- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2-924-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00107-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- G. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. I. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiasis asmuo VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad neturtinė žala buvo patirta dėl trečiojo asmens VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės (toliau – ir ligoninė), kurioje ji buvo stacionarizuota laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. spalio 19 d., netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Ieškovės teigimu, dėl to jos sveikatos būklė dar labiau pablogėjo. Dėl tinkamai nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ji kreipėsi į ligoninę, tačiau ligoninė 2022 m. balandžio 13 d. rašte Nr. S-292 nurodė, kad paslaugas teikė tinkamai.
Šalies argumentai
4. Nesutikdama su tokiu Komisijos priimtu sprendimu, ieškovė dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą. Ieškinyje taip pat prašė atnaujinti jai terminą ieškiniui paduoti, nurodydama, kad laiku jo paduoti negalėjo dėl savo amžiaus, dėl sveikatos būklės ir dėl to, kad užtruko dokumentų, reikalingų kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), surinkimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškinį dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti.
6. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Komisija sprendimą Nr. 56-51 netenkinti ieškovės prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą priėmė 2023 m. balandžio 5 d., ieškovė į teismą dėl jos sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo išnagrinėjimo iš esmės kreipėsi tik 2023 m. rugpjūčio 22 d., praleidusi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 25 straipsnyje numatytą 30 dienų terminą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Šuo aspektu teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tačiau svarbiomis gali būti pripažintos tik tokios priežastys, kai laikotarpiu, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, egzistavo aplinkybės, kurios kliudė tam asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus ir šios aplinkybės nepriklausė nuo to asmens valios.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė su ieškiniu šioje byloje į teismą kreipėsi praėjus 137 dienoms po Komisijos sprendimo priėmimo, t. y. praėjus daugiau nei keturis kartus ilgesniam terminui, negu jis numatytas PTŽSAĮ 25 straipsnyje, teismas tokio procesinio dokumento pateikimo praleidimo termino negalėjo įvertinti kaip nežymaus. Nors Komisijos posėdis vyko nuotoliniu būdu, tačiau svarstant prašymą nei ieškovei atstovavęs advokatas, nei pati ieškovė jame nuotoliniu būdu nedalyvavo. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė apie minėtą Komisijos sprendimą sužinojo 2023 m. balandžio 5 d., o jai atstovaujantis advokatas jai išaiškino (turėjo išaiškinti) sprendimo peržiūrėjimo tvarką, kuri detaliai išdėstyta ir Komisijos sprendime. Teismas atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad prašymo atnaujinti praleistą terminą ieškovė ir negrindžia aplinkybe, kad ji nežinojo apie Komisijos posėdžio laiką, kad negavo Komisijos sprendimo ar kad vėliau apie jį sužinojo.
9. Ieškovės prašymo argumentus, kad Komisijos sprendimo laiku apskųsti ji negalėjo dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad amžius pats savaime nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą procesinį terminą, juolab kad ieškovei atstovavo advokatas, kuris žinojo ir turėjo išaiškinti kreipimosi į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarką bei terminus. Tokį ieškinyje nurodytą argumentą, kad dėl savo sveikatos būklės ieškovė negalėjo surinkti dokumentų ir kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo, teismas taip pat įvertino kritiškai. VGTPT 2023 m. liepos 14 d. sprendimo turinys patvirtina, kad ieškovė į šią tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi tik 2023 m. liepos 5 d. – taip pat praėjus tris kartus ilgesniam terminui, nei jis numatytas PTŽSAĮ 25 straipsnyje. Nors ieškovė teigia rinkusi kreipimui į VGTPT reikalingus dokumentus, tačiau minėto sprendimo 2 punkte nurodyta, kad papildomi dokumentai bei informacija gauti ne iki ieškovės kreipimosi, bet vėliau – 2023 m. liepos 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1940-488/2022 ieškovei yra nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja yra paskirta dukra I. I., todėl tiek rinkdama dokumentus kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tiek kreipdamasi į Komisiją ar teismą, ieškovė galėjo remtis rūpintojos pagalba ir paslaugomis.
11. Nenustatęs svarbių priežasčių, lėmusių termino apskųsti Komisijos sprendimą praleidimą, teismas prašymą atnaujinti šį procedūrinį terminą atmetė, kartu nurodęs, kad, praleidus procedūrinį terminą ieškiniui pateikti ir nesant svarbių priežasčių jį atnaujinti, ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir tokį ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovė G. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti šiam teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatytas 30 dienų terminas yra ieškinio senaties, o ne procedūrinis terminas. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį, priėmimo stadijoje neturėjo pagrindo pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį spręsti dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyto ieškinio senaties termino praleidimo (atnaujinimo).
12.2. Net ir darant prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pagristai laikė procedūriniu terminu, dėl kurio praleidimo priežasčių svarbos spręstina jau priimant ieškinį, negalima sutikti, kad termino praleidimo priežastys nėra pakankamai reikšmingos. Surašyti ieškinio teismui ieškovė nebūtų sugebėjusi, ji neturi ir lėšų atsiskaityti su privačiai praktikuojančiu advokatu. Antrinė teisinė pagalba suteikta ieškovei VGTPT 2023 m. liepos 14 d. sprendimu, o savo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ieškovė turėjo susirinkti iki kreipimosi į VGTPT.
12.3. Ieškovė yra sulaukusi 84 metų amžiaus, nuo 2022 m. birželio 28 d. jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis. Ypač sunki sveikatos būklė iš esmės apsunkino savalaikį ieškovės pažeistų teisių gynimą. Kadangi terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, jis turėtų būti atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas.
14. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas), ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar tas asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018).
15. Teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas sudaro teisinį pagrindą teismui tokį ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas).
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį nurodytu teisiniu pagrindu atsisakė priimti konstatavęs, kad apeliantė praleido PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną procedūrinį terminą tokio pobūdžio ieškiniui pateikti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad kreipimosi į teismą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, Komisijai priėmus apeliantei nepalankų sprendimą, terminas buvo kvalifikuotas neteisingai ir negalėjo būti taikomas ieškinio priėmimo stadijoje.
17. Teisėje skiriami skirtingų rūšių terminai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CPK 73 straipsnio 1 dalį, procesiniai terminai yra skirti laikotarpiams, per kuriuos turi būti atliekami procesiniai veiksmai, nustatyti.
18. Teismų praktika ir teisės doktrina, be kitų terminų, taip pat išskiria ieškinio senaties, kaip materialiosios teisės, bei proceso teisei priskirtinus procesinius ir procedūrinius terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; Driukas A. Materialiosios privatinės teisės terminai: daktaro disertacija, socialiniai mokslai: teisė (01 S)/ VU 2018. P. 42, 48).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Todėl įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 12 punktas).
20. Kitaip tariant, ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, ja ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Procesinio termino paskirtis, kaip nurodyta pirmiau, visiškai kita – tai yra įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).
21. Be to, skiriasi ne tik ieškinio senaties termino ir procesinio arba procedūrinio termino praleidimo padariniai, bet ir jų skaičiavimo taisyklės. Bendrasis ir specialieji ieškinio senaties terminai įtvirtinti CK 1.125 straipsnyje. Bendroji ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklė įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Terminai procesiniams ar jiems giminingiems procedūriniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas (CPK 73 straipsnio 2 dalies).
22. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinio senaties ir procesiniai terminai, kurie atlieka skirtingas funkcijas ir sukelia skirtingas teisines pasekmes, negali būti tapatinami. Taigi, apeliantė yra teisi tik tuo aspektu, kad teismas negalėtų atsisakyti priimti ieškinio, jei būtų praleistas ne procesinis ar procedūrinis (t. y. procesinio teisinio pobūdžio), tačiau ieškinio senaties (t. y. materialiojo teisinio pobūdžio) terminas.
23. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė, kreipdamasi į teismą, yra praleidusi ne ieškinio senaties, bet procedūrinį terminą, įtvirtiną PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje, dėl ko atsirado pagrindas ieškinį atsisakyti priimti.
24. PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.
25. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuria ir buvo suvienodinta ankstesnė skirtinga Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino kvalifikavimo, yra išaiškinta, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas, per kurį asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kvalifikuotinas kaip procesinis terminas. Nurodyta, kad tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad: 1) šio termino tikslas – suteikti teisę šaliai, nesutinkančiai su ikiteisminės ginčų Komisijos sprendimu, per 30 dienų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės teisme; 2) pripažinus šį terminą procedūriniu, tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo nustatomas vienas ieškinio senaties terminas; 3) šio termino pasibaigimas ir neatnaujinimas lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-429-934/2023).
26. Konstatavus, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra procedūrinis, kurio praleidimas ir neatnaujinimas sukelia analogiškus, kaip ir procesinio termino praleidimo atveju, padarinius, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šį terminą tinkamai kvalifikavo kaip procedūrinį. Kitokia apeliantės pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo.
27. Apeliantės teigimu, jei bus pripažinta, kad vis dėlto minėtas terminas yra procedūrinis, jis turi būti atnaujintas, kadangi apeliantė jį praleido dėl svarbių, atskirajame skunde nurodytų priežasčių. Tačiau apeliantės nurodytos priežastys savaime nepakankamos padaryti išvadą, kad anksčiau kreiptis į teismą objektyviai nebuvo galimybės.
28. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
29. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad teismas įvertina asmens nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti asmens nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400-701/2017, 15 punktas).
30. Apeliantė neginčija, kad ji su ieškiniu šioje byloje į teismą kreipėsi tik 2023 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praėjus net 137 dienoms po Komisijos sprendimo 2023 m. balandžio 5 d. priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo galimybės, be kita ko, įvertino ir tokią aplinkybę, kad apeliantė į teismą su ieškiniu kreipėsi per beveik keturis kartus ilgesnį terminą, nei nustatyta įstatyme, t. y. labai žymiai praleidusi įstatymų leidėjo nustatytą procedūrinį kreipimosi į teismą terminą. Vien dėl šios priežasties toks ilgas apeliantės delsimas kreiptis į teismą negali būti laikomas atidžiu ir rūpestingu savo teisių bei pareigų atžvilgiu elgesiu.
31. Taigi, apeliantė neįrodė, kad buvusioje situacijoje veikė kiek įmanoma operatyviau ir rūpestingai siekė pasinaudoti Komisijos sprendimo apskundimo teise per PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl antrinės teisinės pagalbos, prieš kreipiantis į teismą dėl nesutikimo su Komisijos 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu, apeliantė į VGTPT taip pat kreipėsi labai pavėluotai ir neoperatyviai – tik 2023 m. liepos 5 d. (t. y. praėjus 3 mėn. nuo Komisijos sprendimo priėmimo), o papildomus dokumentus pateikė 2023 m. liepos 11 d. Apeliantė neįrodė, kokios nuo jos valios nepriklausančios priežastys ir kaip konkrečiai sukliudė jai kreiptis į teismą PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu terminu, taip pat neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybių, kad terminas buvo praleistas dėl jos atstovo advokato ar kitų asmenų veiksmų (neveikimo) ar įvykių, kurių ji pati negalėjo numatyti.
32. Vien apeliantės amžius ar jos sveikatos būklė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, savaime nėra pakankami praleisto termino priežasčių svarbumui pripažinti, nes apeliantė bet kuriuo atveju savo teisę kreiptis į teismą galėjo įgyvendinti laiku per teisėtus atstovus – rūpintoją ir (arba) advokatą. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pasinaudodamas jam suteikta CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta diskrecijos teise, nustatė, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1940-488/2022 apeliantei buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta dukra I. I.
33. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir šį procesinį klausimą išsprendė teisingai. Atskirojo skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.