Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. gynėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dvidešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė D. A. paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. D. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius jo veikoje šio nusikaltimo požymių. Iš D. A., V. B. ir T. T. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. V. solidariai priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 3 341,58 Lt turėtų D. V. bei J. R. gydymo išlaidų. Iš D. A. Valstybinei ligonių kasai priteista 80,90 Lt turėtų A. B. gydymo išlaidų. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. B. bei T. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 15 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendis dėl D. A. pakeistas panaikinant nuosprendžio dalį, kuria jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kita Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. B. ir T. T., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 7 d., apie 4.00 val., Klaipėdoje, prie naktinio klubo ,,Paradox“, veikdamas bendrininkų grupe su V. B. bei T. T., tarpusavio konflikto metu naudojo fizinį smurtą prieš D. V. ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą. T. T., turėdamas tikslą sužaloti D. V., tyčia kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairį smilkinį. Nukentėjusiajam D. V. nuo smūgio parkritus ant šaligatvio, T. T. ir D. A. kojomis spyrė ne mažiau kaip po du kartus, o V. B. – ne mažiau kaip keturis kartus jam į galvą. Nukentėjusiajam D. V. suduodant smūgius į galvos kairę pusę buvo sumušti kairio momens srities audiniai, lūžo apatinio žandikaulio kairysis kaklelis, kaukolės smegeninės dalies kairė pusė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. A. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų laikymosi

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji D. V., J. R., T. B., A. B. neparodė, jog dėl girtumo neatsimena įvykių aplinkybių ir todėl jų negali nurodyti. Priešingai, nukentėjusieji nurodė svarbias D. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nukentėjusysis T. B. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu iš bendrų veido bruožų D. A. atpažino kaip asmenį, spardžiusį D. V. bei J. R., o nukentėjusysis A. B. – kaip jį sumušusį asmenį, nurodė jo vaidmenį darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nukentėjusiųjų parodymai viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs, juose esminių prieštaravimų nėra ir jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagrįstai nurodė, kad „<...> sunkus girtumas buvo nustatytas tik J. R., tuo tarpu kiti nukentėjusieji nuo alkoholio buvo tik lengvai apsvaigę, todėl galėjo orientuotis situacijoje, prisiminti konkrečias įvykio aplinkybes ir tai patvirtina jų parodymai,“ kad J. R. parodymais, išskyrus tai, jog jį sumušė Š. A., nėra pagrindo abejoti, nes jie visiškai sutampa su kitų nukentėjusiųjų parodymais, atitinka kitas byloje neginčytinai nustatytas aplinkybes, ir teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, apkaltinamajame nuosprendyje nors ir išdėstė nukentėjusiojo J. R., kuriam buvo konstatuotas sunkus girtumo laipsnis, parodymus, „<...> išvadas grindė ne jo, o tik kitų trijų nukentėjusiųjų parodymais ir tuos parodymais patvirtinančiais įrodymais“. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, motyvuotai konstatavo, jog „nukentėjusiųjų parodymų visuma ir tuos parodymus patvirtinantys kiti įrodymai taip pat patvirtino kiekvieno nuteistojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, jų suduotus smūgius nukentėjusiesiems bei dėl jų veikų kilusius padarinius“.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, kaip ir duomenų pripažinimas įrodymais, yra teismo prerogatyva – kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė visus tris kaltinamuosius, visus nukentėjusiuosius, liudytojus R. B., I. R., teismo medicinos ekspertą R. P. P., balsu perskaitė nukentėjusiųjų J. R., A. B., T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuteistųjų V. B., T. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. posėdyje duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Teismas, vertindamas įrodymus, priešingai nei tvirtina kasatorius, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo D. A. ir teisinančius, ir kaltinančius įrodymus. Nuosprendį teismas pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – D. A. teisinančius – įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo D. A. skunde ir visapusiškai bei nešališkai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius D. A. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas „<...> išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas jos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį; nuteistųjų D. A. ir V. B. kaltę dėl nustatytų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kiti teisme išnagrinėti įrodymai; iš dalies jų kaltę patvirtina ir pačių nuteistųjų, taip pat ir nuosprendžio neapskundusio nuteistojo T. T. parodymai“. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu įrodymų, pagrindžiančių D. A. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vertinimu sutiko, motyvuotai konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas „<...> nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, labai tiksliai nustatė kiekvieno nuteistojo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme laipsnį ir pobūdį, visus nuteistuosius pagrįstai pripažino nusikaltimų bendravykdytojais, taip pat pagrįstai nustatė, kad nuteistieji sumušė nukentėjusiuosius ir padarė jiems sveikatos sutrikdymus veikdami bendrininkų grupe, <...> labai tiksliai išdėstė kiekvieno nuteistojo nusikalstamus veiksmus, jų suduotus smūgius nukentėjusiesiems ir dėl to kilusius padarinius“.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistąjį D. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino, jo nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavo į BK 135 straipsnio 1 dalį, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, iš dalies patenkino nuteistojo D. A. skundą ir panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Vadinasi, teismai nuteistojo D. A. bylą išnagrinėjo visapusiškai ir nešališkai.

3. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

1. Kasatorius skunde taip pat tvirtina, kad: apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas tyčią nuteistųjų veiksmuose, išsamiai neišsiaiškino, kaip jie suvokė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, kokios buvo jų valinės pastangos dėl kilusių padarinių; nuteisiant nuteistuosius nebuvo įsigilinta „<...> į visą įrodomąją bylos medžiagą, nesiaiškinta, ar tarp kaltinimo pateiktų įrodymų yra tarpusavio ryšys; apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikti motyvai, paneigiantys jo (turėtų būti – jo ginamojo) argumentus, per siauri ir vienpusiški. Pažymėtina, kad šie kasatoriaus teiginiai yra deklaratyvūs, nes neargumentuoti ir pateikti be konkrečių nuorodų į, kasatoriaus nuomone, pažeistus baudžiamojo proceso įstatymo straipsnius, normas. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kasacinio teismo pavadinimo, skundžiamo teismo nuosprendžio ar nutarties, kasatoriaus prašymo, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio samprotavimai ar (ir) reikalavimai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Dėl to, atsižvelgus į išdėstytus motyvus, minėti nuteistojo D. A. gynėjo argumentai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

2. Nuteistojo D. A. gynėjas kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad: teismai, pažeisdami CK XXII skyriaus trečiojo skirsnio normas, BPK 109 straipsnio nuostatas, iš nuteistųjų nepagrįstai solidariai priteisė atlyginti nukentėjusiesiems turėtą turtinę ir neturtinę žalą; šioje byloje solidari nuteistųjų atsakomybė negalima, nes skiriasi kiekvieno iš jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, taip pat teismų nuteistiesiems paskirtos sankcijos.

Pažymėtina, kad nuteistasis D. A. apeliaciniame skunde (nuteistojo gynėjas apeliacinio skundo nepadavė) šių argumentų nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teisme jie nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi minėti kasatoriaus skundo argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. A. gynėjo kasacinį skundą atmesti.