- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- eI-1167-643/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas ūkininkas A. G. (toliau – ir pareiškėjas arba Paramos gavėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. SKP-81; 2) priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2009 m. sausio 27 d. (sutartyje klaidingai nurodoma data 2008-01-27) su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –NMA) sudarė paramos sutartį Nr. IVM-KU-08-3-002113-PR001 (toliau – ir Sutartis) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą. Sutarties 17.12 papunkčiu buvo sutarta, jog Paramos gavėjas įsipareigoja 5 metus nuo sutarties sudarymo (iki 2014 m. sausio mėn.) drausti turtą, kuriam įsigyti bus panaudota parama. Tuo pačiu Sutartyje buvo nustatyta, jog projektas turi būti įvykdytas iki 2010 m. gruodžio 31 d. Paramos gavėjas per visą Sutartyje numatyto projekto vykdymą terminą tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, jo veiklą NMA vertino teigiamai. Pareiškėjas iš NMA gavo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SKP-135 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta išreikalauti iš jo dalį išmokėtos paramos (4 808,67 Eur) už tai, jog jis 2013 metais nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. nebuvo apdraudęs žemės ūkio technikos, kurios įsigijimo išlaidų daliniam kompensavimui buvo suteikta parama. Šis NMA Sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5062-484/2016 Sprendimą panaikino, kaip neteisėtą.
2017 m. liepos 11 d. NMA pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių priėmė sprendimą Nr. SKP-56 dėl 4 808,67 Eur dydžio sankcijos taikymo. Dėl šio sprendimo pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ŽŪM), prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą. ŽŪM skundą išnagrinėjo ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu panaikino NMA sprendimą, kaip neatitinkantį teisinio reguliavimo. ŽŪM nurodė tai, jog sankcija turi būti skaičiuojama nuo likutinės įsigytos technikos vertės. NMA užklausus dėl pagal Sutartį įsigytos technikos vertės 2013 metais, pareiškėjas pateikė 2013 metais atlikto technikos amortizacinės apskaitos žiniaraštį, kuriame visi skaičiavimai padaryti tuo metu galiojusia nacionaline valiuta litais. NMA atliko naują sankcijos skaičiavimą ir 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė naują sprendimą Nr. SKP-81 (Skundžiamas sprendimas), kuriuo nustatė 3 923,16 Eur dydžio sankciją. NMA buvo nurodyta akivaizdi klaida, tačiau ji dar kartą atliko skaičiavimus ir į skundžiamą sprendimą su ta pačia data (2017-09-15) ir tuo pačiu numeriu (Nr. SKP-81) įrašė naują sankcijos sumą – 1 136,23 Eur. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka.
Pareiškėjo nuomone, tiek NMA, tiek ŽŪM savo neteisingas išvadas apie neteisėtą galimybę šiuo metu skirti sankciją pareiškėjui už Sutarties sąlygos dėl technikos draudimo pažeidimo kildina iš neteisingai kvalifikuotų teisinių santykių, atsiradusių tarp pareiškėjo ir NMA, kadangi tarp šalių susiklostę santykiai yra lygiateisiai, o ne valdžios ir pavaldumo. Jo teigimu, NMA neatsižvelgia į aplinkybę, jog didžioji dalis paramos ūkininkams skiriama pagal jų pateikiamas paraiškas, kurias administruoja NMA, tačiau dalis paramos skiriama kooperavimosi pagrindu. NMA finansuoja tik dalį ūkininko projekto išlaidų, nes kita dalis yra privačios ūkininko lėšos. Būtent toks projektas ir buvo finansuotas pareiškėjui.
Pareiškėjas, remdamasis CK 6.72 straipsniu, nustatančiu, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, teigia, kad NMA veiksmai taikant sankcijas prieštarauja Sutarties nuostatoms. Tarp Sutarties šalių nebuvo jokio rašytinio susitarimo dėl netesybų už Sutarties 17.2 papunkčio, įpareigojančio drausti įsigytą žemės ūkio techniką, nevykdymo. Dėl to NMA neturi teisės vienašališkai nustatyti papildomos sutarties sąlygos – netesybų už draudimo reikalavimo nevykdymą ir ją vykdyti administracinėmis priemonėmis išieškant nustatytas netesybas iš kitų pareiškėjui priklausančių išmokų už žemės ūkio veiklą. Jeigu netesybos už tokį Sutarties pažeidimą būtų aptartos, NMA, nesant pareiškėjo sutikimo, negalėtų reikšti dėl jų reikalavimo ir išieškoti iš kitų pareiškėjui mokėtinų sumų dėl praleisto senaties termino.
Šiuo atveju Skundžiamas sprendimas yra priimtas dėl sankcijos, kuri savo esme yra bauda už sutarties sąlygos pažeidimą. Bauda, skirtingai nei delspinigiai, skiriama už vienkartinį, netęstinį sutarties pažeidimą. Dėl to senaties terminas pareikalauti sumokėti baudą skaičiuojamas nuo teisės į baudos reikalavimą atsiradimo dienos ir jis pasibaigia suėjus 6 mėnesių terminui. Kadangi NMA pranešimą apie reikalavimą sumokėti paskirtą sankciją išsiuntė praėjus 3 metams ir 3 mėnesiams po teisės į tokį reikalavimo atsiradimo, laikytina, kad NMA praleido įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą tokiam reikalavimui reikšti, todėl pareiškėjas turi teisę nevykdyti sprendimo. Pareiškėjas nesutinka su ŽŪM rašte padaryta išvada, kad šiuo atveju taikomas 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 straipsnio 1 dalyje nustatytas 4 metų senaties terminas. Pareiškėjo nuomone, turi būti vadovaujamasi CK įtvirtintu bendruoju senaties terminu.
NMA, skirdama sankciją pareiškėjui, iš esmės pažeidė jai, kaip valstybės institucijai, nustatytus teisinius reikalavimus. NMA, nesilaikydama teisinio reguliavimo, už formalios Sutarties sąlygos pažeidimą, nesukėlusį teisės aktuose nurodytų neigiamų pasekmių, skyrė pareiškėjui piniginę 4 808,67 Eur sankciją, nenurodydama, kokio teisės akto pagrindu nustatyta būtent tokio dydžio sankcija. Be to, NMA neteisėtai išskaičiavo šią sankciją iš kitų pareiškėjui mokėtinų išmokų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas mano, kad NMA pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 straipsnyje nustatytus veiklos principus. Nors teismas panaikino neteisėtą 2015 m. kovo 27 d. aktą, atsakovė, priimdama neteisėtus sprendimus, siekia pagrįsti neteisėtai padarytas išskaitas iš pareiškėjui skirtos paramos.
NMA neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarė ne tik turtinę žalą, bet ir neturtinę žalą. Savo veiksmais NMA pareiškėjui parodė nepagarbą, sukėlė neteisybės ir apmaudo jausmą. Pareiškėjas jau dvejus metus priverstas bylinėtis su NMA, kuri pati pripažino, kad 2015 metais skirta 4 808 Eur sankcija buvo neteisinga. Pažymi, kad NMA nėra grąžinusi pareiškėjui nė dalies sumos iš 4 808 Eur, kuriuos prieš dvejus metus išskaitė iš kitų jam skirtų išmokų. Be to, siekdama užvilkinti šių pinigų sugrąžinimą, pradėjo skųsti antstolio, kuris vykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą, veiksmus. Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur, kuriuos prašo priteisti iš NMA.
Atsiliepimas
NMA pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas 2008 m. balandžio 23 d. pateikė paraišką Nr. 1VM-KU-08-3-002113-PR001 (toliau – 2008 m. Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veikos sritį. Pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo apdrausti turtą, todėl NMA taiko paramos dalies susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžina 1 136,23 Eur už neapdraustą turtą, kuriam įsigyti buvo panaudota parama.
2009 m. sausio 27 d. NMA ir pareiškėjas sudarė Sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 1VM-KU-08-3-002113-PR001 „Augalininkystės ūkio modernizavimas panaudojant EŽŪFKP paramą“ (toliau – Projektas), nepažeisdamas Sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
Paramos gavėjas Projektą įgyvendino trimis etapais: 1) 2009 m. vasario 13 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. 1VM-KU-08-3-002113- MP001, kuris buvo įvertintas, ir pareiškėjui buvo išmokėta 39 967,54 Eur paramos suma už įsigytą turtą: traktorių ,,John Deere“ 6930, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lėkštinį skutiką „Xpress“ 4.0 m, konsultavimą projekto rengimo klausimais; 2) 2009 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. 1VM-KU-08-3-002113- MP002, kuris buvo įvertintas, ir pareiškėjui buvo išmokėta 21 399,35 Eur paramos suma už įsigytą grūdų džiovyklą MEPU M150k; 3) 2009 m. spalio 8 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. 1VM-KU-08-3-002113-MP003, kuris buvo įvertintas, ir pareiškėjui buvo išmokėta 56 682,40 Eur paramos suma už įsigytą kombainą FENDT 5220E.
Pareiškėjas pagal Sutarties 17.12 papunktį įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo Sutarties pasirašymo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų (išskyrus vagystę) projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas).
2014 m. balandžio 23 d. pareiškėjas pateikė Projekto įgyvendinimo ataskaitą bei finansinės apskaitos dokumentus už 2013 metus. Vertinant užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytas traktorius „John Deere“ 6930, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lėkštinis skutikas „Xpress“ 4,0 m, grūdų džiovykla MEPU M150k, kombainas FENDT 5220E nebuvo apdrausti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
2014 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas aiškinamuoju raštu Nr. 14/08-08 pranešė, kad žemės ūkio technika su priedais, pirkta panaudojant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ 2013 metams skirtas lėšas, nebuvo drausta. Nustačiusi pažeidimus, NMA už šiuos pažeidimus pareiškėjui pritaikė sankciją.
NMA pažymi, kad pareiškėjas neapdraudė turto iki 366 kalendorinių dienų. Kadangi pareiškėjas nevykdė įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu (nepagrindė turto draudimo fakto), kuriam įsigyti ar sukurti buvo suteikta parama, o nedraudimo laikotarpis yra 12 mėn., taikoma 2 proc. sankcija (nuo neapdrausto turto likutinės vertės), kuri skaičiuojama nuo pirmos dienos, kurią turtas nebuvo apdraustas. Neapdraudžiant turto buvo rizikuojama viso Projekto sėkme, nes, jei būtų įvykęs įvykis, kurio metu turtas būtų sugadintas ar sugadintas nepataisomai, būtų rizikuojama, kad Projektas nebus įvykdytas ir skirta parama bus panaudota netinkamai, tad pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip sunkesnio pobūdžio. Taip pat pažymi, kad sankcijos dydis negali būti mažesnis nei pati turto draudimo suma (metinė 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. turto draudimo suma – 1 181,94 Eur), nes, priešingu atveju, tuo būtų piktnaudžiaujama, be to, sankcijos dydis turi būti didesnis nei galima draudimo įmoka, kad būtų atgrasomasis poveikis ir kad nesilaikyti reikalavimo paramos gavėjui neapsimokėtų, tad 2 proc. nuo neapdrausto turto likutinės vertės (56 811,31 Eur), nurodytos ilgalaikio turto nusidėvėjimo kortelėje, sankcija pritaikyta siekiant pareiškėjui sukurti atgrasomąjį poveikį, taip pat įvertintus ilgą už paramos lėšas įgyto turto neapdraudimo laikotarpį.
NMA nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad paramos teikimo santykiai yra reglamentuojami ne administracinės teisės normomis, o civilinės teisės normomis. Todėl ginčui spręsti netesybas reglamentuojančios civilinės teisės normos netaikytinos ir jomis negali būti mažinamas grąžintinos paramos dydis, taip pat netaikomas CK nustatytas ieškinio senaties terminas, todėl nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad NMA praleido įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą tokiam reikalavimui reikšti.
