Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. B. ir S. V. (S. V.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir kt., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovė V. B. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovės motinos valdžia į vaiką D. V. turėtų būti apribota laikinai, su kitais ieškinio reikalavimais sutinka. Paaiškino, kad, vadovaujantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, matyti, jog atsakovė palaiko ryšį su sūnumi, jų bendravimas nėra visiškai nutrūkęs. Atsakovė taip pat iš dalies prisideda prie sūnaus išlaikymo – siunčia jam įvairius daiktus, dovanas ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiuo metu vartoja narkotines medžiagas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji tokiu būdu daro žalingą įtaką vaikui. Pažymėjo, kad atsakovė nebuvo įspėta apie tai, kad ieškovė ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuotos valdžios apribojimo, jai nebuvo išaiškintos pasekmės, kurios gresia dėl nesirūpinimo sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl tėvų valdžios apribojimo

7. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

8. Taigi, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

9. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

10. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

11. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

12. Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime bei gimimo įraše motina įrašyta V. B., tėvas - S. V.. 2013-02-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) prašymas pateikti informaciją apie A. B. šeimą. Nurodoma, kad Tarnyba 2012-12-18 gavo Didžiosios Britanijos socialinės tarnybos elektroninį laišką, kuriuo prašoma pateikti informaciją, ar D. V. yra laimingas ir saugus su senele A. B., ar vaiko poreikiai yra tenkinami. Didžiosios Britanijos socialinės tarnyba nurodo, jog vaiko motina atsakovė V. B. negali užtikrinti pastovios ir tinkamos vaiko gyvenamosios vietos, yra įnikusi į narkotinių medžiagų vartojimą. 2011 m. atsakovė V. B. buvo palikusi sūnų D. V. kartu su kitais vaikais be priežiūros. Patalpoje, kurioje buvo palikti vaikai, pareigūnai vaikams pasiekiamoje vietoje rado įvairių priemonių, skirtų narkotikų vartojimui. D. V. pareigūnams prisipažino, kad atsakovė jį be priežiūros palieka ne pirmą kartą, yra vartojusi narkotikus jam matant. Atsakovė V. B. buvo areštuota, o vėliau paleista su sąlyga, kad kurį laiką ji nesimatys su sūnumi. Vėliau socialiniai darbuotojai bandė susisiekti su atsakove ir siūlė jai pasimatyti su sūnumi, tačiau atsakovė atsisakė. Atsakovė norėjo gyventi su narkotikus vartojančiais asmenimis, kurie serga hepatitu ir palieka narkotines medžiagas pasiekiamoje vaikams vietoje, todėl jai buvo pasiūlyta atiduoti sūnų globoti, tačiau atsakovė šio pasiūlymo atsisakė. Atsakovė sutiko, kad vaiku pasirūpintų jos mama, vaiko močiutė A. B.. 2017-12-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas trečiojo asmens A. B. prašymas paskirti ją nepilnamečio vaiko D. V. globėja. Prašyme nurodoma, kad D. V. nuo 2011 m. gyvena kartu su ja ir jos sutuoktiniu N. B.. 2017-12-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatyta, kad nepilnamečiam vaikui D. V. sudarytos geros gyvenimo sąlygos gyventi ir augti senelės A. B. šeimoje. Ieškovas 2018-01-16 raštu kreipėsi į miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydamas nustatyti nepilnamečiam vaikui D. V. laikinąją globą, jo globėja paskirti senelę A. B.. Prašyme nurodoma, kad nepilnametis D. V. gyvena senelių A. B. ir N. B. šeimoje. 2013 m. ieškovas gavo Tarnybos raštą, jog vaiko motina atsakovė V. B. negali užtikrinti pastovios ir tinkamos vaiko gyvenamosios vietos, yra įnikusi į narkotinių medžiagų vartojimą. 2013 m. atsakovė V. B. buvo raginta pateikti prašymą dėl laikinosios globos sūnui nustatymo, jos laikino išvykimo į užsienį laikotarpiu, ir išsprendus problemas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, dėti pastangas sūnų susigrąžinti auginti savo šeimoje. Atsakovė V. B. sūnui nereguliariai parašo „facebook messenger“ programėle, nuperka dovanas švenčių ir gimtadienio proga, tačiau pati sūnaus neaugina, išlaikymo neteikia. Atsakovas S. V. sūnaus nėra matęs 3 – 4 metus, su sūnumi nebendrauja, jo neaugina, nesirūpina juo ir neteikia išlaikymo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018-01-17 įsakymu Nr. AD1-134 nustatė D. V., gim. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos, laikinąją globą, paskiriant laikinąja globėja A. B..

14. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad atsakovai vengia savo pareigos auklėti sūnų D. V., nesirūpina juo, neteikia jam išlaikymo. Toks atsakovų elgesys yra priešingas vaiko interesams ir sudaro sąlygas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas S. V. su sūnumi nebendrauja, nėra su juo susisiekęs bei matęsis ir nesirūpina jo auklėjimu nuo tada, kai sūnui sukako 3 – 4 metai, t.y. daugiau nei devynerius metus. Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad šalys bandė susisiekti su atsakovu, jam yra žinoma, kad sūnus auga trečiojo asmens A. B. šeimoje, tačiau atsakovas susiekti su sūnumi, palaikyti su juo ryšių, rūpintis jo auginimu ir auklėjimu nebandė.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. B. sūnumi D. V. nesimatė, reguliariai nebendrauja, nesirūpina juo ir nedalyvauja jo auklėjime nuo 2012 m. – 2013 m. t.y. daugiau nei penkerius metus. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovės V. B., priešingai nei atsakovo S. V., ryšys su sūnumi nėra visiškai nutrūkęs, t.y. ji kartais su sūnumi susisiekia internetu, atsiunčia jam daiktų, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tinkamai rūpinasi sūnaus priežiūra, dalyvauja jo auklėjime. Vienas iš pagrindinių vaikų interesų yra teisė tinkamai ir visapusiškai bendrauti bei matytis su savo tėvais. Ši vaikų teisė gali būti įgyvendinama, kai bendravimas ir susitikimai su tėvais yra reguliarūs, pastovūs bei pakankamai dažni. Tokiu bendravimu turi būti sudaromos prielaidos tėvams dalyvauti vaikų kasdieniame gyvenime, rūpintis jų auklėjimu, dvasiniu ir fiziniu vystymusi, užtikrinti jų poreikių patenkinimą ir kt. Nagrinėjamu atveju atsakovės bendravimas su sūnumi yra nereguliarus, nepastovus, trečiojo asmens paaiškinimais atsakovė su sūnumi bendrauja 1 – 2 kartus per metus, D. V. negali numatyti, kada turės galimybę bendrauti su atsakove. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad tokia situacija neatitinka nepilnamečio vaiko D. V. interesų.

17. Teismas taip pat pažymi, jog nors trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovė kartais atsiunčia sūnui daiktų bei rūbų, tačiau, kaip jau minėta, pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką yra tik viena iš tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tinkamai vykdo pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Be to, tokia išlaikymo forma neužtikrina visų nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo.

18. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai nevykdo savo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, nesirūpina jo sveikata, dvasine gerove, išlaikymu, nesudaro palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nesirūpina jo parengimu savarankiškam gyvenimui visuomenėje, neužtikrina nuolatinio bendravimo su vaiku. Įvertinęs tai, kad tokie atsakovo S. V. veiksmai sūnaus D. V. atžvilgiu tęsiasi daugiau nei devynerius metus, atsakovės V. B. veiksmai tęsiasi daugiau nei penkerius metus, tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvų kliūčių atsakovams rūpintis savo nepilnamečio vaiko auklėjimu ir priežiūra, teismas konstatuoja, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nėra duomenų, kad padėtis gali keistis, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų V. B. ir S. V. tėvų valdžią į vaiką D. V., gim. (duomenys neskelbtini).

19. Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

20. Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

21. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

22. Tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). CPK 407 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018-01-17 įsakymu Nr. AD1-134 nustatė D. V., gim. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos, laikinąją globą, paskiriant laikinąja globėja A. B.. D. V. su senele A. B. gyvena nuo 2011 m., ji rūpinasi vaiko priežiūra ir auklėjimu. Ieškovas patvirtino, kad A. B. užtikrina tinkamas nepilnamečio vaiko D. V. gyvenimo sąlygas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, D. V. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės laikinosios globėjos A. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo priteisimo

24. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės V. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos vaikui nustatymo dienos, t. y. nuo 2018-01-17, iki jo pilnametystės, pakeisti teismo sprendimo dalį, kurioje iš atsakovo S. V. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Lt per mėnesį ir priteisti iš atsakovo S. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos vaikui nustatymo dienos, t. y. nuo 2018-01-17, iki jo pilnametystės.

25. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaikus tėvams išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

26. CK 3.201 straipsnis numato, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003).

27. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

28. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti ne tik konkretaus vaiko poreikius, bet abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Ieškovas pateikė teismui išlaidų paskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 474,00 Eur, iš kurių maistui – 110,00 Eur, higienos priemonėms – 27,00 Eur, aprangai ir avalynei – 32,00 Eur, sportinei aprangai – 20,00 Eur, sporto klubui – 30,00 Eur, komunalinėms paslaugoms – 60,00 Eur, kanceliarinėms išlaidoms – 30,00 Eur, maistui mokykloje – 45,00 Eur, laisvalaikiu – 40,00 Eur, kirpyklai – 10,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 20,00 Eur, viešajam transportui – 30,00 Eur, sporto varžyboms – 20,00 Eur. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad D. V. užsiima kanojų sportu, dalyvauja sporto varžybose, kitais metais jis dalyvaus tarptautinėse sporto varžybose, todėl jo išlaikymui reikalingos papildomos lėšos.

29. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra išvykę į užsienį, Lietuvoje nedirba. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių šalys negali dirbti kito ar papildomo darbo ir gauti didesnių pajamų. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovai, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ginčo šalys prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

31. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovų skirtingo dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui, t.y. iš atsakovės V. B. - po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš atsakovo S. V. – po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad atsakovė V. B. kartais atsiunčia sūnui daiktų ir rūbų, t.y. iš dalies teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui, todėl iš atsakovo priteistina didesnė išlaikymo dalis. Vis dėlto, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Atsakovės V. B. teikiamas išlaikymas nuperkant sūnui tam tikrus daiktus nėra pakankamas visiems jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, toks išlaikymas teikiamas nereguliariai bei neužtikrina, kad atsakovė ir ateityje gera valia prisidės prie sūnaus laikino išlaikymo.

32. Teismas pažymi, jog nors atsakovo atstovas nurodo, kad atsakovų nepilnamečiam vaikui D. V. priteistinas išlaikymo dydis turi atitikti minimalią mėnesinę algą, kadangi išlaikymu yra užtikrinamas tik vaiko minimalių būtinųjų poreikių tenkinimas, tačiau teismas su tokia atstovo pozicija nesutinka. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

33. Įvertinęs byloje esančius duomenis, vaiko amžių, jo poreikius laisvalaikiui ir sportinei veiklai, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga 450,00 Eur suma per mėnesį.

34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės V. B. priteistinas 225,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-09-24) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

35. Teismas pažymi, jog nors ieškovas išlaikymą prašo priteisti nuo laikinosios globos vaikui nustatymo dienos, t. y. nuo 2018-01-17, tačiau CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ši norma reiškia, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o už ankstesnį laikotarpį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė V. B. nuo 2011 m., t.y. D. V. apsigyvenus su trečiuoju asmeniu A. B., neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. V., konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės V. B. išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. V. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-09-23 iki 2018-09-23, t.y. už trejus metus.

36. Atsižvelgus į nepilnamečio D. V. amžių bei poreikius minėtu laikotarpiu, iš atsakovės V. B. priteistinas iš viso 6 752,53 Eur išlaikymo įsiskolinimas, t.y. 592,20 Eur (162,00 Eur/30 d. x 8 d. + 162,00 Eur x 3 mėn.) už laikotarpį nuo 2015-09-23 iki 2015-12-31, 2 190,00 Eur (175,00 Eur x 6 mėn. + 190,00 Eur x 6 mėn.) už 2016 m., 2 280,00 Eur (190,00 Eur x 12 mėn.) už 2017 m., 1 753,33 Eur (200,00 Eur x 8 mėn. + 200,00 Eur/30 d. x 23 d.) už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-09-23.

37. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-183-588/2007 patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovų V. B. ir S. V., kuria atsakovas S. V. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V. po 300,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sutarties patvirtinimo iki jo pilnametystės. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007-02-27 teismo nutarties priėmimo praėjo daugiau nei vienuolika metų, nepilnametis D. V. paaugo, todėl jo poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, keistinas teismo 2007-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-183-588/2007 priteisto išlaikymo dydis, iš atsakovo S. V. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. V. po 225,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-09-24) iki vaiko pilnametystės.

38. Teismas pažymi, jog nors ieškovas išlaikymą prašo priteisti nuo laikinosios globos vaikui nustatymo dienos, t. y. nuo 2018-01-17, tačiau didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

39. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

40. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo

41. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už teismo patenkintus reikalavimus atsakovės V. B. atžvilgiu mokėtinas 213,00 Eur žyminis mokestis ((6 752,53 Eur + 225,00 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.). Esant išdėstytoms aplinkybėms iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 213,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

42. Už teismo patenkintus reikalavimus atsakovo S. V. atžvilgiu mokėtinas 37,00 Eur žyminis mokestis ((225,00 Eur - 86,89 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.). Esant išdėstytoms aplinkybėms iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 37,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

43. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 8,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistina 8,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 4,16 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei V. B. į vaiką D. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui S. V. (S. V.) į vaiką D. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio D. V., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo su laikinąja globėja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, A. B. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės V. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. V., gim. (duomenys neskelbtini)., po 225,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugsėjo 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės V. B. 6 752,53 Eur nepilnamečio sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-183-588/2007 iš atsakovo S. V. (S. V.) priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. V., gim. (duomenys neskelbtini)., ir nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 24 d.) priteisti iš atsakovo S. V. (S. V.) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. V., gim. (duomenys neskelbtini)., po 225,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-183-588/2007, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2018 m. rugsėjo 23 d.

Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2018 m. rugsėjo 24 d.

Nepilnamečio D. V., gim. (duomenys neskelbtini)., materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo globėją A. B..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. B. 213,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo S. V. (S. V.) 37,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.