- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- II-154-439/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00075-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė
- Pareiškėjas
- I. F.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. F. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-207-2024 panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas I. F. prašo panaikinti 2024m. gegužės 21d. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-207-2024 (ROIK: 24238552723) kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodoma, kad 2024 m. balandžio 22 d. Klaipėdos teritorinės muitinės kelio posto inspektorius surašė I. F. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2024m. balandžio 22d., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku į Lietuvos Respubliką iš Rusijos F. K. srities, gabeno nedeklaruotus pinigus kontrabandos būdu, siekdamas išvengti muitinės kontrolės. O būtent: jis žodžiu deklaravo, kad gabena 1300 Eur ir 3 vaistinius preparatus. Atlikus asmeninių daiktų ir prekių fizinį tikrinimą bei asmens apžiūrą buvo rasti vaistai ir nedeklaruoti pinigai 4758,00 Eur. Dėl to jam buvo inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalyje. 2024m. gegužės 21d. Institucija priėmė nutarimą, kuriame nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir administracinio nusižengimo protokole ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrė jam nuobaudą 900 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – kontrabandos daiktų – piniginių lėšų, sumoje 3458,00 Eur konfiskavimą. Deklaruotus 1300,00 Eur, kurie nėra kontrabandos objektas, nutarta grąžinti jam.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Institucijos 2024m. gegužės 21 d. nutarimu. Nurodė, kad jis yra Rusijos pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kaliningradas, Rusija. Į Lietuvą atvyksta retai ir tik darbiniais reikalais. Jis nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas priimti jam nesuprantama kalba ir nedalyvaujant vertėjui. Bylos medžiaga jam susipažinimui buvo pateikta tik 2024m. liepos 2d., kai jis, nesulaukęs iš Institucijos jokių dokumentų ir informacijos, vieno iš vizitų metu Lietuvoje susirado ir kreipėsi į atstovą dėl teisinės pagalbos.
Pareiškėjas nurodo, kad jis, kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atvykdamas į Lietuvą, K. T. muitinės pareigūnui žodžiu deklaravo, kad su savimi gabena grynųjų pinigų. Į pareigūno klausimą apie gabenamas per pasienio postą pinigines sumas atsakė ir tuo pačiu žodžiu deklaravo, jog su savimi gabena apie „tūkstančius tris“ eurų, kas reiškia apie tris tūkstančius eurų. Tačiau pareigūnas neteisingai suprato jo atsakymą, pateiktą rusų kalba ir klaidingai nurodė deklaracijoje, jog jis neva deklaravo, kad gabena 1300 Eur. Vėliau pats geranoriškai, nieko neslėpdamas, pareigūnui pateikė visus su savimi turimus grynuosius pinigus įvairia valiuta, kas sudarė 4758,00 Eur. Jis turėjo mažiau nei 10 000 Eur, todėl 4758 Eur, vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.1B-368, neprivalėjo deklaruoti. Jis suvokė, kad gabena leidžiamą gabenti nedeklaruojant pinigų sumą ir apie tai žodžiu deklaravo K. T. muitinės pareigūnui, bei nesiekė veikti kitaip. Teigia, kad jo veiksmuose nėra (duomenys neskelbtini) str. 3d. sudėties požymių.
Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas lietuvių kalba, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, vertėjas nedalyvavo. Nutarimas taip pat priimtas lietuvių kalba. Jam nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės, jam nebuvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Jis negalėjo tinkamai suprasti bylos aplinkybių, sankcijos, apskundimo tvarkos ir terminų, negalėjo pasinaudoti savo teise dalyvauti bylos nagrinėjime ir apskųsti nutarimo. Administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas nutarimas jam nebuvo išversti į rusų kalbą. Todėl skundžiamas nutarimas su protokolu naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į I. F. skundą nesutinka su skundu, prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodo, kad I. F. nagrinėjamu atveju kontrabandos būdu, nepateikiant visų gabenamų pinigų muitinės kontrolei, gabeno 3458 Eur. Skunde neteisingai nurodoma, kad, vadovaujantis Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021m. gegužės 31d. įsakymu Nr.1B-368 ANK, 208 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymis – kontrabandos objektas (dalykas) yra tik pinigai, kurių suma sudaro 10000 Eur ir daugiau. Pareiškėjo argumentas, kad prievolė deklaruoti pinigines lėšas ir atsakomybė pagal I. F. inkriminuotą straipsnį atsiranda tik gabenant 10000 Eur ir daugiau, neatitinka teisinio reglamentavimo. Nes gabenant 10000 Eur ir daugiau neužtenka pateikti muitinės kontrolei pasirinktu būdu – deklaruojant žodžiu, pateikiant tikrinimui, bet privaloma pateikti Grynųjų pinigų deklaraciją arba Grynųjų pinigų atskleidimo deklaraciją, taip, kaip numato įsakymo Nr.1B-368 nuostatos, kurias pažeidus, atsiranda atsakomybė už neteisingą pinigų deklaravimo pažeidimą. Nurodo, kad gabenant per Lietuvos valstybinę sieną pinigus bet kokia valiuta privaloma juos pateikti muitinės kontrolei. Iki 10000 Eur sumos pakanka deklaruoti žodžiu ir nėra privaloma pateikti kilmę įrodančių dokumentų ir pan. Tačiau nenurodant gabenamų pinigų sumos ar nurodant netikslią sumą, arba slepiant, yra siekiama išvengti muitinės kontrolės gabenamiems pinigams, o tai yra kontrabandos požymis. I. F., pateikdamas netikslią informaciją apie jo per sieną gabenamas pinigines lėšas, klaidindamas muitinės pareigūnus, siekė išvengti muitinės kontrolės jo gabenamiems pinigams ir tuo įvykdė kontrabandą. Skunde I. F. nurodė, kad muitinės pareigūnas neteisingai suprato jo nurodytą gabenamų piniginių lėšų sumą. Tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes muitinės pareigūnas pasitikslino, pakartotinai perklausdamas kokią sumą pinigų gabena, buvo užpildyta Keleivio žodinė deklaracija, kurioje nurodyta deklaruota suma. Tai patvirtina rašytinė bylos medžiaga – tarnybiniai pranešimai, žodinė deklaracija, patikrinimo aktas. Todėl mano, kad tokie pareiškėjo paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynimosi pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Mano, kad nėra jokio pagrindo netikėti muitinės pareigūnų parodymais, tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis nusižengimo padarymo aplinkybėmis. Teisė naudotis vertėjo paslaugomis nėra užtikrinama, jei nėra išreikštas poreikis ja naudotis. Su pareiškėju buvo bendraujama jam suprantama rusų kalba, jis neišreiškė pageidavimo naudotis vertėjo paslaugomis, nenurodė, kad nesupranta kuo yra kaltinamas ar netinkamai jam verčiama, rašydamas paaiškinimus nenurodė, kad jam buvo netinkamai išversta, kad neužtikrintas vertėjas. I. F. buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, protokolas buvo žodžiu išverstas į jam suprantamą rusų kalbą, tačiau I. F. atsisakė pasirašyti protokolą. Mano, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant sprendimą buvo nustatyti visi administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes patvirtinantys įrodymai, buvo atsižvelgta į administracinę atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir paskirta pagrįsta ir teisėta nuobauda, todėl Teritorinės muitinės nutarimas turėtų būti paliktas galioti, o I. F. skundas atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. F. teismo posėdyje skundo reikalavimą palaikė ir prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad jis yra R. F. pilietis, turi leidimą gyventi Lietuvoje, gyvena apie metus laiko. Šiuo metu gyvena Vilniuje. Jo šeima - du vaikai ir žmona gyvena Rusijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos ir atgal važinėja apie 20 metų, dirba vairuotoju. P. P. muitinės postą ėjo labai daug kartų, žinojo kokia pinigų, prekių deklaravimo tvarka. Žodžiu niekada niekas netikrindavo. Žinojo, kad iki 10 000 eurų vežti galima, o jis vežė mažiau. 2024m. balandžio 22d. eidamas per muitinę tiksliai nežinojo kokią pinigų sumą turi. Muitinės pareigūnei deklaravo, kad turi tūkstantį tris eurų, rusai taip sako, lietuviškai atitiktų trys tūkstančiai eurų. Pareigūnė nesitikslino pinigų sumos pažodžiui, liepė praeiti į kitą patalpą ir sakė paskaičiuokime. Nesupranta kaip reikia pasirašyti žodinę deklaraciją, tai ne dokumentas, pareigūnė nerodė jam žodinės deklaracijos. Pareigūnė suskaičiavo berods 2 600 eurų. Eurai buvo maišelyje, piniginės jis neturi. Turėjo tašę su dokumentais ir ten buvo pinigai paslėpti tarp dokumentų. Muitinės pareigūnei parodė, jog turi zlotų ir rublių. Nežinojo kokia tiksli jų suma buvo, nieko neslėpė. Muitinės pareigūnei nesakė, nes nežinojo konkrečios rublių sumos. Paaiškinime parašė 150 000 rublių, daugmaž tokią sumą ir turėjo. Pareigūnė viską surašė ant lapelio ir paliko jį visai be pinigų. Vėliau pareigūnė pakvietė pamainos viršininką, išrengė jį iki apatinių. Su muitinės pareigūne nesusikalbėjo, todėl vėliau atėjo viršininkas, pareigūnė kalbėjo tik kelis žodžius rusų kalba. Pareigūnai jam nesakė apie teisę turėti vertėją, buvo pakviestas tik kitas pareigūnas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jam nebuvo suprantamas ir protokolo nesirašė, todėl jam liepė rašyti paaiškinimą. Muitinės pareigūnams sakė, kad nesupranta lietuvių kalbos, todėl pakvietė pasienio darbuotoją, bet ant protokolo pasirašė kitas pareigūnas. Protokolas jam buvo įteiktas. Lietuvių draugų prašė, kad perskaitytų ir išverstų į rusų kalbą. Kreipėsi į advokatą ir apie nutarimą sužinojo iš advokato, iš muitinės pareigūnų nutarimo negavo.
Atsiliepimas
K. T. muitinės atstovė J. G. teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais, palaikė Institucijos priimtą nutarimą ir pateiktą atsiliepimą, teigė, jog kontrabandos dalykas yra įrodytas. Paaiškino, kad muitinėje I. F. žodinę deklaraciją priėmė ir patvirtino pareigūnė L. K.. Žodinėje deklaracijoje nėra I. F. parašo, kadangi jis atsisakė pasirašyti ir protokolą ir pasirašyti bei susipažinti su visais kitais dokumentais. Kilo ginčas dėl gabenamų pinigų sumos, todėl pinigų suma buvo patikslinta. Nėra duomenų ir įrodymų, kodėl I. F. atsisakė pasirašyti dokumentus ir aiškinti ir kontaktuoti su posto pareigūnais. Byloje nėra užfiksuota, jog I. F. būtų pasiūlyta pasinaudoti vertėjo paslaugomis, todėl mano, kad jokių prieštaravimų neiškilo. Asmuo poreikį vertėjo užtikrinimui turi labai aiškiai išreikšti, kad nesupranta kokie jam keliami reikalavimai ir kas jam sakoma, kadangi tokio poreikio nebuvo išreikšta, todėl vertėjas nedalyvavo. I. F. teisės yra nurodytos protokole ir buvo pagarsintos žodžiu. K. T. muitinė gavo I. F. paaiškinimus raštu, kurie pateikti byloje. Paaiškinimai buvo surašyti po to, kai buvo surašytas protokolas, todėl mano, kad tai jo pasirinkta gynybos pozicija norint išvengti atsakomybės. Prieš protokolo surašymą paaiškinimai nėra imami. Prieš protokolo surašymą paklausiama kas gabena per sieną ir kokios prekės yra deklaruojamos. Sutinka, jog asmens žodinė deklaracija turi būti pasirašyta, tačiau jei asmuo atsisako, jis turi tokią teisę. Šiuo atveju nėra muitinės pareigūno užfiksuota, kad I. F. atsisakė pasirašyti deklaraciją, nors turėjo būti užfiksuota, mano, kad gali būti, jog tai žmogiška klaida. Rasti pinigai neatitiko deklaruotų pinigų, tai patvirtina kontrabandos faktą, todėl inkriminuotas nusižengimas yra teisingas ir priimtas nutarimas teisingas ir teisėtas. Muitinės pareigūnai body kamerų neturi, o vaizdo įrašai yra bendrose patalpose ir jie nėra ilgo saugojimo. Šio įvykio įrašų nesaugojo gavę I. F. rašytinius paaiškinimus, kadangi vertino, kad tai jo pasirinkta gynybinė pozicija. Paaiškinime I. F. nenurodė jokių naujų aplinkybių, todėl nemanė, kad įrašas yra svarbus. Negali pasakyti koks pareigūnės L. K. rusų kalbos žinių lygis, tačiau visi pareigūnai, dirbantys praėjimo poste, supranta rusų kalbą ir geba kalbėti rusų kalba. Asmuo, atvykęs į patikrinimo postą, turi aiškiai, suprantamai ir tiksliai pasakyti kokią pinigų sumą deklaruoja, bet ne daugmaž kokia vežama pinigų suma. Turbūt inspektorei kilo abejonė kokia konkreti suma, todėl pinigų suma buvo patikslinta, nurodant konkrečiais skaičiais 1-3-0-0 ir tai įrodo byloje esantys rašytiniai tarnybiniai pranešimai. I. F. patvirtinimą girdėjo inspektorė L. K.. Tuo momentu pamainos viršininkas pagal tarnybinį pranešimą negirdėjo kaip I. F. sakė 1-3-0-0, pamainos viršininkas tik patvirtino L. K. nurodytas aplinkybes. Kilus įtarimui pareigūnei L. K., jog dar gali būti paslėptų pinigų, todėl I. F. buvo fiziškai atlikta apžiūra. I. F. pinigų slėpimo faktas užfiksuotas protokole, patikrinimo akte, tarnybiniuose pranešimuose. I. F. deklaravo sumą 1-3-0-0, tačiau atlikus asmeninių daiktų ir asmens apžiūrą buvo rasta kita pinigų suma, kuri neatitiko deklaracijos ir jis atsisakė rastus pinigus perskaičiuoti, žinodamas, kad gabenama pinigų suma neatitinka deklaruotų pinigų sumos. I. F. fizinę asmens apžiūrą atliko pamainos viršininkas J. Š. ir sienos apsaugos tarnybos pareigūnas G. K., o daiktų fizinę apžiūrą atliko pareigūnė L. K.. Foto nuotraukos buvo padarytos po pinigų radimo, po patikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pinigų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 3 500 iki 6 000 Eur. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.
I. F.
Pareiškėjas I. F. nagrinėjant teisme skundą teigė, jog muitinės pareigūnei žodžiu pasakė, jog turi „tūkstančius tris eurų“ ir lietuviškai tai atitinka 3000 Eur. I. F. žodinėje deklaracijoje Nr. 24LTLK4000ZD0536F2 nurodyta, kad I. F. žodžiu deklaravo 3 vnt. vaistų ir 1300.00 Eur sumą. Žodinės deklaracijos teisingumas nepatvirtintas pareiškėjo parašu, nėra pastabų apie I. F. atsisakymą patvirtinti parašu deklaracijos teisingumą. Liudytoja L. K. parodė, jog asmuo kalbėjo rusų kalba, vertėjo neprašė, kad muitinėje ir nėra vertėjo etato, susikalbėjo su asmeniu rusų kalba, ji moka rusų kalbą normaliai. Paklausė asmens kelis kartus kiek jis turi pinigų prie savęs, šiuo atveju klausė po vieną skaičių, žodinės deklaracijos asmuo nepasirašė, nes atsisakė pasirašyti. I. F. teisme aiškino, kad jis nieko nežino apie žodinę deklaraciją, kad jam nedavė pasirašyti žodinę deklaraciją. I. F. po administracinio nusižengimo protokolo surašymo pateikė Institucijai du rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis muitinės pareigūnui (-ei) pasakė, jog turi „tūkstančius tris eurų“, „tūkstančius tris, kas reiškia, kad apie tris tūkstančius eurų“. Liudytoja L. K. parodė, kad asmuo nenorėjo persiskaičiuoti pinigų, todėl, užpildžius žodinę deklaraciją, atliko asmens daiktų patikrinimą. Pinigus rado vidinėje striukės kišenėje ir „tašiuke“, plastikiniuose maišeliuose. Su teisėmis ir pareigomis asmenį supažindino pamainos viršininkas. Iš 2024m. balandžio 22d. L. K. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad I. F. žodžiu deklaravo, jog gabena 1300 Eurų grynųjų pinigų ir 3 vaistinius preparatus. Kad ji asmens pakartotinai paklausė ar gabenama grynųjų pinigų suma yra skaičiais: „vienas, trys, nulis, nulis“ (1300). Asmuo atsakė „taip“. Persiskaičiuoti pinigų asmuo noro neišreiškė. Deklaruoti pinigai ir vaistai 2024m. balandžio 22d. suvesti į žodinę deklaraciją MDAS-e MRN 24LTLK4000ZD536F2. Kilus įtarimui, kad gali būti gabenami nedeklaruoti pinigai, ji informavo pamainos viršininką J. Š., kad šis atliktų asmens apžiūrą. Atlikus asmeninių daiktų ir prekių fizinį patikrinimą asmeniniame krepšyje, tarp dokumentų ir kitų daiktų, plastikiniame maišelyje, buvo rasti slėpti rubliai, perskaičiavus į eurus – 2104 Eur, asmens striukės vidinėje kišenėje, plastikiniame maišelyje, rasti slėpti eurai – 2330 Eur ir zlotai, perskaičiavus į eurus – 324 Eur. Iš viso iš I. F. paimta pinigų sumoje 4758 Eur. I. F. neginčijo, kad ši pinigų suma patikrinimo metu buvo rasta pas jį ir išimta. Byloje nustatyta, kad muitinės pareigūnė L. K. P. kelio poste dirbo viena, kai I. F. žodžiu deklaravo kokią pinigų sumą turi. Ši pareigūnė atliko I. F. daiktų ir prekių fizinį patikrinimą. J. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam atvykus į tarnybines patalpas ant stalo jau buvo padėtas plastikinis maišelis su Rusijos rubliais ir I. F. iš striukės vidinės kišenės išėmė plastikinį maišelį su eurais ir zlotais. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto pamainos viršininko J. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija yra gauta iš pareigūnės L. K..
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad I. F. turėjo 4758 Eur pinigų sumą su savimi, kai muitinės pareigūnė pareikalavo jo nurodyti žodžiu turimą pinigų sumą. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad I. F. tiksliai nežinojo kokią pinigų sumą turi su savimi ir atsisakė muitinės pareigūnės pasiūlymu persiskaičiuoti turimus pinigus. Tačiau yra ginčas kokią pinigų sumą I. F. žodžiu deklaravo muitinės pareigūnės nurodymu. I. F. teigia, kad jis muitinės pareigūnei nurodė 3000 Eur sumą. Žodinėje jo deklaracijoje nurodyta 1300 Eur suma, tačiau žodinė deklaracija nepatvirtinta I. F. parašu. Liudytoja L. K. teisme parodė, kad asmuo žodžiu deklaravo tokią pinigų sumą, kuri nurodyta jos tarnybiniame pranešime. L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog I. F. žodžiu deklaravo, jog gabena 1300 eurų grynųjų pinigų, jog ji asmens pakartotinai paklausė ar gabenama grynųjų pinigų suma yra skaičiais „vienas, trys, nulis, nulis (1300)“, asmuo patikino atsakydamas „taip“. Iš I. F. rašytinių paaiškinimų Institucijai po administracinio nusižengimo surašymo nustatyta, kad jis Institucijai nurodė, jog 2024m. balandžio 22d., praeinant muitinės apžiūrą, muitinės inspektorė jo paklausė kiek jis turi valiutos. Jis atsakė, kad „tūkstančius tris eurų“, tai reiškia apie tris tūkstančius eurų. Po to inspektorė paklausė ar jis dar turi kokios valiutos. Pasakė, kad turi rusiškų rublių, bet jų neskaičiavo. Inspektorė jam pasiūlė perskaičiuoti. Jis atsisakė, nes neturėjo didesnės sumos nei 10 000. Pareiškėjas teisme teigė, kad jis su muitinės pareigūne nesusikalbėjo, kad pareigūnė kalbėjo tik kelis žodžius rusų kalba kad muitinės pareigūnams sakė, jog nesupranta lietuvių kalbos, todėl jam pakvietė pasienio darbuotoją, muitinės pareigūnai jam neaiškino apie jo teisę turėti vertėją.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, kilus konfliktui su I. F., neišaiškino ir neužtikrino jam teisės į vertėją, todėl negalima paneigti prielaidos, jog muitinės pareigūnė galėjo nesusikalbėti su I. F. ir neteisingai suprasti I. F. žodžiu deklaruotą pinigų sumą. Ant žodinės deklaracijos apie deklaruotą 1300 Eur sumą nėra I. F. parašo. Institucija, kilus konfliktui su I. F., nesiėmė priemonių išsaugoti vaizdo įrašą muitinės poste. Muitinės pareigūnė L. K. muitinės Panemunės kelio poste dirbo viena. A. I. F. žodinės deklaracijos dėl deklaruotos 1300 Eur sumos nėra jo parašo. Todėl nėra galimybės pašalinti prieštaravimo, abejonių dėl I. F. žodžiu deklaruotos pinigų sumos ir tai vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas sprendžia, kad I. F. žodžiu deklaravo muitinės pareigūnei, jog gabena 3000 Eur dydžio pinigų sumą. Kadangi patikrinimo metu pas pareiškėją buvo rasta ir išimta iš viso piniginių lėšų suma – 4758 Eur (perskaičiavus rublius ir zlotus į eurus pagal nustatytą euro ir užsienio valiutos santykį balandžio mėnesį), todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas nedeklaravo žodžiu muitinės pareigūnės nurodymu, jog gabena 1758 Eur piniginių lėšų sumą. Ši pinigų suma (1758 Eur) pripažintina gabenta neteisėtai (žodžiu nedeklaruojant muitinės pareigūnės nurodymu) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant muitinės kontrolei, taip išvengiant muitinės kontrolės (kontrabanda). 1758 Eur suma atitinka 35,16 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius ir atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies dispoziciją: viršija penkis bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog I. F. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje. Todėl skundžiamas Klaipėdos teritorinės muitinės 2024m. gegužės 21d. nutarimas naikintinas ir I. F. veika iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, kuri švelnina pareiškėjo atsakomybę.
Perkvalifikavus I. F. padarytą administracinį nusižengimą pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatančio ANK straipsnio dalį, t. y. pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, iš naujo spręstinas nuobaudos skyrimo klausimas. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1820 eurų iki 4000 eurų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.
I. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis iš esmės pripažino administracinio nusižengimo faktą, t.y. pripažino, kad nepasakė muitinės pareigūnei visos gabenamų pinigų sumos, nes tiksliai nežinojo turimos pinigų sumos ir pripažino, kad atsisakė muitinės pareigūnės pasiūlymo persiskaičiuoti turimus pinigus, nes žinojo, jog neturi 10 000 Eur sumos, kurią reikia deklaruoti. Nustatyta, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvą pareiškėjas vyko darbo reikalais, jis turi leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, nedeklaruoti pinigai buvo duoti darbdavio sumokėjimui už mašinos remontą. Pareiškėjas anksčiau nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, dėl I. F. veiksmų didelė žala valstybės interesams nepadaryta, kadangi šioje byloje kontrabandos dalykas yra grynieji pinigai, jų gabenimas per valstybės sieną negali sukelti žalos Lietuvos ūkio, finansų sistemai. Nuo įvežamų grynųjų pinigų sumos nereikia mokėti įvežamų mokesčių (PVM, akcizo ar muito), grynųjų pinigų nedraudžiama įvežti į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamu atveju žala pasireiškia tik tuo, kad valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritoriją įneštus pinigus ir kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą. Teismo vertinimu, grynųjų pinigų gabenimas jų nedeklaruojant, pasižymi žymiai mažesniu pavojingumu negu kitos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje aprašytos veikos.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal šiuo klausimu formuojamą vienodą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos A. T. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos A. T. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nors ir minimalios (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos baudos (1820 Eur) paskyrimas, ir visų žodžiu nedeklaruotų pinigų (1758 Eur) konfiskavimas būtų neproporcinga nuobauda ir administracinio poveikio priemonė I. F. padarytam administraciniam nusižengimui, sukeltų jam pernelyg didelę finansinę naštą, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju paskyrus mažesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta sankcijoje ir konfiskuojant dalį žodžiu nedeklaruotų piniginių lėšų, būtų taikyta proporcinga I. F. padarytam teisės pažeidimui administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Teismas, įvertinęs nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, kad žodžiu nedeklaruotų pinigų, gabentų per valstybės sieną, kiekis nėra didelis, pinigų gabenimo būdą (neslėpė piniginių lėšų, klaidingai suprato piniginių lėšų deklaravimo tvarką), sprendžia, jog I. F. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtina mažesnė bauda nei (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda. Taip pat konfiskuotina 1/5 dalis, t.y. 440 Eur, I. F. žodžiu nedeklaruotų piniginių lėšų, gabentų per valstybės sieną. Kitos iš I. F. išimtos piniginės lėšos ir deklaruota 3000 Eur piniginių lėšų suma grąžintina pareiškėjui.
Kitoje dalyje skundas atmestinas, nes neįrodytas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo I. F. atstovas advokato padėjėjas G. V. pateikė prašymą priteisti iš pralaimėjusios šalies pareiškėjo I. F. naudai jo turėtas išlaidas už teisines paslaugas – 380 Eur. Prie prašymo pateikė pinigų sumokėjimą patvirtinantį 2024m. birželio 26d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr.1131691.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju I. F. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nebuvo nutraukta, nustatyta, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas. I. F. administracinis nusižengimas tik perkvalifikuotas iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies į (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį. Pagal aukščiau nurodytą įstatymų analizę nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo turėtas išlaidas už teisines paslaugas, todėl prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
I. F. skundą tenkinti iš dalies.
P. K. teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-207-2024. ROIK: 24238552723.
Perkvalifikuoti I. F. veiką iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies į (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą bei konfiskuoti I. F. pinigines lėšas – 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų), paimtas iš I. F. pagal 2024m. balandžio 22d. paėmimo protokolą Nr.MD-LM00-ANR_T-167-2024 ( 4 vnt. kupiūrų po 100 Eur, 2 vnt. kupiūrų po 20 Eur); kitas iš I. F. paimtas pinigines lėšas ir deklaruotas pinigines lėšas (3000 Eur): 210270 Rusijos rublių (32 vnt. kupiūrų po 5000 rub., 6 vnt. kupiūrų po 2000 rub., 26 vnt. kupiūrų po 1000 rub., 24 vnt. kupiūrų po 500 rub., 2 vnt. kupiūrų po 100 rub., 1 vnt. kupiūra po 50 rub., 2 vnt. kupiūrų po 10 rub.); 1380 zlotų ( 3vnt. kupiūrų po 200 zlotų, 7 vnt. kupiūrų po 100 zlotų, 1 vnt. kupiūra po 50 zlotų, 1vnt. kupiūra po 20 zlotų, 1 vnt. kupiūra po 10 zlotų) ir 1890 eurų (10 vnt. kupiūrų po 100 Eur, 9 vnt. kupiūrų po 50 Eur, 17 vnt. kupiūrų po 20 Eur, 8 vnt. kupiūrų po 10 Eur, 4 vnt. kupiūrų po 5 Eur.), nutarimui įsiteisėjus, grąžinti I. F..
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.