Pažymi, kad priimant Skundžiamą sprendimą buvo atsižvelgta į ŽŪM rašte ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytus argumentus, kad NMA sankciją turėjo skaičiuoti nuo turto likutinės vertės, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad atsakovė savavališkai ir neteisėtai išskaičiavo šią sankciją iš kitų pareiškėjui mokėtinų išmokų.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymi, kad sankcijų taikymas visada yra susijęs su asmens patiriamomis neigiamomis emocijomis, tačiau tai savaime neturi būti laikoma neturtine žala. Be to, pareiškėjas sutiko su padarytu pažeidimu ir pagrįstai turėjo tikėtis, kad sankcija už šį pažeidimą bus paskirta. Pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą laiko nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-81 ,,Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija – paramos dalies (1 136,23 Eur) susigrąžinimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo bei Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. I-5062-484/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi Nr. A-1282-442/2017 buvo panaikinti NMA 2015 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. SKP-135 bei 2015 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. BRK-8823(3.144), kuriais pareiškėjui už Sutarties sąlygų netinkamą vykdymą buvo pritaikyta 4 808,67 Eur sankcija.
NMA 2017 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. SKP-56 pritaikė pareiškėjui 4 808,67 Eur sankciją dėl neapdrausto turto.
2017 m. liepos 18 d. skundu pareiškėjas paprašė ŽŪM panaikinti NMA 2017 m. liepos 11 d. sprendimą.
2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 31N-1198(8.1) ŽŪM pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo NMA priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, vadovaujantis LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartimi Nr. A-1282-442/2017.
2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. SKP-81 pareiškėjui paskirta 3 923,16 Eur sankcija.
2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. BRK-5943 pareiškėjui pateiktas pakoreguotas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. SKP-81, kuriuo nurodyta skiriama 1 136,23 Eur dydžio sankcija ir išaiškinta, kad tokiu būdu ištaisytos skaičiavimo klaidos, atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. pateiktą aiškinamąjį raštą.
Dėl Skundžiamo sprendimo teisėtumo
Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad į bylą yra pateikti du tos pačios datos (2017-09-15) ir tuo pačiu numeriu (SKP-81) priimti NMA sprendimai. Vienu iš šių sprendimų pareiškėjui yra pritaikyta 3 923,16 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija, kitu – 1 136,23 Eur. Iš pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. aiškinamojo rašto ir NMA 2017 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. BRK-5943 turinio akivaizdu, kad tokia situacija susidarė NMA taisant aiškią skaičiavimo klaidą VAĮ 35 straipsnio pagrindu.
Iš esmės ginčo tarp šalių nėra, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas NMA 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-81, kuriuo pareiškėjui pritaikyta 1 136,23 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Akcentuotina ir tai, kad tarp proceso šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nebuvo apdraudęs už paramos lėšas įsigytų: traktoriaus „John Deere 6930“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lėkštinis skutikas „Xpress 4,0 m.“, grūdų džiovykla „MEPU M150k“ ir kombainas „FENDT 5220E“. Tarp šalių nėra teisinio ginčo ir dėl to, jog pareiškėjas pažeidė Ssutarties 17.12 punkto ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-480 (Įgyvendinimo taisyklės), 28.11 punkto nuostatas.
Skundžiamas sprendimas, be kita ko, yra pagrįstas ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Administravimo taisyklės), 197.3.1 papunkčio ir 197.3.14 papunkčio nuostatomis, nustatančiomis, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; taip pat kai paramos gavėjas pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.
Taigi, nustačius pareiškėjo padarytus Sutarties 17.12 punkto ir Įgyvendinimo taisyklių 28.11 punkto pažeidimus, (dėl kurių, primintina, ginčo tarp proceso šalių nėra) ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 papunkčiais, NMA turėjo pagrindą taikyti pareiškėjo atžvilgiu sankciją – paramos dalies susigrąžinimą.
LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. A-1282-442/2017 vertindama susidariusią situaciją išaiškino, kad Administravimo taisyklių nuostatos, reglamentuojančios sankcijų paramos gavėjams taikymo tvarką, nenumato sankcijų dydžių nustatymo sąlygų, būdo ir tvarkos. Todėl NMA, taikydama pareiškėjo atžvilgių dalies paramos susigrąžinimo sankciją, jos dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos.
Skundžiamame sprendime NMA, motyvuodama taikomos sankcijos dydį, nurodė, jog paramos gavėjas turto neapdraudė labai ilgą laiką (iki 366 kalendorinių dienų). Neapdraudžiant turto buvo rizikuojama viso Projekto sėkme, nes, jeigu būtų įvykęs įvykis, kurio metu turtas būtų buvęs sugadintas ar sunaikintas, būtų rizikuojama, kad Projektas nebus įvykdytas ir skirta parama tokiu atveju būtų panaudota netinkamai. Todėl pažeidimas vertintas kaip sunkesnio pobūdžio. Be to, NMA, skirdama sankciją vertino ir tai, jog sankcijos dydis neturėtų būti mažesnis nei pati turto draudimo suma, nes priešingu atveju, atsirastų galimybė piktnaudžiauti, t.y. paramos gavėjui toks pažeidimas apsimokėtų. Skirdama sankciją, NMA, be kita ko, siekė ir atgrasančio poveikio. Remdamasi nurodytais motyvais NMA pritaikė 2 proc. nuo neapdrausto turto likutinės vertės (56 811,31 Eur) paramos dalies susigrąžinimo sankciją.
Atsižvelgiant į Administravimo taisyklių 197.2.3. punkto nuostatą, leidžiančią paramos iš viso neskirti tuo atveju, kai pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas nevykdo paramos sutarties sąlygų ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu, teismo vertinimu NMA pareiškėjui paskirta 2 proc. nuo neapdrausto turto likutinės vertės paramos dalies susigrąžinimo sankcija vertintina, kaip atsitinkanti teisingumo ir proporcingumo kriterijus, (nėra neprotingai per didelė). Skundžiamu sprendimu skiriama sankcija pakankamai detalizuota ir motyvuota, todėl nėra pagrindo laikyti šį sprendimą neteisėtu ir/arba nepagrįstu.
Iš esmės pagrindinis pareiškėjo argumentas dėl skundžiamo akto neteisėtumo yra tai, jog, pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis netesybų institutą, tame tarpe ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, įtvirtinančia sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.
Visų pirma iš skundo turinio akivaizdu, jog šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai tapatina patraukimo teisinėn atsakomybėn senaties termino, kuriuo siekiama užtikrinti teisinę tvarką, saugoti tam tikras teisines vertybes, užtikrinti socialinių santykių dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir kuris apibrėžiamas kaip laikotarpis, per kurį subjektui gali būti paskirtos sankcijos už tam tikrus pažeidimus, bei ieškinio senaties termino, kuris reiškia įstatymų nustatytą laiko tarpą (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.), institutus.
Vertinant pareiškėjo argumentus dėl nagrinėjamų teisinių santykių vertinimo viešosios ir privatinės teisės aspektu, pažymėtina, kad administraciniuose teismuose nagrinėjami ginčai, kilę tarp suinteresuotų asmenų ir NMA dėl paramos skyrimo, nepaisant to, kad dėl paramos skyrimo yra sudaromos sutartys. Finansavimo sutarčių pagrindu sudaromos paramos sutartys yra specifinio pobūdžio, turi atitikti pastarojoje sutartyje įtvirtintas nuostatas, todėl joms negali būti besąlygiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios civilinių sutarčių sudarymą, vykdymą ir nutraukimą (LVAT 200-02-20 nutartis Nr. A248-687/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9). Pasisakydamas dėl šio pobūdžio ginčų LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-634/2010 yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungos paramos administravimas yra paramos žemės ūkiui administravimo dalis, o atsakovas NMA yra specialus šį administravimą vykdantis viešojo administravimo subjektas. NMA teisės vykdyti atitinkamos paramos suteikimo bei naudojimo sąlygų laikymosi kontrolę bei, nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir / ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą yra jo (atsakovo) kompetencijos dalis, kuri numatyta Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (bylai aktualiu) 2007 m. gegužės 11d. įsakymu Nr. 3D-231, 9.2-9.4 punktuose. Todėl šių teisių perkėlimas į atitinkamas paramos sutartis nekeičia administracinės nagrinėjamų teisinių santykių esmės, t. y. šie teisiniai santykiai pagal jų esmę negali būti laikomi civiliniais teisiniais santykiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 23, 2012).
Susidūrus su viešosios teisės normomis nereglamentuotais teisiniais santykiais, taip pat yra galimas subsidiarus privatinės teisės normų taikymas. Tai tiesiogiai numato ir Civilinio kodekso 1.1 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat Civilinio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Iš šios bendrosios Civilinio kodekso nuostatos matyti, kad Civilinio kodekso normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta Civiliniame kodekse ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Subsidiarus Civilinio kodekso normų taikymas pildant viešosios teisės spragas leidžia tiksliau prognozuoti galimą susiklosčiusių teisinių santykių įvertinimą, nei teisės spragas šalinant kitu būdu - įstatymų arba teisės analogijos pagalba. Tačiau susidūrus su situacija, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta Civiliniame kodekse, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos. Tokiais atvejais Civilinio kodekso normos netaikytinos (2003-12-15 plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. An-648/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4; taip pat žr. 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-616/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20).
Pagal CK 1.1 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, norint nustatyti būtinybę nagrinėjamu atveju remtis CK normomis, reikia arba konstatuoti būtinybę vertinti susiklosčiusius teisinius santykius privatiniu teisiniu aspektu, arba nustatyti viešosios teisės teisinio reglamentavimo spragą, dėl kurios subsidiariai turi būti taikomos CK normos (CK 1.1 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju NMA pagrįstai vadovavosi konkrečiomis viešosios teisės normomis, tiesiogiai reglamentuojančiomis ginčo teisinius santykius: Administravimo taisyklėmis, nustatančiomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos bei pagal Programą finansuojamų projektų bendrą administravimo tvarką, Įgyvendinimo taisyklėmis, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80, todėl būtinybės remtis ir taikyti CK normas nebuvo.
Remiantis anksčiau išdėstytu pareiškėjo argumentai, susiję su CK nuostatų, tame tarpe ir ieškinio senaties instituto, taikymu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis sprendime išdėstytais motyvais darytina pagrįsta išvada, kad NMA 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. SKP-81 yra teisėtas ir tinkamai pagrįstas (VAĮ 8 str.). Priešingai, nei skunde teigia pareiškėjas, nagrinėjant bylą nenustatyta, jog NMA šiuo atveju būtų pažeidusi VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus veiklos principus: įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos
Pareiškėjas skundu teismui prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad savo neteisėtais veiksmais NMA parodė jam nepagarbą, sukėlė neteisybės ir apmaudo jausmą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl anksčiau administravimo procedūroje NMA priimtų sprendimų (2015-03-27 sprendimas Nr. SKP-135 ir 2015-10-14 raštas Nr. BRK-8823(3.144)), kurie teismų buvo pripažinti neteisėtais, vertinimo CK 6.271 straipsnio taikymo pareiškėjo atžvilgiu prasme jau yra pasisakęs LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. A-1282-442/2017 Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavo, kad dėl anksčiau atliktų neteisėtų NMA veiksmų, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, nes nebuvo laiku informuotas apie sprendimą dėl dalies išmokėtos paramos susigrąžinimo, taip pat nemotyvuojant konkretaus sankcijos dydžio bei išskaičiuojant pareiškėjo skolą iš kitų mokėtinų išmokų dar nepasibaigus nustatytam 60 dienų terminui skolai sumokėti, tačiau sunkesnio pobūdžio neigiamų padarinių nebuvo nustatyta ir pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. LVAT, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neneigė pažeidęs 2009 m. sausio 27 d. paramos sutarties Nr. 1VM-KU-08-3-002113-PR001 17.12 papunktį, nes 2013 m. neapdraudė už paramos lėšas įsigytos žemės ūkio technikos. Todėl, padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo numatyti dėl šios savo veikos galinčias kilti neigiamas pasekmes. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo patirta neturtinė žala nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų būtina priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.
Anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytų argumentų pagrindu konstatavus, jog nagrinėjamu atveju neteisėtų NMA veiksmų nenustatyta, t.y. skundžiamą NMA 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. SKP-81 pripažinus teisėtu ir pagrįstu, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą (CK 6.271 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. G. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.