- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2-1027-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01094-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę pagal ieškovės N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės N. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. M. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, (toliau – atsakovė) prašė: 1) konstatuoti, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas R. M. padaryta žala, dėl kurios jis mirė; žala nebuvo neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 3 427 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad jos tėvas R. M. gydymo Kauno klinikose (duomenys neskelbtini) metu buvo užkrėstas (duomenys neskelbtini), nuo kurios sukeltos ligos ligoninėje mirė. Ieškovė ir jos sesuo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) dėl ieškovei ir jos seseriai atsiradusios žalos dėl tėvo sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Komisija 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu netenkino prašymo atlyginti žalą, kadangi žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų – nėra įrodymų, kad R. M. (duomenys neskelbtini) užsikrėtė būtent Kauno klinikose. Ieškovė nesutiko su Komisijos sprendimu, todėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovei atsiradusios žalos dėl tėvo sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad Komisijos sprendimas priimtas 2021 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. spalio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po sprendimo priėmimo. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad nėra duomenų, jog sprendimas ieškovei buvo išsiųstas ir realiai įteiktas, tačiau ieškovė nenurodė, kada ir kokiu būdu sužinojo apie sprendimą. Kadangi Komisijos posėdyje dalyvavo ieškovės advokatė, kuriai turėjo būti žinoma, kad ieškovės pareiškimas yra išnagrinėtas ir sprendimas bus priimtas, apie sprendimą ieškovė turėjo sužinoti netrukus po jo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, spręsdamas dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino kreiptis į teismą (30 d.) atnaujinimo galimybės, nurodė, kad labai žymus termino praleidimas (ieškovė į teismą kreipėsi beveik per 24 kartus ilgesnį terminą) negali būti laikomas asmens atidžiu ir rūpestingu elgesiu. Ieškovė, kaip svarbias termino kreiptis į teismą atnaujinimo priežastis, nurodė tai, kad po sprendimo priėmimo ji buvo nusivylusi ir sukrėsta tokios valstybės pozicijos, po tėvo mirties prasidėjo ieškovės santuokos nutraukimo procesas, pareikalavęs ne tik dvasinių jėgų, bet ir išlaidų, ieškovė turėjo rūpintis nepilnamečiais vaikais, našle tapusia motina, todėl papildomas teisminis procesas dėl žalos atlyginimo jai būtų nepakeliamas tiek psichologine, tiek materialine prasme. Teismas nurodė, kad nekonkretūs, bendro pobūdžio, įrodymais nepagrįsti ieškovės teiginiai nepatvirtina nei sunkios ieškovės dvasinės ir materialinės būsenos, nei jos trukmės, kuri kliudė ieškovei nustatytu terminu ar netrukus po to kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10929-454/2023 buvo patenkintas ieškovės ir jos sutuoktinio 2023 m. gegužės 8 d. pateiktas pareiškimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. ieškovės santuokos nutraukimo procesas prasidėjo daugiau kaip po pusantrų metų po Komisijos sprendimo priėmimo, ir nėra duomenų, kad jis būtų ypatingai ilgas ir sudėtingas. Teismas nurodė, kad nenustatytos svarbios priežastys atnaujinti praleistą PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, todėl ieškovės ieškinį atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
1. Ieškovė N. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ieškovei pateikti ieškinį ir grąžinti jo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:
6.1. Atsakovė yra stipresnė ginčo šalis – pati formuojanti teisinį ginčo nagrinėjimo bei gydymo įstaigos veiksmų pagrįstumo vertinimo pagrindą. Todėl teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovės interesai nėra pakankamai ginami. Byloje būtų nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (duomenys neskelbtini) metu bei valstybės pozicija dėl pacientų teisių užtikrinimo šiuo laikotarpiu. Todėl bylos nagrinėjimas teisme yra itin aktualus ne tik ieškovei, bet ir atsakovės reputacijai, ginant žmogaus teises į tinkamą sveikatos priežiūrą ekstremalios situacijos metu bei teisę kreiptis teisminės gynybos manant, jog šios teisės pažeistos. Atsisakius priimti ieškinį būtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principai.
6.2. Teismų praktika dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 d. termino kvalifikavimo yra skirtinga. Vienu atveju terminas traktuojamas kaip ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-249-330/2020), kitose nutartyse terminas laikomas procesiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-429-934/2023). Taip pat teismų praktikoje nėra išsakyta pozicija dėl PTŽSAĮ 24 straipsnyje įtvirtintų terminų sąsajos su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintu ieškinio senaties terminu ieškiniams dėl žalos atlyginimo.
6.3. Susidaro situacija, kai ieškinio senaties terminas ieškovės ieškinio teikimo metu nėra pasibaigęs, o ieškovės teisė teikti ieškinį yra panaikinta. Tokiu būdu asmuo, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikta teise ginti savo interesus 3 metų ieškinio senaties termino pradžioje, kaip tai padarė ieškovė (kreipėsi į Komisiją 2021 m. liepos 29 d. – praėjus 4 mėn. nuo tėvo mirties), yra blogesnėje padėtyje, jei savo teise būtų pasinaudojusi pačioje ieškinio senaties termino pabaigoje. Tokiu atveju po Komisijos sprendimo ieškovė nebūtų praradusi galimybės kreiptis į teismą su ieškiniu, nors ieškinio senaties terminas būtų pasibaigęs.
6.4. Kreiptis į teismą su ieškiniu ieškovė negalėjo dėl svarbių priežasčių. Teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodytas priežastis, dėl kurių ji pavėluotai pateikė ieškinį teismui. Problemos jos šeimoje prasidėjo po tėvo mirties. Tai itin paveikė ieškovės psichologinę būklę, kurią įrodyti sudėtinga. Skyrybų procesas buvo tik baigiamoji stadija, nutrūkusių santykių įteisinimas, kuris sukėlė papildomus išgyvenimus ieškovei. Todėl apie proceso sudėtingumą vien iš jo trukmės nėra pagrindo spręsti. Tėvui ir sutuoktiniui išlaikant šeimą nedirbusi ieškovė po tėvo mirties ir pašlijusių santykių su sutuoktiniu įsidarbino 2022 m. spalio 10 d., bet dėl sunkios psichologinės būklės negalėjo tęsti darbo santykių, todėl buvo priversta nutraukti darbo sutartį 2023 m. liepos 25 d. Situacija šeimoje paveikė ir ieškovės nepilnametę dukrą – 2023 m. liepos 14 d. ji patyrė (duomenys neskelbtini), dėl to greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Gydytojai mergaitei rekomendavo psichologo ir psichiatro konsultaciją dėl (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis, tai sudaro pagrindą atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.
6.5. Ieškovei sudaromos formalios kliūtys pateikti ieškinį. Termino ieškiniui pateikti atnaujinimas neturės neigiamos įtakos atsakovės teisėms bei teisėtiems interesams, žala būtų atlyginta iš specialiai tam suformuoto fondo. Tačiau atsisakymas atnaujinti galbūt praleistą terminą sukeltų itin reikšmingas neigiamas pasekmes ieškovei, kadangi ieškinyje teikiami argumentai pagrindžia akivaizdų Komisijos sprendimo nepagrįstumą ir ieškovės teisę į žalos atlyginimą. Termino ieškiniui pateikti neatnaujinimas galbūt sudarytų sąlygas išvengti žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį
2. Nustatyta, kad ieškovės tėvas R. M. Kauno Klinikose mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovė su seserimi 2021 m. liepos 29 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo. Komisija 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu netenkino prašymo atlyginti žalą. Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjai ar kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 d. nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2023 m. spalio 3 d.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė praleido PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 d. terminą kreiptis į teismą, taip pat teismas nenustatė sąlygų šį terminą atnaujinti, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva), ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar tas asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018). Teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas sudaro teisinį pagrindą teismui tokį ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).
5. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismų praktika dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 d. termino kvalifikavimo yra skirtinga – vienu atveju terminas traktuojamas kaip ieškinio senaties terminas, kitose nutartyse terminas laikomas procesiniu. Ieškovė taip pat teigia, kad ieškinio senaties terminas ieškovės ieškinio teikimo metu nėra pasibaigęs, o ieškovės teisė teikti ieškinį yra panaikinta.
6. Teisėje skiriami skirtingų rūšių terminai. CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CPK 73 straipsnio 1 dalimi, procesiniai terminai yra skirti laikotarpiams, per kuriuos turi būti atliekami procesiniai veiksmai, nustatyti.
7. Ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, ja ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Procesinio termino paskirtis visiškai kita – tai yra įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).
8. Skiriasi ne tik ieškinio senaties termino ir procesinio arba procedūrinio termino praleidimo padariniai, bet ir jų skaičiavimo taisyklės. Bendrasis ir specialieji ieškinio senaties terminai įtvirtinti CK 1.125 straipsnyje. Bendroji ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklė įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Terminai procesiniams ar jiems giminingiems procedūriniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas (CPK 73 straipsnio 2 dalies). Ieškinio senaties ir procesiniai terminai, kurie atlieka skirtingas funkcijas ir sukelia skirtingas teisines pasekmes, negali būti tapatinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-464/2023).
9. PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kitas PTŽSAĮ 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 d. nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuria suvienodinta ankstesnė skirtinga Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino kvalifikavimo, išaiškinta, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 d. terminas, per kurį asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kvalifikuotinas kaip procesinis terminas. Nurodyta, kad tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, jog: 1) šio termino tikslas – suteikti teisę šaliai, nesutinkančiai su ikiteisminės ginčų Komisijos sprendimu, per 30 d. pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės teisme; 2) pripažinus šį terminą procedūriniu, tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo nustatomas vienas ieškinio senaties terminas; 3) šio termino pasibaigimas ir neatnaujinimas lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-429-934/2023).
11. Konstatavus, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra procedūrinis, kurio praleidimas ir neatnaujinimas sukelia analogiškus, kaip ir procesinio termino praleidimo atveju, padarinius, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą dėl ginčo dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės yra pasibaigusi. Nepriklausomai nuo to, kad nepasibaigė PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas ieškovei kreiptis į Komisiją dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovei šia teise pasinaudojus ir Komisijai priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, ieškovė turėjo teisę PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, o per 30 d. nesikreipusi į teismą ieškovė nebegali remtis PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyto terminu nepasibaigimu. PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas šiuo atveju nėra aktualus sprendžiant dėl ieškovės subjektinės teisės kreiptis į teismą egzistavimo, kadangi ieškovė jau pasinaudojo teise per nurodytą terminą kreiptis į Komisiją.
Dėl praleisto termino atnaujinimo
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatytos svarbios priežastys atnaujinti praleistą PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad kreiptis į teismą su ieškiniu ieškovė negalėjo dėl svarbių priežasčių: po tėvo mirties prasidėjo problemos jos šeimoje, tai paveikė ieškovės psichologinę būklę; prasidėjo skyrybų procesas, kuris sukėlė papildomus išgyvenimus ieškovei; tėvui ir sutuoktiniui išlaikant šeimą nedirbusi ieškovė po tėvo mirties ir pašlijusių santykių su sutuoktiniu įsidarbino, bet dėl sunkios psichologinės būklės negalėjo tęsti darbo santykių, todėl buvo priversta nutraukti darbo sutartį; situacija šeimoje paveikė ir ieškovės nepilnametę dukrą – 2023 m. liepos 14 d. ji patyrė (duomenys neskelbtini), dėl to greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Ieškovės vertinimu, ji negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, o nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis bei sudaro pagrindą atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.
13. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
14. Teismas įvertina asmens nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo svarbios termino praleidimo priežastys. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti asmens nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).
15. Ieškovė neginčija, kad ji su ieškiniu šioje byloje į teismą kreipėsi tik 2023 m. spalio 3 d., t. y. praėjus 735 dienoms po Komisijos sprendimo 2021 m. rugsėjo 27 d. priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo galimybės, be kita ko, įvertino ir tokią aplinkybę, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi per daugiau nei 24 kartus ilgesnį terminą, nei nustatyta įstatyme, t. y. labai žymiai praleidusi įstatymų leidėjo nustatytą procedūrinį kreipimosi į teismą terminą. Vien dėl šios priežasties toks ilgas ieškovės delsimas kreiptis į teismą negali būti laikomas atidžiu ir rūpestingu savo teisių bei pareigų atžvilgiu elgesiu.
16. Ieškovė su ieškiniu nepateikė įrodymų, kuriais grindė termino ieškiniui pateikti atnaujinimo pagrindą. Su atskiruoju skundu ieškovė pateikė 2022 m. spalio 10 d. darbo sutartį, 2023 m. liepos 18 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) nuo 2023 m. liepos 25 d., 2023 m. liepos 14 d. ieškovės dukros ambulatorinio apsilankymo aprašymą (ieškovės dukra greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatyta į gydymo įstaigą dėl (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini) ir dukros gimimo liudijimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo manyti, kad ieškovės įsidarbinimas ir vėliau darbo sutarties nutraukimas, turėjo įtakos ieškovės galimybėms kreiptis į teismą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įsidarbino praėjus daugiau nei metams po Komisijos sprendimo priėmimo. Ieškovė neįrodinėja, kad kreiptis į teismą sutrukdė finansinė padėtis ir neišgalėjimas gauti teisinės pagalbos. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 13 d.) civilinėje byloje Nr. e2YT-10929-454/2023 patenkintas ieškovės ir jos sutuoktinio 2023 m. gegužės 8 d. pareiškimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtoje byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad skyrybų procesas, ar iki šio proceso iniciavimo nutikę įvykiai galėjo sukliudyti ieškovei kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo minėtoje byloje pateiktas 2023 m. gegužės 8 d., t. y. daugiau nei po pusantrų metų po Komisijos sprendimo priėmimo. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad duomenys dėl ieškovės dukros sveikatos sutrikimo įrodo, jog ieškovei buvo apsunkintos galimybės kreiptis į teismą dėl ginčo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės, kadangi šie duomenys patvirtina tik aplinkybę, jog ieškovės dukros sveikata sutriko Kauno apylinkės teisme jau vykstant ieškovės ir jos sutuoktinio skyrybų procesui.
18. Taigi ieškovė neįrodė, kad veikė kiek įmanoma operatyviau ir rūpestingai siekė pasinaudoti Komisijos sprendimo apskundimo teise per PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą. Ieškovė neįrodė, kokios nuo jos valios nepriklausančios priežastys ir kaip konkrečiai sukliudė jai kreiptis į teismą PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu terminu. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad priėmus ieškovės ieškinį būtų galima patikrinti, kaip sveikatos priežiūros įstaiga veikė (duomenys neskelbtini) metu bei būtų apginta ieškovės teisė į žalos atlyginimą, nesudaro pagrindo šio termino atnaujinti, ieškovei pasyviai naudojantis jai suteiktomis teisėmis.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.