- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-249-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Grožio chirurgija“
- Atsakovas
- S. R., S. G.
- Trečiasis asmuo
- AAS
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Grožio chirurgija“ (dabar – „Colagena“) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-191-343/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“ ieškinį atsakovei S. R. (dabartinė pavardė – G.) dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir pagal atsakovės S. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grožio chirurgija“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company, veiklą Lietuvoje vykdanti per savo filialą, I. R. (buvusi pavardė – Ž.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grožio chirurgija“ (dabar – „Colagena“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. R. (dabar – G.), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 56-74, kuriuo UAB „Grožio chirurgija“ įpareigota atlyginti atsakovei 2 432,80 Eur turtinės žalos.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2016 m. sausio 26 d. pateikė pareiškimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau tekste ir – Komisija), prašydama nustatyti dėl jos sveikatos sužalojimo padarytą turtinę bei neturtinę žalą ir įpareigoti ieškovę šią žalą atlyginti. Atsakovė S. R. į ieškovę kreipėsi dėl dviejų dantų, kurių neteko patyrusi traumą 2004 metais, cirkonio keramikos vainikėlių sudėjimo. Iki kreipimosi į ieškovę atsakovė nešiojo estetinę plokštelę. Atsakovei 2014 m. birželio 16 d. dantys buvo suprotezuoti, tačiau šio darbo rezultatas netenkino, todėl 2014 m. spalio 3 d. buvo atliktas perprotezavimas. Ieškovės nuomone, priimdama ginčijamą sprendimą Komisija paviršutiniškai vertino specialistų atsakymą į klausimą, ar teisingai ir kokybiškai buvo atliktas protezavimas, neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakymo pabaigoje pažymėta, jog dėl atsakovės patirtos traumos nesimetriškai keliama viršutinė lūpa turėjo esminės įtakos estetiniam šypsenos vertinimui gaminant esamą dantų tiltinį protezą. Be to, Komisija specialistų atsakymus turėjo vertinti kompleksiškai, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad pacientės patirtos traumos pasekmė būtent ir sąlygojo lūpos asimetriją ir galbūt nevisiškai idealią pacientės šypseną. Ieškovės teigimu, ji niekaip nėra susijusi su atsakovės anksčiau patirta trauma, kuri lėmė atsakovės lūpos asimetriją. Be to, nei Komisija, nei konsultacines išvadas parengę specialistai visiškai neatsižvelgė į tai, kad iki 2016 metų, tai yra per pusantrų metų laikotarpį galėjo pasikeisti faktinė situacija, nes atsakovė netęsė gydymo ir apatiniame žandikaulyje neimplantavo 16, 36, 46 dantų implantų, nepasikeitė likusių nekokybiškų plombų, neaišku, ar naudojo apsauginę kapą. Komisija taip pat neatsižvelgė į atsakovės nesubalansuotą sąkandį ir į tai, kad dėl neužbaigto gydymo galėjo atsirasti pakitimų. Ieškovė pažymėjo, kad per ilgą laikotarpį (pusantrų - dvejų metų) būtent dėl nesubalansuoto sąkandžio neišvengiamai padidėja šoninių viršutinių ir apatinių dantų migracija išrautų dantų vietų link, o dėl nepakankamo dantų skaičiaus (svarbiausių krūminių dantų neturėjimo) kiti dantys buvo ir toliau yra labiau nei įprasta perkraunami, kas neišvengiamai lemia jų nudilimą.
3. Ieškovė akcentavo, kad nors atsakovė bandė įrodinėti, kad ir kitos ieškovės suteiktos paslaugos (dantų balinimas, devitalizavimas) buvo netinkamos ir sukėlė žalą atsakovės sveikatai, tačiau specialistų konsultantų išvados buvo visiškai priešingos. Atsakovė, be kita ko, reiškė reikalavimą dėl jos teisės į atvaizdą pažeidimo, tačiau šis reikalavimas yra nepagrįstas, nes teisė į atvaizdą gali būti pažeidžiama tik tuo atveju, kai be asmens sutikimo padarytoje ar platinamoje nuotraukoje tas asmuo gali būti identifikuojamas, tai yra atpažįstamas. Ieškovė neginčijo medicininę dokumentaciją užpildžiusi su trūkumais, tačiau pabrėžė, kad tokie trūkumai savaime žalos atsakovei nesukėlė. Ieškovės teigimu, jos sveikatos priežiūros specialistų veiksmų negalima vertinti kaip neteisėtų, sukėlusių žalą, taip pat neegzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp specialistų veiksmų ir atsakovės patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokių žalos pasireiškimo požymių.
Šalies argumentai
4. Atsakovė S. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pabrėžė, kad tiek Komisija priimdama sprendimą, tiek ieškovė rėmėsi specialistų išvadomis, tačiau tų išvadų negalima laikyti nešališkomis, nes specialistas S. B., nors ir nedirba UAB „Grožio chirurgija“, tačiau ten teikia konsultacijas, atlieka tam tikras operacijas. Atsakovės būklę ieškovė įvertino nerūpestingai, neatidžiai, skubotai, nesupažindino pasirašytinai su gydymo planu, gydymo pasekmėmis ir rizikomis, nepasirinko šiuo atveju tinkamo kaulo augmentacijos (dėl kaulo tirpimo) ir implantacijos būdo. Atsakovė dviejų dantų neteko 2004 metais, kurių nesant tirpo žandikaulio kaulas, bet ieškovė to neįvertino. Gydytoja I. Ž. užsiima tik dantų protezavimu, tačiau atsakovei nepasiūlė nei implantologo, nei burnos chirurgo konsultacijų. Atsakovė pabrėžė, kad nors buvo netekusi dviejų dantų, tačiau jos lūpa niekada nebuvo traumuota; lūpa nusviro tik po protezavimo. Atsakovė akcentavo, kad nesimetriškai keliama viršutinė lūpa nepateisina funkcinių protezo nukrypimų. Atsakovės nuomone, ieškovė prieš protezavimą neatliko išsamios pradinės klinikinės situacijos analizės. Atsakovė nesutiko su specialistų išvada, kad dėl UAB „Grožio chirurgija“ teiktų paslaugų nebuvo pakenkta jos sveikatai, nes dantys nebegali būti jai sugrąžinti, be to, ji yra priversta gydytis nuo depresijos. Atsakovė pažymėjo, kad specialistų atliktos apžiūros metu darė garso įrašą. Nors specialistų išvadose įrašyta frazė „čiuopiamas randinis sukietėjimas“, tačiau garso įraše girdima, jog čiuopiami hialurono rūgšties pokyčiai, tad kai kurios išvados vertintinos kritiškai.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ieškovės padaryti įrašai atsakovės medicininėje kortelėje yra abejotini. Ieškovė ne laiku išrašydavo sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, nesilaikė teisės aktų nuostatų, nesupažindino pacientės pasirašytinai su galimomis gydymo pasekmėmis – visos šios aplinkybės kelia abejonių dėl sąžiningo bei kokybiško ieškovės darbo. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė reklamos tikslais savo internetinėje Facebook paskyroje patalpino atsakovės burnos ir dantų nuotrauką prieš ir po pirmojo protezavimo. Sutikimo viešai publikuoti tokias nuotraukas atsakovė ieškovei nebuvo davusi, kaip ir nedavė sutikimo skelbti informaciją apie jos gydymo eigą. Atsakovės teigimu, ieškovė publikuotą nuotrauką ištrynė tik gavusi skundą, tai yra 2015 m. lapkritį. Atsakovė akcentavo niekada neatsisakiusi dantų implantacijos, o tokia galima alternatyva protezavimui net nebuvo jai pasiūlyta.
Šalies argumentai
6. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2013 m. spalio 4 d. su ieškove sudarė profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad Komisijos paskirtų specialistų išvadoje neatsakyta, ar atsakovės paminėti nusiskundimai yra protezavimo pasekmė. Trečiasis asmuo akcentavo, kad esminės įtakos gaminant esamą dantų tiltinį protezą turėjo buvusi atsakovės trauma. Atsakovė nuo 2014 m. spalio mėn. nebeatvyko apžiūrai, nebetęsė apatinio žandikaulio gydymo, neatvyko trūkstamų šoninių dantų implantacijai. Trečiojo asmens teigimu, taip elgdamasi atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, o pretenziją pareiškė tik 2015 m. spalį, tai yra praėjus garantiniam laikotarpiui nusiskundimams dėl suteiktų paslaugų kokybės. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų nei veikimu, nei neveikimu, todėl apskųstas Komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas.
7. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovės prašomą priteisti turtinę žalą sudaro turėtos išlaidos gydymui – dantų protezavimui, vaistams, taip pat kelionės išlaidos. Atsakovė akcentavo, jog ieškovė nesuteikė kokybiškų paslaugų, iki šiol egzistuoja neigiami tokių paslaugų padariniai. Atsakovės teigimu, už ieškovės suteiktas protezavimo paslaugas ji sumokėjusi 3 463,85 Eur. Atsakovė nurodė, kad dėl pirmojo ir antrojo protezavimų atlikimo patyrė kelionės išlaidas, kadangi turėjo atvykti iš savo gyvenamosios vietos Airijoje. Atvykdama pirmajai protezavimo procedūrai atsakovė patyrė 194,26 Eur išlaidų skrydžio bilietams ir 372 Eur (1 280 Lt) automobilio nuomos išlaidų. Antrojo vizito dėl dantų protezavimo metu atsakovė patyrė 156,48 Eur išlaidas lėktuvo bilietams ir 312,79 Eur (1 080 Lt) išlaidas automobilio nuomai. 2015 m. lapkričio mėnesį lankydamasi šv. Kristoforo klinikoje ieškovė patyrė 107,50 Eur išlaidas lėktuvo bilietams, 26,95 Eur išlaidas už automobilio stovėjimą Dublino oro uoste, 90 Eur automobilio nuomos išlaidų, 75 Eur išlaidas už konsultaciją šv. Kristoforo klinikoje. 2015 m. birželio 21 d. atsakovė sumokėjo 30 Eur už konsultaciją NAVAN ORTHODENTA. 2015 m. spalio 16 d. už 21 danties panoraminę nuotrauką ir konsultaciją atsakovė sumokėjusi 35 Eur. 2016 m. kovo mėnesį vykdama į Komisijos posėdį atsakovė patyrė 149,88 Eur išlaidas už lėktuvo bilietus ir 120 Eur išlaidas už automobilio nuomą. Vykdama Komisijos paskirtų specialistų apžiūrai į Kauno klinikas atsakovė patyrė 120,19 Eur išlaidas už skrydžio bilietus, 85 Eur išlaidas automobilio nuomai ir 24 Eur išlaidas už automobilio stovėjimą Dublino oro uoste. 2016 m. rugpjūčio 22 d. dantisto konsultacija atsakovei kainavo 80 Eur. Atsakovė nurodė išleidusi raminamiesiems vaistams ir antidepresantams 107,26 Eur. Atsakovė taip pat teigė patyrusi teisinės pagalbos ir vertimo išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atsakovė visą išvardytą turtinę žalą įvertino 5 000 Eur suma.
8. Atsakovė pabrėžė, kad dėl ieškovės veiksmų jai padaryta didelė neturtinė žala. Atsakovė akcentavo, jog dėl patirtų sužalojimų – dėl nekokybiškai pagaminto tiltinio protezo (jo kandamojo krašto plokštuma dešinėje pusėje kyla aukštyn, tiltinio protezo vidurio linija nukrypsta nuo veido vidurio linijos į dešinę, apatinio žandikaulio protruzinio judesio metu kontaktuoja tik vienas iš kandžių, lateraliniam judesiui į dešinę vadovauja 12 dantis, lateraliniam judesiui į kairę – 22 dantis, tiltinio protezo tarpinė dalis suformuoja nišą garsų formavimo erdvėje), dėl gomurio skliauto alveolinės ataugos atrofijos priekinių dantų srityje – ji pastoviai jaučia fizinį skausmą valgymo metu, patiria dvasinius išgyvenimus dėl nekokybiškų kalbos garsų, veido asimetrijos, sugadintų sveikų dantų, išbrangusio būsimo gydymo.
Šalies argumentai
9. Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė savo priešieškiniu ginčija Komisijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimą, kurio apskundimo terminą atsakovė yra praleidusi ir neprašo šio termino atnaujinti. Ieškovė pabrėžė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens (paciento) nagrinėjimo iš esmės, todėl šiuo atveju atsakovės priešieškinis atmestinas pritaikant senaties terminą. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos savo ataskaitoje konstatavo, kad ieškovė taikė atsakovei tinkamą ištyrimo ir gydymo taktiką, tačiau buvo nustatyti medicininės dokumentacijos valdymo ir pildymo pažeidimai. Ieškovė pažymėjo, kad jos sveikatos priežiūros specialistų veiksmus teikiant atsakovei sveikatos priežiūros paslaugas, taikydamos protingo ir atidaus profesionalo standartą įvertino dvi pagrindinės Lietuvos institucijos, turinčios įgaliojimus nagrinėti pacientų skundus dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir tinkamumo. Teismo į bylą išreikalauti įrodymai patvirtina pačios atsakovės nepakankamą rūpestingumą.
10. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovės teiginiu, kad prieš atliekant protezavimą buvo neįvertinta ta aplinkybė, jog nesant dantų tirpo žandikaulio kaulas. Į bylą pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad atsakovė 2004 metais buvo stipriai traumuota, o tikimybė, jog išmušus dantis nebuvo traumuota lūpa, yra labai menka. Po 2004 metų įvykio atsakovei buvo rekomenduota stomatologo konsultacija, tačiau nėra jokių duomenų, kad rekomendacija buvo įvykdyta. Atsakovė pati ilgą laiką nesirūpino savo dantų ir burnos būkle, o tarp tokio nerūpestingumo ir žandikaulio tariamo tirpimo galėtų būti įžvelgiamas priežastinis ryšys. Atsakovės samprotavimai dėl gydytojų specialistų išvadų paremti emocijomis, bet ne medicinos mokslu. Medicininės dokumentacijos valdymo ir pildymo trūkumai žalos atsakovei nesukėlė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovės UAB „Grožio chirurgija“ (dabar – UAB „Colagena“) ieškinį atmetė, atsakovės S. G. priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė jai iš ieškovės 2 432,80 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl senaties termino praleidimo atsakovės priešieškiniui paduoti. Teismas nurodė, kad Komisijos sprendimas neprivalo būti nuginčytas, kadangi jos sprendimas dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų) nebuvimo, teismo nesaisto. Teismo aiškinimu, Komisijos sprendimas neprivalo būti nuginčytas tam, kad būtų ginčo teisenos tvarka iš esmės išspręstas galimos žalos sveikatai atlyginimo klausimas tarp paciento ir sveikatos priežiūros paslaugas teikusios klinikos. Remdamasis tokiu aiškinimu, teismas dėl reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą atsakovės priešieškiniui nepasisakė.
13. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei padarytos žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama.
14. Teismo vertinimu, Komisijos išvados dėl nekokybiškų paslaugų atsakovei suteikimo bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuginčytos. Ieškovė teigė, kad buvo suteiktos kokybiškos paslaugos, o konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog pasirinkta tinkama dantų protezavimo taktika ir gydymo planas, jog šypsenos asimetrija yra traumos ir atsakovės žandikaulio būklės pasekmė. Teismas pažymėjo, kad tokia ieškovės versija buvo paneigta liudytojo G. Ž. parodymais. Liudytojas parodė, kad Komisijos pavedimu apžiūrėjo atsakovę ir nustatė, jog atsakovės sveikatai žala nebuvo padaryta, tačiau protezavimą buvo galima atlikti estetiškiau, tai yra gydymo planas buvo teisingas, bet jo išpildymas – ne.
15. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Atsakovė patyrė žalą, kadangi kelerius metus buvo priversta vaikščioti su jai netinkamai pritaikytu protezu, kas apsunkino kalbėjimą (šveplavimas, seilių tiškimas), o jos išgyvenimai buvo realūs. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė nekokybiško protezo pagaminimu. Priežastinis ryšys yra tas, kad viena iš atsakovės lūpos asimetrijos priežasčių yra nekokybiškas dantų protezavimas.
16. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad dėl netinkamo medicininės dokumentacijos pildymo ir saugojimo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadose jokia reali atsakovės patirta žala nekonstatuota, o atsakovė tokių duomenų taip pat nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovei padaryta žala dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo.
17. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl išlaidų už atvykimą iš jos gyvenamosios vietos į gydymo įstaigą atlyginimo, nurodydamas, kad pati atsakovė pasirinko (nors gyvena Dubline) kreiptis į ieškovę dėl paslaugų suteikimo, tad ji pati prisiėmė padidintas išlaidas vykimui iki ir iš sveikatos priežiūros įstaigos, be to, sutiko su pakartotinėmis procedūromis. Išlaidas konsultacijoms, atvykimams į apžiūras, į Komisijos posėdį teismas priskyrė bylinėjimosi išlaidoms. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas priteisė atsakovei 2 432,80 Eur turtinės žalos atlyginimą.
18. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės iš dalies patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes dėl jos patirtų išgyvenimų, praradimų. Atsakovė sprendė ginčą su ieškove, jai teko kreiptis į įvairias institucijas, rašyti skundus, dėl ko ji patyrė emocinę įtampą. Įvertinęs bylos aplinkybes, šalių pateiktus argumentus, teismas padarė išvadą, kad teisinga kompensacija atsakovei būtų 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
19. Atsakovė prašė priteisti jai 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, tačiau teismas pažymėjo, jog atsakovė nėra nei verslininkė, nei privatus juridinis asmuo, todėl pagal įstatymą priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.
20. Teismas taip pat nurodė nesant tarp šalių ginčo dėl to, kad atsakovė sutiko, jog būtų fotografuojami priešoperaciniai ir pooperaciniai burnos srities bei burnos ertmės vaizdai. Pati atsakovė nurodė, jog buvo viešai publikuojama tik burnos ir dantų nuotrauka prieš ir po pirmojo protezavimo. Teismas akcentavo, kad teisės į atvaizdą esmė yra ta, jog asmens teisė į atvaizdą yra pažeidžiama, kai be jo sutikimo padarytoje, platinamoje nuotraukoje vaizduojamas asmuo gali būti identifikuojamas, t.y. atpažįstamas, todėl atmetė atsakovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo už jos teisės į atvaizdą pažeidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Grožio chirurgija“ (dabar – UAB „Colagena“) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Teismas pažeidė sveikatos priežiūros įstaigų civilinę atsakomybę patvirtinančių įrodymų vertinimo taisykles.
21.2. Atsakovė atliko lūpų putlinimo procedūrą, apie kurią paaiškėjo tik iš byloje pateikto slapta daryto specialistų atliktos apžiūros garso įrašo, todėl negalima paneigti, kad lūpos asimetrija, tuo pačiu šypsenos asimetrija ir čiuopiamas gumbelis yra būtent haliurono injekcijos pasekmė.
21.3. Atsakovė iki Komisijos paskirtos apžiūros susileido haliuroną, dėl to jos lūpa ištino, o estetinė išvaizda yra labai subjektyviai suprantama.
21.4. Liudytojo G. Ž. dalyvavimas teisme nebuvo derintas prieš tai buvusiame posėdyje, nėra aišku, kieno iniciatyva jis atvyko, o jo nešališkumas kelia abejonių, tačiau teismas skundžiamą sprendimą grindė būtent šio liudytojo parodymais.
21.5. Priežastinis ryšys pagal bylos duomenis buvo toks: a) atsakovės patirta trauma sąlygojo lūpų asimetriją; b) lūpos asimetrija lemia pilnai harmoningos šypsenos nebuvimą; c) pilnai harmoningos šypsenos nebuvimas turėjo esminę įtaką gaminant tiltinį protezą.
Atsiliepimas
21.6. Atsakovė pati buvo nepakankami rūpestinga, nevykdė gydytojo nurodymų kreiptis į stomatologą.
21.7. Ieškovės sveikatos priežiūros specialistai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o atsižvelgiant į atsakovės turėtos traumos pasekmes, buvo elgtasi adekvačiai.
21.8. Teismas turėjo atmeti priešieškinį dėl senaties termino praleidimo, kadangi Komisijos sprendimas galėjo būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo. Teismas taip pat negalėjo ieškovės atžvilgiu priimti blogesnio sprendimo už apskųstą Komisijos sprendimą.
22. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais atsikirtimais:
22.1. Ieškovės pozicija dėl ieškinio senaties termino taikymo yra neteisinga, nes tokio pobūdžio bylose teisminio nagrinėjimo dalykas yra ne Komisijos sprendimo nuginčijimas, bet ginčo tarp paciento ir sveikatos priežiūros institucijos išsprendimas iš esmės.
22.2. Ieškovės gydytojai liepė atsakovei daryti haliurono injekcijas, nes be jų po protezavimo lūpa liko nusvirusi žemyn. Šios injekcijos nebuvo lūpos deformavimosi priežastis.
22.3. Teismo išreikalautuose atsakovės medicinos dokumentuose po 2004 metų traumos nėra duomenų apie lūpos sužeidimą.
Šalies argumentai
22.4. Ieškovės teiginiai dėl jos tinkamai atlikto darbo ir tik pačios atsakovės kaltės dėl tokios būsenos akcentavimas yra mažų mažiausiai neetiški.
22.5. Teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, atsižvelgė į ginčui aktualią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl termino kreiptis į teismą po Komisijos sprendimo priėmimo
24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2016 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 56-74 iš dalies tenkino pareiškėjos S. R. pareiškimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojo UAB „Grožio chirurgija“ atlyginti pareiškėjai 2 432,80 Eur turtinę žalą bei atmetė S. R. prašymą atlyginti neturtinę žalą (el. b. t. I, l. 117-121).
25. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (aktuali suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., toliau taip pat ir – Pacientų teisių įstatymas) 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
26. Šioje byloje atsakovė priešieškinį pateikė teismui 2016 m. spalio 26 d. Iš Komisijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimo turinio matyti, kad atsakovė šio sprendimo priėmimo metu nedalyvavo. Pagal į bylą pateiktą lydraštį Komisijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimas atsakovei elektroniniu paštu išsiųstas 2016 m. birželio 23 d. (el. b. t. II, l. 61). Atsakovė duomenų, patvirtinančių kitą Komisijos sprendimo išsiuntimo ir įteikimo jai datą nepateikė. Komisijos sprendime išaiškinta atsakovės teisė per 30 dienų nuo sužinojimo apie Komisijos sprendimą dienos kreiptis į teismą. Daroma išvada, kad Komisijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimas laikytinas įteiktu atsakovei ne vėliau kaip 2016 m. birželio 24 d. ir ši data pripažintina tuo momentu, kuomet atsakovė turėjo sužinoti tiek apie Komisijos sprendimą, tiek apie teisinę galimybę kreiptis į teismą, jeigu jos netenkina tas sprendimas.
27. Ieškovei (sveikatos priežiūros įstaigai) nesutinkant su Komisijos sprendimu, kuriuo pripažinta atsakovės teisė į 2 432,80 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą dėl ieškovės nekokybiškai suteiktų protezavimo paslaugų, ir perkėlus ginčą su atsakove (paciente) spręsti teisme, atsakovė neapsiribojo tik gynyba nuo ieškovės ieškinio reikalavimų. Akivaizdu, kad priešieškinio reikalavimais atsakovė išreiškė nepasitenkinimą Komisijos sprendimu, įpareigojančiu ieškovę atlyginti atsakovei dalį prašyto turtinės žalos atlyginimo, nes atsakovė priešieškiniu prašė jai iš ieškovės priteisti dvigubai didesnį turtinės žalos atlyginimą (iš viso 5 000 Eur) už Komisijos sprendimu nustatytą tokios žalos dydį, be to, ji prašė priteisti ir neturtinę žalą, dėl kurios atlyginimo Komisija buvo priėmusi atsakovei nepalankų sprendimą (netenkinusi jos prašymo).
28. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreipimuisi į Komisiją taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o ieškinys teismui dėl Komisijos priimto sprendimo turi būti pateikiamas laikantis Pacientų teisių įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino, ir abu minėti terminai yra teisiškai kvalifikuojami kaip ieškinio senaties terminai, kurių praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).
29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Kadangi atsakovė per Pacientų teisių įstatyme nustatytą terminą po Komisijos sprendimo priėmimo nesikreipė į teismą, susidarė prielaidos pagrįstai manyti, kad atsakovę galbūt tenkina Komisijos sprendimas dėl ieškovės pripažinimo atsakinga už nekokybiškų gydymo paslaugų suteikimu atsakovei padarytą turtinę žalą, kurios atlygintiną dydį sudaro atsakovės už gydymo paslaugas ieškovei sumokėtos lėšos, kad atsakovė atsisakė turimos teisės kreiptis į teismą dėl ginčo su ieškove išsprendimo. Tokias prielaidas dar labiau stiprino atsakovės 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsiliepime į ieškovės ieškinį išdėstytas prašymas atmesti ieškovės reikalavimą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Tačiau šioje byloje ieškovė yra pareiškusi prašymą dėl atsakovės pateikto priešieškinio taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes.
30. Kaip nurodyta šios nutarties 26 punkte, Pacientų teisių įstatyme įtvirtintas senaties terminas inicijuoti ginčo su sveikatos priežiūros įstaiga (šioje byloje – ieškove) nagrinėjimą teisme, atsakovės atžvilgiu suėjo ne vėliau kaip 2016 m. liepos 23 d., tačiau atsakovė priešieškinį pateikė 2016 m. spalio 26 d., tai yra daugiau nei po trijų mėnesių nuo senaties termino pasibaigimo dienos.
31. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas senaties termino taikymo klausimus, yra suformulavęs taisyklę, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti senaties terminą teismas ex officio turi patikrinti, ne tik ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Šioje byloje atsakovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovė Pacientų teisių įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodyto termino nevertino kaip senaties termino, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą. Kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti atsakovės praleistą ieškinio senaties terminą, taip pat nenustatyta.
33. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (nepaisant ieškinio reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo), ir nustačius, kad atsakovė pateikė priešieškinį praleidusi Pacientų teisių įstatyme nustatytą senaties terminą kreiptis į teismą dėl Komisijos priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant jo dalį, kuria atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies. Ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl atsakovės paduoto priešieškinio tenkinama, priimant šioje dalyje naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti dėl pasibaigusio senaties termino kreiptis į teismą.
Dėl ginčo pagal byloje pareikštą ieškinį
34. Ginčui aktualios redakcijos Pacientų teisių įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovei buvo padaryta žala suteikus jai nekokybiškas dantų protezavimo paslaugas.
35. Asmuo reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, privalo įrodyti paslaugas teikusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens (įstaigos) kaltė yra preziumuojama (CK 6.256 str. 4 d. nuostata).
36. Gydytojų civilinė atsakomybė – tai profesinė civilinė atsakomybė, kuri yra išskirtinė neteisėtų veiksmų pobūdžiu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, tai yra užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, pastebėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
37. Analizuojamu atveju Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyrius nustatė ieškovės padarytus medicininės dokumentacijos pildymo ir valdymo pažeidimus, konstatavo, kad gydymo planai nebuvo patvirtinti atsakovės parašu dėl sutikimo ar atsisakymo juos taikyti, invazinės procedūros (pvz., rentgenologinės) buvo atliktos neįforminus pacientės rašytinių sutikimų, pacientė nebuvo pasirašytinai supažindinta su atlikta haliurono injekcija (el. b. t. VI, l. 38-47). Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės darbuotojai elgėsi nepakankamai rūpestingai, veikė aplaidžiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bendros rūpestingumo pareigos pažeidimas padidina tikimybę, jog ir atliekant kitas sveikatos priežiūros ar su tuo susijusias procedūras nebuvo elgiamasi maksimaliai rūpestingai.
38. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos gydytojų konsultacinėse išvadose (toliau – konsultacinės išvados) nurodyta, jog ieškovės pasirinkta atsakovės dantų protezavimo taktika bei sudarytas gydymo planas, kaip viena iš alternatyvų, buvo teisingi, tačiau protezavimas vertintinas kaip ne visai teisingas ir nekokybiškas. Konsultacinėse išvadose taip pat nurodyta, kad dėl atsakovės buvusios traumos nesimetriškai keliama viršutinė lūpa turėjo esminės įtakos estetiniame šypsenos vertinime, gaminant dantų tiltinį protezą.
39. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad ieškovė reikšdama ieškinį šioje byloje privalo įrodyti, jog jos specialistai dėjo maksimalias pastangas atlikdami protezavimo procedūrą (CPK 12 str., 178 str.). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovė neteko dviejų dantų dėl 2004 metais buvusio įvykio. 2014 m. birželio 2 d. atsakovės asmens sveikatos istorijoje yra odontologės įrašas, kad atsakovei paaiškinta, jog protezavimas mažiau patogus dėl tarpdančių nebuvimo ir kaulo atrofijos, kuri vystysis toliau ir yra nesustabdoma, o pacientė atsisakė implantacijos. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai nebuvo išaiškinta implantacijos galimybė, taip pat nebuvo pateikti galimi gydymo planai. Atsakovė taip pat akcentavo, jog jos būklė, diagnozė ir galimumas atlikti protezavimą nebuvo tinkamai įvertinti. Esant šalių pateikiamų faktinių aplinkybių neatitikimui, atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigos pasiskirstymą, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad prieš suteikdama paslaugas atsakovei ji tinkamai įvertino individualią atsakovės dantų būklę (kaulo tirpimo padarinius ir pan.). Ieškovė, be savo gydytojos odontologės paaiškinimų, kitų duomenų, pagrindžiančių paaiškinimuose išdėstytą poziciją, nepateikė.
40. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo, o šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus (Pacientų teisių įstatymo 5 str. 3 d.). Duomenų, kad atsakovė išsamiai, aiškiai ir suprantamai buvo supažindinta su gydymo planu, jo privalumais ir trūkumais, tolimesne kaulo atrofija, galimais protezo trūkumais ir protezavimo rizikomis, byloje nėra. Ieškovės tinkamo paslaugų atsakovei suteikimo įrodinėjimo pareigos apsunkinimą galėjo sąlygoti ir šios nutarties 37 punkte nurodytos aplinkybės dėl nustatytų medicininės dokumentacijos pildymo ir tvarkymo trūkumų, visų pirma, paciento tinkamo ir išsamaus supažindinimo su taikytinomis gydymo procedūromis ir jų galimais padariniais nefiksavimo, tačiau su tuo susijusi rizika tenka ieškovei kaip sveikatos priežiūros įstaigai.
41. Įvertinant šios nutarties 38-40 punktuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad teikdami atsakovei odontologines protezavimo paslaugas jos specialistai dėjo didžiausias pastangas, o byloje esantys duomenys bei protezavimo procedūros kokybinis rezultatas pagrindžia didesnę tikimybę, jog atsakovei paslaugos buvo teikiamos ne maksimaliai atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės atsiradimo prasme pasireiškė kaip pareigos dėti maksimalias gydymo pastangas pažeidimas.
42. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pirmiau minėtose gydytojų konsultacinėse išvadose (nutarties 38 punktas) konstatuota, kad dėl ieškovės teiktų paslaugų atsakovės sveikatai nebuvo pakenkta. Visgi pabrėžtina, kad žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga nėra vien tik asmens sveikatos sužalojimas. Pirmosios instancijos teismas apklausęs liudytoją G. Ž. nustatė, jog nors atsakovės sveikatai žala nepadaryta, tačiau jos gydymo planas nebuvo tinkamai išpildytas, neįvykdyti estetiniai reikalavimai. Atsakovės medicininės istorijos įrašuose 2014 m. rugsėjo 26 d. odontologės nurodyta, jog tarpinė dalis prigludusi, tačiau papilių sritis dantenomis neužsipildžiusi, o 11 ir 12 dantys 0,5-07 mm trumpesni už 21 ir 22 dantis. Konsultacinėse išvadose nurodyta, kad koreguojant pacientės nusiskundimus, reikalinga naujo tiltinio protezo gamyba. Byloje nepaneigtos Komisijos išvados, jog dėl netinkamai pagaminto protezo buvo padaryta žalos atsakovei, nes ji kelis metus gyveno su nekokybišku protezu, kas apsunkino kalbėjimą (šveplavimas, seilių tiškimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad kokybės reikalavimų prasme atsakovei dantys buvo protezuoti netinkamai. Byloje neginčijama, jog atsakovė už teiktas odontologines paslaugas ieškovei sumokėjo 2 432,80 Eur. Apibendrinant tai, kas nurodyta, pripažintina, jog atsakovė sumokėjo 2 432,80 Eur už nekokybiškas paslaugas, todėl patyrė nuostolius, kurie lygūs sumokėtai už tokias paslaugas sumai. Tokio dydžio nuostolių (žalos) atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės.
43. Įstatyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio egzistavimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nesilaikė pareigos suteikti paslaugas, atitinkančias rūpestingo ir atidaus profesionalo standartą, o atsakovė patyrė turtinius praradimus (turėjo išlaidas) sumokėdama už nekokybiškas paslaugas. Tuo atveju, jei ieškovė būtų maksimaliai laikiusis atidaus ir rūpestingo profesionalo standarto, atsakovės patirtos išlaidos negalėtų būti kvalifikuojamos kaip jos patirta žala, todėl darytina išvada, jog analizuojamu atveju yra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisijos 2016 m. birželio 16 d. sprendime tinkamai identifikuotos ieškovės civilinės atsakomybės dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo atsiradimą suponuojančios sąlygos, pagrįstai pripažinta atsakovės teisė į turtinės žalos atlyginimą ir nustatytas iš esmės teisingas jos atlyginimo dydis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Šioje byloje pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 95 str. 5 d.).
46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju tiek ieškinys, tiek priešieškinis yra atmetami, todėl ieškovė turi teisę į atlyginimą bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsikirtimais į atsakovės priešieškinį, o atsakovė – į atlyginimą bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsikirtimais į ieškinį.
47. Atsakovė pateikė duomenis apie jos kelionės (skrydžių) iš Airijos į Lietuvą ir atgal išlaidas: 2017 m. rugsėjo 17 d. – 39,40 Eur, 2017 m. rugsėjo 25 d. – 55,07 Eur, 2017 m. spalio 20 d. ir 2017 m. spalio 28 d. kelionės kaina – 355,96 Eur, 2018 m. kovo 29 d. – 161,16 Eur, 2018 m. kovo 30 d. –71,40 Eur, 2018 m. balandžio 24 d. – 96,98 Eur, 2018 m. balandžio 29 d. – 98,93 Eur, 2018 m. birželio 18 d. – 35,99 Eur (skrydžio bilietas be papildomų paslaugų), 2018 m. spalio 23 d. – 103,35 Eur, 2018 m. spalio 25 d. – 107,43 Eur, 2019 m. kovo 13 d. – 117,29 Eur, 2019 m. kovo 15 d. – 190,73 Eur. Be to, atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas vykstant autobusu iš savo gyvenamosios vietos į Dublino oro uostą bei iš Vilniaus į Kauną: 2017 m. spalio 27 d. – 6,30 Eur, 2018 m. kovo 29 d. – 10 Eur, 2018 m. kovo 30 d. – 6,50 Eur. Atsakovė patyrė 75,50 Eur išlaidas dėl nakvynės viešbutyje Kaune 2018 m. birželio 19 d. Šios atsakovės skrydžių ir važiavimo autobusu datos koreliuoja su jos dalyvavimu 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, 2017 m. spalio 27 d. teismo posėdyje, 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje, 2018 m. birželio 20 d. teismo posėdyje, 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdyje, be to, nors 2018 m. spalio 24 d. teismo posėdis neįvyko dėl teisėjos nedarbingumo, bylos šalims apie posėdžio datos pasikeitimą iš anksto nebuvo pranešta. Taigi, iš viso įrodymais pagrįstos atsakovės kelionės į teismo posėdžius išlaidos sudarė 1 531,99 Eur.
48. Atsakovė pateikė sąskaitas ir mokėjimo dokumentus, pagrindžiančius 3 750 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Į bylą taip pat pateikta advokatų kontoros atsakovei išrašyta 363 Eur vertės sąskaita, tačiau atsakovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių šios sąskaitos apmokėjimą.
49. Atsakovė pateikė duomenis, kad ji patyrė 30 Eur išlaidas už vertimo paslaugas (į bylą yra pateiktos ir sąskaitos už vertimo paslaugas, kurios išrašytos ne atsakovei, taip pat nepateikti šių sąskaitų apmokėjimo dokumentai) ir 4,14 Eur išlaidas už atsakovės medicininių dokumentų Kauno klinikose padarymą.
50. Atsakovė taipogi pateikė duomenis apie turėtas išlaidas už UAB „Emerita“ suteiktas teisines paslaugas. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 3 dalimi, atlyginamos tik išlaidos, patirtos už advokatų ir advokatų padėjėjų teisinę pagalbą, todėl UAB „Emerita“ atsakovės sumokėtos sumos yra neatlygintinos.
51. Kadangi pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės atskirti, kurios atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas susijusios su jos atsikirtimais į ieškinį, o kurios – su pareikštu priešieškiniu, įvertinant, kad ginčo šalių atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinį yra panašios apimties, yra teisinga iš ieškovės priteisti atsakovei pusę įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų – 2 658 Eur (1 531,99 + 3750 + 34,14 : 2) (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).
52. Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme sudarė 44,56 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš šalių lygiomis dalimis – po 22 Eur iš kiekvienos šalies (CPK 92 str., 96 str.).
53. Ieškovė patyrė 100 Eur dydžio išlaidas sumokėdama žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kadangi ieškovės skundas patenkinamas iš dalies (dėl atmesto atsakovės priešieškinio), ieškovei iš atsakovės priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
54. Atsakovė patyrė 1 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Ši išlaidų suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, atsakovei priteistinas pusės bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydžio atlyginimas – 600 Eur.
55. Atlikus šalims atlygintinų išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistinas 550 Eur išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą, išdėstant jo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Colagena“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Grožio chirurgija“) (j. a. k. 302309482) atsakovei S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 432,80 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 80 ct) turtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovės S. G. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Colagena“ (j.a.k. 302309482) atsakovei S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 658 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Colagena“ (j. a. k. 302309482) 22 Eur (dvidešimt du eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovės S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5660.“
Priteisti atsakovei S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Colagena“ (j. a. k. 302309482) 550 Eurų (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.