- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- 1-210-917/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29352-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- S. M., P. R.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), susituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, ir
P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta, našlys, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, BK 207 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M., veikdama bendrininkų grupe kartu su P. R., siekdama apgaule gauti 42.000,00 Eur kreditą turto, t. y. 1/4 dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini); 29/115 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), pirkimui, norėdama įvykdyti AB „Šiaulių bankas“ (į. k. 112025254) reikalavimą pateikti dokumentus, patvirtinančius perkamo turto kainos ir suteikiamo kredito skirtumo (ne mažesnio nei 30 procentų pirkimo kainos) sumokėjimą savo nuosavomis lėšomis, 2018 m. kovo 20 d., Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), su turto pardavėju P. R. sudarė turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri patvirtinta Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta turto pirkimo - pardavimo kaina yra 57.000,00 Eur, kurioje nurodytų duomenų teisingumą patvirtino įrašydama savo vardą, pavardę ir pasirašydama savo parašu ir kurioje jai žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 57 000,- Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius) eurų, iš kurių 15 000,- Eur (penkiolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma nebuvo perduota pardavėjui P. R., 2018 m. balandžio 6 d. vykdydama AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą, klientų aptarnavimo centre, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, AB „Šiaulių bankas“ darbuotojui pateikė šią suklastotą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, taip pat, 2018 m. balandžio 6 d. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), su turto pardavėju P. R. sudarė susitarimą pakeisti sutartį, kuris patvirtintas Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta turto pirkimo - pardavimo kaina yra 60.000,00 Eur, kuriame nurodytų duomenų teisingumą patvirtino įrašydama savo vardą, pavardę ir pasirašydama savo parašu ir kuriame Jums žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 60 000,- Eur (šešiasdešimt tūkstančių) eurų, iš kurių 18 000,- Eur (aštuoniolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma nebuvo perduota pardavėjui P. R., 2018 m. balandžio 6 d., vykdydama AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą, klientų aptarnavimo centre adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, AB „Šiaulių bankas“ darbuotojui pateikė šį suklastotą susitarimą pakeisti sutartį, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, po ko, 2018 m. balandžio 11 d., AB „Šiaulių bankas“ jai suteikė 42.000,00 Eur dydžio kreditą, kuris 2018 m. balandžio 19 d. buvo išmokėtas pervedant lėšas į turto pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą P. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu S. M. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, panaudodama žinomai suklastotus dokumentus, suklaidino banką AB „Šiaulių bankas“ ir gavo 42.000,00 Eur kreditą.
P. R., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. M., siekdamas už parduodamą turtą, t. y. 1/4 dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini); 29/115 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), gauti 42.000,00 Eur, kuriuos jam turėjo išmokėti AB „Šiaulių bankas“ (į. k. 112025254), suteikęs pirkėjai S. M. kreditą turto pirkimui, 2018 m. kovo 20 d., Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), su turto pirkėja S. M. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri patvirtinta Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta turto pirkimo - pardavimo kaina yra 57.000,00 Eur, kurioje nurodytų duomenų teisingumą P. R. patvirtino įrašydamas savo vardą, pavardę ir pasirašydamas savo parašu bei šalia grafos „Pinigus 15 000,- Eur gavau“ įrašydamas savo vardą pavardę ir pasirašydamas savo parašu ir kurioje jam žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies turto kainos sumokėjimą jam grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 57 000,- Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius) eurų, iš kurių 15 000,- Eur (penkiolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma jam nebuvo perduota, taip pat, 2018 m. balandžio 6 d., Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, su turto pirkėja S. M. sudarė susitarimą pakeisti sutartį, kuris patvirtintas Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta turto pirkimo - pardavimo kaina yra 60.000,00 Eur, kuriame nurodytų duomenų teisingumą P. R. patvirtino įrašydamas savo vardą, pavardę ir pasirašydamas savo parašu bei šalia grafos „Pinigus 18 000,- Eur gavau“ įrašydamas savo vardą pavardę ir pasirašydamas savo parašu ir kuriame jam žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 60 000,- Eur (šešiasdešimt tūkstančių) eurų, iš kurių 18 000,- Eur (aštuoniolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma jam nebuvo perduota, po ko, S. M. pateikus žinomai suklastotus dokumentus AB „Šiaulių bankas“, 2018 m. balandžio 11 d., jai buvo suteiktas 42.000,00 Eur dydžio kreditas, kuris 2018 m. balandžio 19 d. buvo išmokėtas pervedant lėšas į turto pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą P. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu P. R. suklastojo tikrus dokumentus, kurie jam žinomai buvo panaudoti suklaidinant kredito įstaigą, t. y. apgaule gaunant kreditą iš AB „Šiaulių bankas“.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamoji S. M. teisiamojo posėdžio metu kalta dėl dokumentų klastojimo prisipažino iš dalies, dėl kreditinio klastojimo kaltės nepripažino. Kaltinamoji parodė, kad, ieškodama įsigyti būstą skelbimų portale, rado skelbimą, kad yra parduodamas būstas Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini). Vyko su vyru apsižiūrėti, tuo metu taip pat susitiko su brokeriais, kurie aprodė būstą. Brokeriai – A. ir V., su jais visada kontaktavo dėl visų sąlygų, dėl visko. Buvo apgalvota, kad viskas tinka, todėl vėl buvo susitikta su brokeriais dėl kitų sąlygų ir pasiaiškinti koks procesas. Buvo pasirašyta sutartis, kad jiems iki kažkurios dienos įsipareigoja padaryti apdailą iki pardavimo. Viskas, visos sąlygos buvo derinamos su brokeriais, su kurias ji jas pasirašydavo. Jau kai vyko procesas, buvo sumokėta E. 3 000 Eur, 2 000 Eur įforminti pas brokerius, kad patvirtinti, kad būstas perkamas ir kad būtų išimti skelbimai iš portalų. Tada sudaryta sutartis, jog įsipareigoma atilikti visus darbus. Buvo numatyta data, kuomet jie galės pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl pinigų ėjo į bankus, kad gauti kreditą. Notarinėje atvykus pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, buvo informuota, kad pagal pasirašytą sutartį, turėjo būti atlikti darbai pagal antrą sutartį. Iki lapkričio mėnesio darbai nebuvo atlikti. Notarinėje 2018 m. kovo 20 d. buvo informuota, kad nebuvo atlikti darbai ir, kad nebūtų apgauta, pasiūlė sudaryti preliminarią sutartį dėl įsipareigojimo atlikti visus darbus. Jeigu būtų sumokėjusi pinigus, nebūtų sulaukusi atliktų darbų. Kai buvo pati pradžia, apie sumą buvo kalbėta su brokeriais, kad sumokama 2 000 Eur avansas ir notarinėje reiks sumokėti 55 000 Eur + 10 000 Eur už atliktus darbus, bet pasėkoje vėliausiai buvo nusiderėta iki 60 000 Eur. Notarinėje sutartyje buvo parašyta 57 000 Eur. Pamačius šį neatitikimą, pasakė, kad reikia keisti sutartį, sakė paruoš kitą sutartį, todėl galima pasirašyti, ir bus galima pasirašyti priedą vėliau. Viską laiką buvo kalba su brokeriais V. ir A.. Preliminarioje sutartyje sumos 57 000 Eur neatitiko, nes turėjo būti 60 000 Eur. 3 000 Eur buvo paduoti grynais E., 2 000 Eur brokeriams ir 40 000 Eur banko ir 13 000 Eur P. R.. Sutarties dalį – 15 000 Eur gavo P. R.. Tai yra 2 000 Eur avansas brokeriui, o po to 13 000 Eur bus paduoti atlikus darbus. Bet pati suma nebuvo paduota P. R.. Kai pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, laukė kol bus paruoštas priedas prie pagrindinės sutarties, kad būtų galima eiti į banką. Bankas dėl kredito suteikimo pagal dokumentus svarsto kada pervedami pinigai pardavėjui. Pagal sutartį iki liepos 31 d. turėjo būti atlikti vidaus apdailos darbai, bet nieko nesulaukė. Po liepos 31 d. pradėjo remontus darytis patys. Notarinėje sutarties pasirašyme P. R. dalyvavo. Ta sąlyga – 57 000 Eur nebuvo teisinga ir 15 000 Eur P. R. neperdavė. Preliminarią sutartį pasirašė prieš pasirašant sutartį notarinėje. Matė, kad skaičiai neteisingi, bet kadangi pirmą kartą pirko būstą, patirties neturi, brokeriai pasakė, kad galimas šalių susitarimas, kur jie įsipareigoja atlikti visus darbus, atrodė, kad jokių įtartinų ar blogų kėslų nebuvo. Tiesiog pasirašė, kad jos neapgautų, nes jei būtų sumokėjus pagal faktą, nors nebuvo taip kaip turėjo būti, tai būtų apgauta ir nebūtų sulaukus darbų, būtų mokėjusi paskolą ir negyventų bute. Preliminari sutartis nebuvo tvirtina notariškai ir nebuvo registruota registrų centre. Preliminari sutartis buvo pateikta brokerių, kurią ji su P. R. pasirašė. Joje buvo numatyti dujotiekio, vandentiekio, elektros ir kiti apdailos darbai, mansardos įteisinimas registrų centre. Sutartis sudaryta buvo anksčiau, kai buvo mokėtas avansas dėl darbų atlikimo, kad jie įsipareigoja. Kai sumokėjo avansą, darbai nebuvo atlikti, nei santechnika, niekas nebuvo paruošta, o jie su ta sutartimi įsipareigojo, kad iki pasirašymo bus tie darbai atlikti ir dėl darbuotojo kaltės nukėlė iki liepos 31 d. įsipareigojant atlikti visus darbus. Sutartį surašė brokeriai. Preliminarioje pasirašė savininkas. Paskui pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Pilnos sumos būstui neturėjo, todėl kreipėsi į banką. Derybos vyko su Šiaulių banku. Šį banką pasirinko, nes jų sąlygos buvo palankiausios ir dėl palūkanų. Banke pasakė, kad 30 proc. įsinešti savo ir jie 70 proc. suteikia paskolą. Pirminė preliminari sutartis buvo keista. Nes buvo pasirašyta, jog nustatyta, kad būstas bus paruoštas, ir jie buvo įsipareigoję, kad iki tos dienos viską padarys ir galės tada forminti. Tačiau jie nieko nebuvo padarę, todėl pasirašė kitą sutartį. Antroje sutartyje, kas buvo nurodyta, neatsimena. Antra notarinė sutartis 2018 m. balandžio 6 d. su priedais, ir vėliau galutinė buvo pasirašyta. Bankui dėl kredito pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, darbo sutartis, algalapius, asmens duomenis. Bankas reikalavo ir pirkimo-pardavimo notarinės sutarties. Ji tokį dokumentą ir pateikė, to pasėkoje ir gavo pageidaujamo dydžio kreditą, kiek galėjo išmokėti tiek ir gavo. Bankas sutartį išpildė. Pinigai buvo pervesti į sąskaitą, gavo 42 000 Eur. Kai kovo 20 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir klaidingai buvo nuodyti duomenys – kaina, tos sutarties į banką nenešė. Į banką nešė, kai buvo paruoštas priedas ir kai buvo pataisyta suma. Pateikė kovo 20 d., nes laukė kol bus parašytas priedas, ir, atsiėmus priedą notarinėje, ėjo su dokumentais į banką. Preliminari sutartis nebuvo minima sutartyse. Preliminari sutartis nebuvo priklausanti, nes buvo banko skaičiavimai. Pirmoje buvo parašyta 57 000 Eur, o Šiaulių banko kreditas 42 000 Eur ir pateikus, kaip iš tiesų turėjo būti – 60 000 Eur, tai suma kredito išliko ta pati 42 000 Eur. Su P. R. nekalbėjo dėl kainos, nes viskas buvo derinama su brokeriais. Su brokeriais sutarė už 60 000 Eur su įsipareigojimais. Jie sumokėjo 3 000 E. E., kurio nematė, nes su juo bendravo tik vyras ir jo vaidmens nežino, 2 000 Eur užstatą brokeriams ir likutis 13 000 Eur paduoti P. R.. Banko kreditas 42 000 Eur, jų bendra suma 18 000 Eur. Jis buvo įrašytas kaip dalininkas ar savininkas. Iš viso buvo keturios sutartys, viena sutartis lapkritį, kita pas brokerius preliminari, buto įsigijimo kovo 20 d. sutartis, kur buvo nurodyta 60 000 Eur, balandžio mėnesį sutartis pirkimo-pardavimo sutarties priedas, pakeitimas. 57 000 Eur keitė į 60 000 Eur, nes norėjo, kad visi pinigai atsispindėtų sutartyje, kad ateityje nebūtų problemų, kad būtų reali kaina, kur tie pinigai sumokėti. Tie 3 000 Eur dingo, siejant ne su ta suma, kur įžvelgiama prokuratūros. Kai įsigijo butą balandžio mėnesį, buvo sienos, tik grindinis šildymas ir užlietos grindys. Tame bute sumokėjo visiems meistrams, kurie bandė kažką daryti, sumokėjo skolas, dujotiekiui, darbininkui. Bute buvo katilas tik dėl vaizdo, kviestas meistras, už darbus – prijungimą, išvedžiojimą, vonios vandentiekio sutvarkymą, elektros instaliaciją, apdailą reikėjo mokėti, nes niekas nebuvo padaryta. Šitie darbai kainavo 13 000 Eur, už kuriuos turėjo sumokėti P. R.. Šiuo metu butas tinkamas gyventi, ir šiuo metu ji gyvena bute. Kaip surašyta kaltinamajame akte, taip nebuvo, nes laukė kol bus paruoštas priedas ir tik po to ėjo į banką. Su P. R. jokių kontaktų neturėjo. Šiuo metu paskolą moka pagal susitarimą, pradelsimų nėra. P. R. nežinojo apie paskolą. Pirkimą derino su V. N. ir A. R., jie žinojo apie jos planuojamą paskolą tai žinojo ir A. Č.. A. Č. žinojo, kad ji eis į notarinę, bet apie kreditą A. Č. nežinojo. Su A. Č. buvo susitikusi du kartus, kai važiavo į ESO dėl sutarčių ir antrą kartą susitiko, kai liepė pasirašyti dėl antro aukšto ir jai dėl kabelio įvedimo. Telefonu jai jis skambindavo ir terorizuodavo, kad ji nepasirašytų pirkimo-pardavimo sutarties su P. R., po to ji neatsiliepdavo. Jis sakė, kad jeigu ji pasirašys, tai ji nukentės. Jis grasino, kad susidoros, skambinėjo ir jos vyrui, kad su ja susidoros, sakė „jūs palaukite, kas jūsų laukia“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus baudžiamosios bylos 3 tome b. l. 79-80 esančią avansinę 2017 m. lapkričio 20 d. sutartį, pasirašytą S. M. ir pirkėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. N. ir A. R. kaip pardavėjo, kaltinamoji S. M. parodė, kad, kai pasirašė šią sutartį, tai nežinojo kas yra turto savininkas. Brokerių darbas – parduoti objektą. Kai nusprendė pirkti, tai buvo pasirašyta sutartis, apie savininką nebuvo kalbėta. Tie 2 000 Eur buvo atiduoti brokeriams V. N. ir A. R.. Sutarties 2.7. punkte nurodyti darbai nebuvo atlikti.
Teismui pagarsinus baudžiamosios bylos 3 tome b. l. 75-76 esančią preliminarią 2018 m. kovo 20 d. sutartį, pasirašytą P. R. ir S. M., kaltinamoji S. M. parodė, kad kovo 20 d. buvo pasirašytos dvi sutartys. Tą kart ji P. R. matė du kartus, abu kartus notarinėje. Pirmą kartą, kai buvo pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis ir prieš pasirašant preliminarią sutartį, kuri galiojo iki liepos 31 d. Pirma 2018 m. kovo 20 d. sutartis buvo su neatitikimais, apie tai buvo pranešta, bet ją pasirašė, nes sakė, kad paruoš priedą, kurio reiks palaukti ir po to viską nusinešti į banką. Ji norėjo, kad pinigai atsispindėtų, todėl ir sutiko palaukti. Tame nieko blogo neįžvelgė. Tą pačią dieną viskas buvo nunešta į banką. Sutarties pasirašymo projektą organizavo brokeriai. Notarinėje buvo A. R., P. R., jo antroji pusė ir V. N.. O antrą kartą, mano, kad buvo tik A.. Pasirašant notarišką sutartį, notaras teiravosi apie pinigų perdavimą P. R., ji atsakiusi, kad sumokėta. Pačiam notarui nekilo abejonių dėl sutarties pasirašymo aplinkybių. P. R. neturėjo pretenzijų pasirašant sutartį. Tarpusavyje su P. R. nekalbėjo, gal tik dėl preliminarios sutarties. Dėl darbų atlikimo su P. R. nebuvo kalbos, nors darbus turėjo atlikti pagal sutartį P. R.. Su A. N. Č. važiavo į ESO, nes prieš tai buvo važiuota prieš pasirašant sutartį. Jai dėl elektros buvo nurodytas žmogus ir jo telefono numeris, tai ir buvo A. N. Č., jo kontaktai jai buvo atsiųsti žinute, kad susitarti dėl elektros, tą žinutę atsiuntė arba A., arba V.. Kai apžiūrėjo butą, jame nebuvo galima gyventi. Kai pas notarą patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, tada irgi dar nebuvo galima gyventi. 2018 m. balandžio 6 d., kai pasirašė notarinę sutartį, irgi nebuvo galima gyventi, nes butas buvo plikas, be jokių atliktų darbų. Kai buvo imtas kreditas, banke apie savininką nereikėjo duomenų. Banko darbuotoja susakė kokius atnešti dokumentus. Turto vertinimo bankui gal nereikėjo, negali pasakyti. Bankas nereiškė turtinių pretenzijų dėl išduotos paskolos. P. R. neįsipareigojo jai asmeniškai atlikti darbus, jai įsipareigojo A. N. Č., kaip sakė – darbų vykdytojas. A. N. Č. sakė, kad elektrą derins, todėl ji taip ir suprato, kad jis darys visus šiuos darbus. Kai jau buvo pirkimo-pardavimo sutartis, bankas davė kreditą, buvo P. R. pervesti pinigai, tai jau buvo nesvarbu, kas atliks darbus, tik buvo svarbu, kad atliktų iki liepos 31 d. ir būtų parengta gyvenimui. Iš P. R. nieko nesitikėjo, nes jo nebuvo mačiusi, jai tik buvo atsiųsti A. Č. kontaktai, o vėliau buvo pasakyta, kad darbai neatlikti dėl A. Č. kaltės, taip pasakė brokeriai. Sutarčių sąlygų su P. R. nederino, su juo nekontaktavo ir nežino situacijos su juo. Nuosekliai – buvo 2017 m. lapkričio 20 d. avansinė sutartis, iki 2018 m. vasario 1 d. atlikti numatyti darbai, po to kovo 20 d. pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis ir ji tapo savininke. Dėl darbų atlikimo aplinkybių nežinojo. Dėl įgaliojimo išdavimo niekas į ją nesikreipė. 2018 m. balandžio 6 d. buvo pasirašyta papildoma sutartis ir tie darbai buvo palikti, laukė kol kažkas atliks, ji jokių raginimų, veiksmų nesiėmė. Su V. N. ir A. R. po notarinės sutarties pasirašymo gal ryšių jau nepalaikė, neatsimena, nebent vyras gal klausė dėl kokių darbų. Su V. N. ir A. R. kalbant, jai nebuvo žinoma apie P. R. pasirašytas sutartis tarp jų.
Teismui uždavus klausimus, remiantis baudžiamosios bylos 1 tome b. l. 13-27 esančiomis notariškai patvirtintomis 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. sutartimis, kur 2018 m. kovo 20 d. sutartyje nurodoma, kad daikto savininkas P. R., sudaryta preliminarioji sutartis su E. A., kaltinamoji S. M. paaiškino, kad nesidomėjo kas tai per asmuo E. A.. Sutartis skaitė, bet neskaitė pažodžiui, neskaitė matavimų, pačius pirmus lapus skaitė. Nebuvo taip, kad kiekvieną puslapį būtų skaičiusi. Perskaitė kur buvo sumos, vardas pavardės, ką perka. Pirkimo-pardavimo 2018 m. kovo 20 d. sutarties 7 lape nurodyta, kad pagrindas 2018 m. vasario 28 d. AB Šiaulių banko pažyma, kokia tai pažyma, nežino. Eidama į notarinę ar nešėsi tokią banko pažymą, neatsimena. O V. N. ir A. R. ar prašė kažkokių duomenų apie kredito gavimą, neatsimena, bet gal ir prašė. Šiaulių bankas nesiūlė turto vertintojų. Bankui nesakė per kokią NT agentūrą ketina įsigyti būstą. Notaras ar rinko duomenis sutarčiai pasirašyti, nežino. Aplinkybių dėl banko paskolos su A. N. Č. neaptarė, kartu į banką jis nėjo. Nuėjus į banką, bankas pateikia pasiūlymą, koks būna įnašas ir kokia įvertinimo suma, ir kai įvyksta, pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, tada vykstama į banką.
Kaltinamasis P. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis turėjo savo turto (duomenys neskelbtini) ir jį valdė visą laiką, nesiruošė parduoti, tačiau galvojo kraustytis gyventi į (duomenys neskelbtini). 2016 m. pas jį atvažiavo A. Č. ir prašė jam parduoti. Tuo laiku jis (A. Č.) dirbo taksistu. Sūnus A. Č. pasakė, kad tėvas (P. R.) ruošiasi kraustytis ir prašė jam parduoti. Nelabai norėjo parduoti, bet jis prašė, pasiūlė 70 000 Eur, tuomet pagalvojo, kad tie pinigai pravers. Žinojo, kad tas namas dar daugiau kainuoja, bet dabar turės pinigų geresniam gyvenimui. Jie padarė sutartį. A. Č. planavo padaryti tris butus. A. Č. turėjo įvesti komunikacijas, pastatyti laiptinę ir atskirti butus, bet jo fantazijos tokios ir liko. Tada jis negalėjo nupirkti už 70 000 Eur. Kalbėjo, kad du butus pardavęs gaus 110 000 Eur, o pirmas aukštas bus jam už darbus. Pats (P. R.) nedėjo skelbimo dėl pardavimo, pats nesikreipė dėl pardavimo į brokerius V. N. ir A. R.. Jiedu sutarė, kad viską padarys jis (A. Č.) už savo lėšas, bet jis tų darbų neatliko. Jis surasdavo pirkėjus, atvesdavo kai niekas nepadaryta. Vienas žmogus buvo sumokėjęs avansą. Avansą jis (P. R.) grąžino, nes nebuvo jokie darbai padaryti. Po to buvo suradęs brokerius. Jis pinigų neturėjo, bet surado E. A., kad jis perka tą namą ir sumoka 8 000 Eur avanso. Ir jam (A. Č.) buvo duota, kad suremontuotų, bet jis ne kažin ką padarė taip ir liko nepadaryta. Jis (P. R.) sakė, kad palėpė nepriduota, bet jis buvo atsivedęs tris klientus, ėjo į palėpę. Sakė A., kad palėpė neprijungta, bet jeigu reikia, nes yra pažyma, ji bus priduota. Jis taip pat buvo atvažiavęs pas jį į sodą, sakė reikia sumokėti statybininkams pinigus. Jis (P. R.) davė, nes pagal sutartį parašyta, kad visi pinigai buvo investuojami į namo rekonstrukciją ir jam (A. Č.) pinigus atidavinėjo, sakė kad reikia pinigų, trūksta dujotiekiui, atvažiuoja E., reikia pasirašyti sutartį. E. iš kart jam 1400 Eur į rankas padavė. Po to reikalavo atiduoti butą, bet jis (P. R.) sakęs, kad jam buto neperrašys, nes S. M. nėra elektros kabelio ir nieko nėra. Jis ( P. R.) pirko elektros spintą iš savo lėšų, įvedė kabelius, kurie netiko. Gruodį surado pirkėją. A. Č. buvo pažadėjęs, kad viską padarys iki galo. Po to su V. N. ir V. K. pardavė butą. Jis (P. R.) padarė sutartį su V. K. už 54 000 Eur, bet jam davė tik 12 000 Eur, o kitus A. Č. žadėjo atiduoti, kai parduos trečią aukštą. Po to surado S. M., atnešė pažymą ir žinojo, kad nemokės avanso, tai atnešė prikimo-pardavimo sutartį ir jis įsipareigojo, kad jeigu S. M. nesumoka pinigų, tai jis pats finansuoja ir grąžina jam (P. R.) pinigus, tai nieko blogo negalvodamas, pasirašė preliminarią ir pirkimo-pardavimo sutartį, nes galvojo, kad jeigu S. jam (P. R.) nesumokės, tai jam sumokės A. Č.. Tačiau A. Č. jį apgavo, apgavo ir pirkėją K., nes nebuvo padaręs jokių įvadų. Jis (P. R.) turėjo sumokėti nuostolius ir V. K., ir už elektros įvedimus, sumokėjo virš 2 000 Eur. V. K. sumokėjo, nes atnešė dokumentą iš elektros tinklų, kad kol nebus sumokėta, tai negalės įsivesti dujų ir elektros. Su ja sutarė, kad jis jai duoda grynais, o ji sumoka kortele, yra dokumentai, kad sumokėta. Dėl patalpų pardavimų su S. M. nekalbėjo, tai turėjo daryti A. Č.. A. Č. pasitikėjo, nes pats jis sąžiningas žmogus ir negalvojo, kad jį gali apgauti. Tuo metu A. R. ir V. N. neatsimena, gal ir buvo pristatyti. Patį primą kartą kai atvyko gal ir buvo pasakyta, kad jie brokeriai ir pardavinės. Nes A. turėjo vieną brokerį, o po to rado kitą. Jis (P. R.) parodė, kur kambariai. Viską pasakojo A., nes ten buvo jo fantazijos. Dabar A. R. ir V. N. pažįsta, nes jie bendrauja. Jie visą laiką būdavo visi kartu. Pirmą kartą kada pamatė brokerius, gerai neprisimena. A. Č. sakė, kad brokeriai užsiminės ir pardavinės, o A. Č. įrenginės. Brokeriai surado pirkėjus, o A. Č. savo pažadų ir sutarčių neįvykdė. S. M. pirmą kartą matė 2018 m. kovo 20 d. notarinėj, kai su ja pasirašė sutartį, nes ji buvo trečio aukšto pirkėja. Buvo dar A. R. ir V. N.. Notarui kas teikė sutarties projektą, nežino. A. Č. jeigu derino su brokeriais, tai jie ir turėjo tai daryti. Apie S. M., kaip įsigis patalpas, nieko nežinojo. Tik notarinėje sužinojo, kad ji pirks per banką. Notarinėje sutarties neskaitė, nes pasitikėjo A. Č., kad jis padarys. A. Č. pasirašant nebuvo. A. R. ir V. N. pasitikėjo. Pasirašant sutartį, matė, kad yra jo įsipareigojimas atlikti darbus, tačiau tai turėjo atlikti A. Č.. Jeigu jis būtų padaręs darbus, tai jis būtų gavęs pirmą aukštą. S. M. matė tik du kartus, galvojo, kad pinigus atiduos A,. Nurodė, kad gavo 15 000 Eur į rankas, o pasirašė, nes turėjo pirkimo-pardavimo sutartį, kad jeigu A. Č. neįvykdo darbų, tai jis sumoka 15 000 Eur. Jokio skirtumo jam, iš kurio gauti grynus pinigus, nebuvo. Kai pasirašinėjo pas notarą, notaras klausė apie pinigus, pasakęs, kad gavo, nes pasitikėjo ir tikėjosi, kad A. jam grąžins. Kad neįvykdyti įsipareigojimai, į policiją nesikreipė. Jis (P. R.) pats savo jėgomis 2017 m. atlikinėjo darbus – darė perdangas, įstatė duris. Apie 2017 m. lapkričio 20 d. avansinę sutartį (3 t. b. l. 79-80) ar avansinį mokėjimą tarp NT agentūros ir S. M., nieko nežinojo. Pats jokios sutarties su NT agentūra nesudarė. Taip pat nesudarė jokio įgaliojimo, kad kas galėtų veikti jo vardu. Dėl paskolos S. M. jis į jokį banką nesikreipė, nes nebuvo jokios reikšmės ar gaus pinigus grynais, ar per banką. Ar S. M. turėjo konkurentų, nežino, bet žmonės ėjo. Pradžioje vedžiojo A. Č., paskui brokeriai, nes buvo duoti raktai. Kaip buvo nustatyta patalpų kaina S. M., nežino. Tikriausiai patalpų kainą nustatė A. Č., su juo nebuvo derinama. Kainą sužinojo tik notarinėje, nes girdėjo kai S. M. sakė pastabas notarinėje dėl kainos, tada sakė ateiti kitą dieną. Notarui pats jokių pažymų neteikė ir kitų asmenų to daryti neprašė. Jeigu S. M. nebūtų pirkusi su paskola, tai būtų kitas nusipirkęs. Nieko su S. M. nesitarė, jokios pažinties su ja nebuvo. Girdėjo, kai sakė, kad S. M. davė brokeriams 2 000 Eur, apie tai sužinojo tik civilinės bylos nagrinėjimo metu. Brokeriai jam to nesakė. Notarinę sutartį pasirašė, nes A. žadėjo jam grąžinti ir padaryti visus darbus, ir tada S. M. grąžins jam 15 000 Eur. Jeigu A, nebūtų prižadėjęs, tai nebūtų pasirašęs. A. pažadėjo ir prieš pasirašant sutartį, atvyko į namus ir atnešė pirkimo-pardavimo pažymą, kad jis grąžins 15 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikus kaltinamajam P. R. susipažinimui, baudžiamosios bylos 3 tome b. l. 77 esantį A. Č. prašymą, kaltinamasis P. R. parodė, kad šį prašymą turėjo. Šią pažymą A. Č. parašė firma. Pasirašė pas notarą, nes prieš tai buvo pasirašęs su A. N. Č.. S. M. nežinojo nieko, apie ją žinojo jis ir A,, kad jis (P. R.) turėtų garantą, kad su S. M. pasirašyti, kitu atveju nebūtų pasirašęs. Buvo civilinė byla, kai A. Č. padavė jį į teismą, kad jis kompensuotų 179 000 Eur.
Teismui, pateikus susipažinimui laikinai prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos prijungtą civilinę bylą Nr. e2-3108-528/2019, kurioje ieškovas A. N. Č., atsakovas P. R., kaltinamasis P. R. paaiškino, kad kai vyko 2018 m. kovo 20 d. sutarties pasirašymas notarinėje, buvo preliminari sutartis ir tuo pačiu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Preliminarioje sutartyje nurodyta, kad jis turi įsipareigojimus atlikti darbus, kuriuos jam turėjo padaryti A. Č.. Kadangi turėjo pažymą, tai žinodamas, kad jam sumokės tuos pinigus, nesvarbu, kad jeigu jis neįvykdo tų įsipareigojimų, jis vis tiek jam sumoka, todėl ramia sąžine pasirašė tuos dokumentus. S. M., skaitydama sutartį, pamatė netikslumų ir pasakė sekretorei, tada jam pasakė, kad reikia pasirašyti dabar, tada jie kitam kartui paruoš kitą sutartį. Pirmoje sutartyje buvo nurodyta 57 000 Eur, o faktiškai S. M. pirko už 60 000 Eur. Jis (P. R.) pardavė už 57 000 Eur, o turėjo būti parduotas už 60 000 Eur. Pats jis turto nepardavinėjo, pardavinėjo A, su brokeriais, bet turtas jo, todėl sutartį pasirašė jis. Kas be jo žinios nustatė kainą, nežino, prieš pasirašydamas sutartį, poziciją dėl kainos neišsakė, nes ji buvo tinkama. 2018 m. balandžio 6 d. jis pasirašė patikslinimą, nes notarinėje sužinojo, kad S. M. ima paskolą, ir jai reikia, kad būtų 60 000 Eur, kad gautų paskolą. Taip pat pasirašė ir todėl, kad A. Č. jam buvo įsipareigojęs sumokėti 15 000 Eur. A. Č. notarinėje nedalyvavo. Jis negalėjo matyti ar jam perdavė pinigus. A. Č. jam (P. R.) pinigų neperdavė. Dėl nekilnojamo turto pardavimo už jį sprendė A. Č., nes buvo sutarta, kad jis parduoda 2 ir 3 aukštus, o jam neatlygintinai jis (P. R.) perrašys pirmą aukštą. Dėl kainos tikriausiai sprendė A. Č.. Ar A. Č. žinojo apie notarinės datą, nežino, jis viską derino su brokeriais, jie buvo A. Č. žmonės. Jis nieko nepasakojo ar su jais pasirašė sutartį. Jų bendravimas atrodė labai geras, jokių pykčių nebuvo. A. Č. siūlė brokeriams žemę pardavinėti Molėtuose. Neatsimena kaip atvyko brokeriai. Brokeriais pasitikėjo, nes atrodė normalūs žmonės. Pasitikėjo, nes pats sąžiningas, galvojo, kad ir jo neapgaus. Brokeriai ar vykdė tai ką nurodė A,, pasakyti negali. Iš sandorių tikėjosi užsidirbti apie 100 000 Eur ar apie 110 000 Eur, o gavo 54 000 Eur už abudu aukštus. V. K. pervedė 12 000 Eur, o kitus pasiėmė A. Č. su brokeriais. S. M. pirmą kartą pamatė notarinėje kontoroje, pasirašant 2018 m. kovo 20 d. preliminarią ir pirkimo-pardavimo sutartis. Su S. M. kainos nederino. Nežinojo, kad S. M. perka butą su paskola. Sutartis pas notarą gal kažkiek skaitė. Po sutarties A. Č. nieko nesutvarkė. A. Č. skambino kelis kartus, jis sakė neturintis pinigų ir nenori investuoti į butą. A. jį gąsdindavo sakymas, kad jeigu su juo nepasirašys preliminarios 2017 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kad jis (P. R.) jam už dyką dovanoja turtą, tai sakė, kad vaikščios po teismus ir bus skundai nuo jo ir pirkėjų, ir užtampys ir pasiims jo turtą. Taip jis privertė tą susitarimą pasirašyti. Buvo atvažiavęs su policijos pareigūnu į namus, iškvietė jį (P. R.) į gatvę, sakė, kad čia pareigūnas, kad nori su juo kalbėti. Pareigūnas sakė, kad yra A. Č. pareiškimas, kad jis (P. R.) jį apgaudinėja ir sakė, kad reikia važiuoti į policiją. Pareigūnui atsakęs, kad nėra jokio šaukimo, o jam reikia į darbą, tai pareigūnas jam pasakė, kad jeigu jis (P. R.) nevažiuoja, tai jis atvažiuos pas jį. Kitą dieną atvažiavo 06:00 val. ryto ir jį išvežė į poskyrį kur apklausė ir paleido namo. Išvažiavus iš poskyrio, A. Č. nuėjo pas tyrėją. A. Č. jau tuo metu pareigūnu nedirbo. Paskui tik sužinojo, kad jis buvęs pareigūnas ir sakė, kad jis turi draugų visur, ir iš jo (P. R.) viską atims. Sakė, draugų turi visur - ir policijoje, ir prokuratūroje. Sakė, kad jį „pakas palaidos“, nes pinigų negauna, turi daug skolų, jį (P. R.) apgaus, ir taip materialinę padėtį išlygins. Apie A. Č. skolas sužinojo teismo metu. A. Č. pasitikėjo, nes jis buvo geras, šnekus, o į pabaigą pradėjo reikalauti viską atiduoti. Geras buvo iki 2017 m. pabaigos, paskui vis žadėjo, bet nieko nepadarė.
Kad S. M. ima paskolą sužinojo tik tada, kai pasirašė sutartį pas notarą. Pasirašydamas, kad gauna 15 000 Eur, nesiekė apgauti banko. Nežinojo, kad sutartis keliaus į banką. Prieš pasirašant sutartį su S. M., prieš tai su A. R., V. N., A. Č. ir S. M. susitikęs nebuvo. Su V. K. irgi susipažino tik notarų biure. Tie patys brokeriai tvarkė ir V. K. buto reikalus. Už V. K. butą žadėjo jam grąžinti pinigus kai parduos, tų pinigų negrąžino. Kas užsakė laiką pas notarą ir kas dokumentus rinko, nežino, jam buvo praneštas tik laikas kada atvykti. Sutartį su E. A. pasirašęs, nes A. Č. neturėjo pinigų. A. Č. su brokeriais sutiko, kad reikia gauti avansą, jog galėtų A. Č. įvykdyti savo darbus. Sutartyje buvo surašyta, kad gaunamas avansas ir tuos pinigus investuoja į namo rekonstrukciją. Pagal tą sutartį E. A. įsipareigojo nusipirkti 2 ir 3 aukštą. Sumos neatsimena, tai buvo 2017 m. balandį ar kovą, galėjo būti 2017 m. gegužės 24 d. Šį asmenį kas surado, nežino, gal A. su brokeriais. Kas ruošė sutartį su juo irgi nežino. Pradžioj suprato, kad E. A., tai realus pirkėjas. Preliminaria sutartimi įsipareigota parduoti 2 ir 3 aukštai, paskui pasakė, kad yra pirkėja V. K., ji perka antrą aukštą. Tuomet notarinėje buvo pilnai nutraukta sutartis su E. A. ir pasirašyta su V. K.. 8 000 Eur avanso klausimas liko namo rekonstrukcijai, nes jie buvo taip sutarę. Tų 8 000 Eur negrąžino, dėl jų jam pretenzijų nebuvo. Pagal preliminarią sutartį su E. A., jeigu jis (P. R.) būtų neįvykdęs įsipareigojimų iki 12-31, tai jis (P. R.) turėjo sumokėti netesybas dvigubai 16 000 Eur. Sutarties nutraukimą su E. A. iniciavo brokeriai V. N., A. R. ir A. Č., jam neaiškino kodėl E. A. nutraukė sutartį, nieko ir neklausė. Notarinėse pasirašinėjo pats, ką paaiškindavo A. Č.. Kokia visa suma buvo prasirašyta su E. A. sutartyje, neprisimena, jis gavo tik avansą 8 000 Eur, kuriuos kitą dieną perdavė A. Č. į rankas pagal sutartį. A. už juos darė namo rekonstrukciją. Vėliau namuose rado E. A. ir prašė dar pasirašyti ant 1 400 Eur. Kas toks buvo E. A., nežino. A. Č. nepasirašė, kad grąžins jam (P. R.) pinigus. Nutraukiant sutartį su E. A., ar kas nors grąžino pinigus E. A., nežino. Pagal preliminarią sutartį iš E. A. jis (P. R.) gavo 8 000 Eur, už šiuos pinigus A. Č. padarė laiptinę. Jokių kvitų, čekių nerinko, nes pasitikėjo, jog viskas bus padaryta. Su A. Č. susipažino sūnus, nes kai sūnus išgerdavo, reikdavo taksisto, tai A. ir atvažiuodavo. Sūnus buvo bedarbis, tai jį paimdavo padirbėti, toks ir pažinojimas jo. Apie A. Č. skolas nieko nežinojo, tik civilinės bylos nagrinėjimo metu sužinojo. Jis buvo sakęs, kad pardavė garažą ir butą, turi motociklų, bus pinigų. Jis norėjo nupirkti už 70 000 Eur, bet jis tiek pinigų neturėjo. Po to jis sakė, kad investuos į namą, o po to jam perrašomas pirmas aukštas, taip dabar viskas ir eina.
Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su žmona skelbime rado, jog parduodamas butas. Atvykus jį pasižiūrėti, pasitiko brokeriai V. ir A.. Apžiūrėjo butą, diskutavo, brokeriai sakė, kad tą butą daug žmonių žiūri ir jiems reiktų griečiau apsispręsti ir per savaitę pasakyti atsakymą. Su žmona pasitarė ir nusprendė jį pirkti, pranešė brokeriams. Telefonu sakė, kad reikia sumokėti rezervacijos mokestį, kad išimtų skelbimą. Pirmą kartą kai pamatė butą, tai jis buvo tokioj stadijoje, kad buvo skirstoma į tris butus 1, 2, 3 aukštuose. Jie žiūrėjo butą trečiame aukšte, jame nieko dar nebuvo. Buvo kalba, kad jei pirktų, jie turėtų atlikti remonto darbus. Aptarus, buvo sutarta, kad jie įsipareigojo sutvarkyti šildymą, sujungti elektrą, padaryti kažkokius praėjimus, kambarius, sienas, nes praktiškai nieko nebuvo. Buvo įdėtas skelbimas už 65 000 Eur, bet galutinę kainą sutarė už 60 000 Eur. Skelbimo nuotraukos su 65 000 Eur suma neturi išsaugojęs. E. A., kai su žmona nusprendė pirkti butą, brokeriai pristatė, kaip namo savininką, ir jam padavė 3 000 Eur – rezervacijos pinigus. Perduodant pinigus Eigulių mikrorajone tiesiog gatvėje, buvo brokeris A., A. ir jis (L. M.). Tai buvo sutarimas, kad tai bus rezervacijos mokestis, kad butą išims iš skelbimo ir jie – pirkėjai lauks kol suremontuos butą ir laukė preliminarios sutartie sudarymo. Buvo sudaryta preliminari sutartis, turėjo vykdyti sutartyje nurodytus punktus, pajungti dujas, elektrą, viską kas buvo sutarta žodžiu su brokeriais A. R. ir V., tai ir atsispindėjo preliminarioje sutartyje. Dar buvo sumokėta 2 000 Eur brokeriams ofise. Taip pat buvo numatytas darbų laikotarpis – per pusę metų. Bet praėjus pusei metų, niekas nebuvo pasistūmėję į priekį, viskas buvo toj pačioj padėty. Tada vėl kalbėjosi, užsidėjo rezervui 8-12 mėn. ir dar kartą terminas buvo pratęstas. Kai atėjo trečias kartas, tada kreipėsi į advokatą, nes nesilaikė sutarties, kas buvo sutarta, niekas nebuvo padaryta. Advokatas surašė pranešimą, kad nevykdė įsipareigojimų ir jie nemokės tos sutartos sumos, tai buvo likutis 13 000 Eur. Buvo sutarta, kad butas bus su šildymu, katilu, elektra ir sienomis. Butas nebuvo įrengtas, ir jie tokį neįsirengtą butą pirko. Pralaukė 1,5 metų ir trečią kartą sutarties nepratęsė. Po to išsiuntė advokato surašytą laišką, bet praėjus terminui niekas neskambino, tai jie patys pradėjo daryti remonto darbus. Kas buvo numatyta sutartyje (darbai), jie turėjo pasidaryti patys: elektrą, katilus, sienas susimontuoti, susiskirstyti kambarius. Su žmona skambino pagal skelbimus meistrams ir žiūrėjo pigiausiai, ne firmos buvo samdomos, o atskiri žmonės. Dėl katilo pataikė paskambinti meistrui, kuris ten viską darė ir jam už katilą nesumokėjo, todėl norėjo nusikabinti ir pasiimti tą katilą. Sakė, kad jam už antrą aukštą neprimokėta, už trečią aukštą išvis nemokėta. Jam sumokėjo 1 900 už pajungimą ir už katilą likutį 300 Eur. Pasirašant 2017 m. lapkričio 20 d. sutartį, jis nedalyvavo, nes dirbo Vokietijoje. Su brekeriais kalbėjo telefonu. Kad P. R. savininkas, o ne E., sužinojo iš žmonos. Dėl tų 3 000 Eur sumokėjimo, jokių dokumentų nebuvo pasirašyta. Kadangi buvo kalbėta apie 60 000 Eur, 3 000 Eur rezervacijos mokestis, 2 000 Eur paduota už preliminarią sutartį ir likę pinigai gaunami iš banko. Turtas buvo įvertintas 67 000 Eur, nes tuo metu vertino po 630 Eur už kvadratą, vertino kaip 80 proc. baigtumą. Su žmona kalbėjo dėl paskolos ėmimo. Jie planavo, kad jeigu pardavėjai įrengtų butą, jie ateitų gyventi iš karto, bet kadangi ima kreditą kiek duoda bankas, tai po to įsirengti planavo patys. Tuo metu ką būtų sutarę, to ir būtų užtekę, kadangi reikėjo patiems įnešti 13 000 Eur bei duoti 3 000 Eur E. A., 2 000 Eur brokeriams ir 42 000 Eur už tokį butą davė bankas. Jeigu butas būtų įrengtas, tada būtų kitaip refinansavęs bankas. Įvertinti turtą bankas reikalavo. Bankas davė savo sąrašėlį kokie vertintojai jam tinka ir iš ten reikėjo išsirinkti. Vertintoja buvo moteris, bet jos nepamena. Šiaulių bankas buvo pasirinktas, nes su žmona tuo metu dirbo, tiek čia, tiek Vokietijoje. O Šiaulių bankas dirbo su užsienio pajamomis ir pasiūlė geriausias sąlygas. Buvo ir kitų bankų, bet buvo didelės palūkanos, todėl pasirinko šį banką. Paskolą moka ir nėra praleistų dienų. Vėliau, kai įsigijo butą, po to teko bendrauti su P. R., jau kai sužinojo, kas čia savininkas. P. nieko nebuvo įsipareigojęs atlikti, niekur nedalyvavo ir jo nematė. O žmona iki pačios sutarties sudarymo dienos irgi nebuvo jo mačiusi. Nežino ar P. galėjo kažką spręsti, nes nežino kaip ten jie bendravo, ar jo brokeriai pažįstami. Butą pirko iš E., o po to sužinojo, kad iš P.. Kai prasidėjo bylos, visi pabėgo ir paliko spręsti su savininku P.. Iš pradžių buvo neaišku, kas čia ką tvarko, kas čia ką parduoda, kas savininkas, kas meistras. A. Č., kaip sakė brokeriai, turėjo darbus atlikti, čia jis buvo nusamdytas kaip rangovas. Žmona teiravosi kodėl dar nėra elektros ir davė jo numerį, tai jai žadėjo, kad per savaitę padarys, po to vėl dingo ir nekeldavo ragelio. A. Č. nurodė kaip rangovą, kaip meistrą, prieš preliminarios sutarties surašymą. A. Č. žadėjo, kad viską padarys, viskas bus paruošta, bet taip neįvyko. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu realiai jie turėjo 13 000 Eur. Jiems buvo lengviau paduoti 13 000 Eur, o ne pusę metų patiems remontuoti. Vėliau A. Č. išgėręs jam skambinėdavo ir sakydavo „stojat į mano pusę, aš iš P. paimu butą“. Jo (L. M.) telefono numerį gavo iš A. ir paskambinęs sakydavo, kad „pas mane yra įtakos, aš sutvarkysi taip reikalus, kad turėsite problemų ir jūs ir V. iš antro aukšto, aš privatizuosiu, nes man priklauso. Tavo šunis nunuodysiu“. Šiuo metu jie yra labai nukentėję.
Liudytoja V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pradedant parduoti butą, (duomenys neskelbtini)gatvėje buvo dedami skelbimai „Aruode“, kainos nepamena, bet mano, kad virš 60 000, nes paliekamas rezervas deryboms ir šiuo atveju buvo nusiderėta. Su savininku P. R. susipažino vėliau nei pamatė ir pradėjo dirbti su objektu. Objektą parodė A. N. Č., iš kurio sulaukė skambučio, kadangi jos telefonas yra viešas. Kodėl pasirinko ją, priežasčių nežino. Su A. N. Č. susipažino 2017 m. gal vasarį ar kovą. Paskambino ir klausė ar ji gali padėti parduoti turtą, nieko nepaaiškindamas. Tada ji dirbo kitoj NT agentūroje (duomenys neskelbtini). Buvo susitarta, kad jis parodys tą turtą Aukštuosiuose Kaniūkuose. Susitiko, turtas buvo (duomenys neskelbtini)gatvėje. Susitiko prie kapinių, iš kart klausė ar gali paskolint pinigų, po to aprodė objektą, tai buvo nejauku ir jam pasakė, kad tokioje stadijoje kaip yra, tas turtas negali būti parduotas, nes jis buvo neparengtas. Jis įsivaizdavo, kad galima įrengti tris butus, siūlė pirkti ir finansuoti. Ji turėjo surasti, kad kažkas pirktų jo idėją. Tas žmogus kėlė daug neigiamų emocijų. Jis sakė, kad turto savininkas jo žmonos brolis. Sakė, kad tas žmogus neveikslus, neryžtingas, ir jis sugalvojo padaryti biznį. Atsimena, kad minėjo 70 000 Eur. Arba siūlė rasti kas gali paskolinti pinigų, kad padaryti remontą, nes jis nebūtų gavę jokio kredito su „gera“ praeitimi, jam gerai nesišvietė ir buvo pasakyta, kad tai neįmanoma. Turėjo patalpos būti atskirtos į tris butus, todėl reikia sutvarkyti krūvą dokumentų, buvo daug nesutvarkytų dokumentų, pvz. palėpės dokumentai, nebuvo atlikti įvadų darbai ir kt. Buvo matyti pradėta griauti laiptų perdanga. Su A. N. Č. susitarė, kad galbūt padės, tačiau nematė nieko tokio, kas galėtų būti padaryta. Su A. N. Č. nebuvo pasirašyta sutartis. Paskui ofise garsiai apie tai pasakė, o kolega tai vertino, kad gal čia normalus dalykas. Buvo dirbama su objektu, o P. R. ji ilgai nematė ir nepažinojo. Po to gal buvo pasitraukusi iš šito reikalo, nes kolega sakė, kad tokie dalykai vyksta, paskui prisijungė pardavimo metu. Objekte darbus turėjo atliki A.. A. neturėjo pinigų, ir jie surado būsimą pirkėją, kuris sumokėjo kaip avansinę sumą, jis buvo kreditorius, ir už tuos pinigus turėjo atlikti darbus, kurie buvo aprašyti. Tai turėjo būti padaryta iki rugpjūčio 15 d., tada kai pamatė P. R.. E. A. buvo tas kreditorius ir todėl buvo registruota preliminari pirkimo – pardavimo sutartis. Tačiau darbai nebuvo daromi, dujos neįvestos, atskyrimų nebuvo. Ji pati ieškojo elektriko, kaimynai sakė, kad jau vienas čia bėgiojo ir A. visus prigąsdino. Tai baigėsi tuo, kad prasidėjo nesąmonės ir grasinimai. Pradėjo pardavinėti. Vardą ir pavardę - P. R., sužinojo gal tik vasarą. Po to sužinojo, kad A. joks jo ne giminaitis. Nuo to melo ir buvo pradėta viskas. P. ten dirbo labai daug, fizinius darbus, remonto darbus darė. P. R. iš A. pinigų negavo. S. M. atsirado per pardavimus. S. M. norėjo įsigyti butą su daline apdaila. Perkant su kreditu, buvo keliami tam tikri reikalavimai ir sąlygos, jog turi būti atlikti tam tikri darbai. Kadangi tas butas neatitiko reikalavimų, jog gauti kreditavimą, reikėjo padaryti darbus, dalis jų nebuvo padaryta, kita dalis padaryta prieš pirkimo momentą. Jai, kaip NT agentei, S. M. finansinė būklė buvo žinoma, S. M. buvo finansiškai pajėgi, nors šių duomenų netikrino, tai daro bankas. Dėl kredito buvo domimasi Luminor ir Swedbank bankuose, bet S. M. pirko per Šiaulių banką, ji (V. N.) nedalyvavo, nes tai mažiausiai bendradarbiaujamas bankas. Apie tai, kad S. M. ketina imti kreditą žinojo ji, A. R., nes darbe garsiai kalbama ir pasitariama, ir A. N. Č. žinojo, nes jis dažnai lankydavosi jų ofise. Tarp firmos ir S. M. preliminari arba rezervacijos sutartis buvo pasirašyta. Iš S. M. buvo paimta 2 000 Eur, kurie turi atitekti pardavėjui P. R., jeigu nėra susitarimo, tai kažkam kitam panaudojama, gali būti panaudota brokerių paslaugai, jie panaudojo žemės darbų atlikimui. Teko bendrauti su A. Č.. Nelabai suprato jį, pradžioje, nors tų skambučių buvo, ir pasirašė susitarimą, kad padarys darbus, bet net ir žemės klausimų nesutvarkė, teko patiems eiti į savivaldybę. Vėliau A. Č. jai grasino, ir ne tik jai vienai, žadėjo uždaryti į kalėjimą, sulaužyti stuburą. Buvo gavę jo kvietimą atvykti į STT, jis dažnai grasino, nuolat darė spaudimą, nes jam vis nepavyko iš P. atimti pirmo aukšto. Šantažavo, kad laiptai stovi ant valstybinės žemės, nors pats pastatė. Notarui ji dokumentų neteikė. Pas notarą pasirašymo metu nedalyvavo. Pasirašymo laiką pas notarą žinojo, nes apie tai garsiai kalbama, nieko neturi įslaptintai. Prisimena, kad vieną kartą sandoris buvo nukeltas dėl Aro neatliktų darbų ir grasinimų. S. M. pati įsijungė į tą situaciją, susirado savo teisininką, nes iškilo daug ginčytinų dalykų. Galutinėje pirkimo – pardavimo sutartyje daikto kaina, galėjo būti apie 60 000 Eur. S. M., kaip klientę jau pažinojo. Ji neturėjo tikslo apgauti banko, nebuvo prašoma pagudravimų, melavimų, patarimų. Po to, kai S. M. su P. R. patvirtino pirkimo-pardavimo sandorį, su P. R. ir S. M. bendravo, tas bendravimas nesibaigė, nes buvo nebaigtų darbų. Jie (brokeriai) bandė surasti kas atrakintų elektros spintą, kas padarytų įvadą, šildymas buvo ne taip padarytas, kadastriniai dokumentai ne tokie registruoti, buvo pykčio, kad nėra elektriko, kuris įvadą padarytų. Ten buvo vargo vakarienė, žmonės užsiėmė patys, investavo į darbus. Teko dalyvauti civilinėje byloje, procesai vyksta eilę metų, nuo to vien neigiamos emocijos. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. nieko nevyko. Buvo ir civilinėje byloje apklausta ir dar viena byla buvo, ir dar tikriausiai bus. A. Č. rekonstrukcijai iš banko negalėjo gauti paskolos dėl „gražios praeities“, ta praeitis susijusi su kriminaliniu pasauliu, nors jis buvęs pareigūnas, be to, turi žmogus rimtą žalingą įprotį – alkoholį, todėl vartodamas neduoda sau ataskaitos,. Su juo susitikus ir jam prisistačius, tą pačią pirmą dieną tos aplinkybės nebuvo žinomos, bet vėliau tai sužinojo. Dėl jo veiksmų 2019 m. rudenį, Žaliakalnio PK buvo pradėtas tyrimas, tačiau tyrėja paskambino ir informavo, kad „jis buvo išgėręs ir pasakysime jam nu nu, tu daugiau taip nedaryk“ ir tyrimą nutraukė.
Teismui pagarsinus duomenis 1 t, b. l. 151-154, liudytoja V. N. paaiškino, kad sumų neprisimena, lyg figūravo 57 000 Eur suma, o 60 000 Eur lyg pirkimo suma. S. M. pasirašant notariškai pirkimo-pardavimo sutartį, ar ji perdavė pinigų P. R., nematė, bet S. turėjo pinigų, turėjo galimybę perduoti, bet kadangi priėjo iki to, kad jiems reikėjo teisininko, įvardinti darbai buvo neatlikti, tai mano, kad tarp jų buvo kažkoks susitarimas. Taip pat žinoma apie preliminarią sutartį, kur nurodyti atliktini darbai (3 tomas b. l. 75-76). Sutartyje nurodyti darbai nebuvo atlikti. Tai įprasta praktika, kuomet sudaromos notarinės sutartys, kur įrašomi tam tikri darbai, kurie turi būti atliekami, ir kredituoja bankas. Preliminarią sutartį galima nutraukti, taip kad joje įrašyti yra paprasčiau. Notarinė sutartis, tai juridinis dokumentas, kurį sunkiau nutraukti. Sutarčių derybose, parengime nedalyvavo, nes surado pirkėją ir pasirašė avansinę sutartį.
Teismui pateikus liudytojai V. N. susipažinti su avansine sutartimi baudžiamosios bylos 3 tome b. l. 40-41, liudytoja V. N. paaiškino, kad šį dokumentą rengė ji pagal šabloną, tai derybiniai dalykai, įrašė papildomus darbus, kurie yra individualūs pagal turtą. P. pamatė S., realiai po avansinės sutarties pasirašymo, bet gerai neprisimena. Kai pasirašė sutartį pas notarą, prieš tai S. ir P., mano, kad buvo susitikę, nes kilo klausimų dėl atliekamų darbų, kadangi ir P. dirbo pats. Preliminari sutartis realiai buvo ne tarp P., o tarp E. A., nes tai jis buvo būsimas pirkėjas ir jo preliminari sutartis buvo registruota registrų centre. S. M. vyrą buvo mačiusi kelis kartus, bendravo nedaug. Pinigų perdavimo nepamena, nebent rezervacinė įmoka turėjo būti. E. A. M. arba M. ar perdavė pinigų, nežino. Nesidomėjo tuo dalyku. Mano, kad nepardavė. E. nepristatė nei M. nei M.. Tas E. atsirado, nes jis pažįstamas, bet nežino aplinkybių, nes jį surado kolega. A. investavo 8 000 Eur pradžioje, bet po to buvo daugiau. Namo jis nenusipirko, pardavimo metu gal jam buvo kompensuota, ne iš M., o iš kito buto. A. išlaidas kompensavo kitas butas, tai nebuvo labdara, tai buvo V. K. butas. E. A. kas grąžino investuotas lėšas, nematė. Antras aukštas buvo parduotas anksčiau. Ten nebuvo atlikti visi darbai, bet ten buvo daugiau darbų atlikta. Ten buvo problema su elektros ir dujų įvadais, neteisingai padarytos rozetės. Matė koks butas atiteko S. M., ten laiptų nebuvo į palėpę, šildymo sistemos, dujinio katilo, elektros įvado, dujų įvado, daug dalykų nebuvo, net už dujų projektą nebuvo sumokėta. Buto sutvarkymas iki banko baigtumo procento kainavo apie 10 000 Eur. Tuos darbus ir derinimą atliko jie (brokeriai), tai įprasta procedūra. Su P. R. bendravo ji, ieškojo galų, buvo spaudimas, niekas nevyko, o prieš klientus buvo įsipareigojimai. P. R. ir S. M. nederino klausimų dėl banko paskolos. Pirkimo-pardavimo momentu, P. R. žinojo, kad S. M. perka su paskola, tai įvardinama paprastai, kai kalbama su klientu, nors tai nekeičia iš esmės, tai pirkimo procesas kitaip išdėliojant procesus. Dėl buto kainos, įsipareigojimų, atlikimo darbų kalba ėjo tik su A. Č.. P. nediktavo darbų atlikimo, jis gal žinojo kokie darbai turi būti atlikti, bet tame nedalyvavo. Butas buvo įvertintas rinkos kaina, o ne P. nustatyta kaina. Šitas butas turėjo būsimą pirkėją, ir todėl realiai P. jau žinojo kainą, už kurią parduoda turtą, jis turėjo norą gauti tam tikrą sumą. A. Č. iš karto įvardino kiek jis norėjo gauti ar P. už kiek parduoti butą. Kainas diktavo A. Č., jis buvo faktinis pardavėjas. P. neprašė įdėti skelbimo. P. pamatė po gero pusmečio, ir sužinojo, kad jis savininkas. Viską dėl butų padarymo strategavo A. Č.. P pasirašydavo, o po to ir P. iškilo klausimų ar tai daroma ir padaroma, ar tai teisėta. Kai iškilo klausimų dėl žemės, prasidėjo Aro grasinimai. A. Č. jis vėliau nepasitikėjo. P. R. negavo dalies sumos, nes negavo atliktų esminių darbų, dėl kurių negalimi tokių butų pardavimai, darbus įsipareigojo atlikti A. Č.. 2017 m. lapkričio 20 d. avansinės sutarties 3 tome b. l. 79-80 – numatytų darbų sąraše 2,7 punktas įrašytas, nes buvo nuspręsta, kad S. M. norės, kad būtų atlikta vidaus apdaila ir tai buvo įsipareigota atlikti, nes jų (brokerių) buvo ieškomi meistrai, kad atlikti tuos darbus.
Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. pavasarį kolegė V. N. pasakė, kad yra objektas (duomenys neskelbtini) g. ir reikia nuvažiuoti apžiūrėti, ir ten prašo surasti žmones, kad paskolintų pinigų. Jiems nuvykus apžiūrėti objekto, pasitiko A. Č.. Visus reikalus ir visą vadovavimą tvarkė A. N. Č.. P. R. matė kaip dirbantį darbininką statybinius darbus ir A. Č. jo nepristatė kaip šio namo savininko. Kad P. R. yra savininkas sužinojo, kai A. N. Č. prašė surasti žmogų, kuris paskolintų pinigų baigti namo dalių remontą. Jis derino viską savo vardu, bet juridiškai su P. R. susipažino tik notarinėje kontoroje, kadangi žmogus, kuris paskolino pinigus, pasirašė preliminarią dviejų namo dalių pirkimo sutartį ir pinigus mokėjo kaip įnašą už tų objektų įsigijimą. Tai buvo preliminari dviejų namo dalių pirkimo-pardavimo sutartis. Pinigus mokėjo E. A. du kartus. Pirmą kartą, kai pasidarė preliminarią sutartį dėl 8 000 Eur, jis norėjo paduoti pinigus Po., bet, kiek pamena, prie notarinės kontoros, P. parodė į A. Č. ir pinigus pasiėmė A. Č., bet P. buvo šalia, jis neprieštaravo ir nukreipė pinigų davimą, nors turėjo paduoti P. R.. Tai buvo komercinis sandoris, A. Č. jiems (V. N. ir A. R.) pasiūlė dvi namo dalis, jis už jas norėjo gauti tam tikrą sumą pinigų, už vieną lyg 39 000 Eur, o kitą – 42 000 Eur, bet dar nebuvo atidalinta. Kai buvo pasirašoma preliminari sutartis notarų biure, tada įvardino daiktus kaip atskirus. Buvo paprašyta notaro padėjėjo paruošti profesionalią sutartį, kadangi reikėjo įvardinti ir daiktus, ir plotus, kad tas namas padalintas į tris namo dalis. Kai pradėjo ruošti sutartį, tada suprato, kad P. R. savininkas. Iki tol viskam vadovavo A. Č., jis jautėsi kaip savininkas. Tie pinigai buvo skirti, pasak A. Č., tų dalių atskyrimui, bet jau buvo susidaręs įsiskolinimas, kad reikia grąžinti skolas, tai už laiptus, už duris, kad būtų galima patekti į tas atskiras dalis. Toliau buvo pasirašyta pavedimo sutartimi jiems pardavinėti tas dvi dalis. Tokiu būdu jie turėjo komercinį sandorį, žinojo kokią sumą turi gauti P. R. ir buvo pasakyta, kad pinigai bus duodami, kai P. bus šalia. 2017 m. rudenį jie pradėjo pardavinėti. Buvo įdėtas Aruode skelbimas. S. M. atėjo pagal skelbimą. Jis (A. R.) vežė S. M. aprodyti būstą. Vertė buvo panaši kaip ir norėjo A. Č., tada nebuvo nieko padaryta. Buvo pasirašyta preliminari sutartis, kad iki rugpjūčio mėnesio jis turėjo atskirti objektus pilnai, turėjo būti patekimas, vandens, dujų ir elektros atskiri įvadai. Šitie darbai nebuvo atlikti. Pinigus skolinosi darbams, o darbai nebuvo padaryti. Po to prašė dar skolinti pinigų, dar kartą skolinosi iš E. P. vardu. Kadangi buvo pasirašyta preliminari sutartis, tai jis ir skolino tuos pinigus. Prie notarinės Vasario 16-osios g., kai buvo pasirašyta preliminari sutartis, E. A. davė pinigus neva P. R., bet pinigus paėmė A. Č.. Dar paėmė iš E. A. 1 400 Eur prieš tai, ir dar paėmė iš jų – brokerių dar 600 Eur.
Teismui pateikus liudytojui A. R. susipažinimui avansinę sutartį (baudžiamosios bylos 3 tomas b. l. 40-41), liudytojas A. R. paaiškino, kad tai papildomi darbai, kurie neįėjo į sutartą kainą, tai kaip pažadas dėl to, kad pirktų, tai papildomi darbai už 10 000 Eur, bet šitie darbai neįėjo į tuos darbus, kuriuos turėjo atlikti A. N. Č.. Objektas su daline apdaila yra tuomet, kai įėjus, žmogus gali gyventi. A. S. M. finansinę būklę nesidomėjo. Jie pataria, nurodo į kokius bankus gali kreiptis, kadangi jų įmonė yra kelių bankų partnerė. Swedbanke pasakius įmonės kodą, galima gauti mažesnį procentą. Pranešama banko vadybininkui, kad yra žmogus, ir jų misija beveik baigiasi, toliau bankas kviečiasi klientus ir su jais kalbasi. Klientui gudrauti kaip gauti paskolą nepataria. Šiaulių banke nieko nederino. Klientui jeigu buvo atsisakyta duoti, tai pataria eiti į visus bankus. P. R. nebuvo jokio skirtumo kaip žmogus perka butą, ar grynais, ar kreditu. Nebuvo reikalavimo, kad būtų kreditavimu. Kiek žino, P. ir A. pasirašė sutartį, o jie pagal pavedimą turėjo parduoti dvi namo dalis, ar tai kreditas nėra svarbu, svarbu gauti užmokestį. E. A. yra jo (A. R.) dukros vyras – žentas. Jis investavo iš pradžių 8 000 Eur, po to A. Č. prašė dar pinigų, dar trūko, dar paskolino 1 400 Eur, P. pasirašė, o gavo pinigus A. Č.. A. N. Č., kai sakė, kad jam niekas neduos pinigų, tai jis intensyviai pusiau teroro būdu reikalaudavo pinigų iš jo (A. R.), iš direktorės sakė, kad reikia 10 000 Eur, tai 8 000 Eur, jie buvo surasti. Dar jam asmeniškai buvo nuvežęs 100 Eur, 200 Eur, 100 Eur, kur tie pinigai buvo investuojami, nežino. Jo pinigai buvo įskaityti į tų pinigų dalį ir grąžinti. E. A. buvo kompensuota parduodant objektą. P. pasirašė preliminarią sutartį, kas bus parduota brangiau. Ir jie (A. R., V. N., E. A.) investavo, kai užsiėmę objekto pardavimu, matė, kad neparduos, kol nepadarys darbų, tai buvo investuota dar 10 000 Eur – į grindis, šildymo sistemas. Pardavus šitą turtą, atsikaičius su P. R., su jais kaip su brokeriais, ir už atlikus darbus su žmonėmis, E. gavo skirtumus. Buvo investuota į antrą, trečią aukštus, ne į tuos darbus, kuriuos turėjo padaryti A. Č., tai buvo dar prieš S. M. atsiradimą. Investicijos buvo P. ir E. vardu. Pinigai buvo E. A., t. y. dalis pinigų iš gauto avanso antro aukšto ir dalis pinigų E. A.. Jie surado kas darbus padarys – žmones su verslo liudijimais. Darbai buvo atlikti ir S. M. dalyje, tai buvo padarytas šildymo sistema, išgriauta viskas, sistemos, nauja šildymo sistema, pastatytas katilas, pakeista vandentiekio sistema, pakeista kanalizacijos sistema, apšiltintos grindys, šiuos darbus pamena. Elektros, dujų, vandentiekio įvadus, buvo laukiama, kad padarytų A. Č. ir pasižadėjo padaryti P. vardu, kad padarys įvadus iki prietaiso. Vertinant turtą jau tai buvo. Buvo pasirašęs su E. pavedimo sutartį, numatyti visi veiksniai buvo atlikti. Buvo P. R. įsipareigojimas, kad jis paėmė iš E. A. 10 000 Eur ir jis negalėjo atsisakyti, jis jau buvo pasirašęs preliminarias namo dalių pirkimo-pardavimo sutartis su E. A., nes jis turėjo sumokėti pinigus, jis pagal šią sutartį negalėjo atsisakyti ir turėjo parduoti jo patikėtiems asmenis, šiuo atveju S. M.. S. M. surado E. A. pasamdyti brokeriai. E. A. šiuo metu laikinai yra išvykęs į užsienį. Visą rudenį su A. Č. buvo bendraujama, jam klausimai prasidėjo nuo rugpjūčio, kai turėjo būti padaryti darbai. 2018 m. kovo 20 d. sutartyje aptarti darbai, 2.2 p. numatyti darbai nebuvo atlikti. Nei dujų, nei vandentiekio, nei elektros įvadai nebuvo padaryti. Jų (brokerių) darbai buvo padaryti, viršuje po įvado einanti šildymo sistemos, po įvado – vandentiekio sistemos dalis. Tai du skirtingi dalykai. Įvadus turėjo padaryti A. Č., jis minėjo, kad viskas sutarta, tik laiko klausimas, kada padarys. Buvo apgaudinėjami ir jie, ir P., ir būsimi pirkėjai. Kai S. M. pasirašė pas notarą sutartį, tai ji turėjo savo juristą, ir jie numatė tą kažkokį neprimokėjimą, kad būtų padaryti darbai, kuriuos, pasirašant preliminarią sutartį, buvo įsipareigojęs padaryti A. Č.. Tie darbai, kurie turėjo būti padaryti sandorio metu, nebuvo nei vienas padarytas, nei elektros, nei dujų, nei vandens įvadų nebuvo. Pagal susitarimą turėjo padaryti A. Č., o P. jam už tai turėjo atiduoti vieno namo dalį. Jų juridinio susitarimo nematė, tai buvo tik A. Č. žodžiai. Būsto kaina visada derinama. Su S. M. kaina gal buvo derinama, neprisimena, bet žinoma, kad pirks kreditavimu. Jam nežinoma ar ji pajėgi finansiškai sumokėti būsto kainą. Pirkėjų finansinė būklė, tai jau duomenų apsauga. Jeigu sutariama su vadybininkais, tai klientai eina į banką ir derina asmeniškai, dėl procentų, dėl pradinio įnašo, jie priima patys sprendimą, jie (brokeriai) neturi jokios įtakos. Notarą tikriausiai užsakė „(duomenys neskelbtini)“. Jis (A. R.) į notarinę kontorą buvo atvažiavęs, buvo S. M., L. M. ir jų žmogus, ar tai advokatas ar brokeris, jie jį pristatė kaip asmenį, kuris rūpinsis jų sutarties paruošimu ir teiks juridinę pagalbą. Kad S. M. ims paskolą, ar A. Č. žinojo, jis (A. R.) nežino. A. Č. jau šioje stadijoje buvo nereikalingas. Bet A. Č. reiškia neformalius reikalavimus ir grasinimus, kad neparduoti turto, kaip žmogus, kuris darė atvirkštinę įtaką. Kaip S. M. sumokėjo P. R., nematė, mano, kad su P. R. pilnai atsiskaitė, nes jokių ginčų nėra. Kiek pamena, S. M. buvo padarytas vertinimas apytiksliai 60 000 Eur. Pardavimo kaina, lyg 57 000 Eur. Dėl pardavimo sutarties ir vėliau pakeitimo sutarties derybose jis nedalyvavo. Sutarties pasirašymui buvo užsakytas laikas sandoriui. Notarinėje buvo šalys. S. M. juristas prašė paimti kažkokį sutarties šabloną, ant kurio galima greičiau pasirašyti sutartį tarp S. M. ir P. R. ir juristas kartu notarinėje kontoroje viską patarė. Sutarties pirkimo–pardavimo jie (brokeriai) neruošė. Buvo rašomas ant šablono susitarimas – preliminari sutartis (baudžiamosios bylos 3 tome b. l. 75-76) prieš notarinį sandorį – pirkimo-pardavimo sutartį (baudžiamosios bylos 1 tome b. l. 13-24), kad P. įsipareigoja atlikti tuos darbus, kurių neatliko A. Č.. Notarinėje sutartyje jie jokios įtakos neturi ir notarų biurui neturi teisės pateikti jokio šablono. Kai vyksta notarinės sutarties pasirašymas, jau proceso dalyviai būna viską aptarę, o jų kompetencija pasibaigusi. Apie sutarties pakeitimą jam nieko nežinoma.
Pradžioje P. R. pasitikėjo besąlygiškai A. Č., net nesikonsultuodamas, jis viską buvo patikėjęs jam pilnai tvarkyti. P. R. buvo pasakyta, kad pinigai bus pavedimu, jam buvo aiškinamos procesinės detalės. P. R. sandorio dieną sandorio atsisakyti negalėjo, nes jau buvo paimtas avansas, jeigu būtų atsisakęs sandorio, turėtų grąžinti avansą ir sumokėti palūkanas. Šiuo atveju P. buvo įkaitas, kadangi pirkėjai negavo to, ką jie (brokeriai) žadėjo, nes kai pradėjo pardavinėti objektą minčių, kad darbai nebus padaryti, nebuvo. Kai buvo sandoris, tai kasdien buvo žadama iš Aro, kad rytoj ir rytoj. Jis melavo nuo rugpjūčio. Kai jie (brokeriai) patys padarė dalį darbų, A. Č. jam ir V. N. grasino, kad praneš STT dėl kyšių buvo įvairūs grasinimai žinutėmis, kad reikia atvykti į STT būstinę po darbo valandų, nors, kiek žinojo, jis dirbo vairavimo mokytoju. Dėl grasinimų susidorojimu, stuburo sulaužymu ir sėdėjimo vežimėlyje, buvo pareiškimu kreiptasi į Žaliakalnio PK, bet policija nematė problemos, kad gaunami grasinimai sunkiu kūno sužalojimu. Tyrėja skambino ir sakė, kad nieko nebus laimėta ir tada buvo nuspręsta atsiimti pareiškimus. Bet gruodžio mėnesį prieš Kalėdas vėl sulaukus grasinančių žinučių, kad nebūtų užpultas, vėl nuvyko į PK. Jautė realią grėsmę, nes pats matė kaip A. Č. ofise staugdavo ant direktorės, o ji kukčiojo du kartus pats jis išprašė jį iš biuro.
Liudytojas A. N. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su P. R. susipažino 2015 m. Per Kalėdas pavežė P. R. sūnų I. Iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Išsikalbėjo, kad čia jo tėvo namas. Tas namas neįrengtas, o jis dar turi sode namą ir sakė, kad nori šitą namą parduoti. Kadangi namas kraštinis, tai vieta patiko. Pasakė, kad namą galima padalinti į tris dalis ir parduoti. Sutarė po švenčių susitikti. Tada sugalvojo tą projektą, kad tą sublokuotą namą trijų aukštų ir palėpę jis išdalina į tris dalis, padaro atskirus įėjimus, įvadus, bus parduoti du aukštai – antras ir trečias, ir palėpė, o P. R. gaus 70 000 Eur, o jam atiteks pirmas aukštas, rūsys ir gabalėlis žemės. Tuos darbus jis (A. N. Č.) turėjo padaryti savo lėšomis, taip ir padarė. Sutvarkė trečio aukšto dokumentus, nes trečias aukštas nebuvo įformintas, nes pagal projektą ten dviejų aukštų sublokuotas namas su palėpe. P. R. pastatė pagal projektą, ant nuotraukų matosi, kaip perdaryta stogo konstrukcija, padaryta papildoma perdanga ir padarytas nelegalus trečias aukštas. P. R. jį užtikrino, kad tas trečias aukštas įformintas ir priduotas, o po pusės metų išsiaiškino, kad to nebuvo. Aukštas fiziškai egzistavo, o teisiškai ne. Su P. R. pasirašė sutartį, kuri nėra profesionali, kurią iš savo pusės įvykdė. P. R. jam patvirtino įgaliojimą ir buvo išduotas, tik su pertraukomis, kai buvo einama į registrų centrą, kad įforminti trečią aukštą. Kai jo įgaliojimas buvo pasibaigęs, tai darė P. R.. Tačiau trečias aukštas neįformintas ir valstybinė žemė kėlė problemas, todėl buvo sutarta tęsti projektą. Jis turėjo pakankamai lėšų, ten jam kainavo apie 34 000 Eur, juos skolinosi ir darė. Tai ne tik atidalinimas, tai ir fiziniai darbai. Taip kaip buvo parduota, nustatė A. R. ir V. N.. P. R. kai pardavinėjo, jį (A. N. Č.) nustūmė, todėl jis po to į policiją vaikščiojo. V. N. prisistatė į Ž. K. g., jam paskambino ir žinojo, kad ten jis (A. N. Č.) vykdo pardavimus, sakė, kad domina projektas, tai buvo apie 2017 m. balandis ir klausė dėl (duomenys neskelbtini) gatvės objekto, ar bus parduotas 2 ir 3 aukštas, klausė ar gali bendradarbiauti, sakęs – taip. Jis nedėjo skelbimo. A. D. dėjo, bet jis nieko nepardavė, dar jis buvo su P. R. pasirašęs sutartį. Prieš tai pardavinėjimu buvo užsiėmęs agentas D.. Jam V. N. ir A. R. nėra giminaičiai, anksčiau jų nepažinojo, juos pažįsta tik iš šio projekto. Į (duomenys neskelbtini) nesikreipė, brokeriai patys jam paskambino. Dėjo pastangas parduoti butą, buvo suderėta, nes turėjo dvi šeimas draugų, būtų pardavęs jiems po 35 000 Eur. Jam pasakė, kad P. R. gauna 70 000 Eur, nes tokios kainos. Iš pradžių V. N. viena atvažiavo, po to su kolega A. R. patarė perspektyvas, sutarė, kad jie ieškos klientų. Tarp A. R. ir V. N. nebuvo pasirašyta jokia sutartis. P. R. dalyvavo apžiūrint namą. P. R. žinojo, kad jie brokeriai. Agentams sakė, kad du aukštai – 80 000 Eur. Dalyvavo ir P. R., jis jokių rankpinigių, nieko P. R. vardu neėmė. Buvo nuderėta iki 79 000 Eur. Paskambino A. R., sakė atvažiuoti pasirašyti, nes yra pirkėjas, duos avansą, perka du aukštus. Atvažiavo į notarinę vasario 16 d. ir A. R. atvedė „tipo pirkėją“ – žentą E. A.. O E. A. tėvas yra iš sukčių grupuotės, o A. R. dirba ant jų, tai išsiaiškino pats. Jis (A. N. Č.) neieškojo pinigų namo rekonstrukcijai. Su E. kalbėjo kaip bus pertvarkyta. Pinigus paėmė P. R., tai buvo avansas. Kad buvo pasirašinėjama tarp E. A. notarinė sutartis, žinojo, o P. R. jis pristatė kaip savininką, save kaip kompanioną. Jis (A. N. Č.) perdarinėja, P. parduoda – turi pinigus, o jis – pirmą aukštą. Turėjo įsipareigojimus, viską ir atliko iš asmeninių lėšų. Kad S. M. ėmė paskolą iš Šiaulių banko, sužinojo iš V. N., ji jam pasakė. Jis ir su S. M. bendravo, o po to civilinėje byloj dokumentus pamatė. Su S. M. buvo susitikęs kokius keturis kartus, sakė neklausyti A. R. ir V. N.. S. M. sakė nesukčiauti. Sukčiavo V. N. su A. R., jie atskirai su P. R. ir S. šnekėjo, nes jie 47 000 Eur pasiėmė. Buvo tartasi, kad sandorai bus vienu metu. Brokeriai jį apgavo pardavė V. K. patalpas, po to surado tą S. ir sakė, kad trečias aukštas perkamas su paskola ir jai tvarko paskolą. Kai buvo preliminari sutartis, iš P. R. pinigų negavo, kuriuos jis gavo iš E. notarinėje ir po to jam pinigų P. R. neperdavė. Butų kainų nežinojo, apie kainų derinimą nežinojo, su juo kainos nebuvo derinamos. Kai jis rašė pareiškimą prokuratūrai, tai sakė, kad jis nukentėjusysis. Kad V. N. tvarko paskolą, yra liudytojas, kuris tai girdėjo – S. K., jo buvęs kolega, nes jis (A. N. Č.) buvęs kriminalinės policijos pareigūnas. Su P. R. kalbėjo dėl sąlygų, sakė, va jau yra paskola ir kartu jam perrašys, kartu, kai S.suderins tą paskolą. Sakė, kad derina paskolą ir viską gaus ir viskas bus gerai, nes jos kažkokia pažįstama Šiaulių banke paskolų skyriuje ir padėtis kontroliuojama, tai pasakė V. N.. Ta paskola buvo gauta, matė civilinėje byloje. Ir tą susitarimą ir sutartis darė V. N.. Sakė, kad 47 000 Eur pasiėmė, kad rado klientus, tvarkė paskolas. Taip pat, yra pagal jo (A. N. Č.) pareikšimą lygiagrečiai Kauno AVPK turtinių nusikaltimų 3 skyriuje pradėta byla pagal sukčiavimą A. R. ir V. N., ten jie sako, kad viską tvarko. Tą ikiteisminį tyrimą darė tardytoja I., pagal jo pareiškimą. Dabar civilinėje byloje yra pateikti du dokumentai, vienas 15 000 Eur, kad gauna P. R. ir po savaitės, kad gauna 18 000 E. B. nedavė už 15 000 Eur, nes per mažas procentas, jie abudu kartus klastojo, nei pirmu, nei antru kartu negavo. Su S. M. banke jis nebuvo ir sutarčių nematė. Kad paskolą tvarko V. N., jam sakė S. M.. Jis dar prieš tai žinojo apie paskolos tvarkymą, nuo Naujų metų sakė, kad tvarko ir nesusitvarko, porą mėnesių paskolą tvarkė. Su S. M. buvo suvestas gal vasario mėnesį, gal kovo pradžioje – vasario pabaigoje 2018 metų. Jis su S. M. buvo supažindintas likus dviem savaitėms iki notarinės sutarties pasirašymo. V. N. ir A. R. slėpė S., nes sukčiavimui ruošė. S. telefoną davė A. R., nes buvo jo įsipareigojimas dėl elektros įvado, skaitliukus padaryti, bet galėjo tik su S. M. padaryti. Jis (A. N. Č.) su S. M. susitiko, važiavo į Lesto dėl prijungimo sąlygų. S. M. su P. R. kada susipažino, nežino, nes nedalyvavo, juos pažindino brokeriai. Negali pasakyti, bet P. R. ir S. M. galėjo susipažinti apie 2017 m. pabaigą. S. ir P. kiek bendravo, nežino. P. R. iš viso su niekuo nebendravo, nes tarpininkavo su A. R. ir V. N.. Kadangi su P. R. buvo sutarę, kad apgaus jį, P. R. buvo nuo jų priklausomas. Mano, kad paskutinę dieną prieš notarines sutartis S. ir P. pasimatė. S. turėjo nupirkti dalį, tas vadinamas palėpines patalpas ir palėpę neįrengtas, apie įrengimą kalbų nebuvo. Turėjo būti atvesti įvadai dujų, vandens, elektros, o visą kitą turėjo pati tvarkyti, nes buvo pardavinėjamas kaip neįrengtas. Turėjo būti dujos vanduo, elektra, skaitliukai. Bet skaitliukai nebuvo pastatyti. Jie norėjo pastatyti, bet negali P. R. turėti tris vandens skaitliukus. S. turėjo nupirkti dalį buto, su įvadais, o skaitliukus statytis pati. Įsipareigojimus turėjo P. R. atlikti S., t. y., sujungti palėpę ir pastatyti skaitliukus, ko P. R. negalėjo padaryti, nes S. M. nieko neįrašė. S. M. P. R. pakišo sutartį dėl darbų. Šiuos darbus jis (A. N. Č.) ir padarė, tik skaitliukų nepastatė, nes negalėjo to padaryti. Investavo apie 30 000 Eur. Civilinė byla buvo išnagrinėta, bet teismuose ne visą laiką nustatoma teisybė. S. M. ir P. R. sutarė klastoti dokumentus per brokerius organizatorius. Paskolas organizavo V. N.. P. R. turėjo gauti 70 000 Eur už du aukštus, o buvo parduota už kiek nežino, bet yra visi sandoriai, nes pardavinėjo brokeriai. Antras aukštas parduotas V. K. už 54 000 Eur, iš kurių gavo 12 000 Eur P. R., o likusius pasisavino A. R. ir V. N., jie net jį perspėjo, kad jie pasiims pinigus. Kai buvo E. istorija, jis net nepažinojo, jį atvedė A. R.. Toks buvo susitarimas, kad brokeriai suranda pirkėją. Iš E. A. prie jo (A. N. Č.) notarinėje P. R. gavo pinigus, įsidėjo į džinsinio švarkelio kairę kišenę. Tai A. R. surado šį pirkėją, o po to sužinojo, kad jis žentas. Pas P. R. pinigų neprašė ir jis jam nedavė. Su S. jie pradžioje gražiai bendradarbiavo, o po to S. M. nustojo su juo kontaktuoti, nes jis matė, kad vystoma į aferą ir sakė nustokite su A. R. ir V. N. daryti neteisėtus veiksmus, P. spausti, kad pasirašytų sutartį, kai P. pinigų negavo. Kai S. M. pasakė, kad bus blogai jeigu darys fiktyvias sutartis, jis pradėjo vaikščioti į policiją. Matėsi, kad vystomas sukčiavimas ir sakė baigti, A. R. ir V. N. sakė, kad kreipsis į teisėsaugą. Dar nebuvo paskolos gauta, nes iš pradžių banko garantinis gaunamas, po to kažkaip hipoteka įkeičia. Tariamai P. R. buvo sumokėta. Pirma sutartis buvo nunešta į banką, nes pradinis įnašas imamas. Jis po bankus nevaikščiojo, jam taip sakė V. N., o galėjo ir apgauti. Sakė paskolą tvarko per pažįstamą banką. Klausė kada perrašys pirmą aukštą, sakė „va derinu trečią aukštą, ir darome pirmo aukšto perrašymą kartu“. Jam sakė, kad tvarko paskolą, dabar aišku, kad buvo fiktyvu, tada sakė, kad viskas gerai su P. R.. Iš civilinės bylos sužinojo, kad P. R. negavo pinigų (1 tomas b. l. 11), kad tvarkosi, paskolą perdavė V. N., tai paliudyta civilinėje byloje ir yra čekis kur S. perveda V. N.. Civilinėje byloje S. M. liudijo, kad sumokėjo 5 000 Eur V. N., kad tvarkė dokumentus ir paskolą, o V. N. ir A. R. sakė 47 000 Eur, kad tvarkė dokumentus ir paskolas. Čia pinigai kaip už brokerių paslaugą ir paskolą bendrai. 1 tome b. l. 45-48 – ten butai negali būti, ten kaip dalys parduota. Visi keturi S. M., P. R., A. R. ir V. N., jie visi keturi ne tik klastojo dokumentus, bet gavo kreditą, jie įkeitė bankui nelegalią 3 aukšto statybą, nes jis 2016 m. rado matininkę, kad už kyšį padarys, priregistruos, P. R. nunešė 3 000 Eur ir registrų centre gimė palėpinės patalpos. Jis pats dalyvavo už kyšį šių patalpų priregistravime ir žino kokiu būdu klastojama, bus suklastoti aukštai ir nuotraukos, jis praneša apie nusikaltimą. Telefonine žinute jis norėjo pasakyti S. M., kad padarytas ne vienas nusikaltimas. Sakė nedaryti tokių dalykų, P. R. negaus pinigų, jis patalpų ir jis kreipsis visur, kad visi visko netektų. Čia viską reikia naikinti, visą trečią aukštą reikia naikinti. Registrų centre suklastotos nuotraukos ir dokumentai, nes daryta už jo pinigus.
Visą laiką, jam ikiteisminio tyrimo pareigūnė sakė, kad jo statusas bus nukentėjusysis, ir jam niekas nesakė, kad byla teisme. Dabar žino, kad organizavo A. R. ir V. N., o kaltinamieji tik du: S. M. ir P. R.. Niekas nekviečia liudytojo į baudžiamąją bylą ne šaukimu, ne elektroniniu paštu ir ne iš teismo telefono. Jis keturis metus rašo pareiškimus, generalinėje prokuratūroje buvo, 5 pareiškimai surašyti į visas institucijas ir pastoviai atmetama ir nutraukiama. Ir šio pareiškimo niekas nebūtų nagrinėjęs, jeigu ne jo artimo giminaičio seimo nario įsikišimas, todėl ir gimė ši baudžiamoji byla. Lietuvos teisėsauga nenori pareiškimų nagrinėti, jis praneša apie nusikaltimus, o niekas nekreipia dėmesio. Giminaičio šeimos nario iš seimo vardo ir pavardės nesakys, nes turi tokią teisę. Dokumentas 3 tome b. l. 77 gimė, todėl, kad P. R. jam neperrašė jo dalies pagal susitarimą, nes sakė, kad jeigu perrašys, tai jis (A. Č.) nepabaigs savo darbų, tai tada jis pasiūlė problemos sprendimą – pasirašyti tokią sutartį, įvedant jos tekstą į jo pagrindinę sutartį, kad ji įsigalios ir pabaigus darbus, tad pasiūlė suderinti taip, kad abudu būtų apsisaugoję.
2020 m. spalio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2-3108-528/2019 dokumentų kopijose ir teismo posėdžių garso įrašuose užfiksuoti duomenys:
1. 2018 m. kovo 20 d. Preliminarioji sutartis Nr. 2018-03-20/1, kurioje nurodyta, kad: P. R. toliau vadinamas „Pardavėjas“ ir S. M., toliau „Pirkėjas“, kartu vadinami - Šalys, o kiekvienas atskirai - Šalimi, susitarė ir sudarė šią sutartį, kuria Pirkėjas įsipareigoja pirkti, o Pardavėjas įsipareigoja parduoti, jam privačios nuosavybės teise priklausantį turtą: 1/4 dalį 3 aukšte Pastato - Gyvenamojo namo su mansarda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav., Kauno m. (duomenys neskelbtini). toliau Daiktas Nr. 1; 1/4 dalį Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav., Kauno m. (duomenys neskelbtini). toliau Daiktas Nr. 2; 29/115 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. Sav., Kauno m. (duomenys neskelbtini). toliau Daiktas Nr. 3 už 57 000 Eur (Penkiasdešimt septynis tūkstančius eurų 00 ct).
Žemesnės instancijos teismas
Pirkėjas pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure sumoka Pardavėjui 42000 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius eurų 00 ct) sumą, kuri užtikrina Daiktų pardavimo sutarties sudarymą.
Pardavėjas iki 2018 metų liepos trisdešimt pirmos dienos (2018-07-01) įsipareigoja Daikte Nr. l atlikti šiuos darbus: įvesti dujų, vandentiekio ir elektros įvadus su atskirais apskaitos prietaisais ir priduoti juos eksplotacijai; atlikti mansardos kadastrinius matavimus ir 30,45 m2 mansardinės patalpas prijungti prie Daikto Nr. l, priduoti ir užregistruoti Registrų centre.
Pirkėjas įsipareigoja sumokėti likusią 13 000 Eur (Trylika tūkstančių eurų 00 ct) sumą, kai bus atlikti numatyti darbai.
Pardavėjas informuotas, kad jam neįvykdžius numatytų įsipareigojimų, 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų 00 ct) suma negrąžinama.
Žemesnės instancijos teismas
Pirkėjas pareiškia, kad iki šios Sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo Daiktus jų buvimo vietoje kartu su Pardavėju.
Pardavėjas nėra prisiėmęs Daiktų atžvilgiu jokių įsipareigojimų, kurie nenumatyti šioje Sutartyje ir kliudytų ar darytų negalimu Pagrindinės sutarties pasirašymą ir įsipareigojimų pagal ją vykdymą.
Šalys susitaria, kad sudarant Pagrindinę sutartį, įgyjamo pastato - gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių dalys bus perskaičiuojamos taip, kad atitiktų 3 (trečio) aukšto patalpų dalį pastate - gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tai neturės jokios įtakos pardavimo Kainai.
Po sutarties tekstu šie rankraštiniai įrašai: parašas šalia P. R. asmens duomenų ir parašas šalia S. M. asmens duomenų.
2. 2018 m. kovo 20 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VL-1278, tarp Pardavėjo P. R. ir Pirkėjos S. M., kurioje nurodyta, kad: Pardavėjas parduoda, o Pirkėja asmeninės nuosavybės teise perka: 1/4 dalį Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą - Daiktas l; 1/4 dalį Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą – Daiktas 2; 29/115 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą - Daiktas 3.
Žemesnės instancijos teismas
Sutarties dalyje „Kaina“ nurodyta, kad: bendra Daiktų kaina yra 57 000 Eur (penkiasdešimt septyni tūkstančiai Eur). Visas turtas parduodamas už 57 000,- Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius) eurų, iš kurių 15 000,- Eur (penkiolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį. Pinigus 15 000,- Eur gavau. Likusius 42 000,- Eur (keturiasdešimt du tūkstančius) eurų pirkėjas lieka skolingas.
AB Šiaulių bankas suteikia pirkėjui 42 000,- Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių) eurų aukščiau nurodyto turto pirkimui ir pinigus perves į pardavėjo P. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB iki 2018 m. balandžio 20 d.
Sutarties tekste šie rankraštiniai įrašai:
Įrašas „P. R.“ ir parašas, šalia žymos „Pinigus 15 000,- Eur gavau.“.
Įrašas „P. R.“ ir parašas; įrašas „S. M.“ ir parašas, po žyma „PARAŠAI“.
Įrašas „16:04“ šalia datos „2018 m. kovo 20 d.“.
Įrašas „(duomenys neskelbtini)“, šalia žymos „Notarinio registro Nr.“.
Žemesnės instancijos teismas
Parašas, šalia žymos „Notaro parašas“ ir spaudo „Lietuvos Respublika; Notaras V. L.“.
3. 2018 m. balandžio 6 d. Susitarimas pakeisti sutartį Nr. VL-1482, tarp Pardavėjo P. R. ir Pirkėjos S. M., kuriame nurodyta, kad: šalys susitarė pakeisti 2018 m. kovo 20 d. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notaro V. L. patvirtintą Pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis) šiame susitarime (toliau - Susitarimas) nurodytomis sąlygomis. Susitarimo dalyje „Kaina“ nurodyta: bendra Daiktų kaina yra 60 000 Eur (šešiasdešimt tūkstančių Eur). Visas turtas parduodamas už 60 000,- Eur (šešiasdešimt tūkstančių) eurų, iš kurių 18 000,- Eur (aštuoniolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį. Pinigus 18 000,- Eur gavau. Likusius 42 000,- Eur (keturiasdešimt du tūkstančius) eurų pirkėjas lieka skolingas. AB Šiaulių bankas suteikia pirkėjui 42 000,- Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių) eurų aukščiau nurodyto turto pirkimui ir pinigus perves į pardavėjo P. R. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB iki 2018 m. balandžio 20 d. Šis susitarimas yra neatskiriama 2018 m. kovo 20 d. Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notaro V. L. patvirtintos pirkimo - pardavimo sutarties reg. nr. (duomenys neskelbtini), dalis.
Sutarties tekste šie rankraštiniai įrašai:
Įrašas „P. R.“ ir parašas, šalia žymos „Pinigus 18 000,- Eur gavau.“.
Įrašas „P. R.“ ir parašas; įrašas „S. M.“ ir parašas, po žyma „PARAŠAI“.
Įrašas „(duomenys neskelbtini)“, šalia žymos „Notarinio registro Nr.“.
Žemesnės instancijos teismas
Parašas, šalia žymos „Notaro parašas“ ir spaudo „Lietuvos Respublika; Notaras V. L..
4. 2018 m. liepos 30 d. S. M. atstovės advokatės E. M. Š. Pranešimas dėl preliminarios sutarties sąlygų pakeitimo; Dėl ginčo sprendimo taikiu būdu, adresuotas P. R., kuriuo informuojama, kad 2018-03-20 S. M. su P. R. sudarė ir pasirašė preliminarią sutartį Nr. 2013-03-20/1. Pagal šios sutarties 2.2. P. R., kaip dalies namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune pardavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. Liepos 31 d. atlikti šiuos darbus: įvesti dujų, vandentiekio ir elektros įvadus, atlikti kadastrinius matavimus ir prijungti 30,42 kv. m. mansardos patalpas prie gyvenamojo namo bei įregistruoti šias patalpas VĮ „Registrų Centras“ duomenų bazėje. Pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygų p. 2.3. S. M. už šiuos darbus turėjo sumokėti 13 000 eurų sumą. Klientės S. M. teigimu, šie darbai iki šalių sutarto laikotarpio neatlikti. Iki pranešimo teikimo dienos namų valdoje nėra vandens nei elektros nei dujų skaitiklių, o ir mansardos patalpas S. M. įsirengė bei įsiregistravo savo lėšomis. Iš to darytina išvada, kad P. R. savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl ir S. M. neturi pareigos mokėti 13 000 eurų pagal Sutarties punktą 2.3. Pažymima, kad šalys jau yra sudarę pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią P. R. prašoma turto kaina jau yra sumokėta, todėl darytina išvada, jog S. M. pagal 2018 m. Kovo 20 d. sutartį P. R. nėra skolinga. (t. I, b. l. 65-180; t. II, b. l. 1-68;)
2020 m. spalio 28 d. civilinės bylos Nr. e2-3108-528/2019 teismo posėdžių garso įrašų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti tyrimui reikšmingi teismo posėdžio fragmentai:
Garso įraše 302942349_2-69-3-20907-2018-9_2019.07.09_1_3 užfiksuoti šie tyrimui reikšmingi ir tiesiogiai su juo susiję teismo posėdžio fragmentai:
Teisėja V. B.: Atsakove, prašom. Ranką padedam ant Konstitucijos.
P. R.: Aš, P. R., garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.
<...>
(Nuo 49:50 min.)
<...>
Teisėja V. B.: <>...Sakykit kokie ten buvo susitarimai? Sakot žodinė sutartis. Tai ir dėstykit. Už kiek, ką, kur.. Ką jūs turėjote gauti ir negavot, nes pagal sutartį jūs turėjot gauti ??? Po to ką jūs turėjote gauti?
P. R.: Po to turėjau gauti už antrą ir trečią aukštą pinigus ir pasiskaičiavau, kad kiekvienas aukštas kainuoja po 55 (penkiasdešimt penkis) tūkstančius, tai aš gaučiau 110 (šimtą dešimt tūkstančių), o A. gautų 50 (penkiasdešimt).. Nu gautų pirmą aukštą visą ir dar tada pelno apie 20-30 tūkstančių.
Teisėja V. B.: Tai Jūs norėjot už kiekvieną aukštą, antra ir trečią, po 55 (penkiasdešimt penkis tūkstančius)?
P. R.: Taip.
Teisėja V. B.: O A..
P. R.: Būtų likęs pirmas aukštas.
Teisėja V. B.: N. Č. būtų likęs… ir koks dar, kas ten dar per pelnas? Apie kokį pelną kalbat? Sakėt pirmas aukštas lieka ir kažkoks pelnas. Ar tik pirmas aukštas?
P. R.: Tai jeigu kiekvienas aukštas kainuoja po 55 tūkstančius, tai pirmas aukštas taip pat kainuotų virš 50 tūkstančių, o jis investavęs gautų apie 30 tūkstančių už visą savo darbą.
Teisėja V. B.: investavęs ką?
P. R.: Nu už perdarymus.. savo pinigus investavęs už laiptinę, už perdangas, už Registrų centrą - įregistravimą.. už visą šitą būtų jis gavęs dar pelno.
<...>
(Nuo 57:50 min.)
<...>
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Paaiškinkit kiek susitarėt, kad gausit pinigų, kiek gavot pinigų, kas viską organizavo?
P. R.: Gavau šimtą.. turėjau gaut šimtą dešimt tūkstančių už tuos pardavimus, o pats gavau tiktai 12 tūkstančių iš V. K. ir 42 tūkstančius iš S. M.. S. M. man nesumokėjo 13 tūkstančių, kadangi nebuvo įrengta dujos, nebuvo įrengtos vandentiekio sistemos, nebuvo įvesti elektros įvadai visi ir jinai man nesumokėjo pagal sutartį 13 tūkstančių, o 5 tūkstančiai buvo duota avansui brokeriams.
Teisėja V. B.: Dabar žiūrėkit, tai kas turėjo pardavinėti tuos..
P. R.: A. su V. N. ir A. R..
Teisėja V. B.: tai jūs buvote susitarę, kad jūs turite gauti 55 tūkstančius?
P. R.: Taip, pagal šitą visą.
Teisėja V. B.: Už kiekvieną tą.. antrą, trečią aukštą.
P. R.: Taip.
Teisėja V. B.: Nu tai 110 bendroj sumoj. Už antrą ir trečią aukštą po 55 tūkstančius. Tai buvo susitarimas kažkoksai tai ar ne?
P. R.: Žodinis.
Teisėja V. B.: tik žodinis. Tai jūs susitarėt, kad jūs perduodat, gaunat 110 tūkstančių. Tai už kiek jūs.. sutartis kas sudarinėjo tų pardavimų? Su įgaliojimais sudarinėjo kažkas tai ar jūs pats?
P. R.: A. su brokeriais?
Teisėja V. B.: Tai sutarties šalimi buvo P. R., taip?
P. R.: Taip. Pasirašinėjau aš visur.
Teisėja V. B.: tai jūs matėte ką jūs pasirašinėjat? Visas turtas parduodamas už 60 tūkstančių. Taip?
P. R.: Taip.
Teisėja: ..iš kurių 18 tūkstančių pardavėjas R. gavo grynais pinigais pasirašant sutartį
atsakovo
P. R. atstovė: Tai čia vienas aukštas. Kitas aukštas..
Teisėja V. B.: tai gerai. Tai čia eina kalba su S. M.. Taip?
P. R.: Taip.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Dar yra pirmas tomas .. dar viena sutartis
<...>
(Nuo 1:00:20 val.)
<...>
Teisėja V. B.: Taip, yra susitarimas pakeisti sutartį su M. ir prieš tai dar buvo sutartis. Tai jūs tas sutartis sudarinėjot?
P. R.: Tai pasirašiau.. pasirašinėjau aš. Taip. Pasirašinėjau aš ją. Visur yra mano parašai. Neskaitau, kad aš jas sudarinėjau. Sudar..
Teisėja V. B.: Tai kas sudarinėjo? Ne jūs, jeigu pasirašot sutartį? Taigi jūs savo turtą parduodat.
P. R. atstovė: Aš paaiškinsiu gal teisėja. Leiskite man. Kadangi nuosavybės teise yra R., tai dabar.. Žiurėkit.. Sutartis pasirašytas 2016 metų kovo 15 dieną tai yra, kad objektą pirks už 70 tūkstančių eurų N. Č.. Žmogus šito objekto nenuperka, nes jis tiesiog neturi pinigų. Tada, ieškovas nepaleidžia atsakovo ir vis tiek nieko nedarydamas įkalba atsakovą parduoti du aukštus, antrą ir trečią aukštą, tada man už tai bus pirmas aukštas. Atsiveda ieškovas brokerį, kuris neva tai pardavinės šitus objektus tai yra moteris, ta.. V. ir A..
Teisėja V. B.: N. ir R..
<...>
(Nuo 1:09:00 val.)
<...>
Teisėja V. B.: Tai tokie darbai buvo? Visa tai kas įgaliojime surašyta tai turėjo tuos darbus padaryti? Taip?
P. R.: Taip.
Teisėja V. B.: Tai gerai. Ką padarė, ko nepadarė?
P. R.: Pervedė dujotiekį, bet jisai jo neapmokėjo. Turėjau apmokėti aš šitas visas sąskaitas. Neįvedė elektros įvado visai, nes jam sakė yra per brangu jeigu ves, nes įvadas mano į namą buvo per silpnas ir turėjo vest naują įvadą. Šito dalyko jis irgi nevedė. Turėjau padaryti aš ir sumokėt už šitą darbą jo. Įvesti dujas turėjau irgi. Apmokėjau visus darbus.. O už tai, kad nebuvo įvykdyta laiku S. M. sutartį numatyti įsipareigojimai, jinai man nesumokėjo 13 tūkstančių eurų.
Teisėja V. B.: Bet tai jūs parduodamas matėte ką jūs įsipareigojate sutartį pasirašydamas kas turi būti padaryta. Matėte, buvo padaryta, nepadaryta. Tai kam jūs pasirašinėjote tokias sutartis?
S. M.: Todėl, kad turėjo padaryti šitą A., atsakovas A. Č.. Čia buvo jo įsipareigojimas. Ieškovas. Taip ieškovas.
Teisėja V. B.: Žiūrėkit, su ta S. pasirašinėjote sutartį jūs.. su M.. Kovo 20 dieną.
P. R.: Taip.
Teisėja V. B.: Tai jūs žinojote, kad nėra padaryta?
P. R.: Tai tenai buvo įsipareigojimas, kad bus padaryta iki liepos mėnesio, mes turėjom padaryti.
Teisėja V. B.: O įgaliojimas buvo išduotas <..???..>, kad iki liepos mėnesio nuo kovo dvidešimtos. Buvo išduotas įgaliojimas?
P. R.: Ne.
Teisėja V. B.: Tai kaip jis galėjo padaryt?
P. R.: Tai jis turėjo padaryti iki pardavimo, visus tuos darbus atlikt.
Teisėja V. B.: Tai bet nebuvo padaręs?
P. R.: Ne.
Teisėja V. B.: Tai kam jūs pasirašinėjot sutartį?
P. R.: Man prižadėjo, kad padarys.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Be įgaliojimo?
P. R.: Be įgaliojimo. Kaip jis be įgaliojimo padarė kadastrinius matavimus? Ten įgaliojimas irgi, nuo sausio iki.. .
<...>
Garso įraše 302942349_2-69-3-20907-2018-9_2019.09.12_1 užfiksuoti šie tyrimui reikšmingi ir tiesiogiai su juo susiję teismo posėdžio fragmentai:
(Nuo 00:01 min.)
Teisėja V. B.: 2019 metų rugsėjo 12 diena, 13 valandų 14 minučių, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. N. Č. patikslintą ieškinį atsakovui P. R.. Ir į posėdį atvyko..
Posėdžio sekretorė: Ieškovas A. N. Č., ieškovo atstovė advokatė A. P., atsakovas P. R., atsakovo atstovė advokatė R. L..
Teisėja V. B.: Bylą nagrinėja teisėja B., sekretorė <..???..>.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Kas nupirko iš jūsų antrą ir trečią aukštą? Atsimenat vardus, pavardes?
P. R.: V. K. ir S. M..
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Kas jas surado?
P. R.: Taip pat sudaro ieškovas ir brokeriai.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Už kiek nupirko iš jūsų?
P. R.: K. nupirko už 54 tūkstančius, o S. M. turėjo nupirkti už 60 tūkstančių.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Tai dabar trumpai pasakykite..
Teisėja V. B.: Ką tai reiškia – turėjo nupirkti už 60 tūkstančių ir už 54 tūkstančius? Ką reiškia turėjo nupirkti?
P. R.: Tai nupirko, bet aš tų pinigų negavau.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Tai vat aš pereisiu prie to.
Teisėja V. B.: Nu prašau.
<...>
(Nuo 32:45 min.)
<...>
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: S. M. už kiek turėjo pirkti?
R. R.: Už 60 tūkstančių.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Kiek gavote pinigų?
P. R.: 42 tūkstančius.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Kur kiti pinigai?
P. R.: Kitus pinigus ji žadėjo atiduoti, kada mes įvykdysim savo įsipareigojimus.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Kokius įsipareigojimus?
P. R.: Įvesti dujas, elektrą, vandentiekį, prijungti pastogę prie palėpės ir turėjom mes padaryti tą iki..
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Jūs ar A.
P. R.: A. turėjo padaryti, nes jis buvo įsipareigojęs
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Va taip ir šnekėkit - konkrečiai, kas turėjo padaryti. Tai dabar, A. turėjo padaryti?
P. R.: Taip.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Sakykit ką turėjo padaryti.
P. R.: Įvesti dujas, elektrą ir vandentiekį su <..??..> įvadais ir apskaita, prijungti mansardą, kaip ten skaitosi, prie palėpės ir įregistruoti registrų centre.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Ar padarė tą?
P. R.: Ne.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Tai tie 13 tūkstančių eurų, kadangi nepadarė.. kur jie dingo? Papasakokit.
P. R.: Kadangi sutartis buvo pasibaigusi, neįvykdė šitų darbų, tai šitie pinigai nuėjo.. liko S. M. ir jinai už tuos pinigus pasidarė visus reikalus viską.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Tai S. M. už tuos nedaduotus 13 tūkstančių pasidarė viską pati, ką žadėjo A. ir nepadarė.
P. R.: Taip.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Daugiau neturiu klausimų.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Byloje yra.. į bylą yra pateikta pirkimo – pardavimo sutartis 2017 metų gruodžio 6 dienos, sudaryta tarp P. R. ir V. K.. Sutarties 3.1 punkte jūs atskiru parašu esate patvirtinęs, kad už turtą esate gavęs pinigus t. y. 54 tūkstančius eurų. Tai yra jūs savo atskiru parašu esat patvirtinęs, tai kodėl jūs čia parašą padėjot?
P. R.: Todėl kad esu žioplas, o man A. Č. ir brokeriai pasakė, kad taip turi būt, kad paskui viskas bus gerai.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jūs tų pinigų negavot?
P. R.: V. patvirtins K..
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Gerai, dabar.. su S. M. sudaryta sutartis pagal kurios 3.1. punktą nurodyta, kad jūs gavote prieš sudarant sutartį 15 tūkstančių eurų.. 42 tūkstančius jums perves „Šiaulių bankas“ į nurodytą sąskaitą jūsų Swedbank. „Šiaulių bankas“ pervedė į jūsų sąskaitą pinigus?
P. R.: Taip.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Tai jūs juos nuėmėt ir perdavėt A. Č. ar kodėl jūs sakot, kad negavot atsiskaitymo pagal M. sutartį?
P. R.: Gavau. Kas sakė kad negavau? Aš juk sakiau, kad gavau.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Tai kiek jūs gavot pagal M. sutartį?
P. R.: 42 tūkstančius, kuriuos pravedė „Šiaulių bankas“.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: O 15 tūkstančių eurų?
P. R.: Ne.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: O kur..
P. R.: 15 tūkstančių.. tai dabar va ir aiškinamės, kad 13 tūkstančių yra neduoti, nes neįvykdyti sutarties sąlygos.
Teisėja V. B.: Kur dar du tūkstančiai, jeigu 15 sakot... eina kalba apie 13... tai kur dar kiti pinigai?
P. R.: Pasiėmė avansą brokeriai su A. Č..
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Pagal kokią sutartį avansą brokeris pasiėmė?
P. R.: Nežinau.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: O sudarydamas sutartį jūs patvirtinot vėl gi atskiru parašu, kad gavot 15 tūkstančių eurų. Tai čia vėl nesupratot ką darot?
P. R.: Todėl, kad man išaiškino, kad aš tuos pinigus gausiu, o jeigu aš nepasirašysiu šitos sutarties tai reiškia „Šiaulių bankas“…
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Ne apie sutarties pasirašymą aš kalbu, o apie atskirą punktą 3.1., kuriame yra atskiras parašas po įrašu iš trijų žodžių... tai yra iš dviejų žodžių – pinigus gavau.
P. R.: Tai jeigu būčiau nepasirašęs, tai „Šiaulių bankas“ neduotų jai kredito ir jinai negalėtų pirkti namo, o..
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: tai jūs patvirtinot pinigų gavimo faktą?
P. R.: Ne. Tai parašą taip, bet tai <..???..>.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Parašą taip, bet šiaip dabar neigiate. Taip?
P. R.: Ne, kodėl? Taip ir yra.. yra M. raštas.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: M. patvirtins.
P. R.: Taip.
Ieškovo atstovė: Dabar kur tie pinigai nuėjo pagal K... Su K. sudarytos sutarties dalis kainos kažkam tai kitam buvo sumokėta, ne jum?
P. R.: Taip.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Kam?
P. R.: Tai K. pasakys, kad jinai sumo..
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Tai aš jum.. jūsų klausiu..
P. R.: Man niekas nieko neaiškina.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Tai jūs pasirašėt, kad gavot pinigus ir nežinot kas tuos pinigus gavo, taip?
P. R.: Kaip seną žmogų galima gražiai įtikint. Pati žinot.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Aš tai nežinau, aš tik klausiu. Man nesuvokiama kaip žmogus gali pasirašyti, kad gavau 54 tūkstančius.
P. R.: Neišsilavinęs, nežinau kas daryt, kaip daryt, ką daryt..
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Jūs mokat skaityti?
P. R.: Nu tai skaityti.. nu ką skaityti..
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Jūs suprantat ką reiškia pinigus gavau?
P. R.: Suprantu.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Supratau. Ačiū.
P. R.: O toliau.. kovo mėnesį man pranešė brokeriai, kad yra surasta..
P. R.: Taip. …S. M., kad jinai perka palėpę ir reikia sudaryti preliminarią sutartį.
Teisėja V. B.: Nu ir ką?
P. R.: Sudarę sutartį mes buvom įsipareigoję viską taip pat padaryti kaip ir V. K..
P. R.: Taip. Ir dar įteisinti mansardą. Priregistruoti Registrų centre.
Teisėja V. B.: Tai čia jau jūs buvote įsipareigoję šitą dalyką padaryti?
P. R.: Tai šitą turėjo padaryti viską A. Č... iki.. kada.. iki liepos.. iki rugpjūčio 15-tos tą dalyką turėjo padaryt.
Teisėja V. B.: Bet tai jūs aštuonioliktų metų kovo mėnesį tiktai pardavinėjote?
P. R.: Taip, pardavinėjau šitą, nes vis A. Č. kiek paskambinu, sakė aš nedarysiu kol nebus antro pirkėjo. Sakau tai nors vienai pirkėjai padaryk įvadus visus. Ne aš tiek pinigų neturiu, kad kiekvienai atskirai daryčiau. Taip buvo? Taip.
Teisėja V. B.: Nu taip. Ir pardavėt, taip? M.. Toji nedamokėjo trylikos tūkstančių. Nemokėjo. Nes jūs buvot kažko tai tų nepadarę, taip?
P. R.: Taip.
Teisėja V. B.: Ir vėliau jūs jų negavote, nes jinai pati pasidarė? Taip?
P. R.: Taip.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Avansą dar jie paėmė.
P. R.: Avansas buvo duotas ??? V. M..
Teisėja V. B.: Kas? Koks avansas? Ką norėjot pasakyt dėl avanso?
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: 5000 iš S. avansas paimtas ir iš V. buvo paimtas 5000 avansas, kuriuos pasiėmė brokeriai. Iš V.. V. pervedė į brokerių sąskaitą. Į brokerių sąskaitą – akcentuoju. Ne į..
Teisėja V. B.: Tai čia ne šitos bylos esmė.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Tai mes dabar aiškinamės apie pinigus. Kiek gavo
pinigų.
Teisėja V. B.: Bet tai kaip sakoma, tai jeigu turėjo brokeriam pervesti, tai jeigu buvo susitarimas tai brokeriam pervedė, jeigu ieškovas negavo, tai jisai iš jos išsireikalaus. Teisingai?
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Nu čia kita jau tema.
Teisėja V. B.: Tai aš tą ir noriu pasakyti, kad mes nenagrinėkime aplinkybių kurios mums neįdomios. Gavo pinigus? Gavo. Pasirašė? Pasirašė. Negavo pinigų? Teikit įrodymus, kad negavo. Perdavė pinigus? Teikit įrodymus, kad perdavė.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Paliudys visi.
Teisėja V. B.: Tai jūs gavote pagal sutartis, kurios yra pasirašytos jūsų, kad gavote pinigus.. kiek jūs gavote bendroj sumoj? Pagal sutartis.
P. R.: penkiasdešimt keturis.
P. R.: Taip.
Teisėja V. B.: O pagal pasirašyta… o pasirašėte už kiek, kad gavote?
P. R.: 114 (šimtą keturiolika).
P. R.: 114 (šimtą keturiolika).
Garso įraše 302942349_2-69-3-20907-2018-9_2019.09.17_1 užfiksuoti šie tyrimui reikšmingi ir tiesiogiai su juo susiję teismo posėdžio fragmentai:
Teisėja V. B.: Jūsų pavardė, vardas, gimimo metai.
S. M.: S. M., 89-09-04.
Teisėja V. B.: Jūs esat perspėjama, kad už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus arba žinomai melagingų parodymų davimą jūs galite būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Prašom padėti ranką ant konstitucijos ir garsiai perskaityti liudytojo pasižadėjimą.
S. M.: Aš, S. M., garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą nieko nenuslėpdama, nepridėdama ir nepakeisdama.
Teisėja V. B.: Įrašote vardą, pavardę ir pasirašote.
<...>
(Nuo 51:00 min.)
<...>
Teisėja V. B.: Sakykit, tai pirkimo – pardavimo sutartį čia dėl dalies namo, taip?
S. M.: Taip.
Teisėja V. B.: Taip.
S. M.: skelbiu.lt radome skelbimą, kad yra parduodamas butas.
S. M.: Dalį namo.
Teisėja V. B.: Tai asmeniškai žmogus pardavinėjo ar kokia agentūra?
S. M.: Taip. UAB „Saba“.
S. M.: Taip.
Teisėja V. B.: Klauskite.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Sakykite pirkdama butą, kada pamatėte skelbime, su kuo susitikote? Su kuo susiskambinote?
S. M.: Buvo numeris pateiktas. Mes susitikome su brokeriais.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Vardus gal atsimenate?
S. M.: V. ir A..
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Sakykite kokiom sąlygom pirkote būtą?
S. M.: Aiškiau..
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Kokiom sąlygom. Ar butas buvo įrengtas, viskas padaryta, jus tiesiog nusipirkot ir ėjot gyventi ar buvo kažkoks tai susitarimas, pažadai kažką tai dadaryti?
S. M.: atėjus apžiūrėti butą. Mes pradžioj pirmą kartą atvažiavom apžiūrėti. Tai įėjus į trečio aukšto tą butą buvo padarytas tiktai grindininis šildymas, nu išvedžioti. Daugiau kaip ir nieko nebuvo. Jie pasakė, jeigu jūs ruošiatės pirkti, pasirašysim preliminarią sutartį, kad iki tam tikros datos bus atlikti visi darbai, tai yra dujos, elektra, vanduo.. viskas priduota ir mum tiktai belieka kaip ir dalinė apdaila padaryta ir mes jau toliau tvarkomės patys.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Nu tai atėjo momentas pirkti. Buvo padaryta viskas?
S. M.: Mes pasirašėm pirma preliminarią sutartį, tai jinai turėjo būti viskas padaryta iki vasario kažkelintos tai dienos. Ten yra sutartį parašyta.
Teisėja V. B.: Iki šių metų taip turėjo būti? Vasario.
S. M.: Devynioliktų. Taip. Viskas turėjo būti padaryta, bet kadangi nieko nebuvo, nes mes dar su bankais nebuvom konkrečiai kuris. Laukėm atsakymo iš banko, tai kai gavom atsakymą iš banko, kad jie mums suteikia paskolą, tada mes kreipėmės į „SABA“, bet jie pasakė – turim pasirašyti dar vieną sutartį, nes kadangi darbai dar nėra atlikti.. nu dėl to, kad jie nežinojo ar mes gaunam paskolą. Tada pasirašėm antrą preliminarią sutartį, kuri buvo perrašyta iki liepos 31 dienos, kad iki tos dienos bus visi darbai atlikti, bet to nebuvo.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Tai atėjo liepos 31 diena. Tie darbai buvo atlikti ar nebuvo.
S. M.: Iki liepos 31 mes su vyru viską pasidarėm patys. Kas buvo padaryta.. tiktai buvo išlietas betonas. Mum kaip reikėjo atlikti vertinimą buto, nebuvo pakabinto katilo, bet mes kaip atvažiavom vertinimui buvo tik pakabintas katilas, nebuvo net prijungtas, tai mes dujas, elektrą, vandenį, mes viską susitvarkėm patys iš savo lėšų.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: už kokius pinigus susitvarkėt?
S. M.: Pinigai buvo sutvarkyti už… nes kadangi mes kai buvom preliminarią sutartį pasirašę, buvo parašyta, kad mes nedamokam pinigėlių P. R. dėl to, kad darbai buvo neatlikti
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Kokia tai suma?
S. M.: 15 tūkstančių eurų. Tai per tą visą laikotarpį mes patys viską susitvarkėm iš tų pinigėlių.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Tai atidavėte R. tuos pinigus ar ne tada pagal tą buto...? Suprantu sumažinta buto pirkimo – pardavimo kaina buvo šita pinigų suma, taip? Jūs neatidavėt pinigų šitų.. nes buvo pažadė..
Teisėja V. B.: Tai už kiek jūs turėjote pirkti, kiek jūs sumokėjote ir kiek.. kaip ten tie 15 tūkstančių turėjo ten...
S. M.: Mes pirmą kartą padavėm berods 2 tūkstančius avansą. Buvo paduotas avansas ir mes likusius pinigėlius turėjom sumokėti tada, kada bus įvykdyti visi darbai, bet jų nebuvo.
Teisėja V. B.: Tai jūs 2 tūkstančius avansą sumokėjote ir pasirašėt sutartį, o pinigus turėjot po liepos 31 primokėt?
S. M.: likusią dalį taip, nes bankas P. R. pervedė 42 tūkstančius eurų, kur gavome paskolą.
S. M.: Taip.
Teisėja V. B.: O jūs ten tą turėjot... tuos 15 tūkstančių, taip?
S. M.: Taip.
Teisėja V. B.: Tai kada būtų padaryta arba iki liepos 31, taip?
S. M.: Taip.
Teisėja V. B.: O tai kodėl iki liepos 31 jūs iš tų pinigėlių darėte, o ne kažkas tai, kas turėjo padaryti..?
S. M.: Nes tai jų buvo atsakomybė. Jie buvo pasirašę sutartį, kad jie įsipareigoja sutvarkyti dujas, įvesti elektros instaliaciją…
Teisėja V. B.: Čia pagal preliminarią sutartį?
S. M.: Taip. Viskas buvo surašyta, kad jie turi tai padaryt.
Teisėja V. B.: Kas?
S. M.: Pasirašę buvo P. R., bet sutartį mum davė pasirašyti „Saba“.
Teisėja V. B.: Tai pagal preliminarią sutartį R. turėjo padaryti, taip? Tuos visus vanduo, elektra, dujos.. sujungti, pajungti.. taip? Elektros skaitliukai..
S. M.: Taip.
A. N. Č.: Bet jūs dalyvavot, kuomet pirkot butą? Notarinėj.. be abejo..
S. M.: Taip, taip.
A. N. Č.: Kas dar buvo notarinėj?
S. M.: Tai buvo A., V., P. R. ir jo antroji pusė.
A. N. Č.: O sakykit jūs tą sutartį ir turit ir skaitėt. Toj sutartį P. R. pasirašė, kad gavo tuos pinigus.
S. M.: Taip.
A. N. Č.: Tai čia nevisiška teisybė.
Ieškovo atstovė: O jūs sumokėjot grynus pinigus notarų biure?
S. M.: Taip.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Kam sumokėjot?
S. M.: Notarinei.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Kam sumokėjot pinigus pagal pirkimo – pardavimo sutartį.
S. M.: Tai bankas pervedė.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Ne. Grynus pinigus kam sumokėjot, nes pagal sutartį dalis yra grynais pinigais. Tai kam sumokėjot grynus pinigus ir kiek?
S. M.: P. R..
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Į rankas jam padavėt?
S. M.: Taip.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Kokius pinigus?
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Tokius kokie parašyti sutartyje. Bylos pirmas tomas, bylos lapas 103. Parašyta, kad grynus pinigus gavo P. R.. Tai ačiū už atsakymą.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Tai gerai, 18 tūkstančių eurų. Tai dabar pasakykit. Iš to 18 tūkstančių eurų, tai kiek jūs nedamokėjote už tai, kad nebuvo atlikti darbai?
S. M.: 15 tūkstančių.
S. M.: Taip.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Sutartyje parašyta, kad 15 tūkstančių. Tai kiek jūs padavėt?
S. M.: Tai pertaisyta sutartis.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Skaitau sutartį. Jūs turbūt neatsimenat.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Jūs žiūrėkit. Jūs susipažinkit su byla. Yra dvi sutartys.
S. M.: Yra dvi sutartys. Taip.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Tai žiūrėkit. Vienos sutartį parašyta „15 tūkstančių eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“.
S. M.: Čia pirma.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Tai bet šitas mokėjimas buvo? Nes taip įrašyta sutartį. Tai čia buvo tas mokėjimas?
S. M.: Taip.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Žiūrėkit advokate, susipažinkit su byla. Susitarimas pakeisti sutartį toliau seka.
S. M.: Taip.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Aš ne apie tai klausiu. Aš matau susitarimą, gerbiama
kolege, aš matau, kad parašyta..
Teisėja V. B.: Gerai, palaukit. Kiek notarinėj jūs sumokėjote? Faktiškai. Ten nežiūrint viso ko.. natūroj pinigų kiek davėt R.?
S. M.: Trys tūkstančiai eurų.
Teisėja V. B.: Tris tūkstančius eurų. Dar klausimų yra?
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Notarinėj sutartį, susitarime pakeisti sutartį yra parašyta „pinigus 18 tūkstančių eurų gavau P. R.“, tai jūs nedamokėjot vadinasi 15 tūkstančių už neatliktus darbus.
S. M.: Nes dėl preliminarios sutarties kuri buvo susitarimo.. nes nebuvo atlikti darbai.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Tai tuos tris tūkstančius gal aplamai net ne P. davėte, o davėte agentams?
S. M.: Taip.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Net ne P. davėt?
S. M.: Taip.
S. M.: Agentams, kai buvo pasirašyta sutartis. Bet nu pasirašė tai P..
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: tai agentams davėt 3 tūkstančius, o 15 net nedadavėt jau P..
Teisėja V. B.: Tai agentams davėt?
S. M.: Taip, nes buvo sutartis man paduota pasirašyti ir buvo pasirašęs P. R.
Teisėja V. B.: Dar klausimų yra?
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Aš turiu klausimą vis tiek. Kadangi čia kolegė sako, kad aš nesusipažinus su bylos medžiaga, patikslinu – pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 metų kovo 26 dieną. Susitarimas pakeisti sutartį buvo sudarytas 2018 metų balandžio 6. Susitarimas pakeisti sutartį. Ten dėl kainos mažinimo. Tai dabar kovo 26 dieną..
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Susitarimas pakeisti sutartį.. Buvo sudarytas vėliau t. y. balandžio 6 dieną. Tai dabar apie balandžio 6 dieną nešneku, nes ji buvo po kovo 26. Aš kalbu apie kovo 26 dieną. Kovo 26 dienos sutartyje pirkimo – pardavimo parašyta, kad prieš pasirašant sutartį P. R. grynais gavo 15 tūkstančių eurų ir yra jo parašas. Tai jūs perdavėt tuos
15 tūkstančių eurų P. R.? Jūs kai pirkot.
S. M.: Yra sutartis.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Taip. Kovo 26.
S. M.: Pakeista. Tai buvom mes sumokėję taigi avansą.. nu kaip avansas skaitosi brokeriam. P. R. pasirašė ir mes po to šnekėjom.. yra preliminari sutartis, nebuvo atlikti darbai ir įvertinti, tai kaip galima nu.. kaip čia pasakyt
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Žodžiu, kadangi nebuvo pagal preliminarią sutartį atlikti darbai, tai nesumokėjot
S. M.: Taip.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Teisėja, aš ne to klausiu. Aš galiu sutartį parodyt kur yra
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Taigi sako negavo. Sako nedadavė.
Teisėja V. B.: Palaukit. Tai kovo 26 kai pasirašėte sutartį. Dar nežinojote, kad kažkas bus.. Tai kovo 26 dieną mokėjot ten toj notarinėj kažkokius tai grynus pinigus ar ne.
S. M.: Ne.
Teisėja V. B.: Kovo 26 dieną nieko nemokėjot. O pasirašė, kad gavo pinigus, taip?
S. M.: Taip, nes buvo preliminari sutartis, kur jisai įsipareigoja ir jisai žinojo atsakomybę
Teisėja V. B.: Bet sutartį pasirašė, kad gavo pinigus, taip?
S. M.: Taip
Teisėja V. B.: R., taip? O paskui, kai buvot balandžio 6 dieną, kai darėt pakeitimą, buvo R.?
S. M.: Visą laiką buvo. Taip.
Teisėja V. B.: Buvo.
S. M.: Tai be jo nieko ir neįvyktų.
Teisėja V. B.: O kovo.. 6 dieną, kai rašėte, tada jau mokėjote pinigus?
S. M.: Jau susimaišiau, palaukit.
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: Kai pratęsimą pakeisti sutartį darėt, kur parašyta 18 tūkstančių. Davėt ar nedavėt P. R.?
S. M.: Tai kaip ir minėjau. Tai trys tūkstančiai..
Atsakovo atstovė advokatė R. L.: O 15 nedadavėt, nes nu tiesiog buvo neatlikti darbai.
Teisėja V. B.: Tai kai keitėte, tada mokėjote pinigus?
S. M.: Nieko nemokėjom. 3 tūkstančiai buvo iš pat pradžių sumokėti. Kaip avansas.
Teisėja V. B.: Kovo 26. Kai pirmą notarinėj sutartį darėt, taip?
S. M.: Taip. Ir po to ta preliminari sutartis, dėl ko 15 tūkstančių nedamokėta, P. pasirašė.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Tai dar aš galiu klausimą? Tai kiek iš viso sumokėjot už savo patalpas? Kiek iš viso sumokėjote?
S. M.: Pirkimo..
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Už kiek nusipirkot turtą?
S. M.: Už 60 tūkstančių.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Už 60 tūstančių, taip?
S. M.: Taip.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Kas sutarčių sąlygas derino gal žinot?
S. M.: Sutarčių sąlygas? Kaip?
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Sutartis ruošė. Kas jas ruošė?
S. M.: Kokias sutartis?
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Pirkimo – pardavimo ir jos pakeitimo sutartis kas ruošė? Kas jums davė susipažinti?
S. M.: Tai notarinėj viskas..
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Notarinėj?
S. M.: Taip, notarinėj.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: O šitą procesą kas kuravo? Kas su notarais derino viską?
S. M.: A. ir V..
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: O prieš pasirašant sutartį.. Prieš pasirašant sutartį Č. jus įkalbinėjo jos nesudaryti? Prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį A..
S. M.: Anksčiau jisai. Ne prieš pat.. anksčiau.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Reiškia tas kažkoks jūsų įtariamas konfliktas įvyko prieš šitos sutarties sudarymą, taip? Jau buvo konfliktas įvykęs?
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Supratau, gerai, ačiū.
Atsakovo atstovė: Turtą pirkote už 60 tūkstančių eurų, o sumokėjote 45?
S. M.: Taip.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Ar jūs buvote kam nors išdavusi įgaliojimus, kad..
S. M.: Ne.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Niekam nebuvot išdavusi? Dėl to, kad jūsų kokius nors apskaitos prietaisus, kažką tai įvedinėtų?
S. M.: Ne. Savo vardu nieko, nes viską pati tvarkiausi.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Jokių žodžiu įgaliojimų ir kad registrų centre ką nors tvarkytų? Nieko?
S. M.: Nieko.
Ieškovo atstovė advokatė A. P.: Niekam. Nei V., nei A., nei R., niekam?
Teisėja V. B.: Nu jeigu jokių, tai jokių. Advokate, kam 10 kartų klausti?
<...> (t. II, b. l. 74-85).
Iš 2020 m. liepos 21 d. AB „Šiaulių bankas“ pateikto atsakymo matyti, jog S. M. (toliau - Klientė), 2018 m. vasario 8 d. kreipėsi į AB Šiaulių banką (toliau - Bankas) dėl 51 000,00 Eur kredito suteikimo turto pirkimui. 2018 m. balandžio 11 d. kredito sutartimi Nr. B-2018-7588-09 (toliau - Kredito sutartis) Klientei suteiktas 42 000,00 Eur kreditas. Kredito sutartyje buvo numatytos šios Kredito išmokėjimo sąlygos: iki kredito lėšų sumokėjimo Klientė įsipareigojo Bankui pateikti perkamo turto notariškai patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį ir dokumentus, patvirtinančius perkamo turto kainos ir suteikiamo kredito (jo dalies) skirtumo (ne mažesnio nei 30 proc. pirkimo kainos) sumokėjimą Klientės nuosavomis (ne skolintomis) lėšomis, taip pat įkeisti perkamą turtą Bankui.
Iki kredito išmokėjimo Bankui buvo pateikta 2018 m. kovo 20 d. pirkimo pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kurioje turto pirkimo - pardavimo kaina – 57 000,00 Eur, pirkimo pardavimo sutartyje turto pardavėjas patvirtino, kad 15 000,00 Eur gavo grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, likusius 42 000,00 Eur turto kainos Bankas iš suteikiamo kredito turėjo pervesti į pardavėjo sąskaitą, nurodytą pirkimo pardavimo sutartyje, taip pat Bankui buvo pateiktas 2018 m. balandžio 6 d. dienos pasirašytas susitarimas pakeisti pirkimo pardavimo sutartį, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kuriame pirkėjo ir pardavėjo susitarta dėl pirkimo kainos – 60 000,00 Eur, pasirašydamas minėtą susitarimą, pardavėjas patvirtinto, kad gavo 18 000,00 Eur grynaisiais pinigais prieš pasirašant pirkimo pardavimo sutarties susitarimą, likusius 42 000,00 E. B. iš suteikiamo kredito lėšų turėjo pervesti į pardavėjo sąskaitą, nurodytą pirkimo pardavimo sutartyje, taip pat perkamas turtas buvo įkeistas Bankui. Įvykdžius išankstines kredito išmokėjimo sąlygas, kreditas buvo išmokėtas 2018 m. balandžio 19 d. į turto pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą P. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkėjui nepateikus Bankui turto pirkimo pardavimo sutarties, nesumokėjus ne mažesnės kaip 30 proc. turto pirkimo kainos dalies nuosavomis lėšomis ir nepateikus Bankui tai patvirtinančių dokumentų (turto pirkimo - pardavimo sutarties, kurioje patvirtintas nuosavos dalies sumokėjimas ir ar kt. tai įrodančių dokumentų) bei neįkeitus perkamo nekilnojamojo turto Bankui, Bankas nebūtų išmokėjęs kredito (t. II, b. l. 89-91).
Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. AB „Šiaulių bankas“ pateikto papildomo atsakymo matyti, kad AB „Šiaulių bankas“ negali nurodyti, kodėl S. M. pateikė sutarties pakeitimą, kuriame nurodyta kita kaina. Tai pirkėjo ir pardavėjo susitarimas. AB „Šiaulių banke“ dokumentai buvo priimti, kadangi buvo patvirtinti notaro ir atitiko keliamus reikalavimus. Pažymima, kad jei S. M. būtų pateikusi tik pagrindinę sutartį, jai būtų suteiktas 39 900,00 Eur kreditas, t. y. ne daugiau nei 70 proc. turto pirkimo kainos ar vertės (priklausomai kuri mažesnė). Šis kreditas būtų buvęs suteiktas tik po to, kai klientė būtų sumokėjusi dar 2 100 Eur, nes pagal pagrindinę sutartį nurodyta, kad ji sumokėjo tik 15 000,00 Eur, o nuosava dalis turi būti ne mažiau 30 proc. kainos, t. y. 17 100,00 Eur (nuo 57 000,00 Eur). Nepateikus dokumentų įrodančių, kad sumokėta dar 2.100 Eur, kreditas nebūtų buvęs suteiktas. S. M. pateikus susitarimą dėl pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo, Bankas, atsižvelgdamas į pakeistas turto pirkimo sąlygas, S. M. suteikė 42 000,00 Eur dydžio sumos kreditą, nes nebuvo viršyta maksimali suma, kurią klientė gali skolintis bei buvo išpildyta sąlyga, kad ne mažiau 30 proc. turto kainos pirkėja (S. M.) turi sumokėti nuosavomis lėšomis ir tą faktą susitarime patvirtino notaras.
Informuojama, kad Bankui 2018 m. balandžio 6 d. buvo pateikti pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VL-1278 ir susitarimo pakeisti sutartį Nr. VL-1482 originalai. Minėtus dokumentus priėmė ir jų kopijas padarė kreditų vadybininkė D. K. (Kauno filialas, Laisvės al. 80, Kaunas). Pažymima, kad kreditas S. M. nebūtų buvęs suteiktas, jei sutartyje Nr. VL-1278 ir susitarime pakeisti sutartį Nr. VL-1482 būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui. Klientės dalyvavimas nuosavomis lėšomis pirkimo - pardavimo sandoryje yra būtina sąlyga. Kadangi Bankas yra gavęs notaro patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje pardavėjas (kurio dalyvavimą sandoryje, pateiktą asmens dokumentą ir kitus atliktus veiksmus patvirtina sutartį tvirtinantis notaras) patvirtina, kad pinigus gavo, Bankas notaro veiksmų nekvestionuoja ir tokį dokumentą laiko tinkamu nuosavos dalies sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Kartu su atsakymu į papildomą užklausą pateikiama 2018-04-11 sudarytos kredito sutarties Nr. B-2018-7588-09, kopija (t. II, b. l. 95-104).
Iš 2020 m. spalio 29 d. AB „Šiaulių bankas“ pateikto papildomo atsakymo matyti, kad, AB „Šiaulių bankas“, informuoja, jog S. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. B-2018-7588-09 kredito įmokas moka laiku, pradelstų sumų 2020 m. spalio 29 d. nėra. Pažymi, kad Bankas civilinio ieškinio nereikš (t. II, b. l. 108-109).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Apgaulė tokiu atveju dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų, taip pat ir dėl kredito gavėjo turtinės padėties, pateikimu. Tačiau tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas pripažintinas apgaule tik tuo atveju, kai šie duomenys turi lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą ir pan. BK 207 straipsnio objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą ir kt. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad apgaule gauna kreditą, paskolą ir pan., ir to siekia. Be to, pažymėtina, kad BK 207 straipsnio sudėtis yra formalioji – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas nepriklausomai nuo jos panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2013, 2K-6-677/2016, 2K-375-693/2016, 2K-73-689/2019).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji (neapima padarinių atsiradimo), o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).
Kai BK 300 straipsnyje nustatyta veika padaroma bendrininkaujant, atskleidžiant šio nusikaltimo sudėtį turi būti nustatyta ir tai, kuo pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų poelgis, kokiomis aplinkybėmis veika buvo padaryta, ar nenutolęs priežastinis ryšys tarp kaltininkų pastangų ir dokumento suklastojimo fakto, ar vien jų veiksmai dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-95-511/2016). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).
Teisiamojo posėdžio metu objektyviam kaltinime nurodomų aplinkybių ištyrimui bei esant glaudžių sąsajų, teisminio nagrinėjimo laikotarpiui buvo prijungta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3108-528/2019, taip pat, siekiant ištirti kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų motyvus, tikslus, tyčią, kryptingumą, buvo aiškinimasi priešistorė ir kilmė kaltinime nurodomų faktinių aplinkybių. Teismo buvo nustatyta, kad 0,0345 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2011 m. sausio 4 d. priklausė P. R., šiam turtui jokie apribojimai nebuvo taikomi. Nuo 2017 m. gruodžio 6 d. šiame turte V. K. nuosavybės teise priklauso 11/50 dalių gyvenamojo namo, 11/50 dalių kiemo statinių ir 17/69 dalių žemės sklypo, nuo 2018 m. kovo 20 d. šiame turte S. M. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo, 1/4 dalis kiemo statinių ir 29/115 dalys žemės sklypo, o kitos nurodyto turto dalys priklauso P. R..
2016 m. sausio 15 d. N. Č. pervedė į P. R. banko sąskaitą 7 000,00 Eur pradinį įnašą už perkamą namą Kaune, (duomenys neskelbtini).
2016 m. sausio 28 d. P. R. s išdavė N. Č. įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2016 m. liepos 1 d. atstovauti jį visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, statybos inspekcijoje, padaryti gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą, suformuoti atskirus vienetus ir suteikti butams unikalius numerius bei adresus, taip pat atstovauti gaunant leidimus/projektus statinio rekonstrukcijai, statybai, griovimui, atstovauti rengiant techninius projektus, derinimus ir tuo tikslu gauti iš visų įmonių, įstaigų ir organizacijų reikalingus dokumentus, pažymas, projektus, nuosavybės dokumentus ir juos registruoti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre ir kt.
2016 m. kovo 15 d. sutartimi šalys susitarė, kad P. R. įsipareigoja parduoti, o N. Č. įsipareigoja nupirkti turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą ar įregistruotus butus), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), už 70 000,00 Eur. Pirkimo pardavimo sutartį šalys įsipareigoja pasirašyti iki 2016 m. liepos 15 d. Taip pat šalys susitarė, kad N. Č. pagal jam suteiktą įgaliojimą iki 2016 m. liepos 15 d. įsipareigoja pertvarkyti gyvenamąjį namą iš vienbučio į tributį bei įregistruoti pakeitimus VĮ Registrų centre. Už šiuos pertvarkymo darbus ir visų kitų dokumentų sutvarkymą bei įregistravimą ieškovas apmokės iš savo lėšų, kurių padengti iš P. R. nereikalaus. Už nurodytą turtą N. Č. sumoka 7 000,00 Eur avansinę įmoką, kuri įskaitoma į turto pirkimo–pardavimo kainą. P. R. atsisakius sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį, jis turi grąžinti gautą avansą ir sumokėti avansinio mokėjimo sumos dydžio baudą. N. Č. atsisakius pirkti turtą ir nepasirašius pirkimo–pardavimo sutarties iki 2016 m. liepos 15 d. P. R. praranda teisę į avansinę įmoką ir avansas negrąžinamas.
2017 m. kovo 24 d. P. R. išdavė N. Č. naują įgaliojimą (notarinio registro Nr. 1-(duomenys neskelbtini)) laikotarpiui iki 2017 m. spalio 1 d., pagal turinį analogišką 2016 m. sausio 28 d. įgaliojimui.
2017 m. gegužės 24 d. P. R. ir E. A. sudarė preliminariąją sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti 47/100 dalis gyvenamojo namo, 47/100 dalis kiemo statinių ir ½ dalį žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), o pagrindinę sutartį šalys įsipareigoja sudaryti iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2017 m. birželio 28 d. avansine sutartimi Nr. 2017-06-28/3 E. A. atsakovui nurodė sumokantis 1 400,00 Eur avansinio įmokėjimo sumą.
2017 m. spalio 20 d. avansine sutartimi Nr. 2017-10-20/1 NT vystymo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. N. ir A. R., įsipareigojo parduoti V. K. 23/100 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei ¼ dalį žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini).
2017 m. gruodžio 5 d. šalys sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2017-12-05/1, kuria N. Č. įsipareigojo perimti, o P. R. įsipareigojo neatlygintinai perduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 53/100 dalis gyvenamojo namo, 53/100 dalis kiemo statinių ir ½ dalį žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini). Pagrindinę sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2018 m. sausio 20 d.
2017 m. gruodžio 6 d. P. R. ir E. A. susitarimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukė 2017 m. gegužės 24 d. sutartį.
2017 m. gruodžio 6 d. P. R. sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė jam nuosavybės teise priklausančio ginčo turto dalį – 11/50 dalių gyvenamojo namo, 11/50 dalių kiemo statinių ir 17/69 dalių žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), V. K..
2018 m. kovo 20 d. P. R. ir S. M. sudarė preliminariąją sutartį Nr. 2018-03-20/1, kuria susitarė dėl turto Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, numatydami, kokie darbai turi būti atlikti iki 2018 m. liepos 31 d. – įvesti dujų, vandentiekio ir elektros įvadai su atskirais apskaitos prietaisais ir priduoti eksploatacijai, atlikti mansardos kadastriniai matavimai, 30,45 kv. m mansardinės patalpos prijungtos prie parduodamų patalpų, priduotos ir užregistruotos VĮ Registrų centre.
2018 m. kovo 20 d. P. R. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė jam nuosavybės teise priklausančio ginčo turto dalį – ¼ dalį gyvenamojo namo, ¼ dalį kiemo statinių ir 29/115 dalis žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), S. M..
Civilinėje byloje teismas nustatė, kad N. Č. nesugebėjus įgyvendinti savo idėjos iki 2016 m. liepos 15 d. pertvarkyti vienbutį ginčo namą į tributį, parduoti du viršutinius aukštus kitiems asmenims ir iš tų lėšų atsiskaityti su P. R., N. Č. vėliau suderėjo su P. R. šią idėją įgyvendinti kiek kitaip – N. Č. pertvarko ginčo namą į tributį, organizuoja viršutinių aukštų pardavimą, o už tai gauna pirmąjį ginčo namo aukštą su dalimi žemės sklypo ir kiemo statinių. N. Č. aptariamo namo nepertvarkė į atskirus butus, N. Č. pastatyta laiptinė yra savavališkas statinys, kurio įteisinimo (dokumentacijos parengimo, savavališkos statybos įteisinimo išlaidos) kaštai teko P. R., neįrengė sutartų komunikacijų ir nepadarė kitų darbų, todėl P. R. iš pirkėjos S. M. negavo dalies pinigų (13 000,00 Eur), kuriuos turėjo gauti už parduotą turto dalį, pirkėjai V. K. turėjo padengti komunikacijų įrengimo išlaidas (2 145,98 Eur), o už abiejų pirkėjų nupirktą turtą jis negavo didelės turto kainos dalies (47 000,00 Eur), nes N. Č. turto pardavimui surado nekilnojamojo turto agentus, kuriems atiteko dalis lėšų ne tik už pirkimo–pardavimo sandorių organizavimą, bet ir už įvairias kitas paslaugas (žemės dalių naudojimosi tvarkos paruošimą, laiptinės įteisinimą ir kadastrinių matavimų atlikimą, pardavimo sandorių organizavimą, paskolos, suteiktos preliminarios sutarties su E. A. forma, grąžinimą ir kt.). Pažymėtina, kad civilinėje byloje byloje apklausti liudytojai V. N., A. R., S. M. patvirtino, jog pirkimo–pardavimo procesu rūpinosi ieškovas ir nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. N. bei A. R., o santykiai su P. R. apsiribojo tik sutarčių pasirašymu notaro kontoroje. Minėti liudytojai parodė, jog visus darbus turėjo atlikti N. Č., kuris geriausiai žinojo visus įsipareigojimus dėl reikalingų atlikti darbų sudėties bei apimties, kadangi būtent jis dėl jų tarėsi su tuo metu dar tik potencialiais ginčo turto pirkėjais bei nekilnojamojo turto agentais.
Taigi, ši baudžiamoji byla išsirutuliojo iš civilinės bylos ir iš civilinių santykių, kurių metu teisme nebuvo nustatytos jokios tyčios ar ketinimo S. M. kokiu nors būdu apgauti ar suklaidinti P. R. dėl turto pirkimo-pardavimo arba atvirkščiai. Priešingai – tarp abiejų kaltinamųjų nėra nustatyta jokių pykčių. Iš esmės, S. M. tiesiog norėjo įsigyti jai patikusį būstą, o P. R. tiesiog norėjo tą būstą parduoti, nes jam siūloma pirkėjos kaina tiko. Be jokios abejonės, kad esant tokiai situacijai, ikiteisminis tyrimas niekada nebūtų pradėtas, jeigu ne akivaizdžiai kerštingai P. R., A. R., V. N. atžvilgiu nusiteikusio N. Č. pozicija, raštu išdėstyta pareiškime policijos įstaigai 2020 m. birželio 23 d., kurios pagrindu ir buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas (1 t., b.l. 11-12). Pastebėtina, kad šiame dokumente pareiškėjas N. Č. pateikė itin daug ir tokios informacijos, kurią galėjo žinoti tik glaudžiai aptariamuose sandoriuose bendradarbiavęs asmuo. Tačiau įvertinus faktines aplinkybes, kad N. Č. nebuvo nei vienos iš kaltinamųjų giminaitis, nei parduodamos namo dalies savininkas, nei turto brokeris, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, jog N. Č. disponavimas jo teikiamais duomenimis, o taip pat ir policijos įstaigai pateiktų 2018 m. kovo 20 d. notariškai patvirtinintos tarp P. R. ir S. M. pirkimo-pardavimo sutarties bei 2018 m.balandžio 6 d. notariškai patvirtino susitarimo pakeisti sutartį tarp P. R. ir S. M., ir tokioje apimtyje teikimai svetimų asmenų asmens duomenys, prasilenkia su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 2020 m. liepos 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakė pagal tokį N. Č. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 28-34), tačiau prokuroras 2020 m. liepos 20 d. panaikino šį nutarimą ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (1 t., b.l. 37-39). Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nustatyta bylos duomenimis, N. Č. tiesiog persekiojo P. R., nes dėl jo jau prieš tai buvo kreipęsis į policiją prašydamas, kad P. R. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, tačiau tokį pareiškimą policijos pareigūnai atmetė (3 t., b.l.170-185). Kaip seka iš teisme duotų kaltinamojo P. R. parodymų, N. Č. turi didelį pyktį ant jo dėl pralaimėtos civilinės bylos(1 t., b.l. 96-107), be to, anot P. R., N. Č. yra buvęs policijos pareigūnas, dirbęs kriminalistu, ir jis policijoje naudojasi savo likusias ryšiais. Tokie kaltinamojo P. R. žodžiai yra įtikinami, kadangi, kaip matyti iš teisme gautų duomenų, N. Č. prieš pat baigiamąsias kalbas byloje, siuntė į P. R. mobilų telefoną SMS žinutes apie atvirus grasinimus jį nužudyti, dėl kurių teismas pasisako atskira nutartimi dėl galimos nusikalstamos veikos įvykdymo. Be to, teismo buvo iš policijos įstaigos išreikalauti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-64837-19 dėl A. R. pareiškimo dokumentai, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-84780-19 dėl A. R. pareiškimo dokumentai, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-64849-19 dėl V. N. pareiškimo dokumentai, dėl kurių teismas, išklausęs teisme liudytojų A. R. ir V. N. parodymus bei įvertinęs teisme apklausto liudytoju N. Č. elgesį, taip pat pasisako atsikra nutartimi dėl galimų nusikjalstamų veikų įvykdymo, kuri skelbiama kartu su šiuo nuosprendžiu.
Taigi, tokiame fone buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla, kurioje, pagal susiklosčiusias paminėtas faktines aplinkybes, kaltinamieji P. R. ir S. M. iš esmės žmogiškai nejautė savo kaltės. Nors kaltinamasis P. R. savo kaltės visiškai nepripažino, o kaltinamoji S. M. ją pripažino iš dalies, tačiau, remiantis ištirtų įrodymų visuma, tokia kaltinamųjų pozicija laikytina tik gynybinio pobūdžio, todėl kaltinamųjų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai. O kaip seka iš kaltinamojo P. R. 2021 m. kovo 15 d. teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad jam sutartyje nurodyta 57 000 eurų kaina buvo tinkama, bet 2018 m. balandžio 6 d. patikslintą notarinę sutartį pasirašė todėl, kad notarinėje sužinojo, kas S. M. ims paskolą ir, kad ji paskolą gautų, bankui turi būti 60 000 eurų kaina, tas patikslinimas buvo reikalingas tam, kad gautų paskolą, ir pasirašė pas notarą, tačiau tų pinigų pas notarą negavo. Kaip nustyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. E2-3108-528/2019 duomenimis (1 t., b.l. 96-107), joje liudytojais buvo apklausti tiek P. R., tiek S. M., ir čia P. R. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kad jeigu jis nebūtų pas notarą pasirašęs 2018 m. balandžio 6 d. patikslinimo, tai Šiaulių bankas nebūtų davęs S. M. paskolos ir ši nebūtų galėjusi pirkti namo, o pasirašymo pas notarą dieną nurodomi pinigai jam sumokėti nebuvo. Kaltinamoji S. M. iš dalies patvirtino tokius P. R. parodymus dalyje, jog pas notarą jokie pinigai P. R. perduoti nebuvo, tačiau sutartys buvo pasirašytos. Iš esmės tokias aplinkybes patvirtino tiek paminėtoje civilinėje byloje, tiek teisiamojo posėdžio metu šioje baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti A. R., V. N., N. Č., kurie nurodė, kad S. M. namo dalį ruošėsi pirkti per banką, bet galėjusi gauti kreditavimą iš banko tik esant atitinkami būsto vertei notariniuose pirkimo-pardavimo dokumentuose, bei tai, kad pas notarą sutartyje nurodomi pinigai P. R. nebuvo sumokėti. Tai, kad S. M. turėjo lūkesčių iš banko gauti reikiamo dydžio kreditą būstui įsigyti, tačiau turėjo atitikti banko keliamas sąlygas, patvirtinama ir iš 2020 m. liepos 21 d. AB „Šiaulių bankas“ pateiktame atsakyme, kur nurodoma, kad S. M. (toliau - Klientė), 2018-02-08 kreipėsi į AB Šiaulių banką (toliau - Bankas) dėl 51 000,00 Eur kredito suteikimo turto pirkimui. 2018-04-11 kredito sutartimi Nr. B-2018-7588-09 (toliau - Kredito sutartis) Klientei suteiktas 42 000,00 Eur kreditas. Kredito sutartyje buvo numatytos šios Kredito išmokėjimo sąlygos: iki kredito lėšų sumokėjimo Klientė įsipareigojo Bankui pateikti perkamo turto notariškai patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį ir dokumentus, patvirtinančius perkamo turto kainos ir suteikiamo kredito (jo dalies) skirtumo (ne mažesnio nei 30 proc. pirkimo kainos) sumokėjimą Klientės nuosavomis (ne skolintomis) lėšomis, taip pat įkeisti perkamą turtą Bankui.
Iki kredito išmokėjimo Bankui buvo pateikta 2018 m. kovo 20 d. pirkimo pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kurioje turto pirkimo - pardavimo kaina – 57 000,00 Eur, pirkimo pardavimo sutartyje turto pardavėjas patvirtino, kad 15 000,00 Eur gavo grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, likusius 42 000,00 Eur turto kainos Bankas iš suteikiamo kredito turėjo pervesti į pardavėjo sąskaitą, nurodytą pirkimo pardavimo sutartyje, taip pat Bankui buvo pateiktas 2018-04-06 dienos pasirašytas susitarimas pakeisti pirkimo pardavimo sutartį, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kuriame pirkėjo ir pardavėjo susitarta dėl pirkimo kainos – 60 000,00 Eur, pasirašydamas minėtą susitarimą, pardavėjas patvirtinto, kad gavo 18 000,00 Eur grynaisiais pinigais prieš pasirašant pirkimo pardavimo sutarties susitarimą, likusius 42 000,00 E. B. iš suteikiamo kredito lėšų turėjo pervesti į pardavėjo sąskaitą, nurodytą pirkimo pardavimo sutartyje, taip pat perkamas turtas buvo įkeistas Bankui. Įvykdžius išankstines kredito išmokėjimo sąlygas, kreditas buvo išmokėtas 2018-04-19 į turto pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą P. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkėjui nepateikus Bankui turto pirkimo pardavimo sutarties, nesumokėjus ne mažesnės kaip 30 proc. turto pirkimo kainos dalies nuosavomis lėšomis ir nepateikus Bankui tai patvirtinančių dokumentų (turto pirkimo - pardavimo sutarties, kurioje patvirtintas nuosavos dalies sumokėjimas ir ar kt. tai įrodančių dokumentų) bei neįkeitus perkamo nekilnojamojo turto Bankui, Bankas nebūtų išmokėjęs kredito (t. 2, b. l. 89-91).
2020 m. rugpjūčio 13 d. AB „Šiaulių bankas“ pateiktame papildomame atsakyme nurodyta, kodėl S. M. pateikė sutarties pakeitimą, kuriame nurodyta kita kaina, AB "Šiaulių bankas" negali. Tai pirkėjo ir pardavėjo susitarimas. AB "Šiaulių banke" dokumentai buvo priimti, kadangi buvo patvirtinti notaro ir atitiko keliamus reikalavimus. Pažymima, kad jei S. M. būtų pateikusi tik pagrindinę sutartį, jai būtų suteiktas 39 900,00 Eur kreditas, t.y. ne daugiau nei 70 proc. turto pirkimo kainos ar vertės (priklausomai kuri mažesnė). Šis kreditas būtų buvęs suteiktas tik po to, kai klientė būtų sumokėjusi dar 2 100 Eur, nes pagal pagrindinę sutartį nurodyta, kad ji sumokėjo tik 15 000,00 Eur, o nuosava dalis turi būti ne mažiau 30 proc. kainos, t.y. 17 100,00 Eur (nuo 57 000,00 Eur). Nepateikus dokumentų įrodančių, kad sumokėta dar 2.100 Eur, kreditas nebūtų buvęs suteiktas. S. M. pateikus susitarimą dėl pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo, Bankas, atsižvelgdamas į pakeistas turto pirkimo sąlygas, S. M. suteikė 42 000,00 Eur dydžio sumos kreditą, nes nebuvo viršyta maksimali suma, kurią klientė gali skolintis bei buvo išpildyta sąlyga, kad ne mažiau 30 proc. turto kainos pirkėja (S. M.) turi sumokėti nuosavomis lėšomis ir tą faktą susitarime patvirtino notaras.
Informuojama, kad Bankui 2018 m. balandžio 6 d. buvo pateikti pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VL-1278 ir susitarimo pakeisti sutartį Nr. VL-1482 originalai. Minėtus dokumentus priėmė ir jų kopijas padarė kreditų vadybininkė D. K. (Kauno filialas, Laisvės al. 80, Kaunas). Pažymima, kad kreditas S. M. nebūtų buvęs suteiktas, jei sutartyje Nr. VL-1278 ir susitarime pakeisti sutartį Nr. VL-1482 būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui. Klientės dalyvavimas nuosavomis lėšomis pirkimo - pardavimo sandoryje yra būtina sąlyga. Kadangi Bankas yra gavęs notaro patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje pardavėjas (kurio dalyvavimą sandoryje, pateiktą asmens dokumentą ir kitus atliktus veiksmus patvirtina sutartį tvirtinantis notaras) patvirtina, kad pinigus gavo, Bankas notaro veiksmų nekvestionuoja ir tokį dokumentą laiko tinkamu nuosavos dalies sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Kartu su atsakymu į papildomą užklausą pateikiama 2018-04-11 sudarytos kredito sutarties Nr. B-2018-7588-09, kopija (t. 2, b. l. 95-104).
Šie įrodymai, juos sulyginant su liudytojų A. R., V. N., N. Č. parodymais ir iš dalies su kaltinamųjų S. M. ir P. R. parodymais, patvirtina, jog tiek S. M., tiek P. R. žinojo ir aiškiai suvokė, kokiu tikruoju tikslu yra klastojami dokumentai, nes kitu atveju S. M. negautų banko paskolos, bei jų bendrą siekį padėti S. M. būtent apgaule gauti banko kreditą, kadangi, kaip jau nustatyta bylos duomenimis, iki kredito išdavimo S. M. savo asmeninėmis lėšomis pirkimo-pardavimo sandoryje nedalyvavo ir P. R. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodomų pinigų neperdavė, o jis jų negavo, nors viena iš banko sąlygų buvo S. M. dalyvavimas pirkimo-pardavimo sandoryje savo asmeninėmis lėšomis. Abiejų kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarytos tyčia. Šioje byloje nebuvo nustatytų jokių, kaip jau minėta, išanankstinių abiejų kaltinamųjų susitarimų dėl bendrininkavimo, tačiau jų bendrus veiksmus pagrindžia konkretūs paminėtieji S. M. ir P. R. atlikti veiksmai, suvokimas apie juos ir bendras tikslas.
Kaltinamoji S. M. savo veiksmus grindė iki pagrindinės sutarties pasirašymo sudaryta preliminariąja sutartimi, kuri jau buvo aukščiau paminėta, ir joje nurodomais šalių įsipareigojimais. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad pasirašius pagrindinę sutartį, neliko dalies preliminariosios sutarties sąlygų, susijusių su papildomu perkamos pastato dalies įrengimu bei apmokėjimu už šiuos darbus. Taigi, pagal pas notarą patvirtintus sandorius, kaltinamoji S. M. įsigijo būtent tokios būklės gyvenamąsias patalpas, kokios jos buvo tų sandorių pasirašymo metu, o ne tokias, kokios jos galimai turėjo būti ateityje. Šioje dalyje civilinės bylos nagrinėjimo metu S. M. teigė, kad ji su savo vyru L. M. už savo asmenines lėšas įsivedė dujas, vandenį, elektrą, ir darbai užtruko iki liepos 31 d., tačiau baudžiamojoje byloje S. M. parodė, kad jau po šio termino pradėjo su vyru tvarkytis viską patys. Teisme liudytoju apklausiams L. M. patvirtino kaltinamajai S. M. naudingas apinkybes, nurodė, kad jis E. A. už šio buto rezervaciją sumokėjo grynais 3000 eurų, dar 2000 eurų brokeriams A. R. ir V. N. jų ofise, bei, neįvykdžius susitartų įsipareigojimų dėl dujų, elektros, vandens įvedimo, nemokėjo sutartos likusios sumos 13 000 eurų, nes už tokią sumą jie patys įsivedė paminėtas komunikacijas. Realiai vertinant šių darbų apimtis, darytina pagrįsta išvada, kad dujos, elektra ir vanduo į aptariamą namo dalį negalėjo būti įvedami per tokį itin trumpą laiką, kuris buvo S. M. nurodytas šiame bylos teisminiame nagrinėjime, taigi jos tokia versija atmestina kaip nepagrįsta.
Konkrečiu atveju yra susiklosčiusi visiškai nebūdinga nekilnojamojo turto rinkai situacija, kuomet būtent pats pirkėjas (S. M.) reikalauja nurodyti didesnę turto vertę, ją pakeliant nuo 57 000 eurų iki 60 000 eurų, negu to norėtų pardavėjas (P. R.), kuriam buvo tinkama 57 000 eurų vertė. Tą patvirtina ir paminėtųjų liudytojų V. N. ir A. R. parodymai. Įvertinus banko pateiktą informaciją apie kreditavimo sąlygas, aptartos aplinkybės patvirtina, kad tik antrą kartą pasirašiusi pas notarą 2018 m. balandžio 6 d. pakeitimo sutartį bei joje nurodant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie dalies kainos sumokėjimą grynaisiais pinigais pardavėjui P. R., S. M. galėjo gauti pageidaujamo dydžio kreditą iš banko, kam neprieštaravo ir pardavėjas P. R...
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina nusikalstamą veiką, visuma.
Vienas svarbiausių nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių yra kaltė. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais. Kaltė yra glaudžiai susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai negali kilti ir kaltės klausimas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai S. M. ir P. R. pasitvirtino. Teismas, išklausęs kaltinamųjų, liudytojų parodymų, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, konstatuoja, jog:
- S. M., veikdama bendrininkų grupe kartu su P. R., siekdama apgaule gauti 42.000,00 Eur kreditą turto, t. y. 1/4 dalies Pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies Kitų inžinerinių statinių – Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini); 29/115 dalių Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), pirkimui, norėdama įvykdyti AB „Šiaulių bankas“ (į.k. 112025254) reikalavimą pateikti dokumentus, patvirtinančius perkamo turto kainos ir suteikiamo kredito skirtumo (ne mažesnio nei 30 procentų pirkimo kainos) sumokėjimą savo nuosavomis lėšomis, 2018-03-20, Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), su turto pardavėju P. R. sudarė turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri patvirtinta Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta turto pirkimo - pardavimo kaina yra 57.000,00 Eur, kurioje nurodytų duomenų teisingumą patvirtino įrašydama savo vardą, pavardę ir pasirašydama savo parašu ir kurioje jai žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 57 000,- Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius) eurų, iš kurių 15 000,- Eur (penkiolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma nebuvo perduota pardavėjui P. R., 2018-04-06, vykdydama AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą, klientų aptarnavimo centre adresu (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ darbuotojui pateikė šią suklastotą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, taip pat, 2018-04-06, Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), su turto pardavėju P. R. sudarė susitarimą pakeisti sutartį, kuris patvirtintas Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta turto pirkimo - pardavimo kaina yra 60.000,00 Eur, kuriame nurodytų duomenų teisingumą patvirtino įrašydama savo vardą, pavardę ir pasirašydama savo parašu ir kuriame Jums žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 60 000,- Eur (šešiasdešimt tūkstančių) eurų, iš kurių 18 000,- Eur (aštuoniolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma nebuvo perduota pardavėjui P. R., 2018-04-06, vykdydama AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą, klientų aptarnavimo centre adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, AB „Šiaulių bankas“ darbuotojui pateikė šį suklastotą susitarimą pakeisti sutartį, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, po ko, 2018-04-11, AB „Šiaulių bankas“ jai suteikė 42.000,00 Eur dydžio kreditą, kuris 2018-04-19 buvo išmokėtas pervedant lėšas į turto pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą P. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu S. M. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, panaudodama žinomai suklastotus dokumentus, suklaidino banką AB „Šiaulių bankas“ ir gavo 42.000,00 Eur kreditą. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, S. M. veika įvertinus tyčios buvimą ir kryptingumą, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais. S. M. nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.
- P. R., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. M., siekdamas už parduodamą turtą, t. y. 1/4 dalies Pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies Kitų inžinerinių statinių – Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini); 29/115 dalių Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), gauti 42.000,00 Eur, kuriuos jam turėjo išmokėti AB „Šiaulių bankas“ (į.k. 112025254), suteikęs pirkėjai S. M. kreditą turto pirkimui, 2018-03-20, Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), su turto pirkėja S. M. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri patvirtinta Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta turto pirkimo - pardavimo kaina yra 57.000,00 Eur, kurioje nurodytų duomenų teisingumą P. R. patvirtino įrašydamas savo vardą, pavardę ir pasirašydamas savo parašu bei šalia grafos „Pinigus 15 000,- Eur gavau“ įrašydamas savo vardą pavardę ir pasirašydamas savo parašu ir kurioje jam žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies turto kainos sumokėjimą jam grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 57 000,- Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius) eurų, iš kurių 15 000,- Eur (penkiolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma jam nebuvo perduota, taip pat, 2018-04-06, Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, su turto pirkėja S. M. sudarė susitarimą pakeisti sutartį, kuris patvirtintas Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro V. L., kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta turto pirkimo - pardavimo kaina yra 60.000,00 Eur, kuriame nurodytų duomenų teisingumą P. R. patvirtino įrašydamas savo vardą, pavardę ir pasirašydamas savo parašu bei šalia grafos „Pinigus 18 000,- Eur gavau“ įrašydamas savo vardą pavardę ir pasirašydamas savo parašu ir kuriame jam žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 60 000,- Eur (šešiasdešimt tūkstančių) eurų, iš kurių 18 000,- Eur (aštuoniolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma jam nebuvo perduota, po ko, S. M. pateikus žinomai suklastotus dokumentus AB „Šiaulių bankas“, 2018-04-11, jai buvo suteiktas 42.000,00 Eur dydžio kreditas, kuris 2018-04-19 buvo išmokėtas pervedant lėšas į turto pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą P. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu P. R. suklastojo tikrus dokumentus, kurie jam žinomai buvo panaudoti suklaidinant kredito įstaigą t.y. apgaule gaunant kreditą iš AB „Šiaulių bankas“. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, P. R. veika, įvertinus tyčios buvimą ir kryptingumą, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 207 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais. P. R. nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime. Todėl, teismas, vertindamas kaltininko atliktų veiksmų formalią atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, kiekvienu atveju privalo įvertinti realų padarytos veikos pavojingumą.
BK 37 straipsnyje nurodyta, kad asmuo padaręs nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, jo padaryta veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tuo atveju jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis ir jos dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų veikų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė.
Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. M. pripažintina kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, S. M. nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Bei P. R. pripažintinas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 207 straipsnio 1 dalį, P. R. nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra civilinio ieškinio, taigi, iš esmės žala formaliai inkriminuojamais baudžiamojo kodekso straipsniais niekam nebuvo padaryta arba ji nebuvo sukelta tokio lygio, kad būtų kilusi realios grėsmės įstatymo saugomoms vertybėms. Tokią teismo išvadą patvirtina ir 2020 m. spalio 29 d. AB „Šiaulių bankas“ pateiktame papildomame atsakyme, kad AB "Šiaulių bankas", informuoja, kad S. M. pagal 2018-04-11 kredito sutartį Nr. B-2018-7588-09 kredito įmokas moka laiku, pradelstų sumų 2020-10-29 nėra. Pažymima, kad Bankas civilinio ieškinio nereikš (t. 2, b.l. 108-109).
Įvertinus virš išdėstytą bei kaltinamųjų įvykdytų nusikalstamų veikų kilimo realias aplinkybes, bei atsižvelgus į jau aukščiau analizuotą šios baudžiamosios bylos priešistorės faktinių aplinkybių visumą ir sąsajas su civiline byla, kaltinamuosius S. M. ir P. R. charakterizuojančius duomenis (teisiami pirmą kartą, charakterizuojami teigiamai), juos visus jungiant į vieningų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog S. M. ir P. R. idealiojoje sutaptyje padarytos veikos pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, atliktus veiksmus, nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant nagrinėjamoje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas. Todėl S. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis), taip pat ir P. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 207 straipsnio 1 dalį), o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis). Kadangi abiejų kaltinamųjų nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis pagal BK 40 straipsnio taikymą teismų suformuotą praktiką esant idealiosioms nusikalstamų veikų sutaptims, teismas, mano, kad šiuo konkrečiu atvejų nusikalstmų veikų kiekis nėra kliūtis taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, kadangi, kaip jau nustatyta, jos įvykdytos idealiojoje sutaptyje. Bendrininkavimas aptariamu išskirtiniu atveju taikyti BK 37 straipsnio nuostatas taipogi nelaikytina kliūtimi, kadangi išankstinio, ilgalaikio, piktybiško bendrų veiksmų plano nebuvo nustatyta bei akivaizdi ar didelė žala nesukelta, civilinio ieškinio nėra.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esančius 2 vnt. CD su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (2 t., b.l. 69; 4 t. prie galinio viršelio).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 257 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. M., įvykdžiusią nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 207 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti (Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis).
P. R. , įvykdžiusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 207 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis).
S. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
P. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-3108-528/2019, nuosprendį paskelbus, grąžinti į civilinių bylų raštinę.
Nuosprendį paskelbus, policijos įstaigai grąžinti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-64837-19 dėl A. R. pareiškimo dokumentus, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-84780-19 dėl A. R. pareiškimo dokumentus, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-64849-19 dėl V. N. pareiškimo dokumentus.
Atskira nutartimi pranešti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Vyriausiajam prokurorui, kad A. N. Č. veiksmuose gali būti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėtis.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esančius 2 vnt. CD su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (2 t., b.l. 69; 4 t. prie galinio viršelio).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).