Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų S. M. ir P. R. gynėjams advokatams Aidui Mažeikai ir Raimondai Lazauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M., padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.

P. R., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

P. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų mažareikšmiškumo dėl to, kad ji, veikdama bendrininkų grupe kartu su P. R., siekdama apgaule gauti 42 000 Eur kreditą turto, t. y. 1/4 dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 29/115 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, norėdama įvykdyti AB „Šiaulių bankas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimą pateikti dokumentus, patvirtinančius perkamo turto kainos ir suteikiamo kredito skirtumo (ne mažesnio nei 30 procentų pirkimo kainos) sumokėjimą savo nuosavomis lėšomis, 2018 m. kovo 20 d., (duomenys neskelbtini) notarų biure, (duomenys neskelbtini), su turto pardavėju P. R. sudarė turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro V. L., kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta turto pirkimo-pardavimo kaina yra 57 000 Eur, kurioje nurodytų duomenų teisingumą patvirtino įrašydama savo vardą, pavardę ir pasirašydama savo parašu ir kurioje jai žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 57 000 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius) eurų, iš kurių 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma nebuvo perduota pardavėjui P. R., 2018 m. balandžio 6 d. vykdydama AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą, klientų aptarnavimo centre, (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ darbuotojui pateikė šią suklastotą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, taip pat 2018 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, (duomenys neskelbtini), su turto pardavėju P. R. sudarė susitarimą pakeisti sutartį, kuris patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro V. L., kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta turto pirkimo-pardavimo kaina yra 60 000 Eur, kuriame nurodytų duomenų teisingumą patvirtino įrašydama savo vardą, pavardę ir pasirašydama savo parašu ir kuriame jai žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 60 000 Eur (šešiasdešimt tūkstančių) eurų, iš kurių 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma nebuvo perduota pardavėjui P. R., 2018 m. balandžio 6 d., vykdydama AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą, klientų aptarnavimo centre, (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ darbuotojui pateikė šį suklastotą susitarimą pakeisti sutartį, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, po ko, 2018 m. balandžio 11 d. AB „Šiaulių bankas“ jai suteikė 42 000 Eur dydžio kreditą, kuris 2018 m. balandžio 19 d. buvo išmokėtas pervedant lėšas į turto pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą P. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu S. M. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, panaudodama žinomai suklastotus dokumentus, suklaidino banką AB „Šiaulių bankas“ ir gavo 42 000 Eur kreditą.

2. P. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų mažareikšmiškumo dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. M., siekdamas už parduodamą turtą, t. y. 1/4 dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 29/115 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gauti 42 000 Eur, kuriuos jam turėjo išmokėti AB „Šiaulių bankas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), suteikęs pirkėjai S. M. kreditą turto pirkimui, 2018 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, (duomenys neskelbtini), su turto pirkėja S. M. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro V. L., kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta turto pirkimo-pardavimo kaina yra 57 000 Eur, kurioje nurodytų duomenų teisingumą P. R. patvirtino įrašydamas savo vardą, pavardę ir pasirašydamas savo parašu bei šalia grafos „Pinigus 15 000 Eur gavau“ įrašydamas savo vardą pavardę ir pasirašydamas savo parašu ir kurioje jam žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies turto kainos sumokėjimą jam grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 57 000 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius) eurų, iš kurių 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma jam nebuvo perduota, taip pat 2018 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, (duomenys neskelbtini), su turto pirkėja S. M. sudarė susitarimą pakeisti sutartį, kuris patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro V. L., kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta turto pirkimo-pardavimo kaina yra 60 000 Eur, kuriame nurodytų duomenų teisingumą P. R. patvirtino įrašydamas savo vardą, pavardę ir pasirašydamas savo parašu bei šalia grafos „Pinigus 18 000 Eur gavau“ įrašydamas savo vardą pavardę ir pasirašydamas savo parašu ir kuriame jam žinomai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dalies kainos sumokėjimą pardavėjui P. R. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, o būtent: „Visas turtas parduodamas už 60 000 Eur (šešiasdešimt tūkstančių) eurų, iš kurių 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių) eurų pardavėjas P. R. gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį“, nors nurodyta pinigų suma jam nebuvo perduota, po ko, S. M. pateikus žinomai suklastotus dokumentus AB „Šiaulių bankas“, 2018 m. balandžio 11 d. jai buvo suteiktas 42 000 Eur dydžio kreditas, kuris 2018 m. balandžio 19 d. buvo išmokėtas pervedant lėšas į turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą P. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus, kurie jam žinomai buvo panaudoti suklaidinant kredito įstaigą, t. y. apgaule gaunant kreditą iš AB „Šiaulių bankas“.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų gynėjai advokatai Aidas Mažeika ir Raimonda Lazauskienė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis procesinis dokumentas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

9. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos daryti išvadą, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. M. su sutuoktiniu L. M. pagal skelbimą surado jiems patinkantį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nusprendė jį įsigyti. Šis gyvenamasis namas nuosavybės teise priklausė P. R., tačiau pats savininkas dėl patirties bei žinių nekilnojamojo turto rinkoje stokos jo nepardavinėjo, tai padaryti buvo patikėta trečiajam asmeniui – A. N. Č. bei nekilnojamojo turto agentams V. N. ir A. R.. Atkreiptinas dėmesys, kad P. R. neturėjo ketinimų parduoti jam priklausantį turtą, tačiau susigundė A. N. Č. jam pateiktu pasiūlymu, t. y. pastarasis įsipareigojo namą, esantį (duomenys neskelbtini), pertvarkyti į atskirų trijų butų gyvenamąjį pastatą ir organizuoti viršutinių dviejų aukštų pardavimą, o už tai turėjo gauti pirmąjį namo aukštą su dalimi žemės sklypo ir kiemo statinių. Visą rekonstrukciją A. N. Č. turėjo padaryti už savo lėšas. P. R. būsimų trijų butų pirkėjų neieškojo, skelbimų dėl pardavimo į jokius internetinius portalus nekėlė, į nekilnojamojo turto brokerius dėl pagalbos pardavinėjant jam priklausantį turtą nesikreipė, t. y. jis pasitikėjo A. N. Č. ir vylėsi, jog neliks apgautas.

Motyvuojamoji dalis

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme apklausta S. M., jos sutuoktinis L. M., taip pat nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „O.“ darbuotojai V. N. ir A. R. patvirtino, jog pirkimo-pardavimo procesu rūpinosi A. N. Č., o P. R. iš esmės dalyvavo tik sutarčių pasirašymo procese notaro kontoroje. Teisiamojo posėdžio metu P. R. paaiškino, kad namo dalies (trečio aukšto) pirkėją S. M. surado A. N. Č.. Nieko blogo negalvodamas, jis pasirašė preliminariąją ir pirkimo-pardavimo sutartis. Aplinkybę, jog S. M. patalpas įsigis su banko paskola, sužinojo tik notaro kontoroje. Kaip buvo nustatyta patalpų kaina, nežino. Kainą taip pat sužinojo tik notaro kontoroje, ši jam buvo tinkama. Su S. M. iš pradžių (2018 m. kovo 20 d.) buvo pasirašyta preliminarioji sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 75–76), pagal kurią S. M. įsipareigojo pirkti, o P. R. įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą už 57 000 Eur. Šioje sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad pardavėjas iki 2018 m. liepos 31 d. įsipareigoja parduodamame objekte atlikti konkrečius darbus. 42 000 Eur bus sumokami pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, o 13 000 Eur pirkėja sumokės, kai objekte bus atlikti sutarti darbai. Neįvykdžius sutartų darbų, 13 000 Eur suma negrąžinama. P. R. teigimu, visus šioje sutartyje nurodytus darbus turėjo atlikti A. N. Č., o jei darbai nebūtų laiku atlikti, tuomet jam (P. R.) būtų grąžinama 15 000 Eur suma. Taigi, jis tikėjo, kad likusius pinigus gaus arba iš S. M., arba iš A. N. Č., nes pastarasis, neva užtikrindamas savo įsipareigojimus, buvo pateikęs pažymą, liudijančią, kad neįvykdžius sutartų įsipareigojimų P. R. bus grąžinta 15 000 Eur suma (3 t., b. l. 77).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtos pažymos (dokumento) turinį, daro išvadą, kad ji yra niekinė. Šio dokumento tekste nurodyta, kad A. N. Č. iki 2018 m. (mėnesis ir diena nenurodyta) įsipareigoja atlikti gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo planavimo, techninius darbus, organizuoti dujų bei elektros energijos apskaitos prietaisų įrengimą antrame ir trečiame aukšte namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tekstas dėl 15 000 Eur kompensacijos sumokėjimo parašytas ranka, jo autorius neaiškus, nes šalia nėra jokio asmens parašo. Po visu dokumento tekstu nurodyta, kad jis yra rekomendacinio pobūdžio, kaip rengėjas įvardytas UAB „S.“ Teisės skyrius bei uždėtas šios įmonės antspaudas. A. N. Č. parašo nėra. Nepaisant to, P. R. ir toliau naiviai tikėjo A. N. Č. pažadais apie neva pelningo namo projekto vykdymą.

14. 2018 m. kovo 20 d. tarp S. M. ir P. R. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83–94). Joje bendra parduodamų objektų kaina nurodyta 57 000 Eur, iš kurių 15 000 Eur P. R. gauna grynais prieš pasirašant šią sutartį, o 42 000 Eur pirkėja lieka skolinga. Minėtą sumą pirkėjai suteikia AB Šiaulių bankas. P. R. pasirašė ties įrašu „Pinigus 15 000 Eur gavau“, nors realiai šie pinigai jam nebuvo sumokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje sutartyje nėra jokių nuostatų apie įsipareigojimą atlikti S. M. perkamame objekte konkrečius darbus, kas buvo numatyta preliminariojoje sutartyje. 2018 m. balandžio 6 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2018 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 95–97). Šiame susitarime bendra parduodamų objektų (daiktų) vertė nurodyta 60 000 Eur, iš kurių 18 000 Eur P. R. gauna grynais prieš pasirašant šį susitarimą, o 42 000 Eur S. M. lieka skolinga. AB Šiaulių bankas suteikia pirkėjai 42 000 Eur paskolą, kuri bus pervedama į P. R. sąskaitą iki 2018 m. balandžio 20 d. P. R. pasirašė ties įrašu „Pinigus 18 000 Eur gavau“, nors realiai šie pinigai jam nebuvo sumokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame susitarime taip pat nėra jokių nuostatų apie įsipareigojimą atlikti S. M. perkamame objekte konkrečius darbus, kas buvo numatyta preliminariojoje sutartyje.

15. Vis dėlto, jau minėta, P. R. besąlygiškai pasitikėjo visus jam priklausančio turto pardavimo klausimus sprendžiančiu A. N. Č., todėl mažai gilinosi į jam pasirašyti teikiamų sutarčių nuostatas, galvojo, jog tokia praktika yra įprasta sudarant nekilnojamojo turto sandorius ir kad nieko nusikalstamo nedaro. 15 000 Eur jis galvojo atgauti arba iš S. M. (kai A. N. Č. įvykdys įsipareigojimus įrengti sutartas komunikacijas šios perkamame objekte), arba iš A. N. Č. (jei pastarasis savo įsipareigojimų dėl kokių nors priežasčių neįvykdys). Tačiau P. R. neįvertino, jog atskirų įsipareigojimų vykdymas nebuvo tinkamai įformintas, todėl galiausiai jis pats finansiškai nukentėjo. Šiame kontekste pažymėtina, kad P. R. tenkino 57 000 Eur už parduodamą objektą nustatyta kaina, jis savo iniciatyva parduodamo objekto kainos nekėlė, tačiau geranoriškai sutiko pasirašyti 2018 m. balandžio 6 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2018 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nes paaiškėjo, jog S. M. su brokeriais buvo suderėjusi 60 000 Eur kainą. Tik notaro kontoroje jis sužinojo, kad pirkėjai didesnė perkamo objekto vertė reikalinga, nes ji ketina imti paskolą. Vis dėlto, savo parašu tvirtindamas neteisingą aplinkybę (kad grynais pinigais gavo 18 000 Eur), P. R. nesuvokė savo tokio poelgio pavojingumo laipsnio bei tai, jog yra iškreipiama normali ir teisinga dokumentų apyvarta.

16. S. M. pirmosios instancijos teisme nuosekliai aiškino, kad dėl visų perkamo būsto klausimų kontaktavo su brokeriais V. N. ir A. R., pastarieji jai ir sutuoktiniui aprodė ketinamą įsigyti būstą. Su P. R. nekalbėjo dėl kainos, ją derino su brokeriais. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio 20 d. S. M. su nekilnojamojo turto vystymo bendrove „O.“, atstovaujama direktorės V. N. kartu su partneriu A. R., pasirašė avansinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 79–80), pagal kurią S. M. įsipareigojo pirkti dalį gyvenamojo namo su mansarda, esančio (duomenys neskelbtini). Pardavėjas įsipareigoja iki 2018 m. vasario 1 d. atlikti šiuos darbus: pastatyti dujinį katilą, išvedžioti ir pajungti šildymo sistemą, vandens tiekimą, įregistruoti perkamus objektus kaip atskirus turtinius vienetus, atliekant kadastrinius matavimus, taip pat atlikti konkrečius vidaus apdailos darbus. Pažymėtina, jog sudarant šią sutartį brokeriai atstovavo ne P. R., o E. A., taigi, kas yra tikrasis parduodamų objektų savininkas S. M. nebuvo žinoma. E. A. buvo surastas kaip kreditorius sutartiems darbams atlikti, nes A. N. Č. nebuvo mokus.

17. Kadangi sutarti darbai iki numatyto termino nebuvo atlikti, S. M. notaro kontoroje, prieš pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį, pasiūlė sudaryti preliminariąją sutartį, kurioje būtų aptarti neatlikti darbai. Būtent dėl to 2018 m. kovo 20 d. buvo pasirašytos dvi sutartys – preliminarioji sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartis. S. M. pripažino, kad pinigų (15 000 Eur) P. R. iš tiesų nesumokėjo, nes bijojo likti apgauta, kadangi sutarti darbai nebuvo atlikti. Be to, kad P. R. yra tikrasis perkamo objekto savininkas, ji sužinojo tik notaro kontoroje, iki to laiko bendravo su brokeriais. Su brokeriais buvo suderinta 60 000 Eur suma, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta 57 000 Eur suma. Ji šį neatitikimą matė ir sakė, kad reikia jį ištaisyti. Vis dėlto, pirminę sutartį pasirašė, nes neturi patirties tokių sandorių sudaryme, be to, galvojo, jog kainos netikslumą bus galima nesunkiai ištaisyti, tai buvo padaryta 2018 m. balandžio 6 d. pasirašant susitarimą pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį. Reikalingus remontus ji su sutuoktiniu pasidarė patys, nes numatyti įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti. Dėl šios priežasties dalis pinigų (13 000 Eur) P. R. nebuvo sugrąžinti. Už paslaugas ji sumokėjo tik brokeriams (2000 Eur) ir E. A. (3000 Eur) už pirkimo rezervaciją. Šiuos sutuoktinės parodymus patvirtino ir liudytojas L. M., kuris nurodė, jog iš pradžių brokeriai kaip pardavėją pristatė E. A., tik po to sužinojo, jog tikrasis savininkas yra P. R.. A. N. Č. buvo pristatytas kaip rangovas. Galiausiai visi tarpininkai (V. N., A. R., E. A., A. N. Č.) pasišalino ir visas kilusias problemas paliko spręsti su P. R. (3 t., b. l. 187–190).

18. Liudytoja V. N. paaiškino, kad parduodamą objektą jai parodė A. N. Č., kuris pristatė savo projektą (iš vieno namo įrengti tris atskirus butus), tačiau neturėjo finansų jam įgyvendinti. Todėl kaip kreditorius buvo surastas E. A.. Galiausiai sužinojo, kad tikrasis objekto savininkas yra P. R.. S. M. atsirado objekto pardavimo metu. Ji žinojo, kad S. M. būstą ketina pirkti su banko paskola, iš pastarosios buvo paimta 2000 Eur, kurie buvo panaudoti žemės darbų atlikimui. Pasirašant dokumentus, notaro kontoroje nebuvo, tačiau paliudijo, kad A. N. Č. jai grasino sutrikdyti sveikatą, uždaryti į kalėjimą, jei nebus vykdomas jo projektas. S. M. neturėjo tikslo apgauti banko, neprašė jos patarimų, kaip tokiu atveju pagudrauti ir pan. S. M. ir P. R. nederino klausimų dėl banko paskolos. Viską strategavo A. N. Č., kuris buvo faktinis pardavėjas (4 t., b l. 27–29).

19. Liudytojas A. R. paaiškino, kad apie objektą Ž. K. alėjoje jį informavo kolegė V. N.. Jiems nuvykus apžiūrėti objekto, juos pasitiko A. N. Č., kuris viskam vadovavo ir tvarkė visus reikalus. P. R. matė kaip dirbantį darbininką, tačiau A. N. Č. nepristatė šio kaip objekto savininko, apie tai sužinojo vėliau. A. N. Č. pasiūlė jiems (brokeriams) dvi namo dalis, už kurias norėjo gauti konkrečias pinigų sumas, tačiau A. N. Č. turėjo atlikti atitinkamus darbus, kad objektai būtų atskirti. Tam pastarasis neturėjo pinigų, todėl jis surado kreditorių E. A., kuris yra jo dukros vyras. E. A. investavo 8000 Eur, po to dar 1400 Eur, tačiau A. N. Č. prašė vis daugiau pinigų, šie prašymai vis labiau intensyvėjo, pinigų buvo reikalaujama pusiau teroro būdu. E. A. investuoti pinigai šiam buvo grąžinti dalimis parduodant objektą. Jo nuomone, A. N. Č. apgaudinėjo ir juos (brokerius), ir P. R., ir būsimus objekto pirkėjus. Šiuo atveju P. R. tapo įkaitu, nes pirkėjai negavo to, ką jie (brokeriai) žadėjo. Minčių, jog sutarti darbai nebus padaryti, iš pradžių nekilo, vėliau suprato, kad A. N. Č. tik žada, tačiau nieko realiai nedaro. Vėliau prasidėjo ir grasinimai susidoroti (4 t., b. l. 30–33).

20. Aptarti duomenys rodo, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo procese dalyvavo ne tik S. M. ir P. R., bet ir visa eilė trečiųjų asmenų, turėjusių asmeninių turtinių interesų, t. y. siekusių galimai ne visai sąžiningai pasipelnyti. S. M. naiviai pasitikėjo nekilnojamojo turto brokeriais, o P. R. – A. N. Č. pažadais, tačiau tam tikri šalims nežinomi susitarimai buvo padaryti ir tarp A. N. Č. ir brokerių V. N. bei A. R.. S. M. ir P. R. iš esmės pasimatė tik notaro kontoroje, kur abu pasirašė jiems pateiktus pirkimo-pardavimo dokumentus. S. M. žinojo, jog būsto pirkimui reikiamos pinigų sumos neturi, todėl siekė iš banko gauti atitinkamo dydžio kreditą. Tam ji turėjo atitikti banko keliamas sąlygas, kurių viena buvo perkamo turto kainos ir suteikiamo kredito (jo dalies) skirtumo (ne mažesnio nei 30 proc. pirkimo kainos) sumokėjimas nuosavomis (ne skolintomis) lėšomis. S. M. suvokė, jog neįvykdžiusi šio banko reikalavimo, paskolos būstui įsigyti negaus. Be to, net jei iš tiesų buvo sutarta, kad tam tikra mokamos kainos dalis bus sumokėta tik po atitinkamų darbų perkamame objekte atlikimo, tai nešalina aplinkybės, jog 30 proc. perkamo būsto vertės turėjo būti sumokėta pardavėjui prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, o ne kažkada ateityje įgyvendinus sutartas sąlygas. Šioje nutartyje jau minėta, kad P. R. notaro kontoroje buvo atskleista, kad S. M. būstą pirks su banko paskola, jis tam neprieštaravo. Taigi, abu asmenys suvokė, jog dokumentai yra klastojami tam, kad S. M. gautų norimo dydžio banko paskolą, t. y. jų veiksmus siejo bendras tikslas.

21. Nors BK 300 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą ar disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-306-895/2016). BK 300 straipsnyje numatyta veika padaroma žala visų pirma vertintina pagal tai, ar dėl dokumentų suklastojimo ar jų panaudojimo buvo pasunkinta normali institucijos veikla arba tam iškilo reali grėsmė, ar buvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai.

22. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinimai S. M. ir P. R. pasitvirtino, tačiau veika iš esmės nepadarė žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeninimas santykiams ar kitiems teisiniams gėriams. Prokuroras, nesutikdamas su šia išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio, neįvertino, kad ištirtomis nusikalstamomis veikomis buvo sudarytos ir šiuo metu yra išlikusios prielaidos žalai kilti. Prokuroro teigimu, suklastoti dokumentai yra patvirtinti notaro, nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taigi, jie ir toliau išlieka apyvartoje su visomis galimomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Tokiu būdu notarinis sandorių tvirtinimas ir Nekilnojamojo turto registras praranda patikimumą. Be to, S. M., lyginant su kitais banko klientais, buvo sudarytos išskirtinai palengvintos sąlygos gaunant banko kreditą.

23. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sandorių sudarymas yra šalių teisė, o ne pareiga. Nors sutartyse buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau ji realios žalos nesukėlė nei sandorio šalims, nei AB Šiaulių bankui. S. M. įgijo norimą būstą, o P. R. gavo atlygį. AB Šiaulių bankas, nors ir buvo apgautas dėl paskolos suteikimo sąlygų išpildymo, tačiau paskolą gavusi klientė yra moki ir jokių problemų dėl įmokų mokėjimo nustatytu laiku nėra. Apeliacinės instancijos teismui pateikta AB „Šiaulių bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo Verslo klientų grupės vadovo M. A. 2021 m. lapkričio 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 162) liudija, kad šiuo metu S. M. yra sumokėjusi visas kredito pagal 2018 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įmokas. Jokių įsiskolinimų nėra. Teigti, jog S. M. buvo sudarytos išskirtinai palengvintos sąlygos paskolai gauti, pagrindo nėra. AB Šiaulių bankas jai taikė tokias pačias sąlygas, kaip ir kitiems klientams, tačiau S. M. nusikalstamais veiksmais vieną iš reikalaujamų sąlygų sugebėjo „apeiti“. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad S. M. nebūtų finansiškai pajėgi iš karto pardavėjui grynais sumokėti 15 000 Eur ar 18 000 Eur, tačiau yra duomenys, liudijantys, jog pirkėja, neturėdama teisinių žinių ir patirties nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje, baiminosi pati būti apgauta, todėl realiai dalį pinigų sutiko sumokėti tik tuomet, kai bus padaryti jai pažadėti (sutarti) darbai perkamame objekte. Šie darbai nebuvo atlikti, S. M. su sutuoktiniu juos atliko savo lėšomis, kas taip pat patvirtina, kad laisvų asmeninių finansų jie turėjo.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokuroro skunde nurodytos aplinkybės dėl galimos būsimos žalos yra tik prielaidos. Prokuroro vertinimu, jeigu sandoris būtų panaikintas ar pripažintas negaliojančiu ir būtų taikoma restitucija, P. R., kaip turto pardavėjas, būtų priverstas S. M., kaip turto pirkėjai, grąžinti pinigų sumą, kurios jis iš pastarosios niekada nėra gavęs. Toks teiginys yra klaidingas, nes faktinė aplinkybė, kad P. R. iš S. M. negavo nei 15 000 Eur, nei 18 000 Eur, yra nustatyta dviem teismo sprendimais – Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2018 (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. vasario 18 d.) ir skundžiamu nuosprendžiu, kuris įsiteisės paskelbus šią aukštesnės instancijos teismo nutartį. Taigi, ši nustatyta aplinkybė yra prejudicinis faktas, kuriuo būtų vadovaujamasi, sprendžiant restitucijos taikymo klausimą ir pan. Dėl tos pačios priežasties žala negalėtų būti padaryta ir valstybės biudžetui, jei S. M. įgytą nekilnojamąjį turtą nuspręstų parduoti neišlaikius jo 10 metų.

25. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas P. R. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės pateikto atsiliepimo teiginiams, pažymi, kad, sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo, atsiradusi ar galinti kilti žala ir jos dydis vertinama visų aplinkybių kontekste, t. y. ne mažiau svarbus ir kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybė. Tiek S. M., tiek P. R. yra teisiami pirmą kartą, charakterizuojami teigiamai. Viso pirkimo-pardavimo proceso metu jie patys buvo galimai klaidinami nekilnojamojo turto brokerių ir A. N. Č.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei S. M., nei P. R. piktybiškai nesiekė sukelti žalos ar grėsmės ekonomikos ir verslo tvarkai ar kitaip pakenkti valstybės interesams. Jų atlikti veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad, be kita ko, ir protingumo, proporcingumo, teisingumo bei kitų bendrųjų teisės principų kontekste būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (kaip kraštutinės, paskutinės poveikio priemonės) taikymas. Už teisės pažeidimus numatytos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau, negu reikia siekiamiems tikslams pasiekti. Konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o būtent teisingo sprendimo priėmimas. Todėl tenkinti prokuroro apeliacinio skundo pagrindo nėra, nes vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina šalies Konstitucija.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.