- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- e2-1252-1090/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24362-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Advokatai
- Lijana Paulauskienė, Tatjana Kačegarova
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolantai Vasiukevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovei D. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. S., kuriuo prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2SP-16403-1045/2017, ir nustatyti šalių nepilnamečių vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokamą po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, paskirti ieškovą vaikų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) nustatyti ieškovo prašomą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) priteisti iš atsakovės ieškovui visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovė D. S. augina du nepilnamečius vaikus – E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria dukrų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove (taikos sutarties 2–3 p.), iš ieškovo priteistas išlaikymas dukroms, mokamas po 200,00 Eur kiekvienai (taikos sutarties 4–6), sutarta, jog ieškovas visapusiškai dalyvauja dukrų auklėjime, turi teisę susitikinėti abiems tėvams ir dukterims priimtinu laiku ir sąlygomis, susitarė dukras auklėti abipusiu susitarimu, laikantis bendrųjų moralės nuostatų (taikos sutarties 7 p.). Teigia, jog nuo 2017 metų, dėl atsakovės problemų, susijusių su nesaikingu alkoholio vartojimu, nesirūpinimo vaikais, jų nepriežiūros, smurto prieš vaikus, pašalinių asmenų lankymosi pas atsakovę, vaikams tapo nesaugu gyventi motinos namuose. Dėl tokios susiklosčiusios situacijos, atsakovės vaikų nepriežiūros, vaikai daugiau laiko ėmė praleisti su ieškovu, nuo 2019 m. liepos 28 d. ieškovas pasiėmė dukras gyventi pas save, o Tarnyba, nustačiusi E. ir A. pirmąjį grėsmės lygį dėl motinos ilgalaikio vaikų poreikių netenkinimo, galimai turimos priklausomybės nuo alkoholio vartojimo, smurto prieš vaikus bei akivaizdaus pavojaus vaikų saugumui ir sveikatai, 2019 m. rugpjūčio 2 d. perdavė dukras ieškovo priežiūrai. Taigi, įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, tai, kad ieškovo emocinis ryšys su dukromis yra stiprus, jos yra išreiškusios norą gyventi su ieškovu, o atsakovė nusišalino nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros, daro vaikams žalingą psichologinį poveikį, palieka vaikus kitų asmenų priežiūrai, galimai turi priklausomybę nuo alkoholio, yra pagrindas pakeisti teismo nustatytą vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių E. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su ieškovu. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovei nustatytina pareiga teikti išlaikymą dukroms, todėl siekiant tinkamai materialiai aprūpinti vaikus iš atsakovės priteistinas išlaikymas kiekvienai dukrai po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas taip pat nurodė, jog nesiekia riboti atsakovės teisės bendrauti su dukromis ir prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su vaikais tvarką: 1. D. S. kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį bendrauja su E. S. ir A. S., išskyrus kai A. S. atostogauja su vaikais. Motina paima vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 19.00 val. perduoda vaikus į gyvenamą vietą; 2. D. S. bendrauja su E. S. ir A. S. kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. bei sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., išskyrus kai A. S. atostogauja su vaikais. Motina šeštadienį bei sekmadienį 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir 19.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 3. D. S. bendrauja su E. S. ir A. S. 10 (dešimt) kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų laikotarpiu, sutampančiu su mokinių vasaros atostogomis. Motina pirmąją atostogų dieną 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir dešimtąją atostogų dieną 19.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 4. D. S. sudaro sąlygas E. S. ir A. S. bendrauti su A. S. elektroninio ryšio priemonėmis (nemokamomis programomis Skype, Viber ir kt.); 5. D. S. ir A. S. privalo kasmet iki gegužės 1 dienos vienas kitam pranešti el. paštu savo kasmetinių atostogų laiką, sutampantį su mokinių vasaros atostogomis. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais praleidžia tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 6. Neporiniais metais D. S. bendrauja su E. S. ir A. S. pirmąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų švenčių dieną, poriniais metais — motina bendrauja su vaikais antrąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų švenčių dieną. Motina bendravimo dieną 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir 19.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 7. D. S. apie susitikimą su vaikais privalo pranešti A. S. SMS žinute tokiais terminais: 1) prieš 1 dieną paimant vaikus darbo dieną, 2) prieš 2 dienas paimant vaikus šeštadienį bei sekmadienį 3) prieš 1 savaitę paimant vaikus metinių švenčių dienomis. Negalint paimti vaikų, D. S. turi nedelsiant apie tai pranešti A. S. SMS žinute; 8. A. S. praneša D. S. SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga ar kt.) dėl kurių E. S. arba A. S. negalės dalyvauti susitikime su motina; 9. Klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, ugdymu bei lavinimu A. S. ir D. S. sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į E. S. ir A. S. geriausius interesus, jų norus ir reikmes (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 1–6).
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. S. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Atsakovė tvirtina, jog keisti vaikų gyvenamąją vietą nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, o ieškovas pareiškė ieškinį tik dėl to, kad nereguliariai mokėjo vaikams išlaikymą ir atsakovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovės teigimu, ji rūpinasi dukromis, aprūpina jas tinkama apranga ir avalyne, mokymosi priemonėmis, žaislais, užtikrina jų tinkamą mitybą ir sveikatą, kartu leidžia laisvalaikį, pramogauja, domisi dukrų mokymosi procesu. Be to, atsakovė yra neteista, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba antstolio kontoroje, o ieškovas apie save neteikia jokios informacijos, nėra aišku, ar galėtų pasirūpinti dukromis finansiškai. Atsakovė pripažino, jog šeimoje buvo smurtas iš jos sugyventinio, tačiau su juo nebepalaiko jokių santykių, taip pat kartais vartodavo alkoholį, tačiau šiuo metu visiškai nevartoja, lanko psichologo konsultacijas, todėl nėra pakankamo pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą. Pažymėjo, jog pats ieškovas yra turėjęs bėdų dėl alkoholio vartojimo, problemų su teisėsauga. Teigia, jog A. nori gyventi su atsakove, o E., nors galimai sako, kad nori gyventi su tėčiu, tačiau nenorėtų gyventi atskirai nuo sesės. Atsakovė gyvena erdviame bute naujos statybos name, gauna neblogą darbo užmokestį, mergaitės su mama gyvena nuo gimimo, todėl keisti jų pastovią gyvenamąją aplinką nėra jokių svarbių aplinkybių. Pažymėjo, jog ieškovas trukdė atsakovei bendrauti su vaikais, Tarnybai nustačius laikiną bendravimo tvarką, taigi, tarp šalių jau dabar kyla konfliktai, pažeidžiantys vaikų interesus. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė, kad gali užtikrinti nepilnametėms dukterims geresnes auklėjimo ir auginimo sąlygas nei tas, kurias iki šiol užtikrino atsakovė, nepagrindė, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitiktų dukterų interesus, neįrodė, jog teismo patvirtinta šalių sutarta vaikų gyvenamoji vieta su motina šiuo metu pažeidžia vaikų interesus, kad atsakovė neturi galimybės išlaikyti ir rūpintis vaikais, kad esanti aplinka jiems tapo nesaugi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta, pakeitus gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškovu (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 73–79).
Šalies argumentai
4. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patikslino savo poziciją dėl pareikšto ieškinio. Nurodė, jog atsakovė sutinka, kad nepilnametės dukters E. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, tačiau nesutinka su ieškiniu toje dalyje, kuria prašoma nustatyti nepilnametės dukters A. S. gyvenamąją vietą su ieškovu ir prašo palikti A. S. gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, jog sutinka, kad abiem dukroms iš šalių būtų priteistas išlaikymas, mokamas po 200,00 Eur kiekvienai periodinėmis išmokomis. Taip pat atsakovė prašo nustatyti šalių bendravimo su dukromis E. S. ir A. S. tvarką, pagal kurią: 1. Paprastomis savaitės dienomis šalys, atsižvelgiant į darbotvarkes, dukrų būrelius, dukrų poreikius su dukromis bendrauja bendru šalių sutarimu; 2. D. S. bendrauja su E. S. ir A. S. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, susitinkant su dukromis penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. A. S. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, susitinkant su dukromis penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.; 3. D. S. bendrauja su E. S. ir A. S. per katališkos religijos šventes, A. S. bendrauja su E. S. ir A. S. per provoslaviškos religijos šventes; 4. D. S. bendrauja su E. S. ir A. S. Motinos dieną, laiką ir vietą derinant bendru šalių sutarimu; 5. A. S. bendrauja su E. S. ir A. S. Tėvo dieną, laiką ir vietą derinant bendru šalių sutarimu; 6. D. S. ir A. S. dukrų vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į darbotvarkę, bendrauja su dukromis po dvi savaites per mėnesį; 7. Šalys bendravimo su dukromis E. S. ir A. S. metu užtikrina vaikų dalyvavimą ugdymo ar neformalaus lavinimo veikloje (sporto varžybose, kultūros renginiuose); 8. Šalys bendravimo su E. S. ir A. S. metu nekliudo bei sudaro sąlygas vaikams bendrauti su kita iš šalių elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, nemokamomis programomis Skype, Viber ir kt.); 9. Šalims negalint nustatyta tvarka paimti vaikų bendravimui, jie turi nedelsiant apie tai pranešti viena kitai SMS žinute; 10. Šalys praneša viena kitai SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga ar kt.) dėl kurių dukros nustatyta tvarka negalės susitikti nustatyta tvarka (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 99–100)
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė byloje išvadą Nr. 1SD-6407 dėl E. S. ir A. S., kurioje nurodė, kad lankėsi A. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, su visais patogumais, nuomojamame bute, kuriame mergaitės dalinasi vienu kambariu, turi vieną dvigulę lovą, kitus reikiamus baldus, žaislų, ugdomųjų priemonių. Būstas tvarkingas, šviesus, erdvus, bute yra visi reikiami baldai, buitinė technika. Taigi, ieškovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos mergaitėms augti, ugdytis ir ilsėtis. A. S. nurodė, šiuo metu yra bedarbis, tačiau nuo rugsėjo mėn. pradeda dirbti (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, dukros su juo gyvena nuo rugsėjo 2 d., nes atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, taikoma atvejo vadyba, mergaitės lanko psichologo konsultacijas. Mergaitės matėsi su motina vieną kartą, nelabai nori važiuoti pas mamą su nakvyne, dukrų motina prie išlaikymo neprisideda, nerodo iniciatyvos bendrauti su vaikais. Taip pat lankytasi D. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovė gyvena 3 kambarių, su visais patogumais, jai priklausančiame bute. Butas tvarkingas, švarus, erdvus, naujos statybos name, mergaitėms skirtas atskiras kambarys, kuriame yra dvi lovos, kiti reikiami baldai, žaislai, ugdomosios priemonės, bute yra visi reikiami baldai, buitinė technika. Taigi, atsakovės namuose taip pat sudarytos tinkamos sąlygos mergaitėms. Tarnybai D. S. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro apie 900,00 Eur per mėn. darbo užmokestis ir 100,00 Eur per mėn. išmoka vaikams. Pasak D. S., dukros nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. gyvena su tėvu, tačiau ji nori, kad mergaitės gyventų su ja, be to, vaikų tėvas neleidžia jai bendrauti su dukromis. Tarnybos specialistei bendraujant su mergaitėmis individualiai, E. nurodė, jog jai labiau patinka gyventi su tėčiu, nes jis daugiau ja ir seserimi pasirūpina, kartu leidžia laisvalaikį, tėtis gamina sveiką maistą, perka rūbus. Nepilnametė teigė, kad mama dažnai jai skambina, ji norėtų lankytis pas mamą, bet nori būti įsitikinusi, kad mama blaivi. Ema nurodė, jog nori gyventi su tėčiu. A. nurodė, jog jai taip pat labai patinka gyventi su tėvu, ji ir toliau nori su juo gyventi, nes tėtis ja rūpinasi, daro valgyti, leidžia kartu laiką. Nepilnametė teigė, kad mama dažnai būdavo išgėrusi, tada nesirūpindavo nei ja, nei seserimi, nedarydavo valgyti, neužsiimdavo nei su ja, nei su seserimi. Tarnyba pateikė byloje išvadą, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepilnamečių amžių ir išsakytą nuomonę, neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečių E. ir A. gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu. Pažymėjo, jog tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsižvelgdami į vaikų interesus, o minimalus bendravimas gali būti nustatomas, tik jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams. Tarnyba taip pat nurodė, jog, jei būtų pakeista nepilnamečių gyvenamoji vieta, ieškovo prašomas 250,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnametėms galimai patenkintų jų poreikius ir atitiktų jų interesus. Tarnyba informavo, jog šeimai taikoma atvejo vadyba, skirtos socialinės paslaugos (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 132–134).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
6. Ieškovas A. S. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog nesutinka su nepilnametės A. S. gyvenamosios vietos nustatymu pas atsakovę, tvirtina, jog atsakovės aplinka netinkama ir nesaugi gyventi vaikams. Jo žiniomis, atsakovės sugyventinis (E. J.) yra ne kartą teistas, jis išgėręs būna agresyvus, buvo sumušęs atsakovę, kuri išgėrusi taip pat būna agresyvi, todėl yra grėsmė, kad kažkas gali atsitikti vaikams. Iš vaikų apklausų matyti, jog atsakovė vis dar vartoja alkoholį, situacija nesikeičia iš esmės. Mano, jog A. buvo įkalbėta, kad pasakytų, jog nori gyventi su mama, be to, pas mamą didesnė laisvė, visiškai neribojamas telefono naudojimas, nesirūpinama mokslais, todėl tai nėra gerai. Pripažino, kad vaikų telefonuose yra įdiegta programinė įranga, kurios pagalba jis gali nustatyti vaikų buvimo vietą bei tam tikrą laiko tarpą klausytis arti telefono esančių garsų, tačiau paaiškino, jog jos naudojamos, tik kai kyla abejonių dėl vaikų saugumo. Teigė, jog gerai atsiliepia apie mamą vaikams, visąlaik leidžia matytis su mama. Dėl išlaikymo priteisimo ieškovas nurodė, jog, jo skaičiavimu, E. skiriama 550,00 Eur, o A. – 560,00 Eur per mėnesį, neįtraukiant kai kurių papildomų išlaidų, pavyzdžiui, sporto treniruočių išlaidų ir kt. Ieškovas taip pat tvirtino, jog yra susidariusi atsakovės teikiamo išlaikymo skola už 2019 m. spalio mėn. – 340,00 Eur ir už 2020 liepos mėn. – 115,00 Eur. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, jog, atsižvelgiant į dukrų užimtumą, keistinas tvarkos 1 punktas, numatant, jog trečiadienį atsakovė bendrauja su E., penktadienį – su A., o pirmadienį iš esmės galėtų bendrauti su abiem. Tačiau ieškovas nenori, kad vaikai nakvotų pas mamą, kol ji vartoja alkoholį. Ieškovas taip pat nesutinka, kad vaikai būtų nepertraukiamai visą savaitgalį pas atsakovę, nes mano, jog tomis dienomis atsakovė daugiausiai išgėrinėja. Bendravimą švenčių dienomis, taip pat rudens, žiemos, pavasario atostogų metu siūlo pasidalinti per pusę, sutinka, jog motinos dieną vaikai būtų su mama. Dėl vaikų perėmimo tvarkos, mano, jog reiktų nustatyti, jog tas, kas paima vaikus, tas ir turi grąžinti. Dėl atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos teigė, jog, jei A. gyvenamoji vieta liktų su atsakove, jis sutiktų, kad po dvi savaites vaikas gyventų pas vieną iš tėvų. Teigia, jog mergaičių nereikia išskirti, nors jos tarpusavyje ir pykstasi, bet ir draugauja, būnant atskirai pasiilgsta viena kitos.
7. Ieškovo atstovė advokato padėjėja Lijana Paulauskienė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Teigė, jog šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties pakeitimo, kadangi šalių vaikų gyvenimo sąlygos motinos namuose iš esmės pasikeitė: nėra tenkinami vaikų sveikatos poreikiai, motinos aplinka vaikams yra nesaugi, jiems leidžiama rūkyti, gerti energetinius gėrimus, vaikai mato pasikartojantį smurtą iš atsakovės sugyventinio, jie aiškinasi santykius vaikų akivaizdoje, namuose vyrauja triukšmas, nesantaika, vaikams leidžiama ilgai neiti miegoti, nėra užtikrinama jų dienotvarkė, mažiau skiriama dėmesio mokslams, nei tėvo namuose, be to, mama neatliepia vaikų emocinių poreikių, turi neišsiaiškintų klausimų su E., apskritai, atsakovei trūksta įgūdžių auginant vaikus. Atsakovė jau yra bausta už vaikų nepriežiūrą, į jos gyvenamąją vietą 24 kartus buvo kviesta policija. Tuo tarpu ieškovas sugeba sudaryti saugias sąlygas vaikams, užtikrina jų poreikius, todėl mergaitėms geriau gyventi tėvo namuose. Dėl išlaikymo priteisimo pažymėjo, jog ieškovo prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma iš atsakovės yra protingo dydžio, be to, ieškovas pasilieka sau didesnę finansinę naštą, jam, be kita ko, lieka ir kasdienė vaikų priežiūra, o atsakovė pagal savo turtinę padėtį gali teikti vaikams prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra įvertinta visais aspektais ir yra logiška, tačiau dėl nesaugios atsakovės namų aplinkos, nėra tikslinga nustatyti dukrų bendravimo su nakvynėmis, taip pat netikslinga išskirti mergaites ir nustatyti skirtingas jų gyvenamąsias vietas, todėl atsakovės byloje pareikšti reikalavimai neturi būti tenkinami. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 037,65 Eur.
Šalies argumentai
8. Atsakovė D. S. teismo posėdyje sutiko su ieškiniu iš dalies, t. y. kad sutiko E. gyventų su tėvu, tačiau prašo teismo palikti A. gyvenamąją vietą su ja. Teigia, jog jos problemos su alkoholiu prasidėjo ieškovui išvažiavus į Norvegijos Karalystę dirbti, 2016 metais, jai buvo labai sunku vienai rūpintis vaikais, gyveno nuolatinėje įtampoje. Atsakovė pripažino, kad į jos namus buvo dažnai kviečiama policija ir buvo šeimoje bėdų, bet šiuo metu visos problemos yra sprendžiamos. Kad turi priklausomybę alkoholiui, suprato prieš metus laiko. 2017 m. rudenį pradėjo gyventi su dabartiniu sugyventiniu (E. J.), žino, kad jis buvo teistas, buvo, kad smurtavo prieš ją, tačiau šiuo metu jis keičiasi, visiškai negeria. Jie bendrauja iki šiol, būna, kad sugyventinis nakvoja jos namuose, prieš vaikus jis niekada nesmurtavo, kaip tik mergaitės su juo gerai sutaria. Pripažino, jog šiuo metu jie su E. J. gyvena kaip sugyventiniai. Mano, jog teikiamos socialinės paslaugos jos šeimai labai padeda, ypač psichologės konsultacijos, atsakovė nuo vasaros nevartoja alkoholio, tik kartais išgeria šampano, mano, kad gali visiškai atsisakyti alkoholio. Teigia, jog dabar pagal šalių susitarimą po vieną savaitę A. leidžia su ja, ir vieną savaitgalį leidžia su abiem dukromis kartu. Kai A. būna su ja, jos įprastai atsikelia, papusryčiauja, eina į mokyklą, vakare ruošia namų darbus, gamina vakarienę, eina prieš miegą pasivaikščioti į kiemą ir tada eina miegoti, tarp 9-10 val. Savaitgaliais visos stengiasi išvykti į gamtą, eina į kiną arba būna namuose, kitaip pramogauja. Mano, jog sugeba nustatyti A. ribas, o E. niekada nepirko nei elektroninių cigarečių, nei energetinių gėrimų, aiškina jai apie tokių dalykų žalą. Atsakovė sutinka, kad vieno vaiko išlaikymui pakaktų 200,00–220,00 Eur per mėnesį, šiuo metu vaikų pinigus iš valstybės gauna ieškovas. Dėl bendravimo tvarkos su A. atsakovė sutiktų, kad mergaitė dvi savaites gyventų su vienu iš tėvų, kitas dvi savaite su kitu iš tėvų. Teigė, jog ieškovo nurodomo įsiskolinimo už 2019 spalio mėn. nėra, o už 2020 m. liepos mėn. ji sumokėjo mažiau, nes vaikas buvo 3 savaites pas ją, jie nuolat pramogavo ir per tą laiką atsakovė leido pinigus, taip pat pirko A. rūbų. Pažymėjo, jog ieškovas nuo 2017 metų visąlaik mokėjo vaikams tik 200,00 Eur išlaikymą per mėnesį, pripažino, jog ieškovas papildomai daug išleisdavo mergaitėms, tačiau neprisidėdavo prie mokyklinių ir kitų išlaidų. Teigė, jog A. labai pergyvena dėl jos telefone įrašytos sekimo programėlės, dėl ko buvo kreiptasi ir į policiją.
Atsiliepimas
9. Atsakovės atstovė Tatjana Kačegarova teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. dėl E. gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau A. gyvenamoji vieta turėtų likti su atsakove. Pažymėjo, jog paskutinį kartą vertinant mergaičių situaciją, apsaugos poreikis vaikams nenustatytas, o tai, kad atsakovės namuose dažnai lankėsi policija, yra tik dėl paties ieškovo veiksmų, tačiau ne visada policija buvo kviesta pagrįstai. Mano, jog mergaitės jau yra paauglės ir gali suformuluoti savo nuomonę, todėl būtina atsižvelgti į A. norą gyventi su mama. Teigė, jog nors praeityje atsakovės šeimoje buvo problemų, tačiau sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, reikia vertinti situaciją į ateitį, o šiuo atveju atsakovė vykdo visas rekomendacijas, lankosi pas psichologą, priešingai, nei ieškovas, kuris rekomendacijas pažeidinėjo. Tarp vaikų ir mamos yra stiprus ryšys ir jis turi būti palaikomas, nustatant maksimalią bendravimo tvarką su E., o A. turi gyventi su mama. Pasak atsakovės atstovės, ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra nelogiška, viena vertus, jis šiuo metu sutinka dėl mergaičių nakvynių pas mamą, tačiau ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepagrįstai susiaurinta, nėra pagrindo riboti atsakovės bendravimo su vaikais. Mano, jog vaikų tarpusavio ryšys nenutrūktų, jei jaunesnioji mergaitė gyventų su mama, todėl esant tėvų bendram sutarimui, užtikrinant maksimalų mergaičių bendravimą, vaikų interesai nebūtų pažeisti. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo, prašo atsižvelgti į tai, kad ieškovo pajamos yra didesnės, o sprendžiant dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti vertinamas ir šalių procesinis elgesys, t. y. kad byloje nuo pat pradžių nebuvo ginčo dėl E. gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ieškovui nebuvo būtina kreiptis į teismą šiuo klausimu.
10. Tarnybos atstovė Jolanta Vasiukevič teismo posėdyje palaikė išvadoje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog jau virš metų laiko mergaitės gyvena su tėčiu, kuris tinkamai užtikrina jų poreikius, todėl mano, jog pareikštas ieškinys atitinka nepilnamečių interesus. Vis gi, mama turi problemą dėl alkoholio vartojimo, nors ties tuo yra dirbama, tačiau ji vartoja alkoholį ir vaikų akivaizdoje, be to, atsižvelgtina, jog su atsakove gyvena jos sugyventinis, kuris buvo linkęs smurtauti, todėl nustatyti mergaičių nuolatinę gyvenamąją vietą pas motina šiuo metu gali būti nesaugu. Teigė, jog, Tarnybos duomenimis, atsakovė priima jai teikiamas paslaugas, vykdo įsipareigojimus, tačiau pagalba yra tęsiama, nėra poreikio ją nutraukti, priklausomybės problemos nėra visiškai išspręstos. Taip pat, Tarnybos nuomone, nereikėtų išskirti mergaičių, tikslinga, kad jos augtų kartu ir palaikytų nuolatinį emocinį ryšį. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka, Tarnybos nuomone, iš esmės neprieštarauja vaikų interesams, tačiau joje numatyta per mažai bendravimo laiko su mama, todėl mano, jog atsakovė su vaikais galėtų praleisti kas antrą savaitgalį, įtraukiant nakvynes, ir tai nepažeistų vaikų interesų, kadangi mergaitės jau yra pakankamai didelės ir galėtų pranešti suaugusiems, jei susidarytų nesaugi situacija. Dėl išlaikymo priteisimo nurodė, jog ieškovo prašoma priteisti suma būtų pakankama nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
11. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra susilaukę dukrų – E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 7–8), kurios šiuo metu yra nepilnametės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-16403-1045/2017, buvo patvirtinta pareiškėjų D. S. ir A. S. 2017 m. kovo 7 d. sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina D. S. (taikos sutarties 2–3 punktai), A. S. dukrų E. S. ir A. S. išlaikymui iki jų pilnametystės įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 200,00 Eur kiekvienai (taikos sutarties 4–5 punktai), taip pat šalys numatė, jog kartu rūpinsis dukterų E. S. ir A. S. auklėjimu, dukterų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja dukterų auklėjime, susitarė, kad A. S. turi teisę susitikinėti abiem tėvams ir dukterims priimtinu laiku ir sąlygomis, šalys dukteris E. S. ir A. S. susitarė auklėti abipusiu susitarimu, laikantis bendrųjų moralės nuostatų (taikos sutarties 7 punktas)-( el. b. apyrašas 1 t., b. l. 9–10). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nustatant nepilnamečių dukrų E. ir A. S. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisiant iš atsakovės išlaikymą dukroms bei nustatant ieškovo nurodomą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovė taip pat prašo pakeisti teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, ir nustatyti E. S. gyvenamąją vietą su ieškovu, A. S. gyvenamąją vietą palikti su atsakove, atitinkamai priteisti išlaikymą iš šalių bei nustatyti atsakovės siūlomą bendravimo su vaikais tvarką.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų, Tarnybos atstovės paaiškinimų nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai E. S. ir A. S. šiuo metu gyvena su tėvu A. S. nuomojamame 3-jų kambarių bute, esančiame adresu vietoje (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 132–134).
13. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Tarnybos atstovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktais Nr. 1VG-A83 ir Nr. 1VG-A84 nepilnametės E. S. ir A. S. iš motinos D. S. globos buvo perduotos tėvui A. S. (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 46–47). Nustatyta, kad Tarnybos atstovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi (redakcija galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. užpildė Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas Nr. 1GL-2343 ir Nr. 1GL-2344 bei Nr. 1GL-2591 ir Nr. 1GL-2590, kurių pagrindu nustatė nepilnametėms E. S. ir A. S. pirmąjį grėsmės vaikui lygį (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 59–70; 2 t., b. l. 27–37). Minėtose anketose Tarnyba nustatė šiuos rizikos veiksnius: motina, būdama neblaivi keikiasi, vadina dukras įvairiais necenzūriniais žodžiais, naudoja fizinį smurtą prieš nepilnametę E. S.; nepilnametės matė, kaip prieš motiną smurtavo jos sugyventinis; motina ilgą laiką tinkamai netenkina vaikų poreikių, vartoja alkoholį (galimai turi priklausomybę nuo alkoholio), dėl ko kyla grėsmė vaikų pilnavertei raidai ir funkcionavimui; abi mergaitės pareiškė kategorišką norą gyventi su tėvu (ieškovu); motina palieka ilgam laikui abo mergates vienas, sakydama, kad išeina trumpam į parduotuvę, grįžta neblaivi; mergaitės matė, kaip jų motina (atsakovė) bandė chalato diržu pasismaugti (nusižudyti); motina nuteikinėja vaikus prieš tėvą; šeimos namuose lankosi asmenys, kurie kartu su motina vartoja alkoholį; vaiko motinai trūksta įgūdžių auginant vaikus, savo elgesiu motina daro neigiamą įtaką vaikams, naudoja netinkamas auklėjimo priemones. Perdavus mergaites tėvui, 2019 m. rugpjūčio 21 d. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinyje vyko D. S. ir A. S. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu šeimai sudarytas pagalbos planas Nr. 636, nuspręsta skirti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas šeimai, abiem tėvams numatytos tam tikros pagalbos priemonės (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 82–84).
14. Iš Tarnybos 2019 m. rugsėjo 4 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 1TSD-2297 nustatyta, jog Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 3 kambarių, su visais patogumais, nuomojamame bute, gyvena ieškovas su nepilnametėmis dukromis E. S. ir A. S. Mergaitės dalinasi vienu kambariu, turi vieną dvigulę lovą, kitus reikiamus baldus. Pastebėta žaislų, ugdomųjų priemonių. Būstas tvarkingas, šviesus, erdvus, jame atliekamas kosmetinis remontas. Bute yra visi reikiami baldai, buitinė technika. Ieškovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos mergaitėms augti, ugdytis ir ilsėtis. Pasak ieškovo, dukros su juo gyvena nuo rugsėjo 2 d., joms nustatytas pirmas grėsmės lygis, nes atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, taikoma atvejo vadyba, mergaitės lanko psichologo konsultacijas. Ieškovas tvirtino, jog nori, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 136–137). Iš Tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 1TSD-2365 nustatyta, jog Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovė gyvena 3 kambarių, su visais patogumais, jai priklausančiame bute. Butas tvarkingas, švarus, erdvus, naujos statybos name. Mergaitėms skirtas atskiras kambarys, kuriame yra dvi lovos, kiti reikiami baldai, žaislai, ugdomosios priemonės. Bute yra visi reikiami baldai, buitinė technika. Atsakovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos mergaitėms. Atsakovė nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovė paaiškino, jog dukros nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. gyvena su tėvu, ji norėjo, kad mergaitės gyventų su ja. Atsakovė teigė, kad vyresnioji dukra nori gyventi su tėvu, o jaunesnioji nori gyventi su ja, tačiau bijo tai pasakyti. Atsakovė tvirtino, kad sugyventinis, kuris prieš ją smurtavo, nuo 2019 m. birželio mėn. kartu nebegyvena, teigė, kad planuoja lankyti psichologo konsultacijas (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 139–140). Iš Tarnybos parengto 2019 m. rugsėjo 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 1TSD-2301 matyti, jog tuo metu abi mergaitės išreiškė didesnį norą gyventi su tėvu, nes su juo jautėsi saugesnės (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 138).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalis nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).
16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktų visumą, daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti aplinkybių iš esmės pasikeitimą, dėl kurių šalių dukros E. ir A. S. 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo apgyvendintos su tėvu (ieškovu), t. y., jog tuo metu šalių dukroms nebuvo saugu gyventi kartu su motina. Atsakovė šių aplinkybių neginčija, tačiau nurodo, kad šiuo metu, t. y. sprendimo priėmimo metu, situacija jos šeimoje yra pasikeitusi, todėl atsižvelgdama į E. S. nuomonę, neprieštarauja, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, tačiau prašo A. S. gyvenamąją vietą palikti su ja.
17. Iš VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ 2019 m. spalio 24 d. pranešimo Dėl D. S. ir A. S. šeimos nustatyta, jog atsakovė vykdė pagalbos plano uždavinius, bendradarbiavo su specialistais ir laikėsi jų rekomendacijų (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 169–171). Iš VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ 2020 m. rugpjūčio 4 d. pranešimo Dėl D. S. šeimos nustatyta, jog atsakovė ir toliau vykdo pagalbos plano uždavinius, bendradarbiauja su specialistais ir laikosi jų rekomendacijų (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 97–98).
18. Byloje pateikta Tarnybos 2020 m. liepos 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, kuria buvo vertinamas A. S. apsaugos poreikis, iš kurios turinio matyti, kad Tarnyba nustatė esant Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 29.3.8 ir 29.3.9 papunkčiuose numatytus rizikos veiksnius (vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, vaikui yra apribota teisė gyventi su mama, dėl ko vaikas galimai patiria emocinius sunkumus; vaikas galimai yra įtraukiamas į tėvų tarpusavio konfliktus; vaiko tėvui įrašius į vaiko telefoną sekimo programėlę, pažeidžiant dukters teisę į privatų bendravimą su kitais asmenimis)-(el. b. apyrašas 2 t., b. l. 85–96). Taip pat nustatyta, kad Tarnyba 2020 m. rugsėjo 15 d. vertindama E. S. apsaugos poreikį, nustatė esant Aprašo 29.3.9 papunktyje numatytus rizikos veiksnius (vaikai galimai mato, kaip mama vartoja alkoholinius gėrimus gyvenamojoje vietoje, taip pat nėra apsaugomi nuo rūkymo ar energetinių gėrimų vartojimo)-(el. b. apyrašas 2 t., b. l. 120–126).
19. CK 3.177 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vadovaudamasis minėta nuostata kasacinis teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
20. Nagrinėjamu atveju, siekdamas išsiaškinti vaikų nuomonę dėl jų santykių su abiem tėvais, teismas pavedė Tarnybos atstovams išklausyti vaikų nuomonę. Iš Tarnybos 2020 m. rugsėjo 3 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 1TSD-2803 nustatyta, jog bendravimo su nepilnametėmis E. ir A. S. metu, E. nurodė, kad dabar gyvena pas tėtį, tėtis yra geras, linksmas, kartais griežtas, gerai sutaria su tėčio drauge, visi leidžia įdomiai laisvalaikį kartu. Pasak E., mama taip pat yra gera, kartais rėkia, pas mamą būna kartą per mėnesį kelias dienas, bet kasdien susiskambina telefonu. E. tėvų konfliktas labai nemalonus ir kelia įtampą bei stresą. Teigė, jog norėtų bendrauti su mama kiek nori ir kada nori. A. apibūdino mamą kaip gerą, rūpestingą, jos kartu įdomiai leidžia laiką, būnant kartu mama būna blaivi, kartais išgeria šampano, bet nebūna girta, padaro valgyti, kartu eina pasivaikščioti. Pasak A., tėtis yra geras, šiek tiek griežtas, jai patinka būti pas tėtį, bet norėtų gyventi su mama, nes jai norisi apsaugoti mamą. Pažymėjo, jog kai ji būna pas mamą be sesers, jaučiasi geriau ir ramiau, nes su seserimi dažnai konfliktuoja (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 116).
21. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių bei Tarnybos atstovės paaiškinimus, taip pat vaikų nuomonę, teismas daro išvadą, kad nors situacija atsakovės šeimoje, palyginus su 2019 m. rugpjūčio mėnesiu, ir yra pasikeitusi, t. y. atsakovė deda pastangas keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, lanko psichologo konsultacijas, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, bendrauja su vaikais, ugdo tėvystės įgūdžius, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti, kad situacija yra pasikeitusi iš esmės, o pokyčiai yra tvarūs ir ilgalaikiai. Pati atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad vis dar kartais vartoja alkoholį, nors ir nedideliais kiekiais, t. y. pilnai nuo priklausomybės dar neišsigydė, pripažino, kad vis dar palaiko ryšius ir netgi gyvena kartu su E. J., kuris vaikų akivaizdoje smurtavo prieš ją. Be to, teismo vertinimu, atsakovė vis dar stokoja įgūdžių tinkamai identifikuoti vaikų poreikius bei parinkti tinkamas auklėjimo priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo metu dar nėra išnykę visi rizikos veiksniai, lėmę mergaičių gyvenamosios vietos pasikeitimą, perduodant mergaites tėvui. Nustačius, kad atsakovė šiuo metu dar nėra pajėgi tinkamai užtikrinti nepilnametės dukters A. S. interesų, įvertinus tai, kad abi mergaitės jau virš metų faktiškai gyvena kartu su tėvu, kuris rūpinasi dukromis bei tinkamai užtikrina jų teisėtus interesus, konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą pakeisti teismo nutartimi nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu. Teismo vertinimu, nepilnametės A. S. noras gyventi su mama, siekiant tokiu būdu apsaugoti motiną, galimai nuo jos pačios ir aplinkinių, yra labiau nulemtas motinos interesų, bet ne pačios nepilnametės, todėl toks mergaitės noras neatitiktų jos geriausių interesų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas pakeisti šalių nepilnamečių vaikų E. S. ir A. S. gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, tenkintinas.
22. Pažymėtina, kad kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat pateikti įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
23. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.).
24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir Tarnybos nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad tarp šalių nuolatos kyla ginčai dėl atsakovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, siekiant išvengti arba sumažinti galimybes dėl to kilti ginčams ateityje, yra pagrindas nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką.
25. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, pagal kurią: 1. atsakovė kiekvieną trečiadienį bendrauja su E. S., o penktadienį su A. S., išskyrus kai ieškovas atostogauja su vaikais, paimdama vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 19.00 val. perduodama vaikus į gyvenamą vietą; 2. atsakovė bendrauja su dukromis kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. bei sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., išskyrus kai ieškovas atostogauja su vaikais; 3. atsakovė bendrauja su dukromis 10 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų laikotarpiu, sutampančiu su mokinių vasaros atostogomis. Atsakovė pirmąją atostogų dieną 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir dešimtąją atostogų dieną 19.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 4. Atsakovė sudaro sąlygas vaikams bendrauti su ieškovu elektroninio ryšio priemonėmis (nemokamomis programomis Skype, Viber ir kt.); 5. Atsakovė ir ieškovas privalo kasmet iki gegužės 1 dienos vienas kitam pranešti el. paštu savo kasmetinių atostogų laiką, sutampantį su mokinių vasaros atostogomis. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais praleidžia tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 6. Neporiniais metais atsakovė bendrauja su dukromis pirmąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų švenčių dieną, poriniais metais – motina bendrauja su vaikais antrąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų švenčių dieną. Motina bendravimo dieną 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir 19.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 7. Atsakovė apie susitikimą su vaikais privalo pranešti ieškovui SMS žinute tokiais terminais: 1) prieš 1 dieną paimant vaikus darbo dieną, 2) prieš 2 dienas paimant vaikus šeštadienį bei sekmadienį 3) prieš 1 savaitę paimant vaikus metinių švenčių dienomis. Negalint paimti vaikų, atsakovė turi nedelsiant apie tai pranešti ieškovui SMS žinute; 8. Ieškovas praneša atsakovei SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga ar kt.) dėl kurių dukros negalės dalyvauti susitikime su motina; 9. Klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, ugdymu bei lavinimu ieškovas ir atsakovė sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į dukrų geriausius interesus, jų norus ir reikmes (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 1–6). Atsakovė prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo su dukromis tvarką, pagal kurią: 1. Paprastomis savaitės dienomis šalys, atsižvelgiant į darbotvarkes, dukrų būrelius, dukrų poreikius su dukromis bendrauja bendru šalių sutarimu; 2. Atsakovė bendrauja su E. S. ir A. S. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, susitinkant su dukromis penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. Ieškovas bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, susitinkant su dukromis penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.; 3. Atsakovė bendrauja su dukromis per katališkos religijos šventes, ieškovas bendrauja su E. S. ir A. S. per provoslaviškos religijos šventes; 4. Atsakovė bendrauja su dukromis Motinos dieną, laiką ir vietą derinant bendru šalių sutarimu; 5. Ieškovas bendrauja su dukromis Tėvo dieną, laiką ir vietą derinant bendru šalių sutarimu; 6. Atsakovė ir ieškovas dukrų vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į darbotvarkę, bendrauja su dukromis po dvi savaites per mėnesį; 7. Šalys bendravimo su dukromis metu užtikrina vaikų dalyvavimą ugdymo ar neformalaus lavinimo veikloje (sporto varžybose, kultūros renginiuose); 8. Šalys bendravimo su dukromis metu nekliudo bei sudaro sąlygas vaikams bendrauti su kita iš šalių elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, nemokamomis programomis Skype, Viber ir kt.); 9. Šalims negalint nustatyta tvarka paimti vaikų bendravimui, jie turi nedelsiant apie tai pranešti viena kitai SMS žinute; 10. Šalys praneša viena kitai SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga ar kt.) dėl kurių dukros nustatyta tvarka negalės susitikti nustatyta tvarka (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 99–100).
26. Iš ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos turinio matyti, kad ieškovas siekia nustatyti ribotą atsakovės bendravimo su dukromis tvarką. Ieškovo teigimu, dėl nesaugios atsakovės namų aplinkos, netikslinga leisti atsakovei bendrauti su dukromis paimant jas su nakvynėmis, išskyrus atostogų laiką. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti ribota bendravimo tvarka, bei prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką.
27. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 2011 m. lapkričio 27 d., par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.
28. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, taip pat Tarnybos atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti minimalią atsakovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Byloje nustatyta, kad atsakovė deda pastangas ir daro pažangą keičiant savo elgesį ir gyvenimo būdą (atsakovė bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, yra išklausiusi pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursus ir pan.), stengiasi maksimaliai dalyvauti dukrų gyvenime bei su jomis bendrauti, teikia joms išlaikymą. Taip pat iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros, kurioms yra sukakę 10 m. ir 11 m., yra pakankamai savarankiškos, turi mobiliuosius telefonus bei moka naudotis elektroninio ryšio priemonėmis, šalys gyvena arti viena nuo kitos, šalių dukros sugeba savarankiškai nuvykti tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę į namus, todėl darytina prielaida, kad kilus grėsmei nepilnamečių mergaičių saugumui, jos sugebėtų savarankiškai grįžti į saugesnę aplinką, tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę, arba paskambinti kitam iš tėvų telefonu ir pranešti apie iškilusią grėsmę. Be to, iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalių jaunesnioji dukra A. S. bylos nagrinėjimo metu periodiškai yra gyvenusi su atsakove su nakvynėmis ir ieškovas tam iš esmės neprieštaravo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas diferencijuodamas atsakovės bendravimą su dukromis darbo dienomis ar savaitgaliais ir atostogų metu tinkamai to neargumentuoja, t. y. ieškovas prašydamas nustatyti atsakovės savaitgalinį bendravimą su dukromis be nakvynių, nenurodo, kodėl atsakovės bendravimas su dukromis atostogų metu su nakvynėmis nekeltų grėsmės mergaičių saugumui.
29. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
30. Teismas įvertinęs ieškovo ir atsakovės siūlomas bendravimo tvarkas, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, taip pat Tarnybos poziciją, sprendžia, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka šalių nepilnamečių dukterų interesus, tačiau ji yra tikslintina ir papildytina, atsižvelgiant į atsakovės pareikštus argumentus ir pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir teisiniu reglamentavimu, teismas ieškovo ieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies ir nustato tokią atsakovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, pagal kurią: 1. Atsakovė kiekvieną trečiadienį bendrauja su E. S., o penktadienį su A. S., išskyrus kai ieškovas atostogauja su vaikais, paimdama vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 19.00 val. perduodama vaikus į jų gyvenamą vietą; 2. Atsakovė antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį bendrauja su E. S. ir A. S., paimdama vaikus penktadienį iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) nuo 17.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.; 3. Atsakovė ne mažiau nei dvi savaites iš eilės nepertraukiamai bendrauja su dukromis vaikų vasaros atostogų metu. Atsakovė pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir keturioliktąją atostogų dieną iki 19.00 val. gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą; 4. Atsakovė bendravimo su vaikais metu sudaro sąlygas vaikams bendrauti su ieškovu elektroninio ryšio priemonėmis (nemokamomis programomis Skype, Viber ir kt.); 5. Atsakovė ir ieškovas privalo kasmet iki gegužės 1 dienos vienas kitam pranešti el. paštu savo kasmetinių atostogų laiką, sutampantį su mokinių vasaros atostogomis. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais praleidžia tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 6. Neporiniais metais atsakovė bendrauja su dukromis pirmąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų švenčių dieną, poriniais metais – atsakovė bendrauja su vaikais antrąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų švenčių dieną. Atsakovė bendravimo dieną nuo 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir kitą dieną iki 10.00 val. gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą; 7. Atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienais metais Motinos dieną, paimdama vaikus nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną gražindama vaikus iki 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą; 8. Atsakovė bendravimo su dukromis metu užtikrina vaikų dalyvavimą ugdymo ar neformalaus lavinimo veikloje (sporto varžybose, kultūros renginiuose); 9. Atsakovė apie susitikimą su vaikais privalo pranešti ieškovui SMS žinute tokiais terminais: 1) prieš 1 dieną paimant vaikus darbo dieną; 2) prieš 2 dienas paimant vaikus savaitgalį ar Motinos dieną; 3) prieš 1 savaitę paimant vaikus metinių švenčių dienomis. Negalint paimti vaikų, atsakovė turi nedelsiant apie tai pranešti ieškovui SMS žinute; 10. Ieškovas privalo nedelsiant pranešti atsakovei SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga ar kt.) dėl kurių dukros negalės dalyvauti susitikime su motina; 11. Klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, ugdymu bei lavinimu ieškovas ir atsakovė sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į dukrų geriausius interesus, jų norus ir reikmes; 12. Atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais ir kitomis šioje tvarkoje nenurodytomis dienomis, tokio bendravimo laiką ne vėliau nei prieš 1 dieną suderinusi su ieškovu.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
31. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).
32. Nustačius nepilnamečių E. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su ieškovu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi priteisto iš A. S. išlaikymo nepilnametėms E. S. ir A. S. išieškojimas nuo mergaičių gyvenimo skyrium nuo motinos dienos (2019 m. rugsėjo 2 d.), nutraukiamas ir išlaikymas nepilnametėms E. S. ir A. S. priteistinas iš skyrium gyvenančios motinos (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.).
33. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
34. Ieškovo skaičiavimu, nepilnametės E. S. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 550,75 Eur suma, kurią sudaro: 180,00 Eur išlaidos maistui; 40,00 Eur išlaidos maitinimui mokykloje; 40,00 Eur išlaidos anglų kalbos korepetitoriui; 20,00 Eur būrelių išlaidos; 15,00 Eur išlaidos sveikatos priežiūrai; 35,00 Eur vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis; 25,00 Eur – mobilaus telefono išlaidos; 30,00 Eur išlaidos laisvalaikiui; 115,75 Eur išlaidos aprangai, avalynei, mokymosi ir lavinimo priemonėms, atostogoms ir pan.; 50,00 Eur vaikui tenkanti būsto paskolos dalis. Ieškovo skaičiavimu, nepilnametės A. S. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 560,92 Eur suma, kurią sudaro: 180,00 Eur išlaidos maistui; 40,00 Eur išlaidos maitinimui mokykloje; 40,00 Eur išlaidos anglų kalbos korepetitoriui; 40,00 Eur būrelių išlaidos; 15,00 Eur išlaidos sveikatos priežiūrai; 35,00 Eur vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis; 25,00 Eur – mobilaus telefono išlaidos; 30,00 Eur išlaidos laisvalaikiui; 105,92 Eur išlaidos aprangai, avalynei, mokymosi ir lavinimo priemonėms, atostogoms ir pan.; 50,00 Eur vaikui tenkanti būsto paskolos dalis (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 119). Ieškovas vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų sumas grindžia rašytiniais įrodymais: kasos čekiais, kasos pajamų orderiais, sąskaitomis už paslaugas, paslaugų teikimo sutartimis, internetinių pirkinių užsakymais, banko sąskaitų išrašais, kt. (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 11–43; 2 t., b. l. 52, 56, 83) bei savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais.
35. Pažymėtina, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl vaikų poreikių, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas įvertinęs ieškovo nurodomą išlaidų vaikams apskaičiavimą, konstatuoja, jog ieškovo prašymas į vaikams reikalingo išlaikymo dydį įskaičiuoti mokėtinos būsto, kuris ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, paskolos dalį negali būti tenkinamas, nes tokiu atveju būtų nustatyta, kad šalys būstą išperka vaikų išlaikymui skirtų lėšų sąskaita, kas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.) bei pažeistų vaikų teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos (vaikams tenkanti būsto paskolos dalis) atimtinos iš bendros vaikų poreikiams reikalingos sumos. Kitos gi ieškovo apskaičiuotos vaikų poreikiams reikalingos išlaidos, teismo vertinimu, yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaikų realius poreikius. Paminėtina, jog atsakovė iš esmės nenurodė jokių argumentų, paneigiančių ieškovo apskaičiuotas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti.
2. Būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių dukrų amžių ir ne tik minimalius būtinuosius, bet ir individualizuotus poreikius, išlaikymo suma yra 500,00 Eur kiekvienam vaikui.
3. Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovui iš valstybės biudžeto yra mokama 60,06 Eur (39,00 x 1,54) dydžio išmoka kiekvienam vaikui, todėl vaikų išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (500,00 - 60,00)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrindė, o atsakovė nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro 440,00 Eur kiekvienam vaikui, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
36. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, abiejų tėvų turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra panašūs, byloje nepateikta duomenų apie ieškovo ir (ar) atsakovės sveikatos būklę ar kitas aplinkybes, ribojančias jų galimybes dirbti. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), o jos mėnesinės pajamos sudaro apie 900,00 Eur atskaičius mokesčius (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 77–81). Pažymėtina, kad atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog dėl savo sunkios turtinės padėties ji negalėtų teikti ieškovo prašomo priteisti dydžio išlaikymo vaikams.
38. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
39. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės nepilnametėms dukroms E. ir A. S. priteistinas išlaikymas, mokamas po 220,00 Eur (440,00 / 2) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
40. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
41. Ieškovas skirtinas jo vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovės tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovas yra įstatyminis vaikų turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais ir tik vaikų asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).
42. Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).
43. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
44. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos bei išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms šalys ateityje turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos ar priteisto išlaikymo vaikui formos ir (ar) dydžio pakeitimo (CK 3.175 str. 3 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 51), taip pat patyrė 1 037,65 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, tarp jų 37,65 Eur išlaidos, susijusios su įrodymų rinkimu (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 63–66). Atsakovė įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
47. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimai dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo patenkinti iš dalies (atitinkamai 80 proc. ir 88 proc.). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad bendrai ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies – 89,33 proc. (100 + 80 + 88 / 3). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 6 ir 10 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 926,93 Eur (1 037,65 Eur x 0,8933) bylinėjimosi išlaidų.
48. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 119,00 Eur (220,00 x 20 x 12) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
49. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 6,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovo nepriteistina jam tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 6,05 Eur (6,77 x 0,8933) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina 125,05 Eur (119,00 + 6,05).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-16403-1045/2017, nustatytą nepilnamečių vaikų E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių vaikų E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaikų tėvu A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:
1. Atsakovė kiekvieną trečiadienį bendrauja su E. S., o penktadienį su A. S., išskyrus kai ieškovas atostogauja su vaikais, paimdama vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 19.00 val. perduodama vaikus į jų gyvenamą vietą;
2. Atsakovė antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį bendrauja su E. S. ir A. S., paimdama vaikus penktadienį iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) nuo 17.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.;
3. Atsakovė ne mažiau nei dvi savaites iš eilės nepertraukiamai bendrauja su dukromis vaikų vasaros atostogų metu. Atsakovė pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir keturioliktąją atostogų dieną iki 19.00 val. gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą;
4. Atsakovė bendravimo su vaikais metu sudaro sąlygas vaikams bendrauti su ieškovu elektroninio ryšio priemonėmis (nemokamomis programomis Skype, Viber ir kt.);
5. Atsakovė ir ieškovas privalo kasmet iki gegužės 1 dienos vienas kitam pranešti el. paštu savo kasmetinių atostogų laiką, sutampantį su mokinių vasaros atostogomis. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais praleidžia tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;
6. Neporiniais metais atsakovė bendrauja su dukromis pirmąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų švenčių dieną, poriniais metais – atsakovė bendrauja su vaikais antrąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų švenčių dieną. Atsakovė bendravimo dieną nuo 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir kitą dieną iki 10.00 val. gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą;
7. Atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienais metais Motinos dieną, paimdama vaikus nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną gražindama vaikus iki 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą;
8. Atsakovė bendravimo su dukromis metu užtikrina vaikų dalyvavimą ugdymo ar neformalaus lavinimo veikloje (sporto varžybose, kultūros renginiuose);
9. Atsakovė apie susitikimą su vaikais privalo pranešti ieškovui SMS žinute tokiais terminais: 1) prieš 1 dieną paimant vaikus darbo dieną; 2) prieš 2 dienas paimant vaikus savaitgalį ar Motinos dieną; 3) prieš 1 savaitę paimant vaikus metinių švenčių dienomis. Negalint paimti vaikų, atsakovė turi nedelsiant apie tai pranešti ieškovui SMS žinute;
10. Ieškovas privalo nedelsiant pranešti atsakovei SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga ar kt.) dėl kurių dukros negalės dalyvauti susitikime su motina;
11. Klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, ugdymu bei lavinimu ieškovas ir atsakovė sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į dukrų geriausius interesus, jų norus ir reikmes;
12. Atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais ir kitomis šioje tvarkoje nenurodytomis dienomis, tokio bendravimo laiką ne vėliau nei prieš 1 dieną suderinusi su ieškovu.
Nutraukti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-16403-1045/2017, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išieškojimą iš tėvo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 2 d.
Priteisti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų ir 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovą A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 926,93 Eur (devynis šimtus dvidešimt šešis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 125,05 Eur (šimto dvidešimt penkių eurų 05 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.