Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, žodinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

9. Byloje kilo ginčas dėl paskolos dalyko (pinigų) perdavimo fakto (ne)buvimo.

10. Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. R. 5 200 Eur skolos. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė grynaisiais pinigais paskolino atsakovei iš viso 5 200 Eur: 2023 m. vasario 23 d. atsakovės buvusioje darbo vietoje MB „D. M.“ perdavė atsakovei 2 000 Eur, 2023 m. kovo 1 d. atsakovės darbo vietoje perdavė papildomai 2 000 Eur, o 2023 m. kovo 2 d. per autobusų siuntą perdavė dar 1 200 Eur.

11. Remiantis 2023 m. kovo 2 d. siuntos kvitu Nr. 1080615979, nustatyta, kad ieškovė per UAB „Panevėžio autobusų parkas“ perdavė siuntą atsakovei V. R. (el. b. 1 f., b. l. 5). Abi šalys sutarė, kad šia siunta atsakovei buvo paskolinta 1 200 Eur suma grynaisiais pinigais, taigi dėl šio fakto ginčo nekilo. Tačiau atsakovė V. R. neigė gavusi 4 000 Eur grynaisiais pinigais ieškovės nurodytomis kitomis datomis: 2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. kovo 1 d.

13. Vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius, suteikiantis teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Iš esmės tokia vekselio sąvoka yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).

15. Taigi, šiuo atveju 2023 m. gegužės 18 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu, dėl kurio įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nes ieškovė savo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 200 Eur grindė negrąžinta skola.

16. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktą; 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024 22 punktą).

18. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią vekselio išdavimo metu, fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Remiantis CK 6.871 straipsnio 4 dalimi, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

19. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė patvirtino, kad nebuvo išankstinio šalių susitarimo dėl bendros atsakovei paskolintinos sumos. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tarp ginčo šalių buvo sudarytos trys atskiros paskolos sutartys, atitinkančios kiekvieną kartą įvykusį pinigų perdavimą. Todėl sprendžia, kad šiuo atveju ginčo sandoriui notarinė forma nebuvo privaloma, nes kiekvieną kartą atsakovei buvo perduota suma, neviršijanti 3 000 Eur (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022, 19 punktas).

21. Vekselis, jame nesant papildomo įrašo apie pinigų perdavimą (gavimą), nevisiškai atitinka rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimą ir dėl to ieškovas, įrodinėdamas tokios sutarties sudarymą, negali remtis liudytojų parodymais, jeigu nėra CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų išimčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024, 28 punktas).

22. Teismas, įvertinęs aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė pinigų perdavimo atsakovei faktą, o atsakovė neįrodė gautą paskolą ieškovei grąžinusi.

23. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nutaria nesivadovauti atsakovės paaiškinimais, kad ji yra gavusi iš ieškovės tik 1 200 Eur paskolos. Ginčo vekselyje atsakovė savo ranka nurodė, kad jos pasiskolinta suma – 5 200 Eur. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kodėl reikėtų vertinti, kad vekselyje nurodyta neteisinga suma. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad surašant šį vekselį prieš ją būtų galėjęs būti panaudotas smurtas ar buvo kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galėjusi būti iškreipta atsakovės valia.

24. Pažymėtina, kad vekselyje nurodytos pasiskolintos sumos teisingumo klausimas buvo iškeltas tik nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismui 2024 m. balandžio 9 d. pateiktas garso įrašas, užfiksuotas paskutinę atsakovės darbo dieną MB „D. M.“, patvirtina, kad atsakovė buvo nurodžiusi liudytojai E. M., kad ji yra išrašiusi jos motinai (ieškovei) vekselį ir nėra nurodoma jokių aplinkybių, kurios rodytų atsakovės nesutikimą su juo.

25. Dėl atsakovės paskutinę darbo dieną MB „D. M.“ 2023 m. gegužės 24 d. įvykusio atsakovės ir liudytojų E. M. ir A. G. konflikto pradėtų ikiteisminių tyrimų medžiagoje taip pat užfiksuoti atsakovės V. R. parodymai, kuriais ji iš esmės patvirtina gavusi 5 200 Eur dydžio paskolą iš ieškovės: atsakovė nurodė, kad „apie 14.30 val. Edita pradėjo jos reikalauti perrašyti vekselį, kuriuo ji įsipareigojo grąžinti E. M. motinai I. M. pasiskolintus 5200 eurų“ (el. b. 1 f., b. l. 54); „A. G. pakeltu tonu reikalavo, kad ji atiduotų pinigus, kuriuos ji yra pasiskolinusi iš klinikos vadovės ir dėl kurių grąžinimo su Imante yra asmeniškai susitarusios“ (el. b. 1 f., b. l. 58). 2023 m. gegužės 24 d. liudytojos V. R. apklausos protokolas patvirtina, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo metu parodė: „Taip pat aš iš klinikos vadovės asmeniškai esu pasiskolinusi pinigų ir su ja asmeniškai esu susitarusi dėl jų grąžinimo. Aš pasirašiau vekselį jos vardu. Apie tai sužinojo jos draugas A. G. ir ėmė man priekaištauti, kad aš neatiduodu Imantei pinigų. Aš atsakiau, kad dėl pinigų grąžinimo yra viskas suderinta su Imante ir kad pasirašytas vekselis jos vardu. Šis jo terorizavimas iš jo pusės vyko jau kurį laiką, todėl aš nusprendžiau išeiti iš darbo ir 2023 m. gegužės 18 d. parašiau pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Minėtą pareiškimą aš parodžiau Imantei, tai ji mane perkalbėjo, kad aš likčiau darbo vietoje, o dėl pinigų surašytume vekselį, kad užtikrintų, kad esu skoloje ir pinigus grąžinsiu“ (el. b. 1 f., b. l. 64). Taigi atsakovė minėtų ikiteisminių tyrimų metu davė gana aiškius parodymus, kuriais patvirtino gavusi 5 200 Eur paskolą iš ieškovės – nebuvo ginčo nei dėl paskolos fakto, nei dėl paskolos sumos.

26. Teismas nesivadovauja ieškovės iniciatyva apklaustų liudytojų A. G. ir E. M. parodymais. Pažymėtina, kad liudytojo A. G. ir ieškovės parodymai teisme buvo prieštaringi: ieškovė I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. kovo 1 d. įvykusio pinigų perdavimo fakto niekas nematė, o liudytojas A. G. parodė, kad matė nurodytą dieną įvykusį pinigų perdavimą, liudytojas šio prieštaravimo paaiškinti negalėjo. Liudytoja E. M. nėra mačiusi nė vieno iš trijų grynųjų pinigų perdavimo atsakovei fakto. Abi liudytojai yra susiję su ieškove (liudytoja E. M. yra ieškovės dukra, su liudytoju A. G. ieškovė dirbo toje pačioje įstaigoje), be to, dėl 2023 m. gegužės 24 d. šių liudytojų ir atsakovės konflikto liudytojai gali būti suinteresuoti duoti ieškovei palankius parodymus. Teismas nesiremia ir atsakovės iniciatyva liudytoju apklausto jos sutuoktinio J. R. parodymais, nes šis liudytojas negalėjo duoti bylai reikšmingų parodymų – nurodė nežinąs jokių aplinkybių dėl galimo pinigų perdavimo atsakovei fakto.

