- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- eA2-23394-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20907-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- A. N. Č.
- Atsakovas
- P. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka nagrinėjo A. N. Č. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo A. N. Č. patikslintą ieškinį atsakovui P. R. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovo A. N. Č. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. N. Č. atsakovui P. R. 2 000,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Teismas nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad jis buvo ar yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus ir turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovo įvykdyti savuosius – neatlygintinai perleisti jam ginčo turto dalį arba kompensuoti to turto vertę ir negautas pajamas, kurias ieškovas norėjo gauti. Nesudarius pagrindinės sutarties per 2017 m. gruodžio 5 d. šalių sudarytoje preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą terminą, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė ir negalima reikalauti šios sutarties įvykdyti natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovo A. N. Č. apeliacinį skundą ir paliko Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą nepakeistą.
2022 m. spalio 20 d. gautas ieškovo A. N. Č. prašymas, kurio aplinkybes ieškovas patikslino 2022 m. lapkričio 18 d. patikslintu prašymu, atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti, priimant naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame prašyme nurodė, kad remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2022 m. liepos 19 d. susipažino su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, kad liudytojai Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių paaiškinimais ir paliudijimais remiantis Kauno apylinkės teismas padarė atitinkamas išvadas priimdamas sprendimą ir atmesdamas ieškinį, davė visiškai priešingus paaiškinimus dėl tų pačių faktinių aplinkybių Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo sprendimo išvados padarytos remiantis neteisingais liudytojų parodymais. Teismui žinant kitokias aplinkybes, tas, kurios tų pačių asmenų nurodytos baudžiamojoje byloje, būtų turėjęs pagrindą priimti kitokį sprendimą. Paaiškino, kad teismas atmesdamas ieškinį, padarė išvadą, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl neturi pagrindo reikalauti atsakovo įvykdyti įsipareigojimus - neatlygintinai perleisti ieškovui ginčo turto dalį arba kompensuoti turto vertę ir negautas pajamas. Baudžiamojoje byloje išaiškėjo aplinkybės, kad ieškovas įsipareigojimus atliko. O dėl butų įrengimo darbų atlikimo ieškovas net nebuvo įsipareigojęs. Baudžiamojoje byloje paaiškėjo, kad butus įrengti įsipareigojo A. R. ir tariamas namo savininkas E. A.. Tuo pagrindu jie ir pasisavino atsakovui priklausančius pinigus. Liudytojas L. M., kuris yra pirkėjos S. M. vyras, ir kuris nebuvo apklaustas civilinėje byloje, baudžiamojoje byloje nurodė, kad „<...> su žmona skelbime rado, jog parduodamas butas. Atvykus jį pasižiūrėti, pasitiko brokeriai V. ir A.. <...> Jie žiūrėjo butą trečiame aukšte, jame nieko dar nebuvo. Buvo kalba, kad jei pirktų, jie turėtų atlikti remonto darbus. Aptarus, buvo sutarta, kad jie įsipareigojo sutvarkyti šildymą, sujungti elektrą, padaryti kažkokius praėjimus, kambarius, sienas, nes praktiškai nieko nebuvo. E. A., kai su žmona nusprendė pirkti butą, brokeriai pristatė, kaip namo savininką, ir jam padavė 3 000 Eur - rezervacijos pinigus. <...> Buvo sudaryta preliminari sutartis, turėjo vykdyti sutartyje nurodytus punktus, pajungti dujas, elektrą, viską kas buvo sutarta žodžiu su brokeriais A. R. ir V., tai ir atsispindėjo preliminarioje sutartyje“ nuosprendžio 9 psl.). Aplinkybę, kad preliminarią sutartį dėl buto įrengimo darbų atlikimo su pirkėja S. M. pasirašė ne namo savininkas P. R., bet E. A., kuris civilinėje byloje net nebuvo apklaustas, baudžiamojoje byloje patvirtino ir liudytoja V. N. (nuosprendžio 11 psl. 2 pastraipa). „Teismui pateikus liudytojui A. R. susipažinimui avansinę sutartį (baudžiamosios bylos 3 tomas b. 1. 40-41), liudytojas A. R. paaiškino, kad tai papildomi darbai, kurie neįėjo į sutartą kainą, tai kaip pažadas dėl to, kad pirktų, tai papildomi darbai už 10 000 Eur, bet šitie darbai neįėjo į tuos darbus, kuriuos turėjo atlikti A. N. Č.“ (nuosprendžio 12 psl. paskutinė pastraipa). „Elektros, dujų, vandentiekio įvadus buvo laukiama, kad padarytų A. Č. ir pasižadėjo padaryti P. vardu, kad padarys įvadus iki prietaiso. Vertinant turtą jau tai buvo“ (nuosprendžio 13 psl.). Civilinėje liudytojos V. N. ir S. M. liudijo, kad paskolos suteikimą trečiojo aukšto pirkimui organizavo V. N.. Baudžiamojoje byloje paaiškėjo, kad paskolos suteikimo organizavime V. N. nedalyvavo, o paskolą susitvarkė pati S. M.. S. M. patvirtino, kad pati rūpinosi ir buto vidaus įrengimu. Vadinasi brokeriai V. N., A. R. ir E. A. neatliko jokių žadėtų pirkėjoms darbų: nei butų įrengimo, nei paskolų tvarkymų. Tai reikšminga tuo, kad civilinėje byloje teismas, pasiremdamas liudytojų V. N. ir A. R. parodymais padarė išvadą, kad atsakovas negavo jam priklausančių 60 000,00 Eur už turto dalių pardavimą dėl to, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų, o juos už nurodytą sumą vykdė V. N. ir A. R.. Teismui žinant baudžiamojoje byloje paaiškėjusias aplinkybes, sektų visiškai kitokia išvada, kad ieškovas įsipareigojimus įvykdė, o atsakovas buvo apgautas V. N., A. R. ir E. A.. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, darytina išvada, kad civilinėje byloje atsakovas sąmoningai suklaidino teismą, nurodydamas, kad jis nevykdė ieškovui duotų įsipareigojimų, kadangi dėl vadinamųjų nekilnojamojo turto agentų organizuotų sandorių negavo ne mažiau kaip 60 000 Eur už parduotą jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Civilinėje byloje jis teigė, kad būtent ieškovas bendrininkaudamas su A. R., V. N., E. A. jam nurodinėjo kokias sutartis, kokiomis sąlygomis pasirašinėti, kam atiduoti pinigus. Ieškovas civilinėje byloje tai neigė, tačiau nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino ieškovo parodymų, todėl teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi atsakovo paaiškinimais. Tačiau tie patys liudytojai A. R., V. N., S. M. ir civilinėje byloje neapklaustas liudytojas L. M., liudijo, kad ieškovas jokiuose sandoriuose nedalyvavo. Baudžiamoje byloje paaiškėjo, kad visus sandorius nei ieškovui, nei atsakovui nedalyvaujant, vykdė A. R., V. N., E. A.. Baudžiamoje byloje paaiškėjo, jog būtent nekilnojamojo turto agentas A. R., neturėdamas jokių įgaliojimų bei jo žentas E. A., melagingai save pristatydamas namo savininku, namo dalių pirkėjams žadėjo atlikti darbus ta apimtimi, apie kurią nei ieškovas, nei atsakovas nežinojo. Apie jokius vidaus namo dalių įrengimo darbus su ieškovu nei kalbų nebuvo. Už tai minėti asmenys neteisėtai iš pirkėjų ėmė pinigus. Visi liudininkai baudžiamojoje byloje liudijo, kad ieškovas ne tik nedalyvavo sandoriuose, nieko nežadėjo, jokių pinigų negavo, bet ir priešingai - savo galimybių ribose stengėsi, kad sandoriai orientuoti į atsakovo pinigų užvaldymą neįvyktų, netgi jiems grasino, ko pasėkoje baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas, atskira nutartimi kreipėsi į prokurorą. S. M. liudydama civilinėje byloje, nutylėjo svarbią aplinkybę, kuri paaiškėjo baudžiamojoje byloje - tai, kad ne ji, o jos vyras L. M. tarėsi su A. R. ir E. A.. Tik baudžiamojoje byloje paaiškėjo, kad ne ji o, jis aptarinėjo sąlygas, perdavinėjo pinigus. Kadangi liudytoja S. M. civilinėje byloje nutylėjo šią aplinkybę, ieškovas nežinojo, kad civilinėje byloje reikia kviesti apklausti svarbų liudytoją L. M.. Civilinėje byloje ieškovas taip pat nežinojo kokį vaidmenį pilna apimtim atliko E. A.. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad jis apsimesdamas turto savininku dalyvavo derybose, ėmė pinigus už P. R. priklausantį turtą iš pirkėjų. Civilinėje byloje liudiję A. R., V. N., S. M. nutylėjo trečio aukšto pirkimo - pardavimo aplinkybes. Civilinėje byloje neapklaustas liudytojas S. M. vyras L. M. paliudijo, kad nesulaukęs A. R. pažadų įrenginėti nupirktą namo dalį vykdymo, pats ėmėsi įgyto turto remonto, rūpinosi dujinio katilo įrengimu ir atsitiktinai pasamdė dujinių katilų meistrą, kuris dirbo ir antrame namo aukšte. Tas meistras jam pranešė, kad nekilnojamojo turto agentai jį samdė atlikti darbus ir antro aukšto bute, bet už darbus nesumokėję dingo. Tai paliudijo L. M. baudžiamojoje byloje. Šie L. M. liudijimai būtų buvę labai svarbūs civilinėje byloje, kadangi tai žinant atsirastų pagrindas hipotezei, ar ne A. R., V. N. ir E. A. pasisavino atsakovo 42000 Eur naudodamiesi trečio aukšto sukčiavimo modeliu, t.y. pažadėję V. K. vidaus apdailos darbus, už kuriuos ji jiems, o ne tikrajam savininkui P. R. sumokėjo, tačiau jie nieko neatliko. Ieškovas nurodo, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą neturi instrumentų liudytojus priversti sakyt tik tiesą ir nenutylėti teismui svarbių aplinkybių. Teismas tik paprašo liudytojo papasakoti, kas jam žinoma, o jau pats liudininkas sprendžia, ką jam pasakoti, o ką nutylėti. Turint galimybę palyginti tų pačių asmenų paaiškinimus apie tas pačias aplinkybes civilinėje ir baudžiamojoje byloje, matyti, kad net atsakovas teismui sake netiesą, nurodydamas kad ieškovas yra A. R., V. N., E. A. bendrininkas. A. R. nuslėpė teismui aplinkybę, kad jis su E. A., apsimetusiu turto savininku, įsipareigojo pirkėjoms, tačiau tų įsipareigojimų nevykdė, bet pinigus pasiėmė. V. N. melavo, kad tvarkė paskolos reikalus. S. M. nuslėpė, kad jos vyras L. M. esmingai rūpinosi ir daug žino apie šiuos sandorius. Ieškovas įsitikinęs, kad jeigu teismui nagrinėjusiam civilinę bylą būtų žinomos aplinkybės paaiškėjusios nagrinėjant baudžiamąją bylą, tai civilinės bylos baigtis galimai būtų kitokia. Baudžiamojoje byloje paaiškėjo labai svarbios aplinkybės, ko nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinėje byloje. Visi asmenys liudiję civilinėje byloje arba nutylėjo, arba melavo dėl E. A. tikrojo vaidmens, pasisavinant ženklias pinigų sumas už P. R. parduotą turtą, derinant darbų apimtis su pirkėjais, sąlygas. 2017 m. gegužės mėnesį A. R. E. A. ieškovui ir atsakovui pristatė kaip asmenį norintį pirkti antro ir trečio aukšto dalis. Jis sutiko iki naujų metų jas nupirkti už 79000 Eur. Tuo tikslu tarp atsakovo ir E. A. buvo sudaryta avansinė sutartis. E. A. davė P. R. 8000 Eur rankpinigius. Ši sutartis be jokios objektyvios priežasties 2017 m. gruodžio 5 d. buvo nutraukta. Nagrinėjant civilinę bylą liudytojai, nekilnojamojo turto agentai teismui pareiškė, kad šis sandoris iš tikrųjų buvo apsimestinis, kad avansinė sutartis - tai ne avansinė sutartis, o suteikta paskola atsakovui. Civilinėje byloje teismas ir vadovavosi tokiais A. R. ir V. N. liudijimais. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašė apklausti E. A., kad išsiaiškinti kas jis iš tiesų buvo - pirkėjas ar kreditorius, nes tai du visiškai skirtingi subjektai. Iš nuosprendžio baudžiamojoje byloje, matyti, kad E. A. nurodomas kaip namo savininkas. Baudžiamojoje byloje liudiję asmenys nurodė, kad A. R., derino klausimus dėl dalių pirkimo sąlygų, susitikimuose pristatydavo E. A. kaip namo savininką, nors jis jokiu savininku nebuvo. Apsimetęs namo savininku E. A., nežinant nei ieškovui, nei atsakovui, derino su pirkėjais turto perleidimo sąlygas, turto pardavimo kainą, ėmė iš būsimų pirkėjų žymias pinigų sumas, derino vidaus remonto darbų apimtis. Tačiau šis asmuo nebuvo apklaustas nei civilinėje, nei baudžiamojoje byloje. Ši aplinkybė suponuoja būtinumą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kad būtų apklausti visi susiję su įvykiu asmenys ir nustatyta tiesa.
Atsiliepimas
Atsakovas 2022 m. gruodžio 9 d. atsiliepimu į pareiškėjo (ieškovo) prašymą prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad ieškovas meluoja teismui, jog su 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jis susipažino tik 2022 m. liepos 19 d. 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs BK 145 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką prieš P. R.. Kaip patvirtina teikiamas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis – 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo dalis baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, su kuria ieškovas susipažino arba turėjo teisę susipažinti po kaltinamojo akto surašymo, kuris byloje buvo surašytas 2022 m. sausio 21 d. Taigi, ieškovas piktybiškai meluoja teismui, jog su 2021-09-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1(duomenys neskelbtini) jis susipažino tik 2022 m. liepos mėn. Tad vertinant tai, jog ieškovas apie 2021 m. rugsėjo 29 d. vėliausiai galėjo susižinoti kaltinamojo akto surašymo dieną (2022 m. sausio 21 d.), laikytina, kad ieškovas 3 (mėn.) terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą yra praleidęs. Atsakovo nuomone, byloje apskritai turi būti sprendžiamas klausimas dėl CPK 95 straipsnyje numatytos baudos skyrimo ieškovui, nes prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą jis pareiškė piktnaudžiaudamas jam suteiktomis teisėmis, teikdamas teismui tikrovės neatitinkančius faktus. Ieškovas klaidina teismą, kad išnagrinėtoje baudžiamoje byloje paaiškėjo, jos jis neva savo įsipareigojimus atsakovui įvykdė tinkamai. Baudžiamoje byloje tarp P. R. ir A. N. Č. buvęs susitarimas net nebuvo nagrinėtas, nes šio susitarimo aplinkybės nebuvo baudžiamosios bylos objektu. Teismas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo kaltinamojo akto ribose, o kaip matyti iš kaltinimo, jis buvo niekaip nesusijęs su susitarimu sudarytu tarp P. R. ir A. N. Č., kuris buvo įrodinėtinas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pasisakant dėl ieškovo vis taip minimo E. A. pabrėžiame, jog šis asmuo kaip investitorius buvo atvestas ne P. R., o paties ieškovo bei jo surastų nekilnojamojo turto brokerių. Tiesa, jog šis asmuo civilinėje byloje nebuvo apklaustas, tačiau akcentuotina tai, jog civilinėje teisėje galioja dispozityvumo principas, dėl ko tik pačiam ieškovui ir gali būti žinoma, kodėl civilinėje byloje jis sprendė šio asmens neiškviesti liudytoju. Matomai dėl to, jog pastarasis būtų paneigęs ieškovo byloje įrodinėtinas aplinkybes. Absoliučiai nesuprantami ir prašyme dėstomi motyvai neva pagrindą atnaujinti bylą sudaro tai, kad V. N. neorganizavo paskolos pasiėmimo S. M.. V. N. paskolos S. M. sutvarkyti niekada ir negalėjo, nes V. N. nėra bankas, o paskolą pasiimti gali tik pats asmuo asmeniškai. Civilinėje byloje niekada nebuvo ginčo ir dėl to, kad buto dalių pirkėjoms nebuvo įvykdyti sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Konkrečiai ieškovo ieškinys atsakovui ir buvo atmestas dėl to, jos jis neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pirkėjoms. ieškovas melagingai prašyme nurodo, jog neva baudžiamojoje byloje visi liudininkai liudijo, kad ieškovas nedalyvavo sandoriuose, niekam nieko nežadėjo, jokių pinigų negavo ir kt. Visi apklausti liudytojai pasiliko prie savo parodymų, jog viską dėl butų padarymo ir pardavimo strategavo A. Č.. Ieškovo nurodomos neva tai naujai paaiškėjus aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, nes prašyme atnaujinti procesą ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno kasacinio teismo suformuoto požymio, būdingo naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, kurios sudarytų pagrindą bylą atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas atmestinas.
Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino
Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad apie Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotus parodymus sužinojo 2022 m. liepos 19 d., kai Kauno apylinkės teismo raštinėje susipažino su kitoje baudžiamojoje byloje išreikalautu ir į ją prijungtu baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2022 m. liepos 19 d. prašymo, pateikto Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams dėl nuosprendžio kopijos išdavimo.
Atsakovas atsiliepimu nesutinka su jog su 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu ieškovas susipažino tik 2022 m. liepos 19 d. ir nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs BK 145 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką prieš P. R.. 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo dalis baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, su kuria ieškovas susipažino arba turėjo teisę susipažinti po kaltinamojo akto surašymo, kuris byloje buvo surašytas 2022 m. sausio 21 d.
Susipažinus su atsakovo pateiktu 2022 m. sausio 21 d. kaltinamuoju aktu, nustatyta, jog jame nėra nurodytų aplinkybių, susijusių su prašyme atnaujinti procesą nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino ieškovo prašymą ir 2022 m. birželio 17 d. protokoline nutartimi prijungė baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžio kopiją. Ieškovas 2022 m. liepos 19 d. pateikė prašymą Kauno apylinkės teismui bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos kopijoms gauti, tame tarpe ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžio kopiją. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas teismui 2022 m. spalio 20 d., todėl laikytina, kad pareiškėjas nepraleido 3 mėnesių termino nuo tos dienos, kurią sužinojo aplinkybes, jo nuomone, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
Prašymas dėl proceso atnaujini paduotas nepraleidus ir 5 metų termino skaičiuojamo nuo sprendimo įsiteisėjimo (2020 m. vasario 18 d.) (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nustačius, kad pareiškimas paduotas, laikantis CPK 368 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų terminų, toliau pasisakoma dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
Kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra pabrėžęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-514/2013; kt.).
Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktas).
Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 20 punktas).
Nagrinėjamoje byloje, pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas (ieškovas) nurodo proceso atnaujinimo pagrindą – naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tvirtina, kad ieškovui susipažinus su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad liudytojai Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių paaiškinimais ir paliudijimais remiantis Kauno apylinkės teismas padarė atitinkamas išvadas priimdamas sprendimą (ieškinį atmetė), Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) davė visiškai priešingus paaiškinimus dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Ieškovas teigia, jog Kauno apylinkės teismo sprendimo išvados padarytos remiantis neteisingais liudytojų parodymais ir teismui žinant kitokias aplinkybes, tas, kurios tų pačių asmenų nurodytos baudžiamojoje byloje, būtų turėjęs pagrindą priimti kitokį sprendimą.
Šiuo atveju pareiškėjo (ieškovo) prašyme nurodyti argumentai dėl jo manymu naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, jog Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojams V. N., A. R., S. M. davus parodymus baudžiamojoje byloje, paaiškėjo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jie davė neteisingus parodymus, kurie nulėmė bylos baigtį, nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimui yra teisiškai nereikšmingi.
Nagrinėjamu atveju ieškovo pasirinktos ištraukos iš baudžiamosios bylos nuosprendžio savaime negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis byloje, nes teismų praktikoje esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo.
Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas nagrinėtoje civilinėje byloje (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams. Be to, atsižvelgdamas į nutarties 46 pastraipoje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia spręsti, jog apeliantas neįvykdė savo įsipareigojimų pertvarkyti savo lėšomis ginčo turtą į tris butus ir juos įregistruoti, todėl nėra pagrindo spęsti, kad atsakovui kilo pareiga vykdyti savo įsipareigojimą – perleisti dalį ginčo turto (pirmą aukštą) apeliantui (CK 6.58 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, jog atsakovas nepažeidė sutartinių įsipareigojimų, apeliantas neįgyja teisės reikalauti netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo.
Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, liudytojų parodymai yra viena iš Civilinio proceso kodekso reglamentuotų įrodinėjimo priemonių, kuria gali būti nustatomi arba paneigiami tam tikri faktiniai duomenys byloje. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismas sprendimą priėmė įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, o ne vien remiantis liudytojų parodymais, kaip teigia ieškovas. Be to, apeliacinės instancijos teismas 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 38 punkte nurodė, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes apeliantas neturėjo tam pakankamai pinigų (šios aplinkybės apeliantas (ieškovas) iš esmės ir neneigė), todėl laikė, kad būtent apeliantas(ieškovas) kaltas (atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį) dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir jis prarado teisę į avanso grąžinimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
Be to, Kauno apylinkės teisme nagrinėtų civilinės ir baudžiamosios bylų faktinės aplinkybės skyrėsi, t. y. vienoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl teisinių santykių, atsiradusių iš šalių 2016 m. kovo 15 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. sudarytų sutarčių bei iš žodinių šalių susitarimų, kitoje – S. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, ir P. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, BK 207 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju vertintina, kad pareiškėjas nenurodo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių jis negalėjo žinoti civilinės bylos nagrinėjimo metu, o tik kelia abejones dėl liudytojų nurodytų aplinkybių skirtingose bylose.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą, kaip jau minėta, iš esmės kelia klausimą dėl liudytojų parodymų vertinimo teismo procese, bei remiasi baudžiamojoje byloje duotais liudytojų parodymais, taigi, pagal Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, formuojamą teisminę praktiką, bei įvertinus pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtais sprendimais, kurie netenkino pareiškėjo reikalavimų, ir siekia juos pakeisti, tačiau nėra nustatyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų svarbios išnagrinėtos civilinės bylos atžvilgiu ir sudarytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte įtvirtintą pagrindą proceso atnaujinimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo A. N. Č. patikslintą ieškinį atsakovui P. R. dėl nuostolių priteisimo.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.