nebent jeigu kartu su juo važiuodavo. T. gražiai bendravo. T. palankiai žiūrėjo į A., nesakė jai, kad jam nepatiktų A.. Situacija pasikeitė, kai ji su A. kartu pradėjo gyventi. T. jau paauglystė, tai vargsta ir ji, ir kiti. Kartu jie pradėjo gyventi nuo 2023 m. spalio 28 d. Datą ji atsimena, nes A. grįžo iš užsienio. Jie gyveno bute (duomenys neskelbtini), ten kartu gyveno du vaikai. Tais pačiais metais, iki pradėjimo kartu gyventi, jis buvo grįžęs du kartus, balandį ir paskui rugpjūtį. Jis tada grįžo savaitgalį trims savaitėms. 2023 m rugpjūtį su A. bendravo ir T.. Jie buvo bute ir sodyboje (duomenys neskelbtini). Buvo atvejų, kai A. su T. buvo vieni, nes ji į darbą ėjo, o T. buvo atostogos. Jie važiuodavo į sodybą savaitgaliais. Kai A. grįžo, jie sodyboje buvo gal 4 dienas, bet reikėjo grįžti apsipirkti rugsėjui. Sodyboje vakarai vykdavo salione. Pirmas nueidavo miegoti mažasis, o didysis eidavo į savo kambarį žaisti su kompiuteriu. A. su T. bendraudavo dviese. Ji būdavo su mažuoju. Ką jie kalbėdavo ant laiptų, ji negirdėdavo, ir nematydavo, ką jie ten veikdavo. Ji yra mačiusi, kad A. T. per pečius apkabinęs. Per tas 4 dienas buvo, kad A. su T. ėjo pečiaus kūrenti. Ant laiptų ilgai nebūdavo, gal pusę valandos, taip būdavo vakare. Neatsimena, ar visi tokie vakarai būdavo. Leidžiant laiką sodyboje jų santykiai buvo draugiški. Buvo pykčių dėl kompiuterio. T. sodyboje turi savo kambarį, į kurį užeidavo A., pakviesti, jeigu kažkokios pagalbos reikėdavo. Vakarais kartais eidavo ji, kartais A. paguldyti mažąjį vaiką. Po sodybos jie grįžo į butą. Kai ji atostogavo, tai jie visi kartu būdavo. Kai spalį A. grįžo, tai ji nepamena, ar jie likdavo vieni dviese. Bute visi eidavo tuo pačiu metu miegoti. T. bute turi atskirą kambarį. A. pas T. užeina nebent kažko paprašyti. Nebūdavo tokių atvejų, kad ilgai A. ten būtų T. kambaryje, tik tiek, kad pasakyti, kad reikia eiti valgyti, kad reikia šunį išvesti. Santykis pasikeitė, kai A. kartu pradėjo gyventi, T. pradėjo labai atsikalbinėti. Kuo labiau jie bandė reikalauti laikytis taisyklių, tuo daugiau konfliktų kildavo. Dažniau būdavo jos ir T. konfliktai, su A. mažiau. Dažniausiai būdavo žodiniai konfliktai, ji nematė fizinių veiksmų. Žino, kad buvo fiziniai veiksmai 2024 m. vasario 6 d, (duomenys neskelbtini) jos bute vakare apie 21 val. Ji eilinį kartą susibarė su T., susinervino ir išėjo parūkyti, tada jai A. paskambino, kad T. iškvietė policiją. Ji grįžo ir A. papasakojo, kad trenkė T. antausį. Kai A. išėjo į lauką laukti policijos, T. sakė, kad jam trenkė, parodė kairį žandą, sakė, kad neskauda ir kad smarkiai netrenkė. Tada jis jai pradėjo pasakoti kitas aplinkybes. Pasakojo, kad A. lindo prie jo, ji klausė kur, T. parodė ranka tarpukojį. T. nedetalizavo, sakė nenori daugiau kalbėti. Ją tai nustebino, jai T. prieš tai nieko nesakė. Tiek bendraujant su A., tiek jau gyvenant su juo, ji nebuvo pastebėjusi įtampos. T. noriai važiavo su A.. Viskas gerai būdavo, noriai padėdavo. Kai A. užlipo, jie koridoriuje