Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-17 · Civilinė byla Nr. 2S-2208-275/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
2S-2208-275/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36671-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2208-275/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36671-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.12.10.; 3.2.3.2.; 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.3.2.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Daliaus Traigio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundas dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis Dalius Traigys, A. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra, NMA) pateikė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2017 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-241-8277 ir 2017 m. rugsėjo 11 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17-241-8285. Nurodė, kad 2009 m. sausio 27 d. Agentūra ir A. G. sudarė paramos sutartį Nr. 1VM-KU-08-3-002113-PR001 pagal kurią paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Augalininkystės ūkio modernizavimas panaudojant EŽŪFKP paramą“ nepažeisdamas sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. 2015 m. kovo 27 d. Agentūra priėmė sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-135 dėl paramos dalies susigrąžinimo - 4 808,67 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2017 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017 nutarė panaikinti minėtą Agentūros 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SKP-135 ir Agentūros 2015 m. spalio 14 d. raštą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. BRK-8823 (3.144), motyvuojant tuo, kad sprendimas nėra individualizuotas. Minėtos nutarties pagrindu 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui Daliui Traigiui. 2017 m. rugsėjo 8 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-17-241-8277 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2017 m. rugsėjo 11 d. raginimą Nr. S-17-241-8285 įvykdyti sprendimą, kuriuo įpareigojo Agentūrą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 5 322,67 Eur skolos ir 107,77 Eur vykdymo išlaidų. Agentūros vertinimu, antstolis 2017 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. S-17-241-8277 priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą ir priimdamas 2017 m. rugsėjo 11 d. raginimą Nr. S-17-241-8285 įvykdyti sprendimą, neįsigilino į susidariusią situaciją ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Agentūra neįvykdė LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutarties. Agentūros sprendimo panaikinimas dėl to, kad jis nebuvo motyvuotas, nereiškia, jog Agentūra turėjo priimti priešingą sprendimą ir visai panaikinti sankciją A. G.. Skundžiamuose antstolio patvarkymuose nurodytos pinigų sumos neatitinka faktinės situacijos. Agentūros nuomone, LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartį ji įvykdė tinkamai, t. y. iš naujo išanalizavo situaciją ir 2017 m. liepos 11 d. priėmė teisės aktus atitinkantį sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos susigrąžinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. liepos 11 d. Agentūros sprendime „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo“ Nr. SKP-81, buvo skaičiavimo netikslumų, sankcija A. G. buvo perskaičiuota. 2017 m. rugsėjo 15 d. Agentūra priėmė naują sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos susigrąžinimo Nr. SKP-81, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo apdrausti turtą, todėl Agentūra taiko paramos dalies susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžina 3 923,16 Eur. Nurodė, kad 2018 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyko posėdis dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. vykdomojo rašto Nr. I-5062-484/2016 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5062-484/2016 išaiškinimo. 2018 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5062-484/2016 pareiškėjo A. G. prašymo dėl sprendimo išaiškinimo netenkino. Pareiškėjos nuomone, teismas aiškiai pasakė, kad Agentūra yra įvykdžiusi LVAT nutartį, todėl antstolio 2017 m. rugsėjo 8 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-241-8277 ir 2017 m. rugsėjo 11 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-17-241-8285 yra priimti nepagrįstai. Be to, 2018 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo A. G. skundo administracinėje byloje Nr. eI-1167-643/2018, kur buvo nagrinėjamas Agentūros 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-81 „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ pagrįstumas. Agentūros