Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-23394-877/2022, pagal pareiškėjo A. N. Č. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019 pagal ieškovo A. N. Č. patikslintą ieškinį atsakovui P. R. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-274-601/2020, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinėje byloje atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.

18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, aiškinimo ir taikymo klausimą.

19. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

20. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis. Prašymas nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš išvardytų CPK 366 straipsnyje proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šiame prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šiame etape nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų kitame etape – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 46 punktas). Antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

23. Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas negali apskritai vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas patikrina pareiškime nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, tai teismas pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir (ar) įrodymus preliminariai vertina su užbaigtoje byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, atitiktį įstatyme įtvirtintam esmingumo požymiui. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja reali tikimybė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, pakartotinai išnagrinėjus atnaujintą bylą, galėtų turėti teisinę reikšmę bylos išnagrinėjimo rezultatui. Procesą šiuo pagrindu turėtų būti atsisakoma atnaujinti, jei aplinkybė, kurią pareiškėjas nurodo kaip esminę, pagal savo pobūdį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu nustatęs, kad terminas nepraleistas ir kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė atitinka esmingumo kriterijų, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (pareiškėjas) A. N. Č. Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019 savo materialinį reikalavimą dėl 179 553 Eur nuostolių atlyginimo (7000 Eur avanso ir 172 553 Eur negautų pajamų) kildino iš 2016 m. kovo 15 d. šalių (ieškovo A. N. Č. ir atsakovo P. R.) sudarytos preliminarios turto pirkimo pardavimo sutarties, kuria remiantis atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo už 70 000 Eur nupirkti nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą), esantį (duomenys neskelbtini). Pagrindinę minėto turto pirkimo pardavimo sutartį šalys įsipareigoja pasirašyti iki 2016 m. liepos 15 d. Be to, šalys susitarė kad ieškovas pagal atsakovo jam išduotą įgaliojimą iki 2016 m. liepos 15 d. pertvarkys gyvenamąjį namą iš vienbučio į tributį ir šiuos pakeitimus įregistruos VĮ Registrų centre. Už šiuos pertvarkymo darbus ir visų kitų dokumentų sutvarkymą bei įregistravimą ieškovas apmokės iš savo lėšų, kurių padengti iš atsakovo nereikalaus. Minėtos sutarties užtikrinimui ieškovas sumokėjo atsakovui 7000 Eur dydžio avansą, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Be to, šalys 2017 m. gruodžio 5 d. sudarė dar vieną preliminarią turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2017-12-05/1, kuria ieškovas įsipareigojo perimti, o atsakovas įsipareigojo neatlygintinai perduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 53/100 dalis gyvenamojo namo, 53/100 dalis kiemo statinių ir ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pagrindinę sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2018 m. sausio 20 d., tačiau ir ši sutartis nebuvo sudaryta.

25. Civilinę bylą Nr. e2-3108-528/2019 išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas savo sprendime, be kita ko, nurodė, kad <...įvertinus liudytojų V. K., S. M., J. G., J. V. K., S. K., R. M. V. N., A. R., I. P. parodymus, kuriais netikėti iš esmės teismas neturi pagrindo, šalių, jų atstovų paaiškinimus, daroma išvada, jog labiau tikėtina, kad iki 2016 m. liepos 15 d. šalis siejo ne jungtinės veiklos, bet ikisutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovui nesugebėjus įgyvendinti savo idėjos iki 2016 m. liepos 15 d. pertvarkyti vienbutį ginčo namą į tributį, parduoti du viršutinius aukštus kitiems asmenims ir iš tų lėšų atsiskaityti su atsakovu, ieškovas vėliau suderėjo su atsakovu šią idėją įgyvendinti kiek kitaip – ieškovas pertvarko ginčo namą į tributį, organizuoja viršutinių aukštų pardavimą, o už tai gauna pirmąjį ginčo namo aukštą su dalimi žemės sklypo ir kiemo statinių (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 177, 178, 185 straipsniai) (teismo sprendimo 7 psl.). < ...ieškovas nepaneigė, jog pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki 2016 m. liepos 15 d., nes ieškovas neturėjo pakankamai pinigų sutartai kainai už ginčo turtą sumokėti...>. <...Įrodymų, kad sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį atsisakė atsakovas ar tokios sutarties sudarymui buvo kliūtys, už kurias atsakingas atsakovas, byloje nėra, tokių aplinkybių ieškovas nenurodė ir įrodymų tam nepateikė. Kadangi 2016 m. kovo 15 d. preliminarioji sutartis pasibaigė, iki sutarto termino nesudarius pagrindinės sutarties dėl ieškovo atsisakymo ją sudaryti, tai konstatuojama, jog ieškovas neturi teisės reikalauti, o atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovui sumokėtą 7 000,00 Eur avansą, kuris laikomas šalių sutartomis netesybomis baudos forma...>. <...Ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 172 553,00 Eur negautas pajamas taip pat laikomas teisiškai nepagrįstu. Pasibaigus 2016 m. liepos 15 d. šalių sudarytai 2016 m. kovo 15 d. preliminariajai sutarčiai, tik turto savininkas (atsakovas) turėjo teisę spręsti kam ir už kiek perleisti turtą ar jo neperleisti, nes ieškovas jokių teisių į ginčo turtą neįgijo...>. <... 2017 m. gruodžio 5 d. šalys buvo sudarę dar vieną rašytinę sutartį – preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2017-12-02/1, kurioje numatyta, jog ieškovas įsipareigoja perimti, o atsakovas įsipareigoja neatlygintinai perduoti jam privačios nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą – 53/100 dalis ginčo namo, 53/100 dalis kiemo statinių ir ½ dalį žemės sklypo. Pagrindinę sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2018 m. sausio 20 d., o už sutarties nevykdymą jokios sankcijos nenumatytos. Šios preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties turinys teisine prasme ydingas, nes pardavėjas šiuo atveju įsipareigoja ne parduoti, bet nemokamai atiduoti vertingą turtą, o pirkėjas įsipareigoja tą turtą perimti, nieko už jį nemokėdamas, todėl sutartis neatitinka pirkimo– pardavimo preliminariosios sutarties sampratos (CK 6.165, 6.305 straipsniai)...> (teismo sprendimo 8 psl.). <...Tai, kad ginčo namas nebuvo pertvarkytas į atskirus turto objektus matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, nes ginčo turtas, taip pat ir ginčo namas atsakovui ir kitoms namo savininkėms priklauso dalinės nuosavybės teisėmis. Aplinkybes, kad ginčo namo antrame aukšte nebuvo pastatytas dujinis katilas, išvedžiota ir pajungta šildymo sistema, išvedžiotas ir pajungtas karšto ir šalto vandens tiekimas, o trečiame aukšte nebuvo įvestos komunikacijos – dujų, vandentiekio ir elektros įvadai su atskirais apskaitos prietaisais, komunikacijos nebuvo priduotos eksploatacijai, neatlikti mansardinės patalpos kadastriniai matavimai, mansardinės patalpos neprijungtos prie kitų gyvenamųjų patalpų, patvirtina 2018 m. kovo 20 d. atsakovo sudaryta preliminarioji sutartis su pirkėja S. M. ir 2017 m. spalio 20 d. pirkėjos V. K. sudaryta preliminarioji sutartis su E. A., kuris buvo ieškovo surastas investuotojas, su kuriuo 2017 m. gegužės 24 d. atsakovas buvo pasirašęs preliminariąją sutartį (notarinio registro Nr. 5470) ir ja įsipareigojęs įrengti atskirus įėjimus iš lauko pusės su atskirais laiptais, turėklais, atskiromis lauko durimis, stogeliais virš durų, laiptinės uždengimu mediena į antrojo aukšto patalpas ir pastogės patalpas, išgriauti vidinius laiptus tarp pirmojo ir antrojo aukštų ir pastogės patalpų bei padaryti kapitalinius tų patalpų atskyrimo darbus, įvesti į antro aukšto ir pastogės patalpas dujų, vandentiekio, elektros ir kanalizacijos įvadus su atskirais apskaitos prietaisais ir priduoti juos eksploatacijai, sutvarkyti aikštelę prie namo laiptinės...>.

26. Šios nutarties 25 punkte aptartos faktinės teismo sprendimo išvados teikia pagrindo išvadai, kad priimdamas sprendimą ir atmesdamas ieškovo ieškinį teismas vadovavosi teisiniais argumentais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis (sutartimis, šalių paaiškinimais, registro duomenimis), kurių vertinimas nėra įstatymo nustatyta tvarka paneigtas. Todėl byloje apklaustų liudytojų (tame skaičiuje ir tų liudytojų, kurių paaiškinimus pareiškėjas laiko melagingais) paaiškinimai negalėtų būti vertinami kaip esminiai, kurie turėtų reikšmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinei kvalifikacijai.

28. Antra, teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad liudytojų V. N., A. R. ir S. M. paaiškinimai civilinėje byloje buvo melagingi. Pažymėtina, kad žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai turi būti įvertinti baudžiamojo proceso tvarka ir dėl to turi būti priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-432-241/2021). Nagrinėjamu atveju duomenų apie įstatymo nustatyta tvarka konstatuotus melagingus V. N., A. R. ir S. M. paaiškinimus, duotus civilinėje ar baudžiamojoje bylose, nebuvo pateikta.

29. Trečia, pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose (pareiškime dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde) nepateikia minėtų liudytojų paaiškinimų, duotų civilinėje ir baudžiamojoje bylose, analizės ir nenurodo, kurie iš liudytojų paaiškinimų yra melagingi ir kokią jie turi reikšmę kitų civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ištirtų įrodymų įrodomajai vertei, o tuo pačiu ir galutiniam teismo procesinio sprendimo rezultatui.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja nė viena iš sąlygų, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, kad egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

31. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino minėtų liudytojų teiktų paaiškinimų civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-917/2021 esmės, kadangi tokio vertinimo visų pirma nepateikė pats apeliantas (nutarties 29 punktas), o teismo skundžiamojoje nutartyje yra pateiktas preliminarus visų aplinkybių vertinimas, kuris leido pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo pripažinti nepagrįstu.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prašymą atnaujinti procesą, atitikties būtinų proceso atnaujinimo kriterijų visumai, todėl jo prašymą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė pagrįstai, panaikinti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.