dviese buvo, ji A. klausė, ranka parodė tarpukojį, šis nustebo ir sakė, kad nelindo. A. išėjo vėl į lauką. Kai atvyko pareigūnai, ji girdėjo, kad kalbėjo T., bet turinio negirdėjo. Ji kalbėjo su vaikų teisėmis, jiems ji nespėjo pasakyti apie A. lindimą, T. pirmas pasisakė. Kai smurtas įvyko, A. buvo blaivus. A. prie jos nėra siūlęs alkoholio T.. Aplinkybes detaliau apie lindimą ji žino tik iš T. apklausos, sūnus jai daugiau nekalbėjo, nes ir jai buvo pasakyta, kad ta tema nebekalbėti su juo. Jis pats jai nesipasakojo. T. yra užsispyręs, mėgstantis pameluoti, ypatingai dėl mokyklos. Be mokyklos daugiau jam nėra dėl ko meluoti, nebent dėl kompiuterio. Ji leidžia T. pasirinkti, bet kontroliuoja. Ji negali atsakyti, ar T. teisme teisingai nurodė, ji neturi nuomonės. T. niekada nėra minėjęs, kad norėtų, jog nebūtų šalia A.. T. nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris buvo ir iki įvykių. Gal 2022 m. buvo, kad T. susipjaustė ranką, ėjo pas psichologus, psichiatrus. Ji netyčia sužinojo iš auklėtojos, nes klasiokai pastebėjo, kad ranka supjaustyta. Kaip paaiškino psichologas, kad tai buvo T. noras atkreipti į save dėmesį. Kuo labiau spaudžiamas buvo dėl taisyklių, tuo labiau jis priešindavosi. Po lankymosi pas specialistus jo elgesys truputį pagerėjo. (duomenys neskelbtini) T. jau seniai buvo, jis nelabai mėgstantis bendrauti, labai uždaras, jis neatvirauja labai. Šios diagnozės ji nesieja su A., jau ji buvo ir anksčiau. Nerimai, linkimas į depresiją buvo iki A. atsiradimo jo gyvenime. Nebūtų dalykų fantazavimo ji nėra pastebėjusi. Jau kurį laiką A. negyvena su jais. Dėl mokyklos dabar niekas nepasikeitė, emocinė jo būsena nelabai pasikeitė, gal kažkiek ramesnis, jis vėl eina vėl pas psichologę. Po galimo smurto pavartojimo bendra sveikata nepasikeitė. Dėl civilinio ieškinio ji neturi nuomonės. Kai A. išvyko iš namų, T. nei fizinė, nei emocinė sveikata beveik nepasikeitė, gal tik šiek tiek ramesnis. T. laike nesiorientuoja, jis negali pasakyti tikslaus laiko. T. su visais uždaras. Ji tiki savo vaiku. A., kai jie jau gyveno kartu, jai sakė, kad jis kalbėjo su T. apie lytiškumą, intymiomis temomis, bet ką konkrečiai jie kalbėjo, ji nežino. Po visų įvykių, kai ji jau galėjo susitikti su A., jis pasisakė, kad T. buvo jam sakęs, jog nenori A. namuose. Gal T. nenorėjo jos skaudinti ir dėl to nesakė. Su A. jie buvo atviri. A. jai nesakė apie T. grasinimus, nes nenorėjo skaudinti jos. Buvo grasinimas iš T. iššokti pro langą, bet dar iki jos pažinties su A.. Apie tai, kad T. sakė, jog iškvies tarnybas, A. nesakė. Per tas tris savaites, kol A. buvo grįžęs, tai su T. gal dar kažkurį savaitgalį buvo sodyboje, ji nepamena. Ji tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Gal dienos metu jie yra sėdėję ant laiptų. Yra sėdėję dviese ir jie trise yra sėdėję. A. negerdavo vakarais, neturi tokio pomėgio. Jie kartu yra gėrę po kokteilį, po mažą skardinę. Yra buvę, kad jie su A. gėrėme brendžio su „Coca cola“. T. matė, kad jie geria alkoholį. Nuo