- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- e2-1042-640/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „Liuxus“
- Atsakovas
- BUAB „Vlamarkas“, UAB „EDS PROJECTS“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Liuxus“ ieškinį atsakovėms BUAB „Vlamarkas“, UAB „EDS PROJECTS“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į atsakovei BUAB „Vlamarkas“ priklausiusią reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr.e2-1332-803/2017 pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia atsakovių BUAB „Vlamarkas“ ir UAB „EDS PROJECTS“ 2020 m. birželio 22 d. (toliau-ginčijama sutartis) sudarytą reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį; pripažinti ieškovei UAB „Liuxus“ nuosavybės teisę į atsakovei BUAB „Vlamarkas“ priklausiusią reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017; priteisti ieškovės UAB „Liuxus“ naudai iš atsakovės BUAB „Vlamarkas“ bankroto administravimui skirtų lėšų bei iš UAB „EDS PROJECS“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimai grindžiami tokiais argumentais:
2.1.tarp UAB „Liuxus“ ir BUAB „Vlamarkas“ buvo sudaryta sutartis (sandoris) dėl reikalavimo teisės pardavimo, nes UAB „Liuxus“ akceptavo atsakovės BUAB „Vlamarkas“ pateiktą viešąją ofertą. Ieškovės teigimu buvo aiškiai patvirtintas atsakovės BUAB „Vlamarkas“ sutikimas sudaryti reikalavimo teisės pirkimo sutartį būtent su ieškove UAB „Liuxus“. Ieškovė yra pasirengusi sumokėti atsakovei BUAB „Vlamarkas“ nurodytą 10300 Eur reikalavimo teisių kainą.
2.2.atsakovių BUAB „Vlamarkas“ ir UAB „EDS PROJECTS“ sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis akivaizdžiai pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę, todėl turi būti pripažinta negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
3. Atsakovės su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį ir jo organizavimo būdą nuotoliniu būdu ieškovė buvo tinkamai informuota ir duomenų apie tai, jog posėdyje negalėtų dalyvauti nuotoliniu būdu, teismui nepateikė. Todėl byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant. Atsakovės teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Atsakovė BUAB „Vlamarkas“ prašė bylą nagrinėti iš esmės. Teismas vertindamas, jog byloje yra sprendžiamas ginčas dėl bankrutavusios įmonės teisių ir pareigų, nurodo, jog siekiant šalių ginčą išspręsti iš esmės, kad tai nesudarytų kliūčių tolimesniam bankroto procesui, byla nagrinėjama iš esmės ieškovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymi, jog BUAB „Vlamarkas“ bankroto byla yra nagrinėjama pakankamai ilgai: bankrotas atsakovei iškeltas dar 2014 m. vasario 17 d. Atkreiptinas dėmesys, jog atlikus visas bankroto procedūras, atsakovės BUAB „Vlamarkas“ administratorė 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos (civilinė byla Nr.eB2-65-640/2021). Tik 2020 m. liepos 17 d. paskyrus prašymą dėl pabaigos nagrinėti teismo posėdyje, ieškovė 2020 m. liepos 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamojoje byloje, todėl 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi prašymas dėl įmonės pabaigos buvo atmestas ir bankroto byla negalėjo būti užbaigta dėl šios nagrinėjamos bylos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2817-160/2014 atsakovei BUAB „Vlamarkas“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3849-160/2015 pripažino atsakovės BUAB „Vlamarkas“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-201-157/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismai, nagrinėję BUAB „Vlamarkas“ bankroto bylos iškėlimo ir pripažinimo bankrotą tyčiniu bylas, nustatė, kad L. M. ir A. B. veiksmais 2007-2008 m. buvo klastojami BUAB „Vlamarkas“ finansinės atskaitomybės dokumentai, nuo 2009 m. nebuvo sudaromi ir akcininkų tvirtinami bei institucijoms neteikiami BUAB „Vlamarkas“ finansinės atskaitomybės dokumentai, o kiti buhalterinės apskaitos dokumentai 2011 m. buvo neteisėtai išgabenti į Baltarusijos Respubliką. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017 bankrutuojančios BUAB „Vlamarkas“ naudai iš buvusio vadovo ir akcininko A. B. ir buvusios akcininkės L. M. solidariai priteisė 303602,77 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2372,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-648-196/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. 2020 m. kovo 19 d. įvyko BUAB „Vlamarkas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu BUAB „Vlamarkas“ vienintelis kreditorius UAB EDS INVEST (UAB Medicinos banko teisių ir pareigų perėmėjas) sprendė klausimą dėl tolimesnės ginčo dalyku šioje byloje kilusių reikalavimo teisių pardavimo tvarkos.
8. 2020 m. kovo 19 d. įvykusiame BUAB „Vlamarkas“ kreditorių susirinkime buvo nutarta nustatyti tokią tolimesnę reikalavimo teisių pardavimo tvarką: reikalavimo teises pardavinėti laisvu (be varžytynių) pardavimu skelbiant apie pardavimą interneto portaluose, nustatyti 5 (penkis) pardavimo etapus po 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, kiekviename etape kainą mažinti 25 % nuo paskutinės nustatytos pradinės reikalavimo teisių pardavimo kainos; iš potencialaus/-ų pirkėjo/-ų gavus siūlymą įsigyti reikalavimo teises už ne mažesnę nei nustatyta einamajame etape pardavimo kainą, administratorius įgaliojamas parduoti reikalavimo teises didžiausią kainą pasiūliusiam oferentui.
9. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodyto atsakovės BUAB „Vlamarkas“ 2020 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, reikalavimo teisės nebuvo pardavinėjamos nei per varžytynes, nei aukciono būdu, o buvo nuspręsta jas toliau pardavinėti laisvu pardavimu-apie reikalavimo teisių pardavimą skelbiant internete, 14 kalendorinių dienų renkant pasiūlymus ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį pasirašant tik su didžiausią kainą pasiūliusiu asmeniu.
10. Atsakovės BUAB „Vlamarkas” nemokumo administratorė, vykdydama BUAB „Vlamarkas” 2020 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimą dėl reikalavimo teisių realizavimo tvarkos, 2020 m. kovo 23 d., 2020 m. balandžio 7 d., 2020 m. balandžio 22 d., 2020 m. gegužės 7 d. ir 2020 m. gegužės 23 d. internete patalpino skelbimus dėl pasiūlymų dėl reikalavimo teisių pardavimo rinkimo. Šiuose atsakovės BUAB „Vlamarkas” skelbimuose nebuvo siūloma įsigyti reikalavimo teisę už konkrečią kainą bei konkrečiomis sąlygomis, taip pat nebuvo nurodyta jokia informacija, iš kurios būtų galima spręsti apie ketinimų rimtumą dėl reikalavimo teisių pardavimo konkrečiomis sąlygomis, skelbimai buvo apskritai itin lakoniško pobūdžio, kuriuose nebuvo net pateikta visa reikalinga informacija reikalavimo teisių įsigijimui (pardavimui), todėl skelbimuose ir buvo nurodyta, kