Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

R. J. 2018 m. birželio 23 d. apie 5³⁰ val. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) butų konflikto metu tyčia sugriebė nukentėjusiajam V. B. už barzdos, tampė ją į šonus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip penkis, ir vieną kartą delnu smogė į kaktą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

2018 m. birželio 23 d. apie 5³⁰ val. kaimynas skardžiai daužė į (L. Š.) buto duris. Nuo triukšmo pabudo L. Š. ir du jos nepilnamečiai vaikai. Kaltinamasis atidarė duris ir kaimynas pasakė, kad nori pašnekėti „dėl diskotekos“, reikalavo pakviesti L. Š.. Anksčiau šio kaimyno nebuvo matęs. Kalbėjosi koridoriuje prie durų. Kaimynas stovėjo prie savo buto durų, priešais jį pusės metro atstumu. Pasakė kaimynui ateiti pasišnekėti ryte.

Per pusvalandį nuo tada, kai pasakė kaimynui ateiti aiškintis vėliau, atvyko pareigūnai, tiksliai nežino kiek. Pareigūnai klausė, kas nutiko. Vienas pareigūnas įėjo į (L. Š.) butą ir buvo su juo (kaltinamuoju), o kitas - turbūt laiptinėje. Pareigūnas klausė, ar jis (kaltinamasis) tampė kaimynui už barzdos, ar buvo konfliktas. Pasakė, kad to nedarė ir kad kaimynas 5³⁰ val. daužė duris. Pareigūnas nieko raštu nefiksavo, tik jo asmens duomenis. Pareigūnas pasakė, kad jei jo (kaltinamojo) reikės - iškvies.

L. Š. atidarė duris atvykusiems pareigūnams, kai jie pabeldė, ir teigė, kad įvykio metu buvo namuose, kitame kambaryje.

Kitos dienos ryte apie 5³⁰ val. kažkas ėmė belsti į jų buto duris. Beldė ilgai ir garsiai, kol jis prabudo ir susivokė, kas čia vyksta. Nuo triukšmo taip pat prabudo ir L. vaikai. Įtariamasis apsirengė ir išėjo į laiptų aikštelę prie butų (duomenys neskelbtini).

Pradaręs duris, įtariamasis pamatė vyrą. Vyrą matė pirmą kartą, bet suprato, kad čia kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris vakare kvietė policijos pareigūnus. Laiptinėje buvo dviese. Daugiau žmonių nebuvo. Neatsimena, ar uždarė buto duris, kai išėjo į laiptinę. Kaimyno buto durys buvo uždarytos ikigalo, o jo (L. Š.) buto durys, kiek pamena, liko praviros iki 5 cm atstumu. Vyras pasakė, kad jų skambutis neveikia, kad atėjo „dėl diskotekos“, kuri vyko vakare, ir prašė pakviesti buto savininkę. Įtariamasis pasakė vyrui, kad tas pasižiūrėtų į laikrodį, kad nekvies savininkės, nes ji guli. Sakė, kad reikia ateiti 8 ar 9 val., o ne 5³⁰ val. Vyras kelis kartus prašė pakviesti buto šeimininkę, bet įtariamasis jos nekvietė. Klausė vyro, gal šiam ne viskas gerai su galva, jeigu jis ateina aiškintis santykių tokiu laiku. Nurodė vyrui daugiau tokiu laiku nesibelsti į duris ir užtrenkė duris jam prieš nosį. Įtariamasis nemušė vyro, nesmūgiavo jam į kaktą, netampė už barzdos.

2018 m. birželio 23 d., šeštadienį, 5³⁰ val. (duomenys neskelbtini) nuėjo pas kaimynus, norėdamas, kad šie pasiaiškintų, kodėl visą naktį triukšmavo. Galvojo paprašyti, kad kitą kartą kaimynai įspėtų, jei švęs gimtadienį, arba kad triukšmautų mažiau. Namai – ramybės zona. Jeigu nori švęsti – lai eina į klubą.

Nukentėjusysis atsikėlė 4 val., nes tokiu laiku prabudo jų kūdikis. Mano, kad 5³⁰ val. nėra ankstyvas metas (eiti aiškinti santykių). Jam tai atrodo normalu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. parodė (b. l. 19-20, 28, 55-56, 63-68, 134-135), kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 23 d. apie 0¹⁰ val. iškvietė policiją dėl triukšmo gretimame bute (duomenys neskelbtini). Atvykę policijos pareigūnai iš jo priėmė pareiškimą. Kaimynai kurį laiką nusiramino, tačiau po kokių 20 minučių toliau kėlė triukšmą: garsiai kalbėjo, šūkavo. Tai tęsėsi iki 2 val.

Nukentėjusysis ryte atsibudo ir apie 5³⁰ val. nutarė nueiti pas kaimynus pasiteirauti, dėl ko šie naktį triukšmavo. Skambino į (duomenys neskelbtini) buto duris, bet skambutis neveikė. Tada durų raktu barškino į kaimyno duris. Buto duris atidarė vyras. Tą vyrą matė pirmą kartą. Nukentėjusysis paklausė, kodėl naktį jų bute buvo triukšmaujama. Vyras išėjo į laiptinę, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kaimynui išėjus į laiptinę, butų (duomenys neskelbtini) durys buvo uždarytos. Vyras griebė jam už barzdos ir ėmė tampyti į šonus, šaukė: „asile, žiūrėk, kiek valandų?“. Paskui vyras vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jam į kaktą, sukeldamas fizinį skausmą. Be to, vyras grasino: ,,asile, pamatysi, kas tau bus“. Pagrasinęs vyras grįžo į butą. Nukentėjusysis dar kartą iškvietė policiją. Konfliktą laiptinėje matė jo sutuoktinė M. B.. Atvyko policijos pareigūnai ir išsiaiškino, kad vyras, sukėlęs fizinį skausmą, yra R. J..

2018 m. birželio 23 d. naktį bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo triukšmas. (B.) namuose turėjo 5 mėnesių kūdikį, ji (nuo triukšmo) prabudo. Jie ėjo raminti kaimynų, tačiau triukšmas nesiliovė. Vaikas visą naktį buvo neramus. Apie 5³⁰ val., lauke jau buvo šviesu, sutuoktinis išėjo pašnekėti su kaimynais, kodėl jie visą naktį triukšmavo. Liudytoja M. B. kelis kartus atsiprašė kaltinamojo už tai, kad jos sutuoktinis nuėjo pasikalbėti taip anksti ryte, kai paprastai tokiu laiku, ypač savaitgaliai, žmones dar miega.

Kitos dienos ryte apie 5³⁰ val. į liudytojos buto duris kažkas pradėjo smarkiai belsti, jos durų skambutis neveikia. Ji su draugu atsikėlė iš lovos. Dėl didelio triukšmo pabudo vaikai. Prie durų nuėjo liudytojos draugas R. J., o ji liko miegamajame. Liudytoja nematė, kas atėjo, bet pagalvojo, kad kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto, nes prieš tai vakare buvo atvykusi policija. Įvykio metu liudytoja buvo kambaryje, nematė ir negirdėjo, apie ką ir su kuo kalbėjo jos draugas R. J..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė (b. l. 72-73, 75-76), kad 2018 m. birželio 23 d. apie 5²⁷ val. patruliavo su vyriausiuoju patruliu K. R.. Gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), dėl konflikto laiptinėje. Atvykus pasitiko pranešėjas V. B.. Pranešėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. birželio 22 d. 21 val. iki 2018 m. birželio 23 d. 2 val. kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto kėlė triukšmą. Anot V. B., ryte apie 5³⁰ val. jis nuėjo pas kaimyną paklausti, ar viskas gerai, ir kodėl naktį triukšmavo. V. B. teigimu, kaimynas atidarė buvo duris ir iš karto ranka tempė už barzdos, delnu trenkė į kaktą bei grasino žodžiais: „asile, pamatysi, kas tau bus“. Pareigūnai nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Buto duris atidarė L. Š. ir paaiškino, kad bute yra jos draugas R. J.. R. J. ir V. B. laiptinėje ėmė vienas ant kito šaukti, reikšti pretenzijas. Kad išvengtų didesnio konflikto, liudytojas (A. A.) laiptinėje bendravo su V. B., o kolega nuėjo pas R. J.. R. J. kolegai K. R. pripažino, kad patempė už barzdos ir sudavė delnu V. B. į kaktos sritį vieną kartą už tai kad šis taip anksti beldėsi į jo duris ir jį pažadino. Paėmė pareiškimą iš V. B.. Pranešėjas nurodė, kad konfliktą per durų akutę matė jo sutuoktinė.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis A. A. 2018 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė (b. l. 8), kad 2018 m. birželio 23 d. apie 5²⁷ val. patruliavo su vyriausiuoju patruliu K. R.. Gavo pranešimą, jog reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes laiptinėje tarp kaimynų vyksta konfliktas. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas V. B.. Pranešėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. birželio 22 d. 21 val. iki 2018 m. birželio 23 d. 2 val. kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto kėlė triukšmą. Anot V. B., ryte apie 5³⁰ val. jis nuėjo pas kaimyną paklausti, ar viskas gerai ir kodėl naktį triukšmavo. V. B. teigė, kad kaimynas atidarė buvo duris ir iš karto ranka tempė už barzdos bei delnu trenkė į kaktą bei grasino žodžiais: „asile, pamatysi, kas tau bus“.

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. birželio 23 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) laiptų aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų butų (b. l. 10-15).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018 m. liepos 20 d. protokolo matyti (b. l. 59-61), kad nukentėjusysis atpažino nuotraukoje Nr. 3 pavaizduotą asmenį, t. y. R. J., kaip asmenį, kuris 2018 m. birželio 23 d. ryte (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) butų jam tampė apie 5 kartus už barzdos ir vieną kartą smogė dešine ranka į kaktą.

Specialisto 2018 m. birželio 25 d. išvadoje konstatuota (b. l. 103), kad V. B. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra.

Daiktų apžiūros 2018 m. liepos 13 d. protokole (b. l. 106-108) aprašyta kompaktinio disko su 2018 m. birželio 22 d. 23³⁶ val., 23³⁹ val. ir 2018 m. birželio 23 d. 5²⁵ val. skambučių į BPC garso įrašais apžiūra. Vyras 2018 m. birželio 22 d. 23³⁶ val. ir 23³⁹ val. skambučių BPC metu nurodo, kad (duomenys neskelbtini), nuo 21 val. vyksta vakarėlis, groja muzika, šūkauja, dainuoja. Šiuo metu muzika nutilo, tik garsiai šūkauja. Pranešėjas prisistato V. B., sako, kad rašys pareiškimą. Vyras 2018 m. birželio 23 d. 5²⁵ val. paskambina BPC, prašo policijos pagalbos, nurodo, kad koridoriuje prie (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas su kaimynu, prisistato V. B..

Kaltinamasis teigė, kad įvykio metu laiptinėje tik kalbėjosi su nukentėjusiuoju, nesmurtavo. Nukentėjusysis tikino priešingai. Taigi byloje kilo klausimas, ar kaltinamasis prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą, jeigu taip – kokius būtent smurtinius veiksmus atliko, koks jų kiekis, stiprumas ir pasekmės, kokie tokio kaltinamojo elgesio motyvai (tikslas).

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. Abu kaimynai vienodai nurodė, kad bendravo laiptinėje, t. y. išėję iš butų ir uždarę arba beveik uždarę buto duris. Esant prieštaringiems nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymams ir nesant kitų objektyvių duomenų apie pavartotą smurtą, 2018 m. rugsėjo 18 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b. l. 31-33). Nukentėjusysis apskundė žemesniojo prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 39-43). Aukštesniajam prokurorui 2018 m. spalio 16 d. patenkinus nukentėjusiojo skundą ir atnaujinus ikiteisminį tyrimą (b. l. 46-47), liudytoja M. B. 2018 m. lapkričio 27 d. per akistatą su savo sutuoktiniu iš dalies pakeitė parodymus, iš esmės priderindama juos prie minėtų savo sutuoktinio (ir kaltinamojo) teiginių. Pasak liudytojos M. B., ji galėjo sumaišyti įvykių seką dėl streso. Tačiau ji sumaišė ne įvykių seką, o vyrišką ranką iki alkūnės, išlindusią iš (duomenys neskelbtini) buto, ir vyrą su ranka (ar rankomis), stovintį laiptinėje greta butų (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusysis per jo sutuoktinės liudytojos M. B. apklausą sufleravo, kaip šiai atsakinėti į klausimus. Už tvarkos teisme pažeidinėjimą nukentėjusiajam taikyta procesinė sankcija – laikinas pašalinimas iš posėdžių salės (BPK 259 str. 3 d.).

Atsakydama į klausimą, kuo pasireiškė fizinis smurtas, liudytoja M. B. nurodė savo nuomonę ir jų šeimos pažiūras į fizinį smurtą. Primygtinai reikalaujant atsakyti į klausimą, ji pakartojo kaltinimo formuluotę, kad kaltinamasis tampė jos sutuoktiniui už barzdos ir trenkė į kaktą. Nors liudytoja M. B. tikino, kad „viską“ matė pro durų akutę, įvykio smulkmenų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad liudytojos M. B. parodymų dalis apie tai, kad ji pro durų akutę matė smurtinius veiksmus, yra nepatikimi, todėl šia jos parodymų dalimi nesivadovauja.

Skambindamas į BPC, nukentėjusysis nurodė, kad kviečia pareigūnus dėl konflikto su kaimynu, ragino, kad pareigūnai atvyktų kuo greičiau. Kadangi operatorė po nukentėjusiojo trumpo pagalbos šauksmo uždavinėjo ją dominančius nukreipiančius klausimus („Čia bute konfliktuojat?“ „Ne, koridoriuje“, „Koridoriuje konfliktuojat abudu?“ „Taip“, „Greitoji nereikalinga?“, „Tikiuosi, ne.“), o ne leido pasisakyti pranešėjui ir jį išklausė, pranešimas laikytina mažai informatyviu, siekiant iš pranešimo telefonu atskleisti konflikto esmę.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. A. ir K. R. pirmiausia bendravo su pranešėjui, paskui pareigūnas K. R. vienu du bendravo su kaltinamuoju, o tada abu pareigūnai vėl bendravo su nukentėjusiuoju. Liudytojas A. A. iš nukentėjusiojo žodžių surašė pareiškimą (b. l. 28) ir vėliau bendrą tarnybinį pranešimą (b. l. 8). Tarnybinio pranešimo turinys platesnis už iš nukentėjusiojo žodžių surašyto pranešimo turinį: vietomis atkartoja iš nukentėjusiojo žodžių surašyto pranešimo turinį, kitose vietose pateikė įvykio aplinkybių aiškinimosi detalių (pvz., kas atidarė buto (duomenys neskelbtini) duris, ką duris atidaręs asmuo sakė, pokalbio su bute buvusiu vyru esmė, neteisėto elgesio motyvai).

Iš to, kas nurodyta, teismas pritaria liudytojos M. B. parodymų daliai, kad po įvykio jos sutuoktinis jautėsi (galėjo jaustis) sukrėstas, nes nesitikėjo smurtinių veiksmų iš kaimyno. Apie įvykį nukentėjusysis pirmiausia kalbėjosi ne su sutuoktine, o su pareigūnais. Pareigūnai pranešime ir tarnybiniame pranešime gana operatyviai nuo įvykio fiksavo tai, ką įvykio vietoje matė ir/ar girdėjo. Kitaip tariant, tikėtina, kad policijos pareigūnai nefiksavo to, ko nematė ir negirdėjo, nors vėliau procese nebeprisiminė, ką tiksliai sakė kaltinamasis pareigūnui K. R., o pastarasis – kolegai A. A.. Teismo vertinimu, smurtą patyręs žmogus netrukus po įvykio gali padidinti smurtinių veiksmų skaičių, stiprumą, pasekmes, bet, nesant dideliam, dažnai pasikartojančiam tapačiam ar panašiam smurtinių veiksmų skaičiui, pajėgus pakankamai tiksliai nurodyti veiksmų pobūdį ir seką.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą yra įrodyti.

Pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiam vaikui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-93-788/2017).

BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas laikomas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, bet teismas prieina prie išvados, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, jog tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-329/2011, 2K-271-648/2015, 2K-230-697/2017). Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Spręsdami mažareikšmiškumo klausimą nusikaltimų pagal BK 140 straipsnį bylose, teismai atsižvelgia ir į tai, ar nukentėjusiojo elgesys prieš konfliktą buvo adekvatus, ar provokuojantis, įžūlus, į kaltininko ir nukentėjusiojo fizinius ypatumus (amžių, lytį, sudėjimą ir kt.), jėgų santykį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017).

Nukentėjusysis teigė, kad dėl smūgio ant kaktos jam dvi dienas buvo raudona žymė. Tačiau to nepatvirtino jo sutuoktinė liudytoja M. B. ir specialistas. Tokios aplinkybės nenurodė ir įvykio vietoje buvę pareigūnai.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis yra gerokai aukštesnis už kaltinamąjį (b. l. 66-68, 128-130). Kaltinamasis, norėdamas suduoti nukentėjusiajam į kaktos sritį, turėjo aukštai iškelti ranką. Aukštai iškeltos rankos smūgio jėga silpnesnė lyginant su smūgio jėga iš apačios arba pečių lygyje. Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais nukentėjusiojo teiginių, kad smūgis buvo toks stiprus, jog jam net apsvaigo galva. Aptariamu atveju kaltinamasis vizualių sužalojimų nepadarė, tik sukėlė momentinį fizinį skausmą nukentėjusiajam.

Panaudoti smurtiniai veiksmai – sugriebimas ir tampymas už barzdos, sudavimas delnu - laikytini mažiau pavojingais nei įprasta baudžiamosiose bylose pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Konfliktas įvyko po to, kai nukentėjusysis, norėdamas išsiaiškinti dėl triukšmo praėjusią naktį ir neatmestina norėdamas atsilyginti kaimynams tuo pačiu (neleisti miegoti, trukdyti miegą, pažadinti iš miego), ankstyvą šeštadienio rytą – apie 5³⁰ val. – garsiai beldė raktu į buto (duomenys neskelbtini), duris, pažadino bute esančius asmenis. Pamatęs, kad duris atidarė nepažįstamas vyras (kaltinamasis), o ne moteris (kaimynė L. Š.), reikalavo pakviesti pasišnekėti buto šeimininkę. Vadinasi, nukentėjusysis nekorektišku, nemandagiu, piktavališku elgesiu prisidėjo prie to, kaip į beldimą į buto (duomenys neskelbtini) duris dėl menkavertės dingsties (turima omenyje, kad nebuvo visuomenės sveikatai ar gyvybei gresiančio pavojaus) sureagavo tame bute buvęs (miegojęs) kaltinamasis.

Susiklosčius aptartai situacijai, pripažintina, kad kaltinamojo padaryta veika, nors formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, yra mažareikšmė. Kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukiama.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str. 2 d.). R. J. vykdo individualią veiklą, neteistas, kartą už smulkų KET pažeidimą baustas administracine tvarka (b. l. 113-115). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes ir biografinius duomenis apie R. J., baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.

R. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b. l. 138-139, 141-142) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: du kompaktiniai diskai su V. B. parodymų patikrinimo vietoje ir skambučių į BPC įrašais, prisegti vokuose prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.