Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-458/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
1A-68-458/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
Nuteistasis
R. D., R. D. Valstybinei
Advokatai
Juozapas Surblys
Kategorijos

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-458/2017

Teisėja Irena Šeškauskienė Proceso Nr. 1-01-1-22984-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2017 m. kovo 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,nuteistojo gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį bei jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. lapkričio 29 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. įskaitytinai, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistojo R. D. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4 741,44 Eur A. D. gydymo išlaidų.

A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista iš nuteistojo R. D. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos atlyginimo A. D. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistojo R. D. turtui, jis buvo taikytas 2016 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį iki tol, kol bus atlyginta žala.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sužalojo žmogų, t. y. nuteistasis R. D. 2016 m. gegužės 16 d., apie 6 val., (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini) al., (duomenys neskelbtini) m., kilus konfliktui su A. D. dėl tuščios alkoholio taros, vieną kartą ranka sudavė A. D. į veidą, o jam parkritus ant žemės, dar kartą koja sudavė vieną smūgį į dešinįjį šoną, taip padarydamas A. D. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine, dešinės akiduobės kaulų lūžimu, nusitęsiančiu į kaukolės pamatą, dešinio antakio odos nubrozdinimu, kraujo išsiliejimu virš kietojo smegenų dangalo dešinėje temporalinėje srityje, lydimu smegenų spaudimo, smegeninės komos, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairėje smilkininėje srityje, subarachnoidiniu pakraujavimu kairiajame pusrutulyje. Dėl nustatyto galvos smegenų sužalojimo A. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2003 m. gegužės 23 d. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktas).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo sušvelninti 2016 m. lapkričio 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, jog yra brandaus amžiaus. Taip pat pažymi, jog, pataisos namuose nesant darbo, sunku atlyginti nukentėjusiajam žalą. Skunde R. D. nurodo, kad yra įgijęs elektriko specialybę, todėl būdamas laisvas galėtų greičiau susirasti darbą ir taip lengviau atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Nuteistasis visiškai prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi bei prašo sumažinti jam priteistą atlyginti 20 000 Eur neturtinės žalos dydį.

Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, prašo skirti švelnesnę bausmę ir sumažinti priteistą atlyginti neturtinės žalos sumą, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl R. D. paskirtos bausmės

Nors nuteistasis R. D. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (R. D. nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką), taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog R. D. anksčiau ne kartą yra teistas už smurtinius nusikaltimus, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo taip pat yra teistas už smurtinius nusikaltimus (t. 2, b. l. 67–80), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 55–66). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog nuteistajam anksčiau už kitų smurtinių nusikaltimų padarymą jau buvo paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau net ir tokia griežta bausmė nesustabdė R. D. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. D. paskyrus švelnesnę bausmę.

Pažymėtina, jog, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę teismas vertino kaip lengvinančią nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat būtina įvertinti, jog nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, tačiau savo elgesio nevertina kritiškai ir tinkamų išvadų nepasidarė, nes po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo R. D. ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi švelnesnės bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, nepadėtų užtikrinti bausmei keliamų prevencinių tikslų, t. y. kad asmuo ateityje daugiau nebenusikalstų. Taip pat būtina įvertinti tai, kad R. D. nusikalstamą veiką padarė dėl mažareikšmės dingsties, t. y. sunkiai sutrikdė A. D. sveikatą tik dėl to, jog jis neva pavadino nuteistąjį įžeidžiančiu žodžiu, tačiau kitų tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, ir rinko tuščią plastmasinę tarą nuteistojo „teritorijoje“. Šios aplinkybės apibūdina R. D. kaip itin brutalią asmenybę, nepaisančią visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, nerodančią pagarbos aplinkai ir aplinkiniams. Toks nuteistojo R. D. elgesys tik patvirtina, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, išlieka nemaža rizika, jog jis vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

Atkreiptinas dėmesys, jog R. D. yra nedirbantis (t. 2, b. l. 52, 53), ir nors ši aplinkybė pati savaime skiriamai bausmei įtakos neturi, tačiau parodo, kad asmuo nesiekia gyventi socialiai teisingo gyvenimo, neieško teisėto pragyvenimo šaltinio, taigi tai tampa viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daromos nusikalstamos veikos. Pažymėtina ir tai, jog R. D. buvo paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, kurio trukmė trumpesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, taip pat buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir aktualia teismų praktika, apygardos teismas daro išvadą, kad R. D. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, taigi jos švelninti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl priteisto iš R. D. neturtinės žalos atlyginimo dydžio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis A. D. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė R. D. civilinį ieškinį, kuriame reikalavo atlyginti 50 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą (t. 2, b. l. 191–192). Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu iš dalies tenkino nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį ir iš R. D. priteisė 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, pripažįstant A. D. teisę į ieškinio patenkinimą. Apeliaciniu skundu R. D. prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis be patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo dėl nuteistojo R. D. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010).

Šioje byloje apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteistino iš nuteistojo nukentėjusiajam, atsižvelgia į nuteistojo R. D. tyčinę kaltės formą, padarytą sunkų nusikaltimą, kuris nukentėjusiajam sukėlė padarinius su išliekamaisiais reiškiniais. Nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, buvo atlikta operacija (t. 2, b. l. 194–195), siųstas reabilitaciniam gydymui nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 20 d. (t. 2, b. l. 196–197), taip pat nukentėjusiajam nustatytas visiškas neįgalumas (t. 2, b. l. 193) ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 2, b. l. 199). Civiliniame ieškinyje pats nukentėjusysis A. D. nurodo, jog dėl nusikaltimo jam buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes jis jautė pažeminimą, moralinius išgyvenimus, fizinį skausmą, neteko pasitikėjimo pažįstamais žmonėmis, pasijuto nesaugus (t. 2, b. l. 191). Taigi matyti, kad nukentėjusysis A. D. patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės ir visiškai neteko galimybės dirbti. Būtina įvertinti ir tai, kad po nukentėjusiojo sužalojimo nuteistasis jam nesuteikė jokios pagalbos, nesistengė sumažinti padarytos žalos, priešingai – apie įvykį niekam nepranešė, paliko sunkiai sužalotą A. D. likimo valiai.

Atsižvelgiant į visa tai, kas jau aptarta anksčiau, būtina pažymėti, jog Plungės rajono apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam A. D. iš nuteistojo R. D. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nenurodė jokių argumentų, kodėl priteisiama būtent tokia suma, tik pažymėjo, jog yra atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, neįgalumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie motyvai yra nepakankami, išsamiai neaptartos aplinkybės, sąlygojusios tokio neturtinės žalos dydžio priteisimą, o pati neturtinės žalos suma yra pernelyg didelė, nustatyta, nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Nepaisant to, jog nuteistasis yra darbingo amžiaus, tačiau, kaip jau buvo pažymėta anksčiau, nuteistasis nedirba (t. 2, b. l. 52, 53), yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (t. 2, b. l. 46), santaupų ir įregistruoto nuosavybės teise turto neturi (t. 2, b. l. 102), todėl itin didelės neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimas savaime nukentėjusiojo interesų nepatenkins, kadangi nuteistasis neturės realios galimybės tokio dydžio žalą atlyginti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis apskritai turėtų realią galimybę atlyginti teismo priteistą žalą, nes priešingu atveju neturtinės žalos atlyginimo priteisimas būtų tik formalus ir neatitiktų savo tikrosios paskirties.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą ir R. D. realias galimybes atlyginti neturtinę žalą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (pagal BK 135 straipsnio 1 dalį) priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus, priklausomai nuo kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016 – 4 000 Eur (muštinė žaizda kairėje momens-pakaušio srityje, kairio momenkaulio lūžis, abipusės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, III, IV, VI šonkaulių lūžiai kairėje pusėje; nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pavojingas ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016 – 8 200 Eur (muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, dešinio momenkaulio atviras įspaustinis skeveldrinis lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas; sužalojimai padaryti plaktuku), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-501/2014 – 5 792,40 Eur (20 000 Lt) (sužalojimai padaryti peiliu), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2012 – 8 688,60 Eur (30 000 Lt) (mušė medine pliauska ir ranka; padarytas krūtinės ir pilvo sumušimas, pašalinta blužnis; suma priteista solidariai iš abiejų bendrininkų), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010 – 5 792,40 Eur (20 000 Lt) (spardė kojomis, daužė kumščiais į įvairias kūno vietas; padarytas galvos smegenų sumušimas), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2009 – 8 688,60 Eur (30 000 Lt) (sumušti kairio momens srities audiniai, lūžo apatinio žandikaulio kairysis kaklelis, kaukolės smegeninės dalies kairė pusė), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2008 – 2 896,20 Eur (10 000 Lt) (sužalojimai padaryti peiliu; byloje nebuvo pateikta informacijos apie liekamuosius reiškinius), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007 – 4 344,30 Eur (15 000Lt) (galvos sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas su šonkaulių lūžiais, pažeistas dešinys plautis) ir kt.

Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismo priteista 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti tikrai yra per didelė, todėl turi būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtent 5 000 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nuteistojo R. D. nukentėjusiajam A. D.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad R. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejų metų aštuonių mėnesių terminui užtikrins visų BK 41 straipsnyje bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimą, todėl jos keisti nėra pagrindo. Civilinio ieškinio suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 5 000 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. kovo 1 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos R. D. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 57,90 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš R. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, sumažinti nukentėjusiajam A. D. iš nuteistojo R. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 5 000 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš R. D. priteisti 57,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Teisėjai Arvydas DaugėlaEduardas MaškevičiusRemigijus Preikšaitis