Kauno apylinkės teismo nutartis, eII-162-753/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-20
Bylos Nr.: eII-162-753/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00001-2025-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Rasa Balsevičienė
Pažeidėjas: G. M., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų

Kategorijos

16.11.8.2Kiti klausimai, susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-162-753/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00001-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 16.11.8.2; 16.11.11; 21.10.4; 21.11.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 20 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant mišriu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. M.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-25573-2024 (ROIK 23219761436).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-25573-2024 (ROIK 23219761436) G. M. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. 17.37 val., Kauno rajono sav., Pajiesio k., Pajiesio kel. – Žirgyno g. vairavo automobilį Ford Galaxy, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra sustabdyta, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko kelio vingyje nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio atsitrenkė į pakelėje augusius medžius, juos pažeidė ir apvirto. Eismo įvykio metu apgadintas pačio vairuojamas automobilis. Nutarimu G. M. buvo paskirta subendrinta 850 Eur nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu, arba, jeigu teismas nenustatytų Nutarimo panaikinimo teisinių pagrindų, prašo pakeisti Nutarimą dalyje dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės laikymo trukmės, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nes dirba keturiose darbovietėse ir yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, automobilis reikalingas nuvykti į darbovietes, be to reikia pasirūpinti senyva motina, su kuria gyvena viename bute, motinai nuolat reikalingos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos. Skundą grindžia sekančiais argumentais, kadangi 2023 m. vasarą įvyko skyrybos su žmona, kurias sunkiai išgyveno ir ryžosi nusižudyti, po autoįvykio G. M. gydėsi Marių ligoninėje Žiegždriuose, buvo nustatyta ūmi depresija, iki šiol ambulatoriškai lankosi psichiatrijos skyriuje, konsultuojamas psichiatrų. G. M. teigia, kad bandymo nusižudyti metu nesuvokė savo veiksmų esmės, pavojingumo ir negalėjo jų valdyti, t. y. nusižengimų padarymo metu buvo nepakaltinamas. Remiasi ANK 10 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Dėl šių priežasčių prašė paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (arba pakartotinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę), pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ne Kauno miesto ekspertiniam skyriui ir užduoti atitinkamus klausimus.

Atsiliepimas

Institucija, pateiktu atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M., skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirtos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis, pagal ANK 423 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 426 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas sankcijas. G. M. taikyta minimali sankcijoje nustatyta bauda ir administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui. Institucijos pareigūnas ne teismo tvarka priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes ir duomenis, atsižvelgdamas, į padarytos veikos pavojingumą tinkamai individualizavo nuobaudą ir poveikio priemones bei priėmė tinkamą sprendimą. Pažymi, jog nagrinėjant G. M. administracinio nusižengimo bylą institucijoje jis nurodė, jog sutinka su nusižengimu, byloje aptariamus veiksmus padarė sąmoningai. Tai buvo pažymėta ir priimtam nutarime. Ir tik pateiktame skunde G. M. nurodė, jog kategoriškai nesutinka su šia nurodyta aplinkybe. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius 2024 m. spalio 2 d. dieną pateikė ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą Nr. 83TPK-426/2024, kurioje nurodyta, kad priešingos teisei veikos padarymo metu 2023 m. rugpjūčio 26 d., 17.37 val. G. M. dėl galimo psichikos sutrikimo galėjo suvokti veikų esmę ir valdyti savo veiksmus. G. M. padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi jis valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar tenkinti kitus prašymus. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad su ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada Nr. 83TPK-426/2024, kurioje nurodoma, kad pažeidimo padarymo metu jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, yra susipažinęs. Ekspertizės metu jam nebuvo užduodami klausimai, o jo nuomone ekspertizės metu klausimai turėtų būti užduodami. Ekspertizė buvo daugiau konsultacinio pobūdžio ir jis nebuvo apklaustas klausimų pagalba ekspertizėje. Mano, kad tokiu atveju būtų tikslinga skirti pakartotinę, ne Kauno mieste, teismo ekspertizę. Tuo metu, kai įvyko įvykis piktybiškai, nesuvokdamas savo veiksmų, prieš tai gyvendamas du mėnesius automobilyje, atliko veiksmą, tik tiek suvokdamas, kad nenori pakenkti aplinkiniams, kad neatsitrenktų į kitą mašiną, ir norėjo išeiti iš gyvenimo. Su minėta ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada Nr. 83TPK-426/2024 susipažino, bet neginčijo. Teigia, kad iki šiol gydosi, pas gydytoją psichiatrą, geria trijų rūšių vaistus, kuriuos geria nuo pat išėjimo iš ligoninės jau apie pusantrų metų. Gydytojas rekomendavo toliau gerti vaistus („Mirtazapinas Actavis“, „Elicea“, „Tiapridalis“). Vaistai skirti podepresiniam gydymui, juos skyrė gydantis ligoninėje, ambulatoriškai gydantis gydytojas psichiatras juos skiria iki šiol. Įvykio metu nesuvokė savo veiksmų ir galvoje sukosi tik viena mintis, kad nori pasitraukti iš gyvenimo, nesuvokė, ką jis daro, buvo labai piktas. Teismo prašo skundą tenkinti visiškai arba iš dalies.

Ekspertė teismo psichiatrė Sandrina Šakavičienė teismo posėdžio metu, dalyvaudama nuotoliniu būdu per ZOOM programą, paaiškino, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą Nr. 83TPK-426/2024 tvirtina ir papildomai paaiškino, kad įvertinus tiriamojo psichinę būseną, jis yra psichiškai sveikas, ekspertizės metu įvertino psichinę būseną, atliko psichologinį testavimą ir šiuo metu visiškai nėra jokių psichikos sutrikimų, jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Įvykio metu jam buvo išsivysčiusi šeimoje traumuojanti situacija, todėl, kaip jis aiškino, sėdo į savo automobilį, nors puikiai žinojo, ir slėpė tą faktą ekspertizės metu, kad tam teisės neturi vairuoti transporto priemonę, nes jos jam atimtos dėl alkoholio vartojimo. Asmuo yra psichiškai sveikas, supranta, kada galima vairuoti, kada negalima vairuoti ir įstatymų pažeidinėti. Būdamas blaivas sėdo į automobilį, jis traktavo, kad buvo kilę suicidinės mintys, po įvykio automobilis buvo paliktas, jis kažkur bėgiojo po mišką, artimųjų iniciatyva buvo stacionarizuotas gydymui Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje dėl psichinės būsenos, kur gydytas 4 dienas, būsena greitai stabilizavosi, psichiatrai konstatavo vidutinio sunkumo depresijos epizodą, buvo įvertintas psichologiniu testavimu, skundėsi nerimu, pasimetimu, ištisais konfliktais su sutuoktine, kuri išvarė iš namų, daiktus išmetė, pergyveno ir dėl susidariusios situacijos buvo konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, po kurio greitai atsistatė, jokių psichozių, jokių kliedesių, haliucinacijų, jokio psichomotorinio sujaudinimo, kas galėtų byloti apie sunkią psichinę būseną tuo metu, kad jis būtų negalėjęs suprasti to, ką jis padarė, kad pažeidė įstatymą, kad neteisėtai vairavo automobilį, nebuvo. Jei depresija būtų sunki, ar, kad ir vidutinė per 4 dienas stacionare nepraeitų, tokiu atveju asmenys gydomi ilgesnį laiką ir paskui tęstų ambulatorinį gydymą, šiuo metu žmogus labai adaptuotas tos depresijos kaip ir nelikę, yra energingas, daug dirba, ten buvo gal daugiau ūmi reakcija į stresą, kažkoks pasimetimas, tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad įvykio metu jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Papildomą ekspertizę skirti netikslinga, nebent dabartinę būseną, nebent yra kažkokių naujų duomenų dabartinėje situacijoje. G. M. būklė neblogėja, o kaip tik pagerėjo, atvyko į ekspertizę dirbantis, emociškai gyvas, sveikas žmogus, viską žino kaip čia kas įvyko, tiesiog tuo metu buvo reakcija į stresą, kuri ėjo ir praėjo. Depresija turėtų turėti tęstinumą, iki dabar žmogus gydytųsi, jei tai būtų depresija. Ekspertė paaiškino, kad G. M. skiriami vaistai „Tiapridalis“ yra lengvas neuroleptikas miegui, nerimui slopinti, „Mirtazapinas Actavis“, „Elicea“ – kaip antidepresantai, bet nebūtinai šie vaistai yra susiję su šia byla, gali būti kaip palaikomasis gydymas, jei psichiatras skiria, tačiau asmens psichinė būsena leidžia suvokti, kas vyksta.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. skundas netenkinamas.

Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje - kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019 11 punktas). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-648/2019 21 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų. Straipsnio 8 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu G. M. buvo pripažintas padaręs ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už tai jam buvo paskirta subendrinta 850 Eur nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde administracinių nusižengimų faktas nėra ginčijamas. G. M. teigia, kad jis įvykio metu išgyveno skaudžias skyrybas ir tuo metu norėjo važiuodamas automobiliu nusižudyti, todėl yra arba nepakaltinamas, arba ribotai pakaltinamas, todėl Institucijos nutarimas turi būti arba panaikintas, arba nuobauda ir administracinio poveikio priemonė - sušvelninta. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

Remiantis ANK 10 straipsniu, nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako.

Remiantis ANK 565¹ straipsnio 3 punktu administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. M. nubaustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra sustabdyta, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko kelio vingyje nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio atsitrenkė į pakelėje augusius medžius, juos pažeidė ir apvirto. Eismo įvykio metu apgadintas pačio vairuojamas automobilis. G. M. 2023 m. spalio 10 d. administracinio nusižengimo protokole pasirašė ir prirašė, kad su nusižengimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Šio pažeidimo G. M. neginčija nei skunde, nei teismo posėdyje, pripažino, kad įvykio dieną ketino nusižudyti, nes vyko skyrybos su žmona ir tokia išeitis atrodė geriausia. Nenorėjo pakenkti aplinkiniams, tačiau norėjo išeiti iš gyvenimo. Teigia, kad įvykio metu nesuvokė savo veiksmų, nesuvokė, ką jis daro, tiesiog norėjo išeiti iš gyvenimo. Mano, kad įvykio metu buvo nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas, nes po įvykio gydėsi psichiatrijos ligoninėje, kur buvo nustatytas depresija ir iki šiol lankosi pas psichiatrą ir vartoja psichiatro išrašytus vaistus. Iš byloje esančio Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto (toliau - ir Ekspertizės aktas), pasirašyto teismo psichiatrės ekspertės Sandrinos Šakavičienės ir teismo psichologės ekspertės Vilijos Kučinskienės, matyti, kad priešingos teisei veikos padarymo metu, 2023 m. rugpjūčio 26 d. 17.37 val., G. M. dėl galimo psichikos sutrikimo galėjo suvokti veikų esmę ir valdyti savo veiksmus. Šį faktą patvirtino teismo posėdyje apklausta teismo psichiatrė ekspertė Sandrina Šakavičienė, paaiškindama, kad įvykio metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 26 d. 17.37 val. buvo ūmi reakcija į stresą dėl skyrybų, kažkoks pasimetimas, tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad įvykio metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, vien tik todėl, kad po įvykio buvo konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, po kurio greitai atsistatė, jokių psichozių, jokių kliedesių, haliucinacijų, jokio psichomotorinio sujaudinimo, kas galėtų byloti apie sunkią psichinę būseną tuo metu, kad jis būtų negalėjęs suprasti to, ką jis padarė, kad pažeidė įstatymą, kad neteisėtai vairavo automobilį, nebuvo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertizės metu G. M. nepamiėjo fakto, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę, už tai, kad automobilį 2023 m. rugpjūčio 20 d. vairavo neblaivus (ROIK 23217893264), paskirta 800 Eur bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Teismas pažymi, kad G. M. teismo posėdyje minėjo, kad tuo metu nesuvokė savo veiksmų, bet kartu sakė, kad suvokė, kad nenori pakenkti aplinkiniams ir nenori atsitrenkti į kitą automobilį, dėl paminėtų priežasčių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad jis buvo nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas teismas vertina kaip gynybinę norint išvengti administracinės atsakomybės arba ją sušvelninti. Ekspertizės aktas patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. 17.37 val., G. M. dėl galimo psichikos sutrikimo galėjo suvokti veikų esmę ir valdyti savo veiksmus. Remiantis teismų praktika, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta jokių įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir ekspertizę atlikę ekspertai yra pažįstami ar juos sieja koks nors ryšys. Bylą nagrinėjanti institucija nenustatė, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė, jokių duomenų, kodėl ekspertai turėtų būti suinteresuoti teikti neteisingus duomenis ar pateikti neteisingą ekspertizę. Ekspertai nėra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl netikėti šių asmenų parodymais ar jų dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis pagrindo nėra. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad administracinio pažeidimo metu G. M. buvo pakaltinamas, t. y. galėjo suvokti veikų esmę ir valdyti savo veiksmus.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, priimant nutarimą buvo atsižvelgta į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę švelninanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Kaip matyti iš bylos duomenų 2023 m. rugpjūčio 26 d. 17.37 val. G. M. dalyvavo viešajame eisme neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra sustabdyta, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko kelio vingyje nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio atsitrenkė į pakelėje augusius medžius, juos pažeidė ir apvirto. Eismo įvykio metu apgadintas pačio vairuojamas automobilis. Skunde G. M. nurodė, kad dirba keturiose darbovietėse ir yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, automobilis reikalingas nuvykti į darbovietes, be to reikia pasirūpinti senyva motina, su kuria gyvena viename bute, motinai nuolat reikalingos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos, todėl yra būtina teisė vairuoti. Visos išvardytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Apie poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones G. M. žinojo dar iki darant administracinį nusižengimą, už kurį jau buvo atimta teisė vairuoti. G. M. žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas pažymi, kad G. M. buvo skirta minimali bauda ir minimaliam terminui paskirta administracinio poveikio priemonė. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad G. M. 6 dienos (2023 m. rugpjūčio 20 d.) iki pastarojo administracinio nusižengimo buvo nubaustas už vairavimą išgėrus ir dėl to buvo sustabdyta teisė vairuoti, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad minėtos G. M. nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei turėjo įtakos nustatant jų minimalius dydžius, o ne maksimalius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjo atsakomybę. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog Institucija, individualizuodama G. M. skirtiną bausmę, atsižvelgdama į visas aplinkybes, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes skyrė jam straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę, kurias dar labiau švelninti nėra pagrindo, nes nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-255473-2024 (ROIK 23219761436) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644-646 straipsniais, teismas,

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. skundo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-255473-2024 (ROIK 23219761436), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Rasa Balsevičienė