tada, kai ji pradėjo draugauti su A., iki to, kai jau buvo kviesta policija, A. ir T. santykiai keitėsi, įtampa prasidėjo, kai A. pradėjo kartu gyventi, nes A. reiklus, o T. priešgyniavo ir atsikalbinėdavo. Kiek žino, jie apie žaidimus kalbėdavo. A. paklausdavo apie tuos žaidimus namuose, bute prie jos. Ji neatsimena, kad A. eitų į T. kambarį. Kai ji klausė T., dėl ko šis nesakė jai apie lindimą, tai jis sakė, kad bijojo, jog A. įskaudins ją ar mažą brolį. Ji su T. lankėsi PPT (duomenys neskelbtini), pas psichiatrą (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. T. parodė, kad T. M. yra jos sūnus. A. R. jos sugyventinis. 2019 metų rudenį A. išvažiavo į Suomiją dirbti, grįždavo kas du ar tris mėnesius. 2020 metų rugsėjo mėnesį jiems gimė sūnus S. M. R.. Pradėjo galvoti apie A. grįžimą į Lietuvą, bendrą gyvenimą ir apie didesnį būstą. Gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 metų birželio mėnesį bendrai su A. nusipirko namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 metų birželio mėnesio beveik kiekvieną savaitgalį visa šeima, t.y. ji, A. (kai būdavo Lietuvoje), T. ir S. M. važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Kaime tvarkydavo namo vidų, aplinką. 2023 metų kovo mėnesio pabaigoje A. grįžus iš Suomijos į kaimą važiuodavo savaitgaliais. A. Lietuvoje pabuvo apie tris savaites. Balandžio 15 d. išvyko į Suomiją. Sekantį kartą jis grįžo tik 2023 metų rugpjūčio mėnesį, atgal išvyko rugsėjo pirmą savaitę. 2024-04-26 apklausos metu nurodė, kad A. grįžo rugpjūčio 19 d., šeštadienį, o išvažiavo rugsėjo 9 d. ryte. Sekmadienį - rugpjūčio 20 d., jie grįžo į Panevėžį, nes jai pirmadienį reikėjo į darbą, o nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 8 d. jai buvo atostogos, jų metu jie važiuodavo į sodybą, vakarais grįždavo namo, rugsėjo 1 d. – penktadienį jie visi važiavo į sodybą ir į namus grįžo sekmadienį, po ko rugsėjo 4-8 d. T. ėjo į mokyklą ir į sodybą važiuoti negalėjo. 2023 metų spalio 28 d. A. grįžus į Lietuvą visam laikui, pradėjo gyventi kartu. T. priėmė A. draugiškai, su juo bendravo. A. nuolatos apsigyvenus, pradėjo iš T. reikalauti tvarkos jo kambaryje, klausyti jos, mokytis, nepraleisti pamokų ir pan. T. nepatiko, žodžiais užgauliodavo A., kaip pvz. eik, nach... ir pan. 2024 metais metais sausio mėnesį iš T. buvo atimtas stacionarus kompiuteris. 2024-02-06 apie 20.00 val. tarp jos ir T. kilo konfliktas dėl bendro šeimos nešiojamo kompiuterio. Stacionarus kompiuteris iš sūnaus buvo paimtas kaip bausmė dėl žaidimų naktimis ir dėl to, kad nesilaikė nustatytų taisyklių. 2024-02-06 iš sūnaus buvo paimtas ir jo nešiojamas kompiuteris, nes T. paėmė bendrą šeimos nešiojamą kompiuterį reikalaudamas grąžinti jam prieš porą savaičių paimtą stacionarų kompiuterį. T. jai nenusileido, susinervinusi išėjo į kiemą parūkyti. Namuose liko A. su T. ir kitu sūnumi S. M.. Būnant kieme, paskambino A. ir paprašė grįžti namo, nes T. kviečia policiją. Jai grįžus namo, A. pasakė trenkęs T. antausį ir dėl to jis iškvietė policiją. A. apsirengęs išėjo į kiemą laukti policijos pareigūnų, ji nuėjo pas T. į kambarį. T. pasakė "jisai man trenkė", paklausus kur trenkė, jis atsakė „ į tik žandą ir niekur daugiau“. Matė šiek tiek paraudusį T. kairės pusės žandą. Jai nieko nepaklausus, T. pasakė, kad A. lietė ten, t. y. „kišo ranką". Norėdama pasitikslinti T. paklausė "kur lietė A.?" T. verkdamas ranka parodė apatinę kūno dalį. Pasimetė, nežinojo kaip toliau elgtis tiek su T., tiek su A.. T. nieko nebeklausė, paskambinusi A. paprašė grįžti namo. A. grįžus, paklausė ar teisybė, kad jis lindo prie T.. A. nustebęs atsakė ne, papurtė galvą. A. vėl išėjo į kiemą. Po to atvyko policijos pareigūnai ir Vaiko teisių specialistės. Apie tai, kad A. lindo T., pats pasakė Vaiko teisių specialistei. Pasak T., kada prie jo lindo, t. y. kišo savo ranką jam po kelnėmis, tiksliai neprisimena, tai buvo kaime prie namo. T. ankščiau jai to nesakė, nes bijojo ir nenorėjo jos skaudinti. Vasario 15 dieną dalyvavo T. apklausoje, iš ten žino, jog A. prie T. lindo 4-6 kartus, iš šių kartų vienas buvo bute, likę kartai buvo kaime. Po apklausos T. paklausė, kada prie jo lindo bute. T. paaiškino, kai ji su A. gėrė alaus kokteilius ir jai išėjus į lauką parūkyti, A. atėjo pas jį į kambarį ir kišo ranką prie jo lytinių organų. Gali pasakyti apytikriai kada tai buvo, t.y. 2023 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį, žino, kad eidama parūkyti vilkosi striukę. (1 t., b.l. 105-108, 109-11, 114-117).

Ekspertė S. S. teisme patvirtino ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas ir papildomai paaiškino, kad ankstesnės T. M. diagnozės ir nusiskundimai, kurie buvo vertinami, nesusiję su jam nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tarp jų sąsaja nenustatyta. Iš pokalbio su tiriamuoju, ką jis pats išsakė, kad jo patėvio veiksmai kėlė jam nerimą, įtampą ir baimę, buvo netikėti, ko jis nesugebėjo įvertinti ir pasipriešinti, lyg sustingęs buvo, bandė pasakyti tyliai ir patėvis neišgirdo. Bendravimo metu jo emocinė būsena buvo adekvati ir atitiko pokalbio temą. Jis sakė, kad kilo gėdos jausmas, nejaukumas, kaltės jausmai, emocinis slopinimas, depresinė nuotaika. T. apibūdina patėvį, kai pradėjo gyventi kartu, kad jis aiškinantis, agresyvus, neišleidžiantis į kiemą su draugais, kontroliuojantis, taip pat apibūdino, kad nebuvo artimas, atviras santykis. Emocija atitiko aplinkybes. Jo emocinis reagavimas buvo adekvataus ir atitinkantis, simuliacijos, disimuliacijos neįžvelgė. Iš psichiatrinės pusės dėl jam nustatytų sutrikimų ir antrinio traumavimo, nerekomenduotina dar kartą T. apklausti ir dalyvauti teisminio tyrimo veiksmuose. Tiriamas seksualinis ir fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau nėra galimybės atskirti šių dviejų įvykdytų veikų, kiekvienas atskirai ir visų veiksmų visuma lėmė tokį psichikos sutrikimą. Sveikatą sutrikdė, kiek pats T. pasakojo, veiksmai, kuriuos atliko jo patėvis A. R.. Iš psichiatrinės pusės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad byloje tiriami veiksmai sukėlė T. M. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės metu buvo simptomai, kurie atitinka tokį sutrikimą. Nukentėjusiojo emocinėje būsenoje vyrauja nerimas, įtampa, depresyvumas, pažeminta nuotaika, sulėtinti judesiai ir kalba, reiškėsi gėdos, kaltės reakcijos temos vengiantis elgesys. Pagrindiniai tokie simptomai. Tokie sutrikimai taikant individualiai gydymą gali praeiti, bet tai labai individualu, tai gali užsitęsti ir pusmetį, ir ilgiau. 2021 m. T. buvo nustatytas emocijų sutrikimas vaikystėje, iš aprašo matyti dėl kokių dalykų buvo kreiptasi, tai yra dėl emocijų valdymo, elgesio sunkumų namuose, dėl priešiško elgesio, dėl pykčio dėl nustatymo ribų. Kaip yra aprašyta, kad tas opozicinis prieštaraujantis elgesys namų aplinkoje, eksperčių vertinimu, buvo koreguojamas netinkamomis priemonės, gauta duomenų ir iš pačio tiriamojo, kad nebuvo nuoseklumo auklėjime, skiriamos bausmės buvo skirtingos ir keliančios sumaištį, elgesys koreguojamas skirtingai, ir tai susiję su auklėjimu ir su santykiais dėl jo elgesio, pareigų ir taisyklių namuose. Tuo tarpu ekspertizės bendraujant su T. ir stebint jo emocinį reagavimą, akivaizdžiai matėsi adekvačios kylančios emocinės reakcijos būtent pokalbyje apie patėvį ir jo galimai atliktus veiksmus T. atžvilgiu, ir tai atitiko sutrikimą, kokį nustatė. Dėl ankstesnių sutrikimų galima galvoti, kad jis buvo pažeidžiamesnis, bet tas opozicinis elgesys su (duomenys neskelbtini) nesiejamas. Patėvio elgesys, kuris minimas ekspertizės akte, kad buvo aiškinantis, agresyvus, kontroliuojantis, galėjo turėti įtakos santykio kūrimui, bet diagnozei neturėjo. Tas nepasitikėjimas savimi, palaikymo iš reikšmingų suaugusiųjų stoka ir čia labiau vertinamas santykis su šeimos nariais. Šiuo atveju santykis su šeimos nariais negali „išplaukti“ į (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju tokiam sutrikimui įtaką turėjo byloje tiriami įvykiai, o santykiai, auklėjimas, tarpasmeniniai santykiai turėjo jo asmenybės formavimuisi. Savęs žalojimas ar suicidinės mintys yra simptomai (duomenys neskelbtini), bet tai nėra sutrikimo pasekmė. Į tą (duomenys neskelbtini) kompleksą gali įeiti savęs žalojimasis. Iš medicininės dokumentacijos matome, kad savižalos elementas buvo aprašytas 2021 m., tačiau ekspertizės metu jis tokių ketinimų neišsakė. T. nustatytas sutrikimas neatsiranda per vieną dieną, jis formuojasi palaipsniui, iš pradžių atsiranda vienokie simptomai, vėliau gali atsirasti kiti, ir tie simptomai vienas po kito besivystydami per kažkurį laiką virsta sindromu, kurį mes ir matėme ekspertizės metu. Ekspertizės nustatytas sindromas ar galėjo pradėti formuotis iki nusikalstamos veikos, negali atsakyti, tačiau remiantis ekspertizės metu atliktu psichiatriniu įvertinimu, psichologiniu įvertinimu, remiantis byloje esančiais duomenimis, šis sutrikimas susijęs su tiriamais įvykiais ir po jų susiformavęs į sindromą. Kada buvo tie pirmieji simptomai, negali atsakyti.

Ekspertė A. Š. teisme patvirtino ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas ir papildomai paaiškino, kad T. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, kalbant apie byloje tiriamus įvykius, T. kalboje ir tai, ką jis pasakojo, jo kūno kalba sudarė vienovę, emocijos atitiko pasakojamą turinį, nekilo jokių abejonių, tiriamasis pakartojo tas pačias aplinkybes ne tik dviejų apklausų metu, bet ir ekspertizės metu ir vaiko teisių specialistams, jis buvo nuoseklus, parodymai, iš tiesų, detaliai pasakojami, jie yra platūs, stebimos pastangos atkurti ir atgaminti aplinkybes, kurias sėkmingai atkartojo ir ekspertizės metu, todėl nekilo abejonių, kad jis kalba iš asmeninės patirties, nes kiekvieną jo žodį lydėjo atitinkamos emocinės reakcijos: liūdesys, prislėgtumas ir kitos. Dėl laiko ir veiksmų kiekio atlikimo, kad būtų nesąžiningas, kad būtų nenuoširdus, duomenų negauta, tai kad jis gali painiotis yra natūralu, nes tiriami įvykiai yra psichologiškai traumuojantys, jam būdingas atsitraukimas iš frustruojančios situacijos, natūralu, kad jis nuosekliai nesistengė atsiminti tų įvykių, netikslumai galimi, gali sąžiningai klysti. Nukentėjusiajam nenustatyta atminties, dėmesio, intelekto ypatumų, kurie trukdytų suvokti aplinką, prisiminti ir duoti parodymus. Iš psichologinės pusės nėra rekomenduojama apklausti nukentėjusįjį, nes kuo anksčiau duodami parodymai, tuo jie tikslesni, o kad daugiau suteiktų aplinkybių nepanašu, kuo daugiau laiko praeina, mažesnė tikimybė, kad tiksliau nurodys bylai reikšmingų aplinkybių. T. uždaras žmogus, linkęs vengti kalbėti su artimaisiais apie jam sudėtingus dalykus. Analizuojant bylos medžiagą ir kas jį išprovokavo atsiverti, tai buvo tas konfliktas, kuris perpildė kantrybės taurę. Labai svarbus spontaniškas atsivėrimas, persipildęs neigiamų emocijų apie savo patėvį, tiesiog nebeištvėrė ir išsipasakojo. Tai nėra planuotas dalykas, įvyko spontaniškai, nenustatyta, kad būtų daromas poveikis ar padidintas polinkis fantazavimui. Visi šie duomenys rodo, kad jis patikimas liudytojas. Nebuvo nustatytos priežastys, kad nebūtų galima tikėti nukentėjusiuoju. Dominuojantis jausmas, kuris stabdė dėl atsivėrimo, tai baimė, kuri išoriškai nėra objektyvi, bet kaip pirmą kartą tokį dalyką patyrusiam vaikui, kai niekada nieko sunkaus nepatyrusiam, baimė, kad artimiesiems atsitiks kažkas blogo, kaip iš vaiko tai dažnai pasikartojanti reakcija. Vėliau pokalbyje T. minėjo, kad nenorėjo pakenkti mamai, daug kintamųjų, jam būdinga reaguoti uždarumu ir atsitraukimu. Taip kaip reagavo, atitinka visus jam būdingus ypatumus ir emocinę būseną. Kodėl situacija pasikartodavo ir jis vėl atsisėsdavo šalia ir vėl pasikartodavo tas pats, nes situacijos naujumas, žinių stoka, kausto baimė, nesijaučia galintis atvirauti su mama, ta kintamųjų visuma, žvelgiant iš paauglio pozicijos, jis negalėjo kitaip elgtis. Kas tai yra lytiniai santykiai, bazines žinias jis turėjo, bet kas yra seksualinė prievarta, kokia žala daroma, kokios juridinės pasekmės, tai jo žinios buvo nepilnos, vienas iš reikšmingų momentų, kurie rodo ir paaiškina, ir patvirtina jo žodžius, kad jis nežinojo kaip elgtis, kaip reaguoti. Į klausimą apie galimas pasekmes bus galima atsakyti jam augant, nes jo atžvilgiu atlikti veiksmai sudaro riziką kilti sunkumams ateityje.

Kaltinamajam A. R. inkriminuojama BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šioje byloje jis kaltinamas, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtaudamas prieš savo šeimos narį – kartu gyvenantį sugyventinės I. T. nepilnametį sūnų T. M., sukėlė pastarajam fizinį skausmą.

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad jai, kaip vaikų teisių atstovei, atvykus, vaikas buvo nedrąsus, susikrimtęs, jį reikėjo skatinti, kad kalbėtų, tik po kurio laiko jis pradėjo pasakoti apie patėvio lindimą, jai neatrodė, kad vaikas meluotų, fantazuotų ar kurtų, jis graudinosi, nenoriai pasakojo, tik paskatintas. Pastaroji liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji nurodė, jog T. M. jai paaiškino, kad prieš metus, kai būdavo sodyboje, patėvis (A. R.) kelis kartus lindo prie jo, užkišdavo rankas jam už kelnaičių ir liesdavo, tarsi graibydavo jo lytinius organus.

Vaiko situacijos vertinimo anketoje taipogi užfiksuota, kad T. pasakojo, jog anksčiau, kai būdavo sodyboje, patėvis kelis kartus lindo prie jo, patėvis atsisėsdavo šalia jo ir užkišdavo jam rankas už kelnaičių ir liesdavo, graibydavo jo lytinius organus. Minėtoje anketoje pažymėta, kad berniukas pasakodamas minėtas aplinkybes jautėsi nesmagiai, vis nuleisdavo galvą, matėsi, kad nepilnametis jaudinasi ir graudinasi apie patėvio veiksmus prieš metus.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. M. nenustatytas padidintas fantazavimas, įtaigumas. Ekspertė A. Š., teisme patvirtinusi ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, papildomai paaiškino, kad T. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, kalbant apie byloje tiriamus įvykius, T. kalboje ir tai, ką jis pasakojo, jo kūno kalba sudarė vienovę, emocijos atitiko pasakojamą turinį, nekilo jokių abejonių, tiriamasis pakartojo tas pačias aplinkybes ne tik dviejų apklausų metu, bet ir ekspertizės metu ir vaiko teisių specialistams, jis buvo nuoseklus, parodymai, iš tiesų, detaliai pasakojami, jie yra platūs, stebimos pastangos atkurti ir atgaminti aplinkybes, kurias sėkmingai atkartojo ir ekspertizės metu, todėl nekilo abejonių, kad jis kalba iš asmeninės patirties, nes kiekvieną jo žodį lydėjo atitinkamos emocinės reakcijos: liūdesys, prislėgtumas ir kitos. Ekspertė S. S., taipogi teisme patvirtinusi ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, papildomai paaiškino, kad T. M. emocija atitiko aplinkybes, jo emocinis reagavimas buvo adekvataus ir atitinkantis, simuliacijos, disimuliacijos ji neįžvelgė.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keliamos abejonės dėl kaltinamajam inkriminuojamų tvirkinamųjų veiksmų sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpio, kuris nurodytas nuo 2023 metų rugpjūčio 19 d. iki 2023 metų rugsėjo 3 d. Kaltinamojo teigimu, jis atostogavo nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d., o Lietuvą iš užsienio atvyko kitą dieną. Tačiau tokie kaltinamojo teiginiai vertinami kritiškai. Nors A. R. pateiktame susirašinėjime su (duomenys neskelbtini) agentūros direktoriumi nurodyta, kad A. R. 2023 metais atostogavo nuo 2023-04-03 iki 2023-04-15 ir nuo 2023-08-21 iki 2023-09-08, iš 2023 metų kalendoriaus matyti, jog 2023 m. rugpjūčio 21 d. yra pirmadienis, pats kaltinamasis nenurodė, jog dirbdavo savaitgaliais, be to, jis pats parodė, kad į užsienį iš Lietuvos jis išvažiavo po 2023 m. rugsėjo 8 d. vykusio jo vaiko gimtadienio – gi po rugsėjo 8 dienos sekančios 9-10 dienos yra savaitgalis, kas leidžia manyti, jog po atostogų jis į darbą turėjo grįžti ne savaitgalį.