27. Tačiau, nepaisant fakto, kad teismas nesiremia byloje apklaustų liudytojų parodymais, byloje esančių duomenų pakanka išvadai apie ginčo šalis siejusius paskolos sutartinius teisinius santykius ir paskolos dalyko perdavimo faktą atsakovei. Nesant jokių duomenų, pagrindžiančių, kodėl vekselyje galėjo būti nurodyta didesnė suma nei faktiškai paskolinta, teismas laiko esant nustatytą 5 200 Eur paskolos atsakovei gavimo faktą. Aptarti pačios atsakovės V. R. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 24 d. duoti parodymai patvirtina, kad atsakovė pirmiau gavo minėtą pinigų sumą, o vėliau, 2023 m. gegužės 18 d., buvo išrašytas ginčo vekselis, kurio paskirtis buvo užfiksuoti pinigų gavimo faktą ir užtikrinti atsakovės įsipareigojimą juos grąžinti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kad ginčo vekselio išrašymo metu ji būtų patyrusi spaudimą ar būtų buvę kitų aplinkybių, dėl kurių vekselyje išreikšta atsakovės valia būtų neatitikusi tikrosios jos valios. Todėl teismas ginčo vekseliu remiasi kaip patikimu rašytiniu įrodymu, kuriame užfiksuotas aplinkybes patvirtina aptarta ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2023 m. gegužės 24 d. garso įrašas. Šios aplinkybės nėra paneigiamos jokia kita bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

28. Atsakovė V. R., įrodinėdama aplinkybę, kad 2023 m. kovo 1 d. jai pinigai negalėjo būti perduoti, nes tą dieną ji MB „D. M.“ nedirbo, pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro darbo grafiką, kuriame pažymėta, kad atsakovė nurodytą dieną turėjo dirbti šio Medicinos centro priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nuo 15 iki 24 val. (el. b. 1 f., b. l. 184). Ieškovė, reaguodama į šį pateiktą įrodymą, pateikė MB „D. M.“ atsakovės 2023 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurio duomenimis, atsakovė 2023 m. kovo mėnesį, įskaitant 2023 m. kovo 1 d., kasdien dirbo MB „D. M.“ po vieną valandą (el. b. 2 f., b. l. 12). Pirmiausia pažymėtina, kad teismas nesivadovauja ieškovės pateiktu atsakovės darbo laiko MB „D. M.“ žiniaraščiu, kadangi teismo posėdžio metu pati ieškovė I. M. patvirtino, kad, priešingai nei būtų galima spręsti iš pateikto žiniaraščio, nebuvo taip, kad atsakovė atvyktų į darbą kiekvieną dieną, taigi šiame žiniaraštyje pateikti duomenys vertintini kaip neatitinkantys realaus atsakovės darbo grafiko. Tačiau teismo padarytų išvadų nekeičia ir atsakovės pateiktas darbo grafikas, nes, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslios paskolos dalyko perdavimo dienos nustatymas neturi teisinės reikšmės. Byloje esant nustatytam faktui, kad visa paskolos suma atsakovei buvo faktiškai perduota iki 2023 m. gegužės 18 d. vekselio išrašymo, įvertinus aplinkybę, kad atsakovė išrašydama vekselį, tą patvirtino, tam tikri galimi netikslumai, ieškovei nurodant pinigų perdavimo datas, nėra teisiškai reikšmingi.

29. Atsakovė akcentavo, kad 2023 m. gegužės 24 d. tarp liudytojų E. M., A. G. ir atsakovės V. R. įvykusio konflikto metu ji buvo smaugiama liudytojo A. G.. Po šio konflikto tiek liudytojas A. G., tiek atsakovė inicijavo ikiteisminius tyrimus, teigdami, kad abu patyrė smurtą iš kitos konflikto šalies. Abu šie ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2023 m. spalio 4 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą daroma tokia išvada: „Bylos duomenys leidžia manyti, kad V. R. abipusio konflikto metu prie kabineto durų galimai patyrė sužalojimus, tačiau įvertinus visus ikiteisminio tyrimo duomenis, leidžiančius atskleisti tiek objektyviuosius, tiek ir su jais susijusius subjektyviuosius požymius (kaltės formą, A. G. vidinį padarytos veikos pavojingumo suvokimą, elgesio paskatas) nėra galimybės patikimai konstatuoti, kad įvykis, kuris buvo, gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d.“ (el. b. 1 f., b. l. 62). Tačiau, teismo vertinimu, ši atsakovės nurodyta aplinkybė neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad paminėtas konfliktas kilo jau po ginčo vekselio išrašymo, ieškovė šiame konflikte nedalyvavo. Atsakovė teigė smurtą patyrusi ne iš ieškovės, o iš liudytojo A. G., taigi ne iš kitos sandorio šalies.