teigimu, minėtuose teismų priimtuose sprendimuose buvo patvirtinta Agentūros pozicija, t. y. jog ginčo dėl sankcijos taikymo būtinumo nėra, klausimas tik kokio dydžio sankcija turi būti skiriama ir kaip sprendimas yra individualizuojamas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. priimtame sprendime nurodyta, jog LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-634/2010 yra pažymėjusi, kad Europos Sąjungos paramos administravimas yra paramos žemės ūkiui administravimo dalis, o atsakovas Agentūra yra specialus šį administravimą vykdantis viešojo administravimo subjektas. Agentūra teisės vykdyti atitinkamos paramos suteikimo bei naudojimo sąlygų laikymosi kontrolę bei, nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą yra jo (atsakovo) kompetencijos dalis. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei priimtus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus, yra aišku, kad Agentūra yra įvykdžiusi LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartį, todėl antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą yra neteisėti. 2018 m. balandžio 30 d. rašytiniais paaiškinimais Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad A. G. siekia pateisinti savo nepagrįstą kreipimąsi į antstolį, nors NMA jau buvo įvykdžiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017. Vykdant LVAT nutartį NMA sprendimą priėmė dar 2017 m. liepą, o pagal vėliau pateikiamą informaciją sprendimas buvo keičiamas. Šios bylos pagrindinis klausimas – ar antstolis pagrįstai priėmė 2017 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-241-8277 ir 2017 m. rugsėjo 11 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17-241-8285, o ne tai, ar NMA, vykdydama LVAT nutartį, priėmė pagrįstą sprendimą. Klausimas dėl NMA 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-81 „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – VAAT). 2018 m. kovo 23 d. VAAT nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5062-484/2016 prašymas dėl sprendimo išaiškinimo netenkintas, nutartyje dėl įvykdymo išaiškinimo pateikta išvada, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl skundžiamas antstolio patvarkymas ir raginimas yra priimti nepagrįstai. Nutartyje dėl įvykdymo išaiškinimo nurodyta, kad ankstesniame VAAT sprendime (prieš LVAT nutartį) buvo panaikintas NMA 2015 m. sprendimas, nes šis neatitiko VAĮ 8 str., o rezoliucinėje dalyje aiškiai suformuluotas VAAT įpareigojimas – panaikinti NMA 2015 m. sprendimą. VAAT nutartyje dėl įvykdymo išaiškinimo nurodyta, kad panaikinus NMA 2015 m. sprendimą, NMA turėtų iš naujo spręsti dėl pareiškėjui taikomų sankcijų už pažeidimą, jį tinkamai individualizuojant ir priimant naują sprendimą. LVAT nutartis yra įvykdyta, nes dar prieš vykdomojo dokumento išdavimą buvo priimtas NMA 2017 m. liepos 11 d. 2018 m. balandžio 9 d. VAAT priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1167-643/2018, kur buvo nagrinėjamas NMA 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuris buvo priimtas vykdant LVAT nutartį, pagrįstumas. Nėra aišku, kodėl antstolis priėmė patvarkymą ir raginimą. NMA LVAT nutartį įvykdė, priimdama 2017 m. liepos 11 d. sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (reg. Nr. SPK-56)) tačiau dėl buvusių skaičiavimo netikslumų, sankcija buvo perskaičiuota ir priimtas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimas. VAAT 2018 m. balandžio 9 d. sprendime aiškiai nurodyta, kad LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. A-1282-442/2017 vertindama susidariusią situaciją patvirtino, kad ginčo dėl sankcijos taikymo būtinumo nėra, klausimas tik kokio dydžio sankcija turi būti skiriama ir kaip sprendimas yra individualizuojamas. Nei antstolis, nei A. G. atstovas savo nuožiūra negali skirtyti Europos Sąjungos lėšų. A. G. pateikti argumentai yra klaidinantys ir neatitinkantys realios situacijos. NMA jau ne vieną kartą A. G. informavo, kad LVAT nutartimi NMA nebuvo įpareigota išmokėti paramos lėšas, o buvo įpareigota priimti naują sprendimą. LVAT nutartimi niekada ir jokia forma nebuvo įpareigojusi NMA išmokėti lėšas. Pervestos paramos lėšos jokiu būdu nėra LVAT nutarties vykdymas. NMA neturėjo galimybės tinkamai peradministruoti sprendimo dėl pačio pareiškėjo veiksmų. Pats A. G. nesuteikė NMA esminės informacijos apie jo teiktus duomenis, o dabar reiškia nepasitenkinimą dėl neva netinkamai vykdomos LVAT nutarties. LVAT nutartimi panaikintame sprendime taikyta sankcija sudarė 4 808,67 Eur. Įvykdžius LVAT nutartį, buvo perskaičiuota sankcija ir nurodyta 3 923,16 Eur. Kai A. G. pateikė NMA informaciją dėl valiutos, ši suma vėl perskaičiuota – 1 136,23 Eur. NMA atskiru 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. BRK-4794 „Dėl skolos anuliavimo“ informavo, kad bus grąžinta 885,51 Eur suma. Kai buvo gauta papildoma informacija, buvo apskaičiuota papildoma grąžintina 2 786,93 Eur (3 923,16 Eur – 1 136,23 Eur) suma. LVAT nutarties vykdymo rezultatas yra ne lėšos, o naujo sprendimo priėmimas. Šiuo atveju susidarė situacija, kad be jokio pagrindo buvo kreiptasi dėl vykdomojo dokumento išdavimo, nors LVAT nutartis jau buvo įvykdyta, o antstolis šiurkščiai peržengdamas savo kompetencijos ribas, pats nustatė mokėtiną paramos lėšų sumą. NMA su išsamiais paaiškinimais kreipėsi į antstolį, o pats antstolis formaliai įvertinęs NMA 2017 m. rugsėjo 22 d. skundą jį persiuntė teismui. A. G. atstovas neturėjo pagrindo kreiptis dėl vykdomojo dokumento išdavimo, dėl netinkamo atstovo veikimo susidarė situacija, kuomet buvo suklaidintas ir antstolis. Antstolis peržengė savo kompetencijos ribas ir ėmėsi NMA funkcijų. Šiuo atveju turėtų būti nagrinėjamas klausimas, ar A. G. pagrįstai kreipėsi į Antstolį ir ar šis gali savo nuožiūra bei savavališkai iškreipti vykdomąjį dokumentą ir skirstyti Europos Sąjungos lėšas. Antstolis Dalius Traigys 2017 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad jam pateiktas vykdyti 2017 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 1-5062-484/2016, kuriame išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties rezoliucinė dalis ir nurodyta, kad nuspręsta panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-135 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 14 d. raštą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. BRK-8823(3.144) bei priteisti pareiškėjo A. G. naudai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 514,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Antstolis taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje atmetęs A. G. reikalavimą įpareigoti Agentūrą per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti nuskaitytas sumas iš kitų jo išmokų, padarė išvadą, kad šis reikalavimas yra perteklinis, tačiau tuo pačiu teismas išaiškino, jog teismui panaikinus Agentūros 2015 m. kovo 27 d. sprendimą, kuriuo A. G. pritaikyta paramos dalies grąžinimo sankcija ir Agentūrai atsisakius vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą geruoju, grąžintinų lėšų klausimą A. G. turės teisę spręsti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatomis. Tuo metu galiojusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio redakcija (šiuo metu ši norma įtvirtinta 94 straipsnyje) nurodė, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, A. G. po 2017 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įgijo teisę reikalauti išmokėti 4 808,67 EUR, o Agentūra pareigą grąžinti minėtą sumą. Tačiau Agentūra 4 808,67 Eur sumos negrąžino.Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos skundas yra teisiškai nepagrįstas, nenurodomos jokios civilinio proceso kodekso normos, kurias antstolis būtų pažeidęs ir tai sąlygotų skundžiamų antstolio priimtų patvarkymų neteisėtumą. Antstoliui vykdymui buvo pateiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. išduotas vykdomasis raštas ne tik dėl bylinėjimosi išlaidų, bet ir dėl sprendimo rezoliucinės dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimai visiškai nepakeitė sprendimo esmės, dėl skundžiamo administracinio akto panaikinimo. Panaikinus aktą, kurio pagrindu ūkininkas negavo jam skirtų piniginių išmokų, šios piniginės sumos turi būti besąlygiškai jam sumokėtos. Po to, galimai atsirandantys pagrindai jam taikyti naują sankciją, pavyzdžiui naujas Agentūros sprendimas, negali stabdyti ar nutraukti jau pradėtą procesą pagal teisėtą teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Be to, pareiškėja iš dalies įvykdė teismo sprendimą ir antstolio raginimą, sumokėdama ūkininkui A. G. 3 672,44 Eur. Ši aplinkybė patvirtina ne vieną kartą išsakytą teiginį, jog pareiškėja, skusdama antstolio raginimą įvykdyti teismo sprendimą sumokėti ūkininkui neteisėtai išieškotus pinigus tuo pagrindu, kad teismas neįpareigojo jos atlikti tokio veiksmo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes tuo pat metu Žemės ūkio ministerijai buvo teikiami prašymai skirti pinigų teismo sprendimo įvykdymui.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar neviršija vykdomuoju dokumentu apibrėžtų antstolio veiklos ribų antstolio veiksmai, kuriais jis padaręs formalią išvadą, kad skolininkė nėra įvykdžiusi LVAT nutarties, savo iniciatyva nustatė išieškotinas sumas. Skundžiamoje nutartyje taip pat nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su antstolio nurodyta išieškoma suma, pareiškėjai teigiant, jog minėta LVAT nutartimi priteistas 514 Eur bylinėjimosi išlaidas yra sumokėjusi suinteresuotam asmeniui. Be to, Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimas „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuris priimtas siekiant tinkamai įvykdyti LVAT nutartį, kurios pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino: panaikino antstolio Daliaus Traigio 2017-09-08 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2017-09-11 raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0241/17/01633. Nutartyje nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad po LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutarties priėmimo Agentūra 2017 m. liepos 11 d. priėmė naują sprendimą Nr. SKP-56 “Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo”. Kadangi minėtame Agentūros sprendime buvo skaičiavimo netikslumų, sankcija A. G. buvo perskaičiuota ir 2017 m. rugsėjo 15 d. Agentūra atitinkamai priėmė dar vieną sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo”, kuriuo taikydama paramos dalies susigrąžinimo sankciją susigrąžina – 1 136,23 Eur. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo A. G. skundą administracinėje byloje Nr. eI-1167-643/2018, kur buvo nagrinėjamas Agentūros 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-81 „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ pagrįstumas. Teismas nutartyje konstatavo, kad LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-634/2010 yra pažymėjusi, jog Europos Sąjungos paramos administravimas yra paramos žemės ūkiui administravimo dalis, o atsakovas Agentūra yra specialus šį administravimą vykdantis viešojo administravimo subjektas. Agentūra teisės vykdyti atitinkamos paramos suteikimo bei naudojimo sąlygų laikymosi kontrolę bei, nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą yra jo (atsakovo) kompetencijos dalis. LITEKO duomenimis, šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo.Remdamasis LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartimi, teismas nustatė, jog Agentūra 2015 m. kovo 27 d. sprendimo „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-135 pagrindu išskaičiavo 4 808,67 Eur sumą iš kitų A. G. pagal paramos sutartį mokėtinų išmokų. Įsiteisėjus minėtai LVAT nutarčiai, kuria buvo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimas „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 14 d. raštas „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ buvo atkurta buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis – neliko teisinio pagrindo, kuriuo remiantis iš A. G. pagal paramos sutartį mokėtinų išmokų pareiškėja išskaičiavo 4 808,67 Eur sumą. Tačiau, teismo vertinimo, LVAT išaiškinimas nereiškia, kad pareiškėja privalėjo grąžinti 4 808,67 Eur sumą, o atvirkščiai, pareiškėjai buvo pavesta iš naujo spręsti klausimą dėl sankcijų taikymo ir savo sprendimą motyvuoti. Teismas taip pat pabrėžė, kad išieškotojo atstovas, pateikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto priėmimo, aiškiai nenurodė, kokios konkrečios sumos išieškojimo dydžio siekia. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, šios aplinkybės visiškai nesiaiškino, preziumavo, kad teismo procesiniuose sprendimuose minimos sumos turėtų būti prilygintos išieškotinoms sumoms. Akivaizdu, kad antstolis vykdymo veiksmus pradėjo remdamasis ne jam pateiktu vykdomuoju raštu, bet išieškotojo atstovo ir savo paties interpretacija dėl teismo nutarčių turinio. Įvertinęs tai kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad antstolio veiksmai priimant skundžiamą patvarkymą bei raginimą įvykdyti sprendimą, buvo neteisėti, todėl naikintini.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas antstolis Dalius Traigys pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį, o pareiškėjo skundą atmesti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad prieš priimdamas patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, neatliko pareigos patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdymui pradėti. Nurodo, kad prieš priimdamas patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti susipažino su pirmos bei aukštesnės instancijos sprendimais, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas bei tokiu būdu aiškiai susipažino su sumomis, dėl kurių buvo kilęs ginčas. Susipažinus su minėtais teismų sprendimais, LR administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo metu ir aktualia redakcija, bei A. G. atstovui patikinus, kad jokių lėšų A. G. nėra pervesta, išieškotojui buvo išrašyta ir pateikta apmokėjimui sąskaita būtinų vykdymo išlaidų sumai bei pradėta vykdomoji byla. Akivaizdu, kad antstoliui negalėjo kelti abejonių ir vykdomojo rašto dalis dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, nes įprastai vykdymo šalys, o ypač praktikuojantys advokatai, neprašo išduoti vykdomųjų dokumentų dėl sumų, kurios buvo sumokėtos atsakovo pasibaigus bylos nagrinėjimui. Tikėtina, kad išieškotojo advokatas nebuvo tinkamai informuotas apie pervestą 514 Eur sumą, todėl atitinkamai ir antstolis vykdomosios bylos pradžioje nedisponuoja šia informacija. Pareiškėjui pateikus mokėjimo nurodymo kopiją antstolis nedelsdamas susisiekė su A. G. advokatu ir gavo patvirtinimą apie pervestą bylinėjimosi išlaidų sumą ir dėl šios sumos ginčo tarp šalių neliko. Antstolis sutinka su faktu ir neginčija, kad LVAT nutarties rezoliucinėje dalyje teismo pasisakyta dėl 4 808,67 Eur grąžinimo ar priteisimo, o minima informacija, jog naikinami pareiškėjo priimti sprendimai. Tačiau pažymi, kad ginčo laikotarpiu galiojusios LR administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos 92 straipsnis reglamentavo administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius, minėtame straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Tačiau, lygiagrečiai teismas padaro išvadą, jog toks išaiškinimas nereiškia, kad pareiškėja privalėjo grąžinti 4 808,67 Eur sumą, o LVAT nutartis turi būti vykdoma vadovaujantis išaiškinimu, kad panaikinus sprendimą dėl pareiškėjo A. G. atžvilgiu pritaikytos sankcijos, Agentūra turėtų iš naujo spręsti dėl pareiškėjo už nustatytą paramos sutarties sąlygų pažeidimą taikytinos sankcijos, ją tinkamai individualizuoti ir priimti naują sprendimą. Akivaizdu, kad 2017 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties pagrindu bei Administracinių bylų teisenos įstatymų nuostatų pagrindais A. G. turi subjektinę teisę reikalauti išmokėti NMA pritaikyta sankcija neišmokėtą 4 808,67 Eur sumą. Taigi antstoliui priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti bei detaliai susipažinus su teismo sprendimais ir juose nurodyta informacija kokia suma NMA buvo neišmokėta pagal panaikintus NMA sprendimus, antstoliui nekilo abejonių kokią sumą A. G. turi teisę reikalauti grąžinti. Pažymi, kad NMA bylinėjimosi eigoje neginčijo 4 808,67 Eur sumos bei priėmė procesinius sprendimus dėl dalies lėšų susigrąžinimo (1 136,23 Eur) ir likusios dalis išmokėjimo A. G. (3 672,44 Eur), tokiu būdu patvirtindama faktą, jog antstolis teisingai nustatė bei nurodė ginčo sumą. Suinteresuoto asmens atstovo adv. V. Onačko civilinėje byloje taip pat buvo pateiktas papildoma informacija, kurioje matyti pridėtas susirašinėjimas elektroniniu paštu ir informacija, kad NMA į A. G. sąskaitą 2018-04-03 pervedė 3 672,44 Eur lėšų sumą, o taip pat pridėtas vyriausios specialistės pasirašytas elektroninis laiškas ir pateikiama informacija, kad 3 672,44 Eur lėšos pervestos pagal 2017-09-15 NMA priimtą sprendimą. Ši informacija pilnai paneigia NMA bei teismo argumentus, kad NMA nebuvo pareigos grąžinti lėšų A. G., nes kitu atveju liktų neaišku kokiais pagrindais NMA atliko mokėjimą 3 672,44 Eur sumai. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad antstolis pakeitė vykdomojo dokumento turinį reikalaudamas to, ko jame nėra, t. y. paramos lėšų išmokėjimo. Nesuprantama, kodėl antstolis nurodydamas, kokia buvo LVAT nutarties rezoliucinės dalies esmė ją visiškai ignoravo ir pats nurodė grąžintinas sumas, taip peržengdamas antstolio, kaip tokio, kompetencijos ribas.Pareiškėjui nėra aišku, kodėl antstolis nesikreipė į NMA klausdamas apie LVAT nutarties vykdymą. Jeigu Antstolis būtų veikęs tinkamai, tokia situacija apskritai nebūtų susidariusi. Be to, iš antstolio teiginių atrodo, kad viso ginčo metu jis aktyviai domėjosi įvairiomis aplinkybėmis, tačiau iš aukščiau pateiktų faktų akivaizdu, kad antstolio darbas buvo atliekamas atmestinai – antstolis nei karto nevertino NMA pateiktų įrodymų dėl LVAT nutarties vykdymo. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju antstolis piktnaudžiavo savo užimamomis pareigomis ir nepagrįstai nekreipė dėmesio ir ignoravo pareiškėjo skundus bei paaiškinimus.LVAT ir VAAT nutartyse aiškiai pasisakė, kad nei viename dokumente ir nei viena forma NMA nebuvo įpareigota išmokėti paramos lėšas A. G., todėl antstolio pasvarstymai ir interpretacijos dėl „atkuriamos padėties“ laikytini visiškai nereikšmingais. Lieka neaišku, kodėl net ir ne vienam teismui išaiškinus, kad nei LVAT nutartyje, nei vykdomajame dokumente nėra nurodytas įpareigojimas išmokėti paramos lėšas, antstolis vis tiek įžvelgia tokią pareigą. Pažymi, kad kaip jau ne kartą yra išaiškinę teismai – NMA vykdydama LVAT nutartį priėmė 2017 m. liepos 11 d. sprendimą. Būtent tai ir yra esminis momentas, atskleidžiantis, kad antstolis neturėjo visiškai jokio pagrindo priimti patvarkymą. NMA nutartį įvykdė 2017 m. liepos 11 d. priimdama sprendimą (vėliau jį persvarstant po ŽŪM rašto, tačiau tai nekeičia fakto, kad jau 2017 m. liepos 11 d. sprendimas buvo priimtas), o antstolis patvarkymą priėmė tik 2017 m. rugsėjo 8 d.Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad priimtas sprendimas nustatė vienašališką restituciją iš NMA pusės, o teismo sprendime nurodoma konkreti pinigų suma, kuri buvo neteisėtai išieškota iš ūkininko pagal panaikintą administracinį aktą, antstolis tinkamai taikė tiek ABTĮ nuostatas, tiek CPK normas, priimdamas vykdomąjį raštą ir pagal jį pateikdamas skolininkui NMA raginimą geruoju grąžinti ūkininkui tą pinigų sumą, kurią ji buvo išieškojusi pagal panaikintą aktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai antstolis priėmė vykdymui Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą.Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. G. ir pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra 2009 m. sausio 27 d. sudarė paramos sutartį pagal kurią paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Augalininkystės ūkio modernizavimas panaudojant EŽŪFKP paramą“. Nacionalinė mokėjimo agentūra vertindama užbaigto projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus draudimo polisus nustatė, kad už paramos lėšas įsigytas turtas nebuvo apdraustas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, dėl paramos dalies susigrąžinimo- 4 808,67 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017 nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-10 sprendimą pakeisti ir A. G. skundą tenkinti iš dalies- panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-03-27 sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir Agentūros 2015 m. spalio 14 d. raštą „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“. Nacionalinė mokėjimo agentūra vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-26 nutartyje išdėstytais argumentais, 2017-07-11 priėmė sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos susigrąžinimo, kuris A. G. buvo išsiųstas kartu su raštu „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“. Suinteresuotas asmuo nesutikdamas su sprendimu, jį apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri 2017-08-11 pateikė raštą „Dėl skundo“, kur nurodė, jog mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-26 nutartis nėra tinkamai įvykdyta ir prašė Nacionalinės mokėjimo agentūros priimti pagrįstą sprendimą. Antstoliui Daliui Traigiui vykdymui pateiktas 2017 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties rezoliucinė dalis ir pateikta informacija, kad teismas nusprendė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. kovo 27 d. sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir Agentūros 2015 m. spalio 14 d. raštą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ bei priteisti pareiškėjo A. G. naudai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros 514 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. rugsėjo 15 d. įvertinus susidariusią situaciją, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje priimtas sprendimas „Dėl A. G. išmokėtos paramos susigrąžinimo“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą netenkinti suinteresuoto asmens A. G. skundą administracinėje byloje Nr. eI-1167-643/2018, kur buvo nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ pagrįstumas. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis sprendimas šiai dienai yra įsiteisėjęs. Apeliantas antstolis Dalius Traigys pateikęs atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patenkindamas pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą dėl antstolio veiksmų, padarė neteisingas išvadas, kadangi antstoliui priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti bei detaliai susipažinus su teismų sprendimais ir juose nurodyta informacija kokia suma Nacionalinės mokėjimo agentūros buvo neišmokėta pagal panaikintus Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimus, antstoliui nekilo abejonių kokią sumą A. G. turi teisę reikalauti grąžinti. Taip pat pažymi, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018 m. balandžio 3 d. pervedė suinteresuotam asmeniui A. G. 3 672,44 Eur lėšų sumą, o tai paneigia pareiškėjo bei teismo argumentus, kad pareiškėjui nebuvo pareigos grąžinti lėšas A. G.. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje susidariusią situaciją, esančius duomenis, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio Daliaus Traigio 2017-09-08 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2017-09-11 raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0241/17/01633. Pažymėtina tai, jog Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą apeliacine tvarka pirmą kartą ir 2018 m. vasario 13 d. nutartimi grąžinęs ją nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad sprendžiant šį klausimą būtina įvertinti ar neviršija vykdomuoju dokumentu apibrėžtų antstolio veiklos ribų antstolio veiksmai, kuriais jis padaręs formalią išvadą, kad skolininkė nėra įvykdžiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, savo iniciatyva nustatė išieškotinas sumas. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog antstolis gavęs vykdomąjį raštą, kuriame nebuvo nurodyta konkreti išieškotina suma, neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikintame 2015-03- 27 sprendime nurodyta suma ir pradėti 4 808,67 Eur sumos išieškojimą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Kilus klausimui dėl teismo priimtų sprendimų (nutarčių) vykdymo, subjektui suteikta teisė kreiptis į teismą dėl nutarčių išaiškinimo. Byloje nustatyta, jog suinteresuotas asmuo A. G. buvo kreipęsis į teismą su tokiu prašymu, tačiau jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-5062-484/2016) buvo atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartis palikta nepakeista (administracinė byla Nr. AS-343-261/2018). Minėta nutartimi buvo konstatuota, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi tik konstatavo atsakovo priimtų administracinių aktų (t. y. Agentūros 2015 m. kovo 27 d. sprendimo ir 2015 m. spalio 14 d. rašto) neteisėtumą, juos panaikindamas ir motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad atsakovas turėtų priimti naują sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Tai, apeliacinės instancijos teismo manymu, atitinkamai reiškia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi tik konstatavo Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo neteisėtumą, jį panaikindamas ir įpareigodamas priimti naują sprendimą. Rezoliucinėje dalyje jokia forma nebuvo išreikštas reikalavimas, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra suinteresuotam asmeniui sumokėtų paramos lėšas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolis priimdamas vykdymui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. išduotą vykdomąjį raštą, nepagrįstai savo iniciatyva nustatė išieškotinas sumas, o tai sudaro pagrindą pripažinti 2017 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą bei 2017 m. rugsėjo 11 d. raginimą įvykdyti sprendimą neteisėtais, todėl jie naikintini. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-26 priimtos nutarties, kuria buvo panaikintas jo priimtas 2015-03-27 sprendimas „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, vadovaudamasis teismo minėtoje nutartyje nurodytais argumentais, 2017 m. liepos 11 d. priėmė naują sprendimą, tačiau suinteresuotam asmeniui A. G. pasinaudojus ikiteismine tvarka ir apskundus LR Žemės ūkio ministerijai, 2017 m. rugpjūčio 11 d. Ministerija pateikė raštą, kuriame nurodė mananti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nėra tinkamai įvykdyta ir prašė Nacionalinės mokėjimo agentūros priimti pagrįstą sprendimą. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo ištaisyti visi Žemės ūkio ministerijos konstatuoti 2017-07-11 sprendimo trūkumai. Šis sprendimas, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1167-643/2018 paliktas galioti. Sprendimas šiai dienai yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog kadangi Nacionalinė mokėjimo agentūra jau 2017 m. liepos 11 d. buvo priėmusi sprendimą, nors jis po Žemės ūkio ministerijos pateikto rašto ir buvo tikslinamas, antstolis 2017 m. rugsėjo 8 d. priimdamas vykdymui jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, turėjo bent jau vykdomąją bylą sustabdyti iki Nacionalinė mokėjimo agentūra ištaisys Žemės ūkio ministerijos 2017-07-11 sprendimo nustatytus trūkumus, o ne pradėti vykdymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, antstolis vykdydamas jam pateiktą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. išduotą vykdomąjį raštą, neteisingai aiškino įstatymo normas, todėl jo veiksmai pripažinti nepagrįstais. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, todėl jų neatkartoja. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, o pripažinus, kad antstolis negalėjo priimdamas vykdymui vykdomąjį raštą savo iniciatyva nustatyti išieškotinas sumas, kiti atskirojo skundo argumentai, laikytini nereikšmingais, todėl nenagrinėti ir dėl jų išsamiau nepasisakytina. Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1p., teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė