Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BAMM transportas“ atstovui advokato padėjėjui K. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo GV Transports&Logistics OÜ ieškinį atsakovei UAB „BAMM transportas“, trečiajam asmeniui draudimo bendrovei „Gjensidige“, dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių sudarytų sutarčių pagrindu, 2019 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. rugsėjo 24 d., 2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. spalio 31 d., atsakovė ieškovo užsakymu, iš Lenkijos į Lietuvą parvežė naujus automobilius. Ieškovas šiuose užsakymuose veikė kaip ekspeditorius (CK 6.824 straipsnis). Automobiliai buvo gabenami krovinio gavėjui UAB „Autobrava“ ir iškraunami adresu Stoties g. 56, Vievis. Patikrinus atsakovės parvežtus naujus automobilius, daliai jų nustatyti defektai. Ieškovui už automobilių remontą buvo išrašytos kompensacinės sąskaitos viso 3010,12 Eur sumai, kurias UAB „Autobrava“ buhalterija sudengė informuodama ieškovą. Atitinkamai ieškovas išrašė PVM sąskaitas – faktūras atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, įskaičiuodamas po 20 Eur administracinį mokestį už kiekvieną išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą.

Pažymėtina, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 3060,12 Eur nuostolių atlyginimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad skaičiuojant nuostolių suma padaryta aritmetinė klaida, atsakovės atstovui sutikus, ieškovo atstovas posėdžio metu patikslino, kad iš atsakovės prašoma priteisti nuostolių suma sudaro 3010,12 Eur.

Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas šiuose užsakymuose veikė kaip ekspeditorius, kad pagal šalių sutartinius santykius atsakovė vykdė naujų automobilių pervežimo į Lietuvą paslaugą, kad paslaugų teikimo metu buvo apgadinti ieškovės nurodomi automobiliai, tačiau atsakovė nesutiko su nuostolių apskaičiavimo metodu, ieškovo nurodoma aplinkybe, kad ieškovas UAB „Autobrava“ išrašytas kompensacines sąskaitas, taip pat nurodė, kad UAB „Autobrava“ nėra įregistravusi ieškovui išrašytų kompensacinių sąskaitų. Taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes visi keturi įvykiai įvyko 2019 m. rugsėjo – spalio mėn., o pretenzijos buvo pareikštos tik 2020 m. vasario mėn., o ieškinys teismui pateiktas tik 2021 m. birželio 25 d.

Kadangi abi ginčo šalys remiasi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatomis, todėl visų pirma pasisakytina dėl Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos taikymo apimties nagrinėjamai situacijai.

Dėl CMR konvencijos taikymo

Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas)

CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-969/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad tiek, kiek susiję su tarptautinio vežimo sutarties šalių civiline atsakomybe, išsamus teisinis reglamentavimas pasireiškia ir atsakomybės sąlygų, ir atsakomybės ribų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019, 27 punktas).

CMR konvencija taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimą nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos. Tokiam CMR konvencijos taikymo aiškinimui neturi įtakos tarptautinio vežimo sutarties sudarymo momentas. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-969/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutartys laikytinos tarptautinio krovinio pervežimo sutartimis, kurios vykdymo tvarką reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), nes kroviniai buvo vežami kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose (atitinkamai Lenkija ir Lietuva), krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės. Įrašai CMR važtaraščiuose patvirtina, jog pervežimai sutartyse nustatytu maršrutu buvo įvykdyti, kroviniai perduoti gavėjui.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovė prašydama taikyti ieškinio senatį remiasi CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Ieškovas nurodė, kad kiekvienu atveju iškrovus automobilius, atsakovui buvo siunčiami dokumentai apie krovinio būklę, sugadintų automobilių nuotraukos, planuojami atlikti darbai, dėl kurių jokių prieštaravimų nebuvo gauta. Dokumentai buvo siunčiami atsakovės vadovui elektroniniu paštu (pirminiai laiškai buvo išsiųsti 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. rugsėjo 31 d.). Todėl tai, anot ieškovo, patvirtina, kad atsakovės argumentas, jog apie padaryta žalą (gavo pretenziją) tik 2020 m. vasario mėn. yra visiškai nepagrįstas.

CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai.

Pažymėtina, kad pretenzijos turinio formos ir išsamumo lygmuo turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečių subjektų įprastą bendravimo ir informacijos keitimosi praktiką, kitas svarbias aplinkybes, kurios galėtų padėti įvertinti ar konkrečiu atveju atitinkamų teisinių santykių subjektui buvo aiškus keliamas reikalavimas ir jo pagrindimas.

Konvencijoje nėra nuorodos dėl to, kokia turi būti vežėjo pretenzijos atmetimo forma ir turinys, tačiau atmetimas turi būti aiškus, nedviprasmiškas, leidžiantis pretenzijos pareiškėjui nuspręsti, ar pradėti teismo procesą ar ne.

Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad po kiekvieno atsakovės atlikto naujų automobilių vežimo buvo surašomas defektų ir komplektacijos aktas, priimant automobilius. Aktuose nurodomi konkretūs automobilių pažeidimai. Ši informacija taip pat įrašyta ir į CMR važtaraščius, kuriuose nurodoma transportuoto automobilio numeris ir jam padaryti ir užfiksuoti pažeidimai. Po kiekvieno vežimo ieškovė siuntė elektroninius laiškus su apgadintų automobilių nuotraukomis atsakovės vadovui, kuriuose fiksuoti atgabentų naujų automobilių identifikaciniai numeriai, apgadinimų nuotraukos, apgadinimų lokalizacija ir pobūdis, atskirais atvejais nurodoma kokio pobūdžio darbai planuojami atlikti, siekiant pašalinti apgadinimus (2019 m. lapkričio 5 d. atsakovės vadovui siųstame elektroniniame laiške nurodoma: „dar viena žala (su lig kiekvienu pervežimu), galinis bamperis pažeistas, vairuotojas parašęs, kad tai ne transportavimo žala, tačiau pažeidimas akivaizdus. Gamyklinio žalų raporto nematau, kad būtų prisegta“). Byloje nėra duomenų, kad po kiekvieno vežimo atsakovė gavusi nurodytus duomenis būtų nesutikusi su nurodytais naujiems automobiliams padarytais apgadinimais, jų mastu, būtų aktyviai siekusi dalyvauti procese įvertinant jų pašalinimo galimybes, teikusi įrodymus, kad automobilių apgadinimai fiksuoti iki atsakovei pasikraunant automobilius ir kt. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad visus nurodytus duomenis atsakovė gavo. Vertinant šiuos duomenis CMR konvencijoje minimo sąvokos „pretenzija“ turinio kontekste pažymėtina, jog teismo vertinimu, ieškovė pateikė visus tuo metu turėtus duomenis, susijusius su žalos faktu ir tolimesne jos šalinimo eiga. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė prašė papildomų duomenų, o ieškovė atsisakė juos pateikti. Teismo vertinimu, šiame procesų etape, ieškovė negalėjo pareikšti konkretaus finansinio reikalavimo, nes jis paprasčiausiai nebuvo žinomas, kadangi pats automobilių gavėjas UAB „Autobrava“ pašalino apgadinimus ir išrašė ieškovei kompensacines sąskaitas, dėl nurodomos aplinkybės, kad automobilių apgadinimus šalins pats krovinių gavės, atsakovė pretenzijų nereiškė. Taigi, konkretus žalos dydis tapo aiškus tik po to, kai automobilių gavėjas UAB „Autobrava“ juos suremontavo ir išrašė kompensacines sąskaitas ieškovui. Taip pat pastebėtina, kad pati atsakovė ir nereikalavo, kad būtent automobilių apgadinimų fiksacijos etape, jai būtų pateikiama konkreti naujų automobilių apgadinimų pašalinimo sąmata. Analizuojant ieškovės atsakovei išrašytas ir pateiktas sąskaitas faktūras seka, kad jos atsakovei buvo išrašomos labai operatyviai, t. y. ieškovei gavus 2020 m. vasario 17 d. UAB „Autobrava“ kompensacinę sąskaitą Nr. V-SF200073, ieškovė sąskaitą faktūrą atsakovei išrašė 2020 m. vasario 21 d. (dėl 2019 m. rugsėjo 18 d. vežimu apgadinto naujo automobilio); ieškovei gavus kitą 2020 m. vasario 17 d. UAB „Autobrava“ kompensacinę sąskaitą Nr. V-SF200072, ieškovė sąskaitą faktūrą atsakovei išrašė taip pat 2020 m. vasario 21 d. (dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. vežimu apgadinto naujo automobilio); ieškovei gavus 2020 m. vasario 28 d. UAB „Autobrava“ kompensacinę sąskaitą Nr. V-SF200087 ir 2020 m. vasario 28 d. UAB „Autobrava“ kompensacinę sąskaitą Nr. V-SF200083, ieškovė sąskaitą faktūrą atsakovei išrašė 2020 m. vasario 21 d. (dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. vežimu apgadintų naujų automobilių); ieškovei gavus 2020 m. vasario 28 d. UAB „Autobrava“ kompensacinę sąskaitą Nr. V-SF200089, ieškovė sąskaitą faktūrą atsakovei išrašė 2020 m. vasario 28 d. (dėl 2019 m. spalio 3 d. vežimu apgadinto naujo automobilio); ieškovei gavus 2020 m. vasario 24 d. UAB „Autobrava“ kompensacinę sąskaitą Nr. V-SF200078, ieškovė sąskaitą faktūrą atsakovei išrašė 2020 m. vasario 25 d. (dėl 2019 m. spalio 31 d. vežimu apgadinto naujo automobilio). Atsakovės atstovas sutiko, kad ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras atsakovės gavo. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Taigi, kai tik ieškovė gavo informaciją apie konkrečią žalos sumą, šie duomenys sąskaitų faktūrų forma iš karto buvo perduoti atsakovei.

Teismo vertinimu, byloje pateiktas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad atsakovė suprato dėl ko jai buvo išrašomos sąskaitos faktūros, nesutikimų dėl žalos fakto ar dydžio neišreiškė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 7 d. ieškovė siuntė elektroninį laišką atsakovės vadovui, siekdami išsiaiškinti kada gali tikėtis apmokėjimo už sąskaitas (elektroniniame laiške nurodomi sąskaitų faktūrų numeriai ir sumos). Atsakovės vadovas atsako į paklausimą nurodydamas, kad įmonė šiuo metu laukia apmokėjimo iš logistikos, kai tik įkris pinigai, iškart sumokės (atsakovės atsakymas gautas 2020 m. balandžio 7 d. 12:14). Šiame elektroniniame laiške atsakovė neprašė ieškovės papildomų duomenų, neišreiškė nesutikimo dėl reiškiamo reikalavimo. Kitas ieškovės paklausimas buvo siunčiamas 2020 m. gegužės 12 d., atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. atsakė, kad su įmone neatsiskaito logistika, šiuo metu vyksta teisiniai procesai, tikslaus dėl atsiskaitymo termino negali nurodyti. 2020 m. gegužės 13 d. ieškovė elektroniniu laišku klausia kokia įmonė neatsikaito, atsakovės vadovas atsako, kad UAB „Voitura“.

Aptarti įrodymai ir aplinkybės patvirtina, kad pretenzija atsakovei buvo pateikta, o atsakovė tokiu savo elgesiu pripažino savo prievoles ieškovui, ir tokie jos veiksmai nutraukė ieškinio senaties termino eigą. Pažymėtina, kad iki pat ieškinio pateikimo, atsakovė nėra atmetusi ieškovo pretenzijos, tokių duomenų byloje nepateikta.

Pažymėtina, įmonės vadovas yra subjektas, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, jis privalo veikti atidžiai, rūpestingai, sąžiningai bei kvalifikuotai. Kiekvienas įmonės vadovo sprendimas sukuria tam tikras teisines pasekmes. Šiuo atveju šiame sprendime detaliai aptarti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovės vadovui buvo pateikti visi duomenys, susiję su žala ir jos dydžiu, pati įmonė veikia nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. (https://www.visalietuva.lt/imone/uab-bamm-transportas), išskirtinai transporto paslaugų teikimo srityje (https://rekvizitai.vz.lt/imone/bamm_transportas/), todėl atsakovės vadovui, kaip šioje srityje veikiančiam subjektui, buvo žinomos ir suprantamos teisinės jo veiksmų pasekmės. Be kita ko, atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovei atstovavo ir kitose byloje, kas reiškia, jog esant bet kokiems neaiškumams dėl įmonei reiškiamų pretenzijų, reikalavimų, atsakovės vadovas veikdamas atidžiai ir rūpestingai, teisėjo teisę pasikonsultuoti su teisininku, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai buvo siekiama padaryti, o esami duomenis net nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė turėjo tam tikrų abejonių, pretenzijų ieškovui ar nesutiko su jos reikalavimu (pretenzija), dėl ko ieškovė iš karto ir nesikreipė į teismą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl prašomų priteisti nuostolių ir jų dydžio

Minėta, jog ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3010,12 Eur nuostolių, kurie susidarė dėl atsakovės vykdytų vežimų metu apgadintų naujų automobilių.

Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovas šiuose užsakymuose veikė kaip ekspeditorius, nauji automobiliai buvo gabenami užsakovui UAB „Autobrava“.

Pagal kasacinio teismo išaiškinamus, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Vadinasi, jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

UAB „Autobrava“ išrašiusi ieškovui, kaip ekspeditoriui (vežėjui) kompensacines sąskaitas 3010,12 Eur sumai, dėl naujiems automobiliams vežimo metu padarytų apgadinimų, šią sumą sudengė tarpusavio įskaitymu, pranešant apie tai ieškovui pareiškimu (elektroniniu laišku).

Byloje nėra ginčijamas įskaitymo faktas, reiškiant reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu.

Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežimę dalyvavusių vežėjų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala, atžvilgiu (CMR 37 straipsnis).

Atlyginęs nuostolius pagal CMR konvenciją regreso tvarka, ieškovas prašo ieškiniu priteisti 3010,12 Eur nuostolius iš atsakovės.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pvz., pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir panašiai). CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė krovinio (naujų automobilių) priėmimo metu būtų padariusi atžymas apie krovinio (naujų automobilių) apgadinimus, ar atžymas, kad to nebuvo galima padaryti (CMR 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo išvadai, kad nauji automobiliai jų perdavimo atsakovei (vežėjui) metu, buvo apgadinti. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, kurios šalintų ar mažintų vežėjo atsakomybę, todėl konstatuotina, kad atsakovė atsakinga už vežimo metu kroviniui padarytą žalą (CMR 17 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės atstovas nurodo, kad atsakovė sutinka, kad automobiliai buvo apgadinti, tik nesutinka su žalos apskaičiavimo metodu. Šiuo atveju, anot atsakovės, nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami pagal CMR konvenciją, t. y. krovinio sugadinimo atveju žalos dydis apskaičiuojamas ne pagal išlaidas siekiant atstatyti krovinį į pradinę padėtį, o taikant nuvertėjimo principą – vežėjas privalo kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (nustatoma vertė prieš apgadinimą, vertė po, ir tas skirtumas). Atsakovės atstovo teigimu, taikant nuvertėjimo principą nebūtinai bus paskaičiuota žala, nes vertė gali paaugti. Pakrovimas ir iškrovimas gali skirtis keliomis dienomis, per kurias automobilio vertė gali keistis. Tačiau pažymėjo, jog duomenų, kad transporto priemonių vertė padidėjo, neturi. Pripažįsta, kad atsakovė gabeno naujus automobilius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad šia Konvencijos nuostata ribojama vežėjo civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2017-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017; 2012-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už krovinio sugadinimą nustatymo, negalima apsiriboti pažodiniu CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019; 2013-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013).

Teismų praktikoje nurodoma, kad atstatymo išlaidos turto vertinimo prasme gali būti laikomos atitinkančiomis turto nusidėvėjimo sumą, t. y. žalos dydis gali būti nustatomas pagal remonto kainas (daikto atkūrimo kaštus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017; Vilniaus apygardos teismo 2019-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1662-565/2019; Kauno apygardos teismo 2018-01-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-55-264/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021-03-23 nutartis, priimta byloje Nr. e2A-734-934/2021).

Taigi, krovinio nuvertėjimo suma gali būti laikoma ir daikto atstatymo išlaidos, todėl ieškovas pagrįstai nuostolius skaičiuoja vadovaudamasis sąnaudomis, patirtomis atstatant apgadintus daiktus.

Ieškovės patirtus nuostolius pagrindžia jai UAB „Autobrava“ išrašytos kompensacinės sąskaitos, duomenys, pagrindžiantys, kad UAB „Autobrava“ sudengė ieškovei išrašytas kompensacines sąskaitas bei atliktų remonto darbų detalizacijos su papildomais paaiškinimais. Nors teismas ir tikslino atsakovės įrodinėjimo pareigą, tačiau atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kurių visumoje teismas galėtų daryti išvadą, kad apskaičiuota nuostolių suma yra nepagrįsta ar neteisinga. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovės vadovas, gavęs iš ieškovės duomenis apie žalų faktą ir jų dydį pretenzijų nereiškė, nes pačių žalos faktų buvo nemažai, o žalų sumos už atskirus atvejus nebuvo didelės. Taip iš dalies patvirtindamas, kad nustatytas žalos dydis yra pagrįstas. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos atliktų darbų detalizacijos, kuriose yra rašytinių paaiškinimų, kad pavyzdžiui automobilis (ZFA35600006P28388) pervežimo metu buvo apgadintas, tačiau UAB „Autobrava“ išrašė kompensacinę sąskaita tik dėl pačio ratlankio, o padangą permontavo nemokamai. Taip pat ir automobiliui (ZARPAHBX3K7C64093) kompensacija tik už apsauga, keitimas nemokamas.

Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, jog atsakovės vežimo metu apgadintų automobilių remontas (atstatymo išlaidos) sudaro 3010,12 Eur, šis nuostolių dydis, įvertinus objektus, kuriems buvo padaryti apgadinimai (nauji automobiliai), žalų faktų skaičių, kitas reikšmingas aplinkybes, laikytinas atitinkantis teisingumo ir protingumo reikalavimus (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog UAB „Autobrava“ išrašytos kompensacinės sąskaitos neregistruotos. Jei būtų kompensacinės sąskaitos registruotos, atsakovė sutiktų su žalos dydžiu. Tai, kad kompensacinės sąskaitos nebuvo registruotos, verčia abejoti dėl žalos dydžio.

Ieškovo atstovas dėl UAB „Autobrava“ išrašytų kompensacinių sąskaitų registracijos nurodė, kad tai yra apskaitos klausimas. Ne iš to kildinamas ieškovo reikalavimas atsakovei, t. y. ne dėl to, kad kompensacinė sąskaita įregistruota ar neįregistruota registre. Sąskaitos nėra suklastotos, žala realiai buvo patirta. Šiuo atveju UAB „Autobrava“ atliko savo apgadinto turto remontą, nėra ekonominės naudos elemento. Aplinkybė kaip žalos klausimas apskaitomas įmonėje neturi įtakos pačiam žalos dydžiui ir faktui. Ieškinio pagrindas ir dalykas nesusijęs su įmonės buhalterine apskaita, o su žalos faktu ir atsakovės pareigos žalą atlyginti.

Atsakovės teismui pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte į 2021 m. spalio 18 d. prašymą, nurodoma, kad UAB „Autobrava“ nėra įrašiusi į įrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrą už 2020 m. vasario mėn. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų iš rašytų Estijos Respublikos įmonei GV Transports&Logistics OÜ.

Vertinant atsakovės argumentus, visų pirma pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte nurodoma, kad UAB „Autobrava“ išrašytos minimos PVM sąskaitos faktūros nėra įrašytos į įrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrą, nors UAB „Autobrava“ 2020 m. vasario mėn. ieškovei išrašė ne PVM sąskaitas faktūras, o kompensacines sąskaitas.

Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ir teigė, kad UAB „Autobrava“ ieškovei išrašytos kompensacinės sąskaitos turėjo būti registruotos, nes jam taip nurodė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistai, tačiau tokios pozicijos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo.

Kita vertus, teismo vertinimu, toks argumentas nagrinėjamos situacijos kontekste yra teisiškai nereikšmingas.

Minėta, kad atsakovės atstovas akcentavo, jog tai, kad kompensacinės sąskaitos nebuvo registruotos, verčia abejoti dėl žalos dydžio, tačiau kuo susijusi ir kokią įtaką minima aplinkybė daro nustatytam žalos dydžiui, taip ir neaišku.

Pažymėtina, kad UAB „Autobrava“ išrašytos kompensacinės sąskaitos nėra vienintelis įrodymas, kuriuo byloje grindžiamas žalos dydis. Byloje be kitų reikšmingų duomenų yra pateiktos atliktų darbų detalizacijos, kuriuose nurodoma kiekvieno apgadinto naujo automobilio remonto išskaidymas pagal medžiagas ir remonto paslaugas, tačiau atsakovės atstovas šių įrodymų nekvestionavo, jokių argumentų dėl šiuose įrodymuose nurodytų duomenų nepateikė, taip pat ir neteikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo patektomis atliktų darbų detalizacijomis, nors teismas teismo posėdžio metu net keletą kartų tiek klausė ar atsakovė sutinka su pateiktomis atliktų darbų detalizacijomis, ar pageidaus teikti įrodymus, tikslino įrodinėjimo pareigą šioje dalyje, tačiau šia teise atsakovė nesinaudojo. Todėl, teismo vertinimu, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad atsakovės gabentiems automobiliams buvo padaryti apgadinimai, kurie buvo pašalinti UAB „Autobrava“, kuri pateikė atliktų darbų detalizacijas, išrašė kompensacines sąskaitas ieškovui, kurias 2020 m. kovo 24 d. UAB „Autobrava“ buhalterija sudengė, konstatuotina, kad ieškovė įrodė dėl atsakovės veiksmų patirtus nuostolius ir jų dydį. Be to, abejoti UAB „Autobrava“ išrašytų kompensacinių sąskaitų turiniu taip pat nėra pagrindo, nes jose nurodoma dėl kokių atliktų darbų jos išrašytos, šios sumos sutampa su pateiktomis atliktų remonto darbų detalizacijomis, nėra jokių duomenų, kad jose nurodytos sumos, kiti reikšmingi duomenys būtų keisti ir pan.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo šioje byloje analizuoti ar UAB „Autobrava“ ieškovui išrašytos kompensacinės sąskaitos turėjo būti įrašytos į įrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrą ar ne, nes šį aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir ji šiai bylai nėra teisiškai reikšminga, t. y. nustačius faktinę aplinkybę, kad UAB „Autobrava“ ieškovui išrašytos kompensacinės sąskaitos turėjo būti įrašytos į įrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrą ar ne, nesikeis nei pats nuostolių atsiradimo faktas, nei jo dydis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkintinas ieškovės prašymas ir priteistini iš atsakovės 3010,12 Eur nuostoliai.

Dėl administracinio mokesčio priteisimo

Minėta, jog ieškovė prašo priteisti 100 Eur administracinį mokestį.

Šis reikalavimas grindžiamas tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių 5 punktu, kuris numato, kad klientas taiko papildomą 20 Eur administracinį mokestį už bet kokį neigiamą vežėjo numatytą įvertinimą; vežėjo sąlygotą žalą pakrovimo, gabenimo ar iškrovimo metu. Todėl ieškovas išrašydamas 5 (penkias) sąskaitas faktūras atsakovei, į kiekvieną iš jų įtraukė ir 20 Eur administracinį mokestį, kuris viso sudaro 100 Eur.

Atsakovės atstovas nurodė, kad jei ieškovas įrodys žalą ir jos dydį, dėl administracinio mokesčio neprieštarauja.

Byloje nėra ginčo, kad kiekvienam užsakymui atlikti tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaromos sutartys, dėl kurių sudarymo fakto ginčo tarp šalių nėra.

Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad naujų automobilių apgadinimai atsirado atsakovei juos transportuojant, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovei tenka pareiga už kiekvieną vežėjo sąlygotą žalą pakrovimo, gabenimo ar iškrovimo metu sumokėti ieškovui po 20 Eur administracinį mokestį. Ieškovas atsakovei išrašė 5 (penkias) sąskaitas faktūras, dėl atsakovės vežimo metu apgadintų naujų automobilių remonto, todėl esant paminėtai sutartinei nuostatai, ieškovės reikalavimas dėl 100 Eur administracinio mokesčio (20 Eur x 5) priteisimo iš atsakovės, tenkintinas (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.245 straipsnis, 6.256 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinėmis vadinamos palūkanos priteisiamos iš atsakovo visais atvejais, jeigu tenkinamas ieškinys ir byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas priteisti. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.

Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 6 proc. metines procesinės palūkanas nuo priteistos sumos (3110,12 Eur ), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas pateikė įrodymus, jog byloje turėjo 819,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į šias išlaidas įskaičiuotas 520 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų pobūdį, įvertinus galimas ieškovo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad nurodyti išlaidų už teisines paslaugas dydis yra visiškai pagrįstas. Taip pat pagrįstomis laikytinos ir 229,87 Eur išlaidos vertimo paslaugoms apmokėti, kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymų vertimai iš anglų kalbos bei ieškovo sumokėtas 70 Eur žyminis mokestis.

Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovės priteisiamos ieškovo turėtos 819,87 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 71 Eur žyminį mokestį (70 Eur 2021 m. birželio 18 d. mokėjimu ir 1 Eur 2021 m. liepos 7 d. mokėjimu, nors ieškinio pateikimo dienai, mokėtinas žyminis mokestis už reiškiamus reikalavimus sudarė 70 Eur, kurį teismas ir įskaitė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovui grąžinamas 1 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „BAMM Transportas“, juridinio asmens kodas 304892507, ieškovui GV Transports&Logistics OÜ, juridinio asmens kodas 12718613, 3010,12 EUR (tris tūkstančius dešimt eurų 12 ct) nuostolių, 100 EUR (vieną šimtą eurų) administracinio mokesčio, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (3110,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 819,87 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovui GV Transports&Logistics OÜ, juridinio asmens kodas 12718613, 1 Eur (vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. liepos 2 d., mokėjimo kodas ak304892507, Marijampolės r., (mokėtojas UAB „Intrum Lietuva“, pradinis mokėtojas GV Transports&Logistics OÜ).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.