Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kreditoriai – antstolė A. M., antstolis S. O. G., antstolė S. K., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Dotnuva Baltic“, akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“, uždaroji akcinė bendrovė „AGROLITIMPEX“, uždaroji akcinė bendrovė „Vistoma“, uždaroji akcinė bendrovė „A. B.“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“, Žemės ūkio kooperatyvas „Dobilas“, uždaroji akcinė bendrovė „Dorema“, akcinė bendrovė „East West Agro“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Eurokorma“, uždaroji akcinė bendrovė „GeoTikslumas“, uždaroji akcinė bendrovė „Jargala“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio grūdai“, P. J., uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“, akcinė bendrovė „Lietuvos veislininkystė“, valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, akcinė bendrovė „Linas Agro“, akcinė bendrovė „Lytagra“, Pioneer Hi-Bred Northern Europe Sales Division Gmbh, uždaroji akcinė bendrovė „Viada LT“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Žemtiekimas“, J. G., uždaroji akcinė bendrovė „Gameta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Ginčo klausimui nagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės

13. Nustatyta, kad pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą dėl nenusisekusios ūkininko veiklos. Pareiškime pateikė duomenis apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams (iš viso: 339 672,46 Eur): UAB „Agrolitimpex“ – 2 796,40 Eur; UAB „A. B.“ – 210,61 Eur; UAB „Baltic Agro“– 892,03 Eur; ŽŪK „Dobilas“ – 959,11 Eur; UAB „Dorema“ – 205,14 Eur; AB „East West Agro“ – 463,22 Eur; AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 1 517,25 Eur; UAB „Eurokorma“– 399,06 Eur; UAB „Gameta“– 221,91 Eur; UAB „GeoTikslumas“– 1 297,31 Eur; UAB „Jargala“– 1 675,93 Eur; UAB „Joniškio grūdai“– 1 930,02 Eur; P. J. – 1 289,40 Eur; UAB „Juris LT“ – 6 789,86 Eur; A. K. – 11 670,18 Eur; AB „Lietuvos veislininkystė“ – 1 149,86 Eur; VŠĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ – 210,40 Eur; AB „Linas Agro“ – 6 445,52 Eur; AB „Lytagra“ – 4 935,21 Eur; Pioneer Hi-Bred Northern Europe Sales Division GmbH– 1 386,57 Eur; UAB „Pjūklininkas“– 1 561,34 Eur; AB „Rokiškio sūris“– 166 234,02 Eur; UAB „Viada LT“– 2 050,05 Eur; UAB „Vistoma“ – 5 869,83 Eur; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos – 24 270,15 Eur; UAB „Žemtiekimas“ – 2 164,05 Eur; Luminor Bank AB – 45 627,67 Eur; antstolei S. K. – 11 349,52 Eur; antstolei A. M. – 4 376,08 Eur; antstoliui S. O. G. – 6 241,59 Eur; J. G. – 23 483,17 Eur. Atitinkamai pareiškėjas pateikė duomenis ir apie nuosavybės teise valdomą turtą: žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – fermą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – elektros skydinę, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – srutų rezervuarą, skysto mėšlo rezervuarą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – karvidę, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ratinį traktorių Case IH Puma 130, ID kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Išvardinto turto vertės pareiškėjas nenurodė.

14. Kreditorius AB „Rokiškio sūris“, nesutikdamas su pareiškimu, pateikė duomenis iš vykdomosios bylos apie tai, kad 61,300 ha sklypas nepriklausomo vertintojo įvertintas 220 000,00 Eur, 2,3416 ha sklypas, ferma unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais įvertinti 56 000,00 Eur, traktorius Case IH, Puma 130 – 59 000,00 Eur. Taip pat pateikė duomenis, kad jo naudai antstolė yra areštavusi pareiškėjo gyvulių bandą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra 29 galvijai (karvės rinkos vertė yra 1 000,00 Eur, o jų yra 11, vienos telyčaitės rinkos vertė – 1 500,00 Eur, o jų yra 18), kurių vertė sudaro 38 000,00 Eur. Kreditorius pateikė papildomus duomenis apie pareiškėjo įsigytą, bet sąraše neįtrauktą turtą: pakabinamą purkštuvą 6 050,00 Eur vertės. Be to, byloje gauta informacija iš vykdomųjų bylų atskleidė, kad dalis turto jau yra parduota, tik sustabdytas gautų lėšų paskirstymo klausimas dėl pareiškimo iškelti skolininkui nemokumo bylą priėmimo. Kreditorius AB „Rokiškio sūris“, be to, pažymėjo ir tai, kad 2024 m. spalio 11 d. gavo lėšas iš antstolės už parduotą pastatą karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, kas patvirtina, kad nurodytas turtas nepagrįstai įtrauktas į turimo turto sąrašą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi pateiktais duomenimis ir sprendė, kad pareiškėjas nesielgė sąžiningai pateikdamas informaciją dėl bankroto bylos iškėlimo (nepateikdamas jos visos), tuo tarpu pagal surinktus duomenis, teismo vertinimu, pareiškėjo turimo turto vertė yra didesnė nei skoliniai įsipareigojimai, todėl pareiškėjas negali būti pripažintas nemokiu.

