Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. P. ir A. G. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo – K. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog nepilnametės U. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai G. P. ir A. G.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 31 d. iš nesaugios aplinkos buvo paimta nepilnametė U. P. dėl vaiko tėvų A. G. ir G. P. girtavimo, tinkamo nesirūpinimo savo vaiku. Mergaitė buvo laikinai apgyvendinta Ukmergės globos centre, adresu: (duomenys neskelbtini). Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje 2019 m. rugpjūčio 1 d., Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. G. ir G. P. girtauja jau ilgą laiką, šeimoje nevyksta jokie teigiami pokyčiai. Dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros, šeima žinoma nuo 2013 m., kiti keturi vaikai seniai neauga su tėvais. Abu mergaitės tėvai nebendradarbiauja su specialistais ir socialiniais darbuotojais, nevykdo pagalbos plano, neįleidžia į namus socialinių darbuotojų, nereaguoja į paliktus kvietimus, nekelia telefono ragelio. A. G. ir G. P. trūksta tėvystės įgūdžių, nepriima siūlomos pagalbos. U. P. pagal amžių stokoja socialinių ryšių bei įgūdžių, gali turėti raidos sutrikimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti nepilnametę U. P. iš jos įstatyminių atstovų tėvų G. P. ir A. G.. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ likusiai be tėvų globos nepilnametei U. P. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir vaiko globėju paskirtas Ukmergės globos centras. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ pakeitimo“, U. P. globėja buvo paskirta K. D., vaiko globos ir gyvenamoji vieta nustatyta adresu: (duomenys neskelbtini). Remiantis Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu ir protokolu, nepilnametei U. P. yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis. Nepilnametis vaikas gyvena trijų kambarių bute su laikinąja globėja ir jos dviem biologiniais vaikais. Viename kambaryje miega visi trys vaikai. Nepilnametė U. P. turi savo atskirą lovą, privačią erdvę bute žaisti ir mokytis. Šeima augina dvi jūros kiaulytes ir šuniuką. Nepilnametė U. P. nėra labai išranki maistui, daugiausiai mėgsta valgyti vaisius, varškę, blynus, sriubas, nevalgo mėsos. Vaikas yra terapiškai sveikas, tačiau lankosi pas logopedą, turi problemų su adenoidais ir dantimis. Mergaitė neturi priekinių dantukų, o likusieji yra pagedę, skylėti. Bus reikalinga vykti pas LOR specialistus, taip pat į Žalgirio kliniką, taikyti narkozę ir tik tuomet tvarkyti sugedusius dantis. Šlapinimosi į lovą problemą vaikas įveikė gyvendamas laikinosios globėjos šeimoje. Aplankius globojamą vaiką buvo nustatyta, kad U. P. yra pilnai aprūpinta drabužiais, avalyne, maistu, higienos priemonėmis, žaislais ir ugdymo priemonėmis. Mergaitė lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, elgesio problemų nepastebėta, vis dar baiminasi svetimų žmonių namuose. Vaikui patinka gyventi globėjos šeimoje, žaisti, kieme suptis ant sūpynių, tačiau nurodė, kad pasiilgsta tėčio, sesės, močiutės ir norėtų gyventi su jais. Pagal teismui pateiktus 2019 m. spalio 9 d., 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. gegužės 29 d. pagalbos planus, nustatyta, kad A. G. dukros U. P. Ukmergės globos centre nelanko, G. P. buvo atvykęs aplankyti vieną kartą. Abu atsakovai žadėdavo dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose, tačiau į juos neatvykdavo. Iš pradžių susitikę gydytis priklausomybę alkoholiui, pas gydytojus nevykdavo. Abu tėvai jokių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą nededa.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Ieškovas prašo laikinai apriboti atsakovų A. G. ir G. P. tėvų valdžią jų nepilnamečiam vaikui U. P.. Nurodo, jog atsakovai savo vaiku nesirūpina, yra visiškai nusišalinę nuo jo auginimo ir priežiūros, neprisideda prie dukters išlaikymo, vartoja alkoholį. Situacija atsakovų šeimoje, buvusi iki nepilnametės U. P. paėmimo, iš esmės niekuo nėra pasikeitusi. Abu tėvai susigrąžinti dukros į šeimą nesistengia, jos nelanko ir ja nesidomi, nesprendžia alkoholio vartojimo problemų.

Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo dukros priežiūros. Jiems teikta pagalba nepadėjo pakeisti savo elgesio ir atkurti ryšio su vaiku. Atsakovų A. G. ir G. P. šeima Skyriui dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikų nepriežiūros ir socialinių įgūdžių yra žinoma nuo 2013 metų. Šeima buvo įtraukta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Šeimoje augo penki nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas yra globojamas močiutės, vieną augina vaiko tėvas, du vaikai yra įvaikinti ir U. P., kuri šiuo metu gyvenama laikinosios globėjos šeimoje. Kitų vaikų E. G., V. P. ir O. P. atžvilgiu atsakovų tėvų valdžia yra apribota neterminuotai. Abu tėvai susigrąžinti dukrą į šeimą nesistengia, jos nelanko ir ja nesidomi, nesprendžia alkoholio vartojimo problemų. Atsakovų šeimoje nuolat girtaujama, lankosi pašaliniai asmenys, atsakovės gyvenamojoje vietoje atjungta elektra ir vanduo. Vaikui gyventi tokiame būste yra nesaugu. Nuo laikinosios globos U. P. nustatymo momento (2019 m. rugpjūčio 7 d.) praėjus beveik metams laiko, atsakovai pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdė, specialistų siūlomos pagalbos nepriėmė, pakeisti savo elgesį nesistengė. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą dukros fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai.

Nagrinėjamu atveju nepilnametei U. P. laikinosios globėjos K. D. šeimoje yra sudarytos tinkamos, saugios gyvenimo ir buities sąlygos. Nepilnametė laikinosios globėjos šeimoje jaučiasi gerai. Jai patinka čia gyventi, žaisti, kieme suptis ant sūpynių. Laikinoji globėja K. D. tinkamai vykdo globėjos pareigas, užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovų šeimoje situacija nėra tinkama auginti, prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiu vaiku. Atsakovai nesiekia įgyvendinti savo kaip tėvų pareigų, nėra išreiškę noro vaiko auginti, juo rūpintis ir jį prižiūrėti. Nors buvo tinkamai informuoti apie nagrinėjamą bylą, tačiau neišreiškė savo pozicijos nagrinėjamu klausimu, yra abejingi su vaiku susijusiems klausimams. Atsakovai nesidomi savo dukters gyvenimo sąlygomis, ugdymo pasiekimais, emocine ir sveikatos būkle, jos neišlaiko. Jie neturi jokio tvirto ryšio su vaiku. Iš teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovai nesiima jokių aktyvių veiksmų kaip tėvai, siekdami susigrąžinti dukrą į šeimą, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovai yra abejingi sprendžiamiems klausimams dėl jų nepilnamečio vaiko ateities.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovai nuolatos ir pasikartojančiu elgesiu vengia atlikti savo pareigas ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl jų kaltė pasireiškia neveikimu. Akivaizdu, kad šiuo metu tiek atsakovė A. G., tiek atsakovas G. P. negali auginti savo nepilnametės dukters ir užtikrinti jai tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti: dėl atsakomybės, tėvystės įgūdžių ir noro auginti savo vaiką stokos atsakovai nesugeba deramai pasirūpinti vaiku. Atsakovai kaip tėvai yra visiškai nusišalinę nuo dukters auginimo ir priežiūros. Atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti visiškai ir laikinai apriboti atsakovės A. G. motinos valdžią ir atsakovo G. P. tėvo valdžią jų nepilnametei dukrai U. P. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo, priėmus sprendimą apriboti tėvo valdžią, nepilnametės U. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje – laikinosios globėjos K. D., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), šeimoje.

CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametė U. P. šiuo metu gyvena laikinosios globėjos K. D. šeimoje, kur ja tinkamai rūpinamasi, yra užtikrintos geros sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Vaikas jaučiasi saugus, siekiama sukurti pastovius ryšius ir saugią aplinką, yra rūpinamasi jos sveikatos būkle, auklėjimu, sudarytos visos buities ir mokymosi sąlygos. Teismas neturi duomenų, kad laikinoji globėja savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnametės U. P. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje – laikinosios globėjos K. D. šeimoje, jos gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) (CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės A. G. išlaikymą dukrai U. P. po 200 Eur, o iš atsakovo G. P. išlaikymą nepilnametei U. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti nepilnamečio vaiko piniginėmis lėšomis disponuoti laikinąją globėją K. D..

CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą, priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią, priteisti išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nepilnametė U. P. šiuo metu yra penkerių metų amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Vaikas yra terapiškai sveikas, tačiau turi problemų su adenoidais, reikalingos logopedo ir stomatologo paslaugos, sugedę ir iškritę priekiniai vaiko dantys. Specialieji poreikiai nėra nustatyti, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad mergaitė lankėsi pas psichologą, yra jautri, reaguoja į pašalinius, jai nepažįstamus asmenis. Nepilnametė U. P. yra pilnai aprūpinta drabužiais, avalyne, maistu, higienos priemonėmis, žaislais ir ugdymo priemonėmis, jai sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė A. G. yra darbingo amžiaus, darbingumo lygio sumažėjimas nenustatytas. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovė nedirba, nėra registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovė Gyventojų registro duomenimis turi tris nepilnamečius vaikus: E. G., G. G. ir U. P.. Dar du atsakovės nepilnamečiai vaikai buvo įvaikinti. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės jos nepilnamečiui vaikui G. G. buvo priteistas po 37,65 Eur kasmėnesinis periodinis išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės jos nepilnamečiui vaikui E. G. buvo priteistas po 115,85 Eur kasmėnesinis periodinis išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014 m. kovo 5 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Duomenų apie atsakovės turimą specialybę, išlaikytinių skaičių, išlaidas, finansinius įsipareigojimus ar sveikatos būklę bylos nagrinėjimo metu nėra. Pagal Nekilnojamojo turto ir Kelių transporto priemonių registruose pateiktą informaciją, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atsakovė neįgijo. Jos atžvilgiu yra vykdomos dvidešimt viena vykdomoji byla antstolių kontorose. Vertinant atsakovės indėlį į savo nepilnametės dukters išlaikymą, nustatyta, jog atsakovė finansiškai prie vaiko išlaikymo neprisideda, dukros nelanko ir ja nesidomi. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimui. Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Tokia nuostata įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje, kuris, spręsdamas dėl vaiko tėvų turtinės padėties nustatymo akcentavo, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Vertinant atsakovo G. P. turtinę padėtį nustatyta, jog atsakovas nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką U. P., kiti išlaikytiniai nebuvo nustatyti. Atsakovas registruotino kilnojamojo turto nėra įgijęs. Jo vardu yra registruota nekilnojamojo turto dalis – 3/16 buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. atsakovui G. P. yra nustatytas 90 procentų darbingumo lygis. Duomenų apie atsakovo turimą specialybę, išlaikytinių skaičių, išlaidas, finansinius įsipareigojimus ar sveikatos būklę bylos nagrinėjimo metu nėra. Jo atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos antstolių kontorose. Vertinant atsakovo indėlį į savo nepilnamečio vaiko išlaikymą, nustatyta, jog atsakovas finansiškai prie dukros išlaikymo neprisideda, jos nelanko ir ja nesidomi. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimui.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie nepilnametės U. P. poreikius, atsakovų turtinę padėtį, ieškovo prašymą dėl išlaikymo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovės A. G. ir atsakovo G. P. išlaikymą nepilnametei U. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2020 m. liepos 23 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, 300 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvo turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja iki teismo sprendimo dėl U. P. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo paskiriama laikinoji globėja K. D. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną (sprendimo priėmimo dieną) nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad nepilnamečiam vaikui laikinoji globa buvo nustatyta 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir jau yra suėję CK 3.253 straipsnio 2 dalyje numatyti laikinosios globos vykdymo terminai (12 mėn.), teismas savo iniciatyva pradeda bylos dėl nepilnametės U. P. nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Šioje byloje teismas patyrė 12,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovė A. G. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Atsakovas G. P. (duomenys neskelbtini) VGTPT Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Duomenų apie susidariusias antrinės teisinės pagalbos išlaidas už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovams A. G. ir G. byloje nebuvo gauta. Kadangi atsakovams yra suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, jie yra atleisti tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos jų atžvilgiu nėra priteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametei U. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Laikinai apriboti atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametei U. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės U. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje – laikinosios globėjos K. D. šeimoje, gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei U. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2020 m. liepos 23 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei U. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2020 m. liepos 23 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnametės U. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų tvarkytoja iki teismo sprendimo dėl U. P. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo laikinąją globėją K. D., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl tėvų laikino valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.