Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės L. J. atstovui advokato padėjėjui R. S., (prisijungė naudojant nuotolinio vaizdo priemones per ZOOM programą),

trečiojo asmens atstovei advokatei R. V., (prisijungė naudojant nuotolinio vaizdo priemones per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei D. L., trečiajam asmeniui Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarei Valdai Varkulevičei dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie posėdžio datą, vietą ir laiką praneštą tinkamai, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo.

Civilinė byla nagrinėjama ieškovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei ieškovo atstovo, atsakovės, atsakovės atstovės ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Į Tauragės rajono savivaldybės 1-ąjį notaro vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Į Tauragės rajono savivaldybės 1-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiojo A. L. sutuoktinė D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), kuri, nepraleisdama įstatymo numatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti, (duomenys neskelbtini) pareiškimu apie palikimo priėmimą priėmė palikimą po sutuoktinio mirties (pareiškimo notarinio registro Nr. 3610).

Per įstatymo nustatytą terminą įpėdiniui neišreiškus valios dėl palikimo priėmimo, notaras turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą palikimą laiku priėmusiems įpėdiniams. Notaras įstatymu nėra įpareigotas ieškoti įpėdinių. Nei Notariato įstatymas, nei Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, neįpareigoja palikimo atsiradimo vietos notaro nustatyti galimus visus palikėjo įpėdinius, informuoti visus įpėdinius pagal įstatymą apie jų teisę priimti palikimą įstatyme nustatytu būdu ir terminais. Notaras neturi pareigos rūpintis visų įpėdinių tinkamu teisių ir pareigų įgyvendinimu ir už juos įgyvendinti jų teisę į palikimą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis įpėdinio sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

Taigi, tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai yra, turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis) (Žr. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015 ir kt.).

Ieškovė, žinodama, kad jos tėvas A. L. mirė (duomenys neskelbtini) būdama pirmos eilės įpėdinė ir jeigu pageidavo realizuoti teisę priimti palikimą po tėvo mirties, privalėjo per tris mėnesius kreiptis su pareiškimu į notaro kontorą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Ieškovė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė su pareiškimu į notaro kontorą, kad palikimą po tėvo mirties priima ir nepradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tokiu būdu ieškovė neatliko absoliučiai jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, po tėvo mirties neišreiškė savo pozicijos palikimo priėmimo klausimu, todėl praleido įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti.

Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes jos dukra R. J. susirgo depresija, ieškovė ją slaugė, be to, ieškovė gyvena užsienyje, todėl negalėjusi laiku kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Manytina, kad ieškovės pateiktos aplinkybės negali būti laikomos svarbia priežastimi termino atnaujinimui. Pirma, ieškovės dukra, kaip ir nurodo pati ieškovė, jau yra pilnametė, o ir byloje nėra įrodymų, iš kurių galima būtų nustatyti, jog dėl ligos ja nepertraukiamai reikėjo rūpintis ir kad tai daryti privalėjo būtent tik ieškovė. Antra, kasacinio teismo praktikoje yra priimta daug nutarčių, kuriose vienareikšmiai konstatuota, kad asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis. Toks asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu laišku (LAT 2016 03 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016; LAT 2023 10 30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023). Akivaizdu, kad ieškovė turėjo įvairias galimybes laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (ne tik fiziškai atvykdama į Lietuvą), tačiau realiai neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo ir terminą praleido be svarbių priežasčių. Vis dėlto, įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti, todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės.?

Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas laiko, jog 2024 m. gegužės 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 1799, yra teisėtas, o ieškovės patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovei praleidus terminą palikimui priimti, ji neturi teisės ginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo CK 5.8 straipsnio nustatyta tvarka.

Šiuo klausimu kasacinis teismas yra suformavęs praktiką ir nurodęs, kad suinteresuotas asmuo, netapęs asmeniu, priėmusiu palikimą, negali kaip asmenys, neįgiję palikimo, ginčyti kitų įpėdinių palikimo priėmimo teisėtumo. Ieškovai atsakovų paveldėjimo teisę ir (ar) jos apimtį gali teismine tvarka ginčyti tik tuo atveju, jei tokiais reikalavimais yra apginamos pačių ieškovų, kaip įpėdinių, teisės. Nepripažinus, kad jie yra palikimą paveldėję asmenys, tampa nebegalimas ir tolesnis jų, kaip įpėdinių, teisių gynimas kitų šioje byloje pareikštų reikalavimų kontekste (Žr. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012 ir kt.).

Ieškovė pati ieškinyje pripažįsta faktą, kad praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Iki šio momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal nuo 2015 m. liepos 8 d. galiojančią CK 5.50 straipsnio redakciją, visų eilių įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, jeigu jie pageidauja paveldėti, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą per 3 mėnesius nuo palikimo dienos. Ši įstatymų leidėjo nuostata užtikrina paveldėjimo procedūrų aiškumą ir operatyvumą bei civilinių teisinių santykių stabilumą, siekiant išvengti situacijų, kai nėra aišku, kas yra turto savininkas ir kam kyla prievolės po palikėjo mirties, susijusios su paveldimu turtu, ir pan.

Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo.

Atsakovė D. L. kaip palikėjo sutuoktinė, turėdama teisę paveldėti kartu su pirmos ir antros eilės įpėdiniais, savalaikiai kreipėsi su pareiškimu į notarą, priėmė palikimą, o suėjus 3 mėnesių terminui, gavo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Ji nenuslėpė pirmos eilės įpėdinės, tačiau neprivalėjo už ją spręsti, ar ji priima palikimą po savo tėvo mirties, ar nepriima. Ieškovė yra pakankamai jauno amžiaus, išsilavinusi moteris, todėl buvo jos asmeninis reikalas (ne)priimti palikimą. Jokių neteisėtų veiksmų nei įstatymo prasme, nei ieškovės atžvilgiu atsakovė neatliko, todėl teisėtai gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurį naikinti ieškovės nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad palikimo priėmimas nėra asmens pareiga, jis turi teisę pasirinkti, ar priimti palikimą. Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra - jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-295/20ii; Nr. 3K-3-251/2012). Įpėdinis, nesikreipęs į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, neišreiškė savo ketinimo įgyvendinti teisės į palikimo turinį sudarantį turtą. Teisės aktai nenumato jokios pareigos ir termino, kurį kiti įpėdiniai, tinkamai priėmę palikimą ir gavę paveldėjimo teisės liudijimą, turėtų laukti palikimo nepriėmusio įpėdinio apsisprendimo, negalėdami laisvai disponuoti savo nuosavybės teise.

Ieškovei nepriėmus palikimo, praleidus terminą palikimui priimti, ji visiškai neturi jokios teisės reikalauti panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas laiko, jog 2024 m. gegužės 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 1799, yra teisėtas, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir jis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimai nepatenkinti visiškai, todėl esant tokioms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Šalių atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas pažymi, jog atsakovės pateiktos jos atstovės advokatės pateiktos atstovavimo išlaidos, t.y. 1300 Eur, nėra per didelės. Ieškovės ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovės atsakovei priteistina 1300 Eur advokatės atstovavimo išlaidų.

Teismas šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės priteistinos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

I. L. J ieškinį atmesti.

Prtiteisti iš L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.