Vilniaus apygardos teismo papildomas sprendimas

2021-03-23 · Civilinė byla Nr. e2A-946-910/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-11-23Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaPapildomas sprendimas · 2021-03-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Papildomas sprendimas
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
e2A-946-910/2021
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00875-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
G. P., A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-946-910/2021Teisminio proceso Nr.2-49-3-00875-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.4.8; (S) 3.1.7.12; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASPAPILDOMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. P. ir A. G. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – K. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) ieškiniu prašė laikinai apriboti atsakovės A. G. motinos valdžią ir atsakovo G. P. tėvo valdžią jų nepilnametės dukters atžvilgiu, nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo su Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta laikinąja vaiko globėja K. D. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės A. G. išlaikymą dukrai po 200 Eur, o iš atsakovo G. P. – po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant laikinąją globėją K. D..

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: laikinai apribojo atsakovės A. G. motinos valdžią ir atsakovo G. P. tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui; jo gyvenamąją vietą nustatė dabartinėje gyvenamojoje vietoje – laikinosios globėjos K. D. šeimoje; priteisė iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. liepos 23 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. gruodžio 14 d. prašė teismo atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovams, klausimą. Nurodė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimais suteikė atsakovams antrinę teisinę pagalbą nagrinėtoje civilinėje byloje, valstybei apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė D. D.. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime nurodė, kad duomenų apie susidariusias antrinės teisinės pagalbos išlaidas už valstybės antrinę teisinę pagalbą atsakovams byloje nebuvo gauta. Valstybės išlaidos už atsakovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 61 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. papildomu sprendimu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkino ir priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės A. G. ir atsakovo G. P. 58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų lygiomis dalimis po 29 Eur valstybės naudai, informuodamas atsakovus, kad išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Papildomas sprendimas yra sudedamoji Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis.

5. Teismas nustatė, kad atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė ir atsakovams atstovavo advokatė D. D.. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės Tarnybos ieškinys atsakovams patenkintas iš dalies. Advokatė D. D. 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-7620-759/2020. Teismas pripažino, kad yra pagrindas atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.

6. Ieškovė Tarnyba nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, o dėl reikalavimo priteisti išlaikymą – pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovė A. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Atsakovas G. P. 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).

7. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gruodžio 10 d. pažymą už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovams valstybė turėjo 61 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi atsakovams yra suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, jie yra atleisti tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, ieškiniu patenkinti 95 procentai ieškovės reikalavimų, todėl teismas valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų – iš kiekvieno atsakovo po 29 Eur (CPK 98 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų A. G. ir G. P. lygiomis dalimis priteista 58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 16 punktą teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas. Tokių asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas (Įstatymo 13 straipsnio 15 dalis). Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktą atsakovai G. P. ir A. G. priskirtini prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.

8.2. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Antrinę teisinę pagalbą gaunantis asmuo nėra atleidžiamas tik nuo priešingos šalies išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybei atlyginamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės patirtas išlaidas valstybės naudai teismas turi pagrindą priteisti savo iniciatyva iš kitos proceso šalies, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, kurį parengia Tarnyba.

8.3. Teismas gali nukrypti nuo išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Tik teismas sprendžia klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių. Teisė spręsti, priteisti ar nepriteisti patirtas bylos šalių išlaidas ir kaip jas paskirstyti, yra suteikta tik teismui. Teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

8.4. Pažymos dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiamos teismui tam, kad tuo atveju, jeigu teismas byloje tenkintų asmenų, gavusių antrinę teisinę pagalbą, reikalavimus, jis turėtų teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (advokato sugaišto laiko antrinės teisinės pagalbos teikimui) priteisimo iš priešingos šalies. Kadangi atsakovams buvo suteikta 100 procentų apmokama ir garantuojama teisinė pagalba, atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas (teismo nutartyje nekonstatuotas netinkamas elgesys), teismas iš atsakovų neturėjo pagrindo priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektas yra teismo papildomo sprendimo dalies, kuria iš atsakovų lygiomis dalimis priteista 58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (iš kiekvieno atsakovo – po 29 Eur) valstybei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimais buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, jie buvo atleisti tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 61 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu patenkinti 95 procentai ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimų.

11. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

13. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad iš atsakovų negalėjo būti priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, nes jie buvo 100 proc. atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, būtent jiems patiems ir buvo teikiama ši teisinė pagalba, o jų procesinis elgesys buvo tinkamas. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės Tarnybos klausimą.

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktus yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nėra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011). Nagrinėjamoje byloje buvo patenkinti 95 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta 5 proc. reikalavimų. Dėl to valstybės naudai iš ieškovės priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudarytų 3 Eur.

15. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalies ir 96 straipsnio 6 dalies nuostatomis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės Tarnybos nepriteistinos.

16. Apibendrinus išdėstytus motyvu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinis skundas yra tenkintinas: pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1-3 dalimis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują papildomą sprendimą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl atsakovams G. P. ir A. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei.

Papildomas sprendimas yra sudėtinė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis.

Teisėja Laima Ribokaitė