15. Su tokiu teismo vertinimu nesutinka pareiškėjas atskirąjį skundą grįsdamas šiais esminiais argumentais: teismas neįgyvendino savo pareigos būti aktyviu ir išreikalauti reikiamus duomenis bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus; teismas konstatuodamas pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, pareiškėjo nesąžiningumo neindividualizavo. Su atskiruoju skundu sutiktina iš dalies.

Dėl asmens nemokumo vertinimo ir įrodinėjimo pareigos

16. Pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo teisme tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas, kaip ir pati bankroto byla, nagrinėjamas CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylos nagrinėjimas ginčo tvarka reiškia, kad šioje byloje dalyvaujantiems asmenims suteikiamos CPK nustatytos procese dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Atitinkamai šiame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), įrodinėjimą ir įrodinėjimo naštą reglamentuojančios taisyklės (CPK 178 straipsnis) ir kiti civilinio proceso principai. Todėl pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikęs asmuo turi įrodyti šios bylos iškėlimo sąlygas. Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su bankroto bylos iškėlimu, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Taip sudaromos galimybės suinteresuotiems asmenims išreikšti poziciją dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo.

17. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, išskyrus FABĮ 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Žodinis bankroto bylos nagrinėjimas reiškia, kad bankroto proceso dalyviams sudaromos galimybės pateikti savo reikalavimus, prašymus teismui žodžiu. Taip sudaromos sąlygos efektyviai bankroto procese dalyvaujančių asmenų teisių gynybai.

18. Bankroto bylos pasižymi specifine teismo padėtimi. Juridinių asmenų nemokumo procese pripažįstamas teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Nemokumo procese aktyvus teismo vaidmuo yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, siejamas pirmiausia su proceso operatyvumu, kreditorių ir kitų nemokumo proceso dalyvių interesų apsauga. Įprastai tokio teismo aktyvumo ribos siejamos su nemokumo proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo) veiksmų kontrole, jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Teismo aktyvumas negali pažeisti ir pamatinių civilinio proceso (rungtyniškumo, proporcingumo) principų. Toks teismo, nagrinėjančio nemokumo bylą aktyvumas, iš esmės pripažįstamas ir fizinių asmenų bankroto procese, kuriame taip pat sprendžiamos nemokumo problemos ir ieškoma būdų kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių interesus. Teismo aktyvumas itin svarbus pradinėje bankroto proceso stadijoje sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.

19. Teismo veiksmai, kuriuos jis turėtų atlikti nagrinėjant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį straipsnį, teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali: 1) įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus; 2) CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Teismas turi teisę reikalauti iš skolininko pateikti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai gali būti įvairūs dokumentai, susiję su skolininko turtine padėtimi, turtiniais įsipareigojimais ir kt.

20. Kaip matyti iš analizuojamos byloje susiklosčiusios situacijos, jau pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje teismui paaiškėjo, kad pareiškėjas ne tik, kad pareiškime nenurodė turimo turto verčių, tačiau pateikė ir netikslų turto sąrašą (dalį turto įtraukė nepagrįstai, dalies turto galimai neįtraukė). Pažymėtina, kad be bendrųjų CPK 111 straipsnyje kiekvienam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, FABĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato specialiuosius pareiškimo iškelti bankroto bylą reikalavimus. Jeigu asmens pareiškimas neatitinka CPK 111 straipsnio ir FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, teismas turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi. Tokiems trūkumams, kaip tam tikrų įrodymų ar aplinkybių stoka, paaiškėjus po pareiškimo priėmimo stadijos, teismui išlieka pareiga įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus, numatyta tiek CPK 199 straipsnyje, tiek ir FABĮ 5 straipsnio 3 dalyje.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ketinantis bankrutuoti asmuo byloje nepateikė įrodymų apie turimo turto vertę, taip pat galimai neįtraukė dalies turimo turto: 29 galvijų bandos, pakabinamo purkštuvo, nors buvo atstovaujamas teisininko, ir apie tokią pareigą neabejotina žinojo. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėdamas žodinio proceso tvarka teiravosi pareiškėjo dėl galimai ne viso turto nurodymo, ko pasėkoje pareiškėjas paaiškino, kad gyvulių šiuo metu jis neturi, o pakabinamas purkštuvas yra perduotas naudotis kitam asmeniui ir iki šiol negrąžintas (2025 m. sausio 14 d. teismo posėdis). Be to, teismas nesiaiškino dėl turto verčių nenurodymo, o vadovavosi išimtinai kreditoriaus pateiktais duomenimis. Pastebėtina, kad kreditoriaus pateikta Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2024 m. balandžio 23 d. išduota pažyma apie valdomą galvijų bandą, kuria teismas vadovavosi, ir su kurioje nurodytais duomenimis nesutiko pareiškėjas, nelaikytina aktualia informacija, kai klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo spręstas praėjus pusei metų po šios pažymos išdavimo. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde tvirtindamas, kad aktualioje informacijoje nėra nurodyta valdomi galvijai, aktualios pažymos į bylą taip pat nepateikė. Taigi, įvertinęs akivaizdžiai neišsamius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesant pakankamo pagrįstumo konstatavo pareiškėjo pareigų nevykdymą, t. y. turto verčių ir dalies turto objektų nenurodymą, ir tą padarė, kaip jau nurodyta, iš esmės vadovaudamasis tik kreditoriaus pateiktais duomenimis bei išklausęs pareiškėją teismo posėdyje, kuriame pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu gyvulių neturi, juos nustatyta tvarka yra likvidavęs (pridavęs į mėsos perdirbimo įmones, dalį panaudojęs savo reikmėms), o pakabinamą purkštuvą paskolinęs ir iki šiol neatgavęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas aptartų aplinkybių iki galo neišsiaiškino, nepašalino abejonių dėl turto sudėties ir vertės, taip pat nenustatė pareiškėjui termino pateikti trūkstamus duomenis, kuriuos pareiškėją įpareigoja pateikti įstatymas, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

22. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad prie pareiškimo turi būti pridėtas fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė); o teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, turi teisę ir pareigą, vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus, jei tokie yra reikalingi klausimui tinkamai išspręsti. Ginčo situacijoje teismas, matydamas, kad pareiškėjas pateikė neišsamius (netikslius) duomenis apie realiai jam nuosavybės teise priklausantį turtą, o apie šio turto vertę apskritai jokių duomenų nepateikė, nesiėmė jokių veiksmų šiems procesiniams trūkumams byloje pašalinti ir klausimą išnagrinėjimo iš esmės.

23. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar asmuo yra nemokus, būtina tiksliai nustatyti pastarojo turimo turto vertę. Turtas turėtų būti suprantamas plačiai, ne tik kaip asmens turimas materialus (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas), bet ir kaip nematerialus turtas (lėšos sąskaitose, finansinis turtas, reikalavimo teisės ir pan.), taip pat ne tik asmeninės nuosavybės, bet ir bendrosios nuosavybės teise turimas turtas. Nustatant turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų būti atsižvelgta į turimo turto likvidumą ir realumą bei galimybes šį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Nustatant turto vertę, taikytina CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Pavyzdžiui, pareiškėjui, siekiančiam, kad jam būtų iškelta bankroto byla, ir turinčiam nekilnojamojo turto, pakanka pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reglamentuota tvarka. Jei suinteresuoti asmenys (kreditoriai) nesutinka su šia turto verte, jie turėtų pateikti įrodymus, kuriais pagrįstų, kad turto vertė yra kitokia. Be to, nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylą (jos iškėlimo klausimą) teismas turi būti aktyvus ir turi teisę ex officio rinkti įrodymus.

24. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas neįgyvendino savo pareigos surinkti reikiamus įrodymus tam, kad būtų nustatyta tiksli pareiškėjo turto vertė ir sudėtis, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo atliktas pareiškėjo (ne)mokumo vertinimas nebuvo tinkamas: byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų apie turto vertę ir sudėtį: pareiškėjas nenurodė jokios turto vertės, dalies turto objektų galimai neįtraukė į turto sąrašą, o kreditoriaus pateikti duomenys taip pat nėra išsamūs. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po pareiškimo pateikimo teismui dienos pasikeitė iš varžytynių pardavinėjamo pareiškėjo turėto turto padėtis (dalis turto buvo parduota, ir už šį turtą gautos konkrečios piniginės lėšos, dėl ko realiai turimu turtu laikytinas ne parduotas turtas, tačiau konkrečios piniginės lėšos, kurios vis dar nėra perduotos išieškotojams), kas taip pat liko neįvertinta.

25. Pabrėžtina, kad duomenys apie pareiškėjo turimą turtą ir jo vertę yra esminiai sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nemokumo. Nesant išsamių duomenų nėra pagrindo vertinti mokus ar nemokus yra ketinantis bankrutuoti asmuo. Kaip numatyta įstatyme, bankroto byla gali būti iškeliama tik tuo atveju, kai nėra nustatoma nė viena FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta sąlyga. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (asmuo nelaikytinas nemokiu).

26. Taigi, įstatyme numatyta, kad bankroto byla gali būti keliama tik nemokiam asmeniui. Nemokumas yra būtina fizinio asmens bankroto sąlyga, nenustačius, kad asmuo yra nemokus, nėra įmanoma taikyti fizinio asmens bankroto procedūros. Nustačius, kad skolininkas yra mokus, bankroto byla nėra keliama. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Taigi vertinant fizinio asmens nemokumą išskiriami du kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo turimo turto vertė didesnė nei turimi įsipareigojimai, todėl jis nelaikytinas nemokiu įstatymo prasme. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien tik nustatyti turto ir įsipareigojimų santykį sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, nepakanka. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta fizinio asmens nemokumo apibrėžtis siejama ne tik su skolų suma, kuri turi viršyti 25 MMA, ir šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę (ginčo atveju akivaizdu, kad šios sąlygos yra tenkinamos), tačiau ir su asmens faktišku negalėjimu įvykdyti skolinių įsipareigojimų.

28. Pabrėžtina, kad skirtingai nei juridinių asmenų nemokumo procese, kuriame įprastai nustatant nemokumą vertinamas esamas juridinio asmens turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis, fizinio asmens nemokumas nustatomas vertinant jo turimų pradelstų skolinių įsipareigojimų dydį, tačiau nevertinant jo turimo turto. Vien siaurai aiškinant minėtą teisės normą galima situacija, kai skolininko pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA, tačiau jo turimo turto vertė, jį realizavus, leistų įsiskolinimus padengti. Tokiu atveju bankroto procesas neatitiktų keliamų tikslų, nes tokiu atveju skolininko įsipareigojimų nevykdymas yra nulemtas ne jo turtinės padėties, bet kitų aplinkybių ar piktnaudžiavimo savo teisėmis. Todėl vertinant skolininko nemokumą turėtų būti vertinama, ar skolininkas turi galimybes įvykdyti įsipareigojimus. Pavyzdžiui, ar realizavus skolininko turtą, tai galėtų lemti jo mokumo atkūrimą? Ar skolininko planuojamos gauti pajamos, turtas per tam tikrą laikotarpį gali būti pagrindas teigti, kad skolininkas nėra nemokus? Kokios aplinkybės turi būti vertinamos, sprendžiant skolininko galimybes įvykdyti įsipareigojimus? Per kokį laikotarpį skolininkas turėtų būti pajėgus juos įvykdyti?

29. Įvertinus tai, kas nurodyta, sprendžiant dėl skolininko negalėjimo įvykdyti įsipareigojimus kaip sąlygos neiškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismų praktikoje suformuotas papildomas nemokumo nustatymui reikšmingas kriterijus – galimybė per protingą terminą padengti įsiskolinimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir teismui nustačius, kad nurašomų reikalavimų suma viršija 25 MMA, tokiu atveju dar vertintina, ar asmuo objektyviai neturi galimybės šių skolų padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

30. Ginčo situacijoje nustačius, kad pareiškėjo skolų suma viršija 25 MMA ir skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, papildomai turi būti vertinama, ar realizavus turimą turtą pareiškėjas turės galimybes per protingą terminą skolas padengti iš gaunamų pajamų. Svarbiomis aplinkybėmis laikytinos skolininko profesinės galimybės gauti pajamas per protingą laikotarpį, kokias apytiksliai pajamas asmuo galėtų gauti, kiek laiko užtruktų, kol skolininkas padengtų skolinius įsipareigojimus, ir ar toks laikotarpis laikytinas protingu atsiskaityti su kreditoriais, kaip keistųsi skolinių įsipareigojimų dydis vykdant prievoles kreditoriams, kokia pareiškėjo pajamų dalis, atskaičius iš jo sumas, būtinas įsipareigojimams vykdyti, užtikrintų būtinųjų pareiškėjo poreikių patenkinimą ir pan. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Pažymėtina, kad teismų praktikoje protingu terminu tam tikrais atvejais laikytinas ir 9-10 metų terminas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

31. Nemokumas yra siejamas nesugebėjimu, neturėjimu iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Atitinkamai šis procesas turėtų būti naudojamas tada, kai kitais būdais negali būti tenkinami skolininko ir kreditorių interesai. Todėl protingo termino, per kurį skolininkas galėtų įvykdyti įsipareigojimus, nustatymas turėtų būti siejamas su FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytu negalėjimu įvykdyti įsipareigojimų. Tokio protingo termino įvykdyti įsipareigojimus nustatymas turėtų būti suprantamas ir kaip teismo diskrecija įvertinti, ar skolininko bankroto bylos iškėlimas atitinka bankroto proceso tikslą. Sprendžiant šį klausimą, svarbu nustatyti realias skolininko galimybes įvykdyti įsipareigojimus. Tokiam vertinimui reikšminga nustatyti skolininko turimą turtą, jo numatomas gauti pajamas ir įvertinti kitas nurodytoje teismų praktikoje vertinamas aplinkybes. Tokios nemokumo sąvokos vertinimo diskrecijos suteikimas teismui sudaro sąlygas kiekvienu atveju individualiai vertinti, ar skolininko bankrotas yra tinkamiausia priemonė spręsti jo mokumo problemą.

32. Ginčo situacijoje pirmosios instancijos teismui apskritai nevertinus pareiškėjo gebėjimo per protingą terminą įvykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams, nėra galimybės laikyti, kad pareiškėjo (ne)mokumo klausimas yra išspręstas tinkamai.

Dėl skolininko (ne)sąžiningumo vertinimo

33. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė tikslių duomenų apie jo valdomo turto sudėtį ir vertes, pabrėžė, kad asmuo, teikdamas teismui įrodymus nebuvo sąžiningas. Su tokiu vertinimu nesutinka apeliantas, teigdamas, kad teismas tokią išvadą padarė išsamiai neištyręs pareiškėjo elgesio sąžiningumo aspektu.

34. Nurodytina, kad civilinėje byloje galioja sąžiningumo prezumpcija, pagal kurią asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Fizinių asmenų bankroto bylose sąžiningumas vertintinas ir tuo aspektu, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją,

35. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidė informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisingos informacijos apie įsiskolinimų dydį (fiktyvių sutarčių) pateikimas gali lemti atsisakymą kelti bankroto bylą tiek mokumo, tiek sąžiningumo aspektu, tačiau tokios aplinkybės turi būti patikimai nustatytos ir pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015).

36. Aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste. Kasacinis teismas vienoje iš nutarčių nurodė, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

37. Bendradarbiavimo principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti proceso ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

38. Pastebėtina, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje nustatęs informacijos nepateikimo faktą teismas vis tiek turėtų būti aktyvus ir pagal FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Įstatyme numatytos pasekmės ir tuo atveju, kai po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane nustatytos priemonės gali būti neįvykdytos, – atveju teismas nutraukia bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šiuo pagrindu nutrauktos fizinio asmens bankroto bylos procesiniai padariniai – draudimas 10 metų kelti bankroto bylą nuo bankroto bylos nutraukimo momento ( FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas).

39. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir pažymėjo, kad pareiškėjas nesielgė sąžiningai, pateikdamas informaciją dėl bankroto bylos iškėlimo (nepateikdamas jos visos), t. y. nenurodė viso turimo turto, nenurodė turto vidutinių rinkos verčių, šios aplinkybės nelaikė lemiančia atsisakymą iškelti pareiškėjui bankroto bylą, tačiau lėmė teismo vertinimą, kad pareiškėjas neįrodė tam tikrų aplinkybių, t. y. savo nemokumo. Atitinkamai nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo sąžiningumo vertinimu.

40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aptartas faktines bylos aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažeidė civilinio proceso teisės normas, netinkamai vertino ketinančio bankrutuoti asmens turo vertę ir sudėtį, o dėl šio asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus per protingą terminą apskritai nepasisakė, dėl to konstatuotina, kad teismo išvados padarytos neatskleidus bylos esmės. Atsižvelgiant į tai, priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir pareiškimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės išnagrinėti pareiškimo negali, nes byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

42. Kreditorius AB „Rokiškio sūris“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodytina, kad nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui S. K. klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.