30. Atsakovė baigiamojoje kalboje suformulavo teismui prašymą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu jos pasirašytą ginčo vekselį. Tačiau, kaip minėta, šiuo atveju 2023 m. gegužės 18 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu, todėl jam negali būti taikomos sandorių negaliojimą reglamentuojančios teisės normos, bet jis gali būti paneigiamas kitais įrodymais (šiuo atveju to nebuvo padaryta). Pažymėtina, kad reikalavimas pripažinti ginčo paskolos sandorius negaliojančiais nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas. Teismui nebuvo nurodyta ir teismas nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą teismui ex officio (savo iniciatyva) pripažinti ginčo šalių sudarytus paskolos sandorius niekiniais.

31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, priteisiant ieškovei I. M. iš atsakovės V. R. 5 200 Eur skolos.

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 117 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 56 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 1 855,01 Eur teisinių paslaugų išlaidų išlaidas (el. b. 1 f., b. l. 91–93, 125–128, 173–176). Ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos apėmė: 500 Eur už ieškinio, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo paruošimą ir pateikimą teismui, pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 1 355,01 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Ieškovė 2024 m. lapkričio 5 d. mokėjimo pavedimu taip pat sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 242,24 Eur užstatą liudytojų vykimo į teismą išlaidoms kompensuoti, iš kurios 141,55 Eur dydžio suma buvo panaudota, o likusi 100,69 Eur suma grąžintina ieškovei.

36. Ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė šias išlaidas faktiškai patyrė.

37. Atsakovės teigimu, ieškovės atstovė galimai siekia, kad iš atsakovės ieškovei būtų priteista kuo didesnė suma, kadangi ieškovės atstovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš pradžių pateikė tik pinigų priėmimo kvitus, o PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos teismui vėliau, atsakovei išreiškus abejones dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovė PVM mokėtoja tapo tik 2024 m. balandžio 12 d. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovės pastebėjimu, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 10 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad buvo priimtas 500 Eur dydžio ieškovės avansas, todėl PVM sąskaita faktūra tokiai pačiai sumai (su PVM) buvo išrašyta vėliau, faktiškai suteikus teisines paslaugas (2024 m. birželio 3 d.). Todėl nėra pagrindo pritarti atsakovės vertinimui, kad šiam pinigų priėmimo kvitui PVM sąskaita faktūra išrašyta atgaline data už praeityje (iki ieškovės atstovei tampant PVM mokėtoja) suteiktas paslaugas. Kaip matyti, 2024 m. birželio 3 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta tokiai pačiai sumai kaip ir ieškovės atliktas avansinis mokėjimas, todėl dėl šios aplinkybės prievolės dydis nepasikeitė. Šiuo atveju byloje ginčo nėra, kad ieškovė visas jos prašomas priteisti teisinių paslaugų išlaidas patyrė. Priešingai nei nurodė atsakovė, suteiktos teisinės paslaugos yra tinkamai detalizuotos teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos šioje byloje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

38. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei I. M. iš atsakovės V. R. priteistina 117 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 141,55 Eur liudytojams išmokėtos kompensacijos už vykimą į teismą ir 1 855,01 Eur teisinių paslaugų išlaidų, iš viso – 2 113,56 Eur. Ieškovės patirtos 56 Eur žyminio mokesčio išlaidos už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovės nepriteistinos, kadangi šis prašymas teismo buvo atmestas.

39. Šioje byloje patirtos 8,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės V. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 301 straipsniais ir 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 113,56 Eur (dviejų tūkstančių šimto trylikos eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,08 Eur (aštuonių eurų 8 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui grąžinti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 100,69 Eur dydžio nepanaudotą sumą iš ieškovės I. M. 2024 m. lapkričio 5 d. sumokėto užstato.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.