- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- II-85-1197/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00073-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29745-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23224157521).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31228-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) S. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad: „Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“ Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Skundžiamame nutarime konstatuota, kad S. S. 2023 m. rugsėjo 18 d. apie 11:29 val. Kauno r. sav., magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 87,35 km (dešinėje pusėje), vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės atėmimo vairuoti terminui, neįvykdė sąlygų ją susigrąžinti. Taip pat S. S. Skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad: „Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų.“ Skundžiamame nutarime konstatuota, kad S. S. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 14 km/val., t. y. jis važiavo 84 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).
2. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Skundžiamu nutarimu S. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. sausio 18 d. gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstas Pareiškėjo 2023 m. gruodžio 20 d. skundas dėl Skundžiamo nutarimo.
Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
4. Pareiškėjas S. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, tačiau prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą, taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021 m. kovo 22 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Pareiškėjas galvojo, kad suėjus 3 (trijų) mėnesių terminui, teisė vairuoti transporto priemonę sugrąžinama automatiškai. Pareiškėjas skunde cituoja ANK 32 straipsnį, kuriame yra numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011, kurioje nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
6. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė netyčia ir nepiktybiškai, o dėl nerūpestingumo, nežinodamas teisės vairuoti susigrąžinimo reikalavimų. Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. jo padarytas administracinis nusižengimas (greičio viršijimas) buvo užfiksuotas nuotoline greičio matavimo priemone ir automobilio savininkui buvo išsiųstas pranešimas, prašant nurodyti vairavusį asmenį. Pareiškėjas iš karto pripažino, kad vairavo pats , o sužinojęs, kad neturėjo teisės vairuoti, pamanė, jog tai klaida ir pateikė savo turimą vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės patvirtina jo parodymų nuoseklumą ir sąžiningumą, nesiekiant apgaule išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjas teigia, kad teisė vairuoti transporto priemonės yra labai svarbi ir būtina jo darbo funkcijoms atlikti bei rūpintis jo šeimos narių poreikiais, nes kiekvieną dieną reikia vežti sūnų į Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnaziją, esančią Vilniaus Šeškinės mikrorajone, į būrelius, o jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo namų iki artimiausios viešojo transporto stotelės yra apie 3 (trijų) kilometrų atstumas. Taip pat jam reikia rūpintis senyvo amžiaus tėvais, nuvežti juos į Vilniaus mieste esančias gydymo įstaigas. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju Skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė jam ir jo šeimai sukeltų itin neigiamas pasekmes, kurios nėra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. Pareiškėjo nuomone, vien 300 Eur baudos jo atžvilgiu taikymas, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės, leis optimaliai įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį ir tai atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir proporcingumo kriterijus.
7. Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, pakartojo jame nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.
Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
8. Institucija su Pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į Pareiškėjo skundą išsamiai aptarti teisės aktai, reglamentuojantys teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir susigrąžinimą (ANK 686 straipsnis, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), kurių Pareiškėjas neįvykdė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-22/2014, 2AT-28/2014, 2AT-8- 976/2015). Taip pat Institucija atsiliepime pabrėžia, kad asmenims, įsigijusiems specialiąją teisę (vairuoti kelių eismo transporto priemonės), taikytinas reikalavimas žinoti Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir jomis vadovautis. KET taisyklių 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Todėl, Institucijos nuomone, Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą žinoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir susigrąžinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau jų neįvykdė.
9. Institucijos nuomone, Pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-54- 489/2018).
10. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai, todėl Pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
11. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo fakto nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą.
13. Iš teismo posėdžio metu duotų Pareiškėjo žodinių paaiškinimų matyti, kad jis pripažįsta kaltę dėl nurodytų administracinių nusižengimų, nuoširdžiai gailisi, sutinka su Skundžiamu nutarimu paskirta administracine nuobauda – 300 Eur bauda, žada ją sumokėti, tačiau prašo teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.
14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020). Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).
15. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
16. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, 2AT-12-719/2018).
17. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas vairavo transporto priemonę, kai pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos ir viršijo nustatytą 70 km/val. greitį 14 km/val., t. y. jis važiavo 84 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Pareiškėjas prisipažįsta, kad vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą greitį, tačiau teigia nežinojęs neturintis teisės vairuoti transporto priemones, nors jam už 2021 m. kovo 22 d. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Pareiškėjas galvojo, kad suėjus 3 (trijų) mėnesių terminui, teisė vairuoti transporto priemonę sugrąžinama automatiškai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Institucija, 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu paskyrusi minėtą administracinio poveikio priemonę, būtų tinkamai Pareiškėjui išaiškinusi sąlygas, kurias administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi įvykdyti, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Sužinojęs, kad teisė vairuoti transporto priemones jam nėra sugrąžinta, Pareiškėjas 2023 m. spalio 25 d. išklausė papildomo vairuotojų mokymo kursus ir kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė dėl teisės aktų nežinojimo, tinkamai neišsiaiškinęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir susigrąžinimo tvarkos, o ne tyčia ar piktybiškai. Vadinasi, Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas mažiau pavojingu negu įprastas tokio pobūdžio nusižengimas, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, aiškiai suvokdamas, kad tokiu elgesiu daro administracinį nusižengimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą.
18. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, Pareiškėjas, per penkerius pastaruosius metus buvo tik kelis kartus baustas už ANK nusižengimus, kurie nevertintini kaip itin šiurkštūs, piktybiški ar sistemingi.
19. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „Vilniaus gelžbetoninė mokykla Nr. 3“, o pagal atliekamų funkcijų specifiką darbe jam būtina kasdien naudotis automobiliu. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, negalėtų atlikti pareigų, numatytų darbo sutartyje, todėl prarastų darbą.
20. Pareiškėjo buvusios darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateiktoje S. S. charakteristikoje nurodoma, kad Pareiškėjas atsako už bendrovės transporto priemonių techninę priežiūrą, vadovauja jų remonto darbams, jo funkcijos susijusios su detalių paieška ir pristatymu visoje Lietuvoje. S. S. apibūdinamas kaip pareigingas, atsakingas, darbštus, tvarkingas, punktualus, mandagus, pasiekęs pakankamai aukštą profesinio meistriškumo lygį darbuotojas, neturėjęs drausminių nuobaudų.
21. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Pareiškėjas augina nepilnametį vaiką, kurį turi iš namų nuvežti į mokyklą ir parvežti iš jos, nes iki artimiausios viešojo transporto stotelės yra apie 3 (trijų) kilometrų atstumas, o tamsiu paros metu vaikas negali pats nuvažiuoti į mokyklą, esančią Vilniuje, ir sugrįžti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, Pareiškėjas turi pasirūpinti ir savo senyvo amžiaus tėvais, juos nuvežti į Vilniaus mieste esančias gydymo įstaigas.
22. Pareiškėjas visiškai pripažįsta kaltę dėl aukščiau nurodyto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.
23. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, ankstesnę Pareiškėjo administracinio baustumo istoriją, išskirtinai teigiamą Pareiškėjo asmenybės charakterizavimą, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmeninio pobūdžio aplinkybes (Pareiškėjo būtinybę dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su transporto priemonių vairavimu, išlaikyti nepilnametį vaiką, užtikrinti jo mokymosi poreikius, padėti tėvams ir kt.), aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, Pareiškėjo skunde nurodytas ir teismo posėdžio metu išdėstytas prašymas pakeisti Skundžiamą nutarimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, tenkintinas. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne susiformavusio elgesio rezultatas, o Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos (300 Eur baudos) tikslai gali būti pasiekti bei visuomenės viešasis interesas užtikrintas ir neskyrus jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams. Priešingas sprendimas sukeltų Pareiškėjui ir jo šeimos nariams itin neigiamas pasekmes, neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, kuris laikytinas mažiau pavojingu negu įprastas tokio pobūdžio nusižengimas, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, aiškiai suvokdamas, kad tokiu elgesiu daro administracinį nusižengimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutarė:
S. S. (S. S.) skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29745-2023 (ROIK: 23224157521) pakeisti: S. S., pripažintam kaltu už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams, – neskirti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.