- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-192-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01823-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) L. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei D. L., trečiajam asmeniui Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarei V. V., dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. J. (L.) ieškiniu, kurį patikslino, prašo atnaujinti terminą palikimui po tėvo A. L. mirties priimti, pripažinti 2024 m. gegužės 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį D. L. paveldi asmeninės nuosavybės teise turtą, kurio savininkas yra palikėjas A. L., miręs (duomenys neskelbtini), neteisėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė L. J. yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. L. dukra. Kartu su ieškove įstatymine mirusiojo įpėdine taip pat yra atsakovė D. L., mirusiojo sutuoktinė, kuriai 2024 m. gegužės 22 d, buvo išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į visą mirusiojo A. L. turtą. Ieškovės nuomone, atsakovė D. L. neteisėtai paveldėjo visą mirusiojo L. turtą, nors teisę paveldėti turėjo tik į vieną ketvirtadalį palikimo. Ieškovė pripažįsta praleidusi LR CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, prašo praleistą terminą atnaujinti, nes 3 mėnesių terminas pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo buvo praleistas dėl objektyvių ir reikšmingų aplinkybių: ieškovė nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), dėl didelio atstumo socialiniai ryšiai su Lietuva praktiškai nutrūkę, po senelio mirties ieškovės dukra susirgo (duomenys neskelbtini), atsikraustė gyventi pas ieškovę, kuri iki šiol prižiūri jau suaugusią dukrą.
3. Atsakovė D. L. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad maždaug nuo 2012 metų iki A. L. mirties nei ieškovė, nei jos dukra R. su atsakovės sutuoktiniu nebendravo nei gyvai, nei telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis; tarp palikėjo ir anūkės R. nesusiklostė darnūs šeimyniniai santykiai, kurie būtų pagrindas po senelio mirties anūkei susirgti (duomenys neskelbtini). Ieškovė apie savo tėvo mirties faktą žinojo, yra brandaus amžiaus, neturinti sveikatos problemų, kurios trukdytų atlikti veiksmus paveldėjimui priimti. Ieškovės gyvenimas užsienyje ir pilnametės dukters liga taip pat negalėjo ieškovei sutrukdyti palikimo priėmimo klausimą spręsti elektroninėmis ryšių priemonėmis. Taip pat nurodė, kad atsakovė turtą įsigijo kartu su palikėju, dalį turtą paveldėjus iškovei kiltų konfliktinė situacija dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ir naudojimo.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo notarė V. V. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad LR CK 5.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi kiti mirusiojo A. L. įpėdiniai nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nei vėliau, iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, 2024 m. gegužės 22 d., nepažeidžiant įstatyme numatytos tvarkos bei terminų, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į mirusiojo A. L. turtą buvo išduotas atsakovei D. L., kuri byloje buvo vienintelė įpėdinė aktyviais savo veiksmais priėmusi palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš L. J. D. L. 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės L. J. valstybei 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei ieškovės atstovo, atsakovės, atsakovės atstovės ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimais teismas nustatė, kad į Tauragės rajono savivaldybės 1-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiojo A. L. sutuoktinė D. L., kuri, nepraleisdama įstatymo numatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti, 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą priėmė palikimą po sutuoktinio mirties.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė, žinodama, kad jos tėvas A. L. mirė (duomenys neskelbtini), būdama pirmos eilės įpėdine ir pageidaudama realizuoti teisę priimti palikimą po tėvo mirties, privalėjo per tris mėnesius kreiptis su pareiškimu į notaro kontorą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Ieškovė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė su pareiškimu į notaro kontorą ir nepradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tokiu būdu ieškovė neatliko absoliučiai jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, po tėvo mirties neišreiškė savo pozicijos palikimo priėmimo klausimu, todėl praleido įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti.
8. Spręsdamas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės (dukra R. J. susirgo (duomenys neskelbtini), ieškovė ją slaugė, ieškovė gyvena užsienyje), negali būti laikomos svarbia priežastimi termino atnaujinimui. Teismas atsižvelgė, kad ieškovės dukra yra pilnametė, o ir byloje nėra įrodymų, iš kurių galima būtų nustatyti, jog dėl ligos ja nepertraukiamai reikėjo rūpintis ir kad tai daryti privalėjo būtent tik ieškovė. Taip pat atsižvelgė, kad asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo įvairias galimybes laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo ne tik fiziškai atvykdama į Lietuvą, tačiau realiai neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo ir terminą praleido be svarbių priežasčių.
9. Teismas laikė, kad 2024 m. gegužės 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas, o ieškovės patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismo vertinimu, ieškovei praleidus terminą palikimui priimti, ji neturi teisės ginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo CK 5.8 straipsnio nustatyta tvarka, nes suinteresuotas asmuo, netapęs asmeniu, priėmusiu palikimą, negali kaip asmenys, neįgiję palikimo, ginčyti kitų įpėdinių palikimo priėmimo teisėtumo.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pripažįsta faktą, jog praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti, o atsakovė D. L. kaip palikėjo sutuoktinė, turėdama teisę paveldėti kartu su pirmos ir antros eilės įpėdiniais, savalaikiai kreipėsi su pareiškimu į notarą, priėmė palikimą, o suėjus 3 mėnesių terminui, gavo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Ji nenuslėpė pirmos eilės įpėdinės, tačiau neprivalėjo už ją spręsti, ar ji priima palikimą po savo tėvo mirties, ar nepriima. Ieškovė yra pakankamai jauno amžiaus, išsilavinusi moteris, todėl palikimo (ne)priėmimas buvo jos asmeninis reikalas. Jokių neteisėtų veiksmų nei įstatymo prasme, nei ieškovės atžvilgiu atsakovė neatliko, todėl teisėtai gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurį naikinti ieškovės nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas nurodė, kad ieškovei nepriėmus palikimo, praleidus terminą palikimui priimti, ji visiškai neturi jokios teisės reikalauti panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, todėl 2024 m. gegužės 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas yra teisėtas, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir jis atmestinas.
11. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 1300 Eur advokatės atstovavimo išlaidų ir valstybei 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) L. J. apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: atnaujinti terminą palikimui priimti, tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Ieškovė savo ieškiniu nekėlė trečiojo asmens notarės kaltės ir atsakomybės klausimo ar kokių nors įstatymo pareigų neatlikimo; ieškiniu buvo keliamas klausimas, jog atsakovė D. L., pasinaudodama susiklosčiusiomis aplinkybėmis, paveldėjo ir tą mirusiojo A. L. palikimo dalį, kuri priklausė ieškovei pagal įstatymą (LR CK 5.13 straipsnis). Ieškiniu buvo keliamas atsakovės D. L. nesąžiningumas ir siekis užvaldyti visą mirusio palikėjo turtą.
12.2. Ieškovė palikimo neatsisakė. Atsakovė D. L. žinojo, jog ieškovė ketina pretenduoti į savo palikimo dalį, pretendavo į savo tėvo turtą ir tokių ketinimų niekada neatsisakė.
12.3. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius, dėl ko terminas palikimui priimti buvo praleistas. Ieškovė pirmos instancijos teismui pateikė įrodymus, jog sužinojusi apie senelio A. L. mirtį anūkė R. J. susirgo (duomenys neskelbtini), jai buvo reikalinga pastovi priežiūra ir globa, todėl ieškovė sustabdė savo darbinę veiklą, priėmė savo dukrą į savo namus, bei visą laiką ją prižiūrėjo. R. J. sveikatai pagerėjus, ieškovė pradėjo rūpintis ir palikimo klausimais, nors terminas palikimui priimti buvo praleistas. Apie tai, kad palikimą priėmė atsakovė D. L., ieškovė sužinojo tik po to, kai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorą Lietuvoje (atstovavimo sutartis sudaryta 2024 m. gegužės 17 d.).
12.4. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir nenagrinėjo bylos esmės, nevertino bylai svarbių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, neatskleidė ieškovės turėtų ketinimų dėl palikimo po savo tėvo mirties priėmimo, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
12.5. Ieškovė laikytina aukštesnės eilės A. L. įpėdine. Mirus palikėjui, jo turtas nebuvo likęs be priežiūros, todėl turtui faktiškai nekilo jokios grėsmės. Ieškovė 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido nedaug, t. y. pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti ieškovė pateikė dar nesuėjus vienerių metų terminui nuo savo tėvo A. L. mirties, todėl toks termino praleidimas pagal kasacinio termino praktiką nelaikytinas ženkliu ir gali būti atnaujintas.
12.6. Teismas neatnaujino pareiškėjai termino palikimui priimti ir nenagrinėjo turtinio ieškinio aspekto, todėl privalėjo perskaičiuoti žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus dydį ir priimti sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1 Viskas, kas buvo paveldėta po A. L. mirties, buvo sukurta per 28 santuokos metus. Atsakovei nebuvo žinoma, kad ieškovė pretenduoja į savo tėvo palikimą. Žinodama apie tėvo mirtį, ieškovė atsakovei neskambino, nesiaiškino mirties aplinkybių, nesidomėjo laidotuvėmis ir jose nedalyvavo, nesirūpina tėvo kapaviete.
13.2 Apeliantė nenurodė, kaip jos cituojama kasacinio teismo praktika susijusi su jos reikalavimais.
13.3 Pirmosios instancijos teismas įvertino objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bei kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Byloje pateikta tik formali informaciją apie ieškovės dukters ligą, tačiau nėra duomenų, kad dėl ligos apeliantės duktė buvo slaugoma ir tai atliko apeliantė.
13.4 Net reikšdama ieškinį apeliantė neišreiškė savo valios palikimui priimti per įstatymo nustatytą laiką, veikė pasyviai. Termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų atsakovės interesus, nes būtų apsunkintas bendrosios dalinės nuosavybės valdymas ir naudojimasis.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė V. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Negalima sutikti su ieškovės pozicija, kad jos nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra svarbios ir egzistuoja pagrindai praleistą terminą atnaujinti. Ieškovės dukra yra pilnametė ir byloje nėra įrodymų, kad dėl ligos ja rūpintis turėjo išimtinai ieškovė.
14.2. Ieškovė turėjo įvairias galimybes laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau realiai neatliko jokių aktyvių veiksmų ir terminą praleido be svarbių priežasčių.
14.3. Svarbus yra ne pats pirmesnės eilės įpėdinių egzistavimo faktas, bet šių įpėdinių (ne)atliekami veiksmai, siekiant priimti palikimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. (duomenys neskelbtini) mirė A. L.. Ieškovė L. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo A. L. dukra.
17. Pagal 2024 m. gegužės 22 d. Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės V. V. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pergyvenusi sutuoktinė D. L. paveldėjo asmeninės nuosavybės teise turtą, kurio savininkas yra palikėjas A. L.: 1) 1/2 dalį Pastato - Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) 841/1982 dalis Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 dalį piniginių lėšų banko sąskaitose, esančiose „Swedbank", AB banke; 4) 1/2 dalį transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5) 1/2 dalį turtinės teisės į pensijų turtą pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal II pakopos pensijų kaupimo sutartį.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Apeliantė L. J. ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, klaidingai nustatęs faktines aplinkybes netinkamai išsprendė klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl to užkirto apeliantei galimybę paveldėti turtą. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, tinkamai taikė proceso teisės normas vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, ir paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
19. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
20. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
21. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009; 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).
22. Taigi įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.)
23. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, taip pat turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėtų pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; kt.).
24. Nagrinėjamu atveju apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje nurodo, kad termino praleidimas sietinas su jos dukters liga, dėl ko apeliantė neturėjo galimybių laiku kreiptis į notarą. Pirmosios instancijos teismas apeliantės argumentus dėl termino praleidimo priežasčių iš esmės atmetė, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė dėl tam tikrų, nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo įgyvendinti teisės dėl palikimo priėmimo. Su pirmosios instancijos teismo išvada sutinkama dėl toliau nurodytų priežasčių.
25. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmus ir šių veiksmų nulemtas aplinkybes. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti, Teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
26. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, nesutinkama su apeliantės argumentu, kad apeliantės dukters liga nagrinėjamu atveju yra objektyvi priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės dukra R. J. nuo 2024 m. sausio 8 d. iki sausio 22 d. nelankė pamokų (duomenys neskelbtini) mokykloje, nepateikė užduočių ir nebuvo įvertinta, nes nelaikė egzaminų, teigdama, kad turi sveikatos problemų dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktas 2024 m. lapkričio 21 d. medicinos įstaigos pažymėjimas, patvirtinantis, kad pas (duomenys neskelbtini) specialistę R. J. konsultuojasi nuo 2023 metų; anamnezėje (iš paciento surenkama ligos istorija) nurodyta: (duomenys neskelbtini).
27. Teismų praktikoje netgi paties asmens liga pati savaime nepripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi, o nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad pilnametei apeliantės dukrai dėl jos ligos buvo reikalinga slauga ir tai atlikti galėjo tik apeliantė asmeniškai. Bet kokiu atveju rūpinimasis artimuoju nėra tokio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios apeliantė negalėjo laiku pareikšti savo valios dėl palikimo priėmimo ir atsiųsti pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui registruotu paštu.
28. Apeliantė nurodo, kad turėjo ketinimų paveldėti savo tėvo turtą ir palikimo neatsisakė. Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsisakymas, taip pat kaip ir palikimo priėmimas, turi būti išreikštas aktyviais veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, išreikštas aktyviu įpėdinio veiksmu, o palikimo nepriėmimas yra asmens, turinčio teisę į palikimą, neveikimas arba pasyvus elgesys, tačiau tiek palikimo nepriėmimas, tiek atsisakymas yra įpėdinio valios išraiška ir turi tas pačias pasekmes; toks asmuo netampa mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėmėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-421/2016, 42–43 punktai, 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024, 60 punktas). Taigi apeliantės pasyvus elgesys (neveikimas) nagrinėjamu atveju kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas.
29. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teiginiu, kad atsakovė nesąžiningai siekė paveldėti visą palikėjo turtą, taigi ir ieškovei priklausančią turto dalį. Pažymėtina, kad palikimo priėmimo procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kuri per įstatymo nustatytą terminą neatliko veiksmų palikimui priimti, teisę įgyti palikimą prarado. Tuo tarpu neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei, susidarytų teisinė bei faktinė situacija, kai neapibrėžtą laiką nebūtų galima nustatyti palikimą sudarančio turto priklausymo konkrečiam savininkui. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog, praėjus atitinkamam laikui, jei palikimo nepriima nė vienas įpėdinis, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl įpėdiniai yra skatinami kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei nepalanki situacija susidarė ne dėl atsakovės veiksmų ir atsakovė nelaikytina atsakinga už ieškovės neveikimą.
30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti ieškovo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. L. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantė reikalavimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė tik 2024 m. lapkričio 18 d. Taigi nagrinėjamu terminas palikimui priimti buvo praleistas pernelyg ilgai dėl pačios apeliantės neveikimo.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad bylos duomenys pirmosios instancijos teismui neteikė pagrindo ieškovės nurodytų termino palikimui priimti praleidimo priežasčių pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimus, dėl to buvo netinkamai nustatytos bylos faktinės aplinkybės, tačiau aiškiai nenurodo, kokius veiksmus pirmosios instancijos teismas atliko netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus vertino ne taip, kaip palanku apeliantei, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo pažeidimų atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.
35. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, apeliantės apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, prašė jas priteisti iš apeliantės.
36. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsakovei iš apeliantės priteisiama 600 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. J. atsakovei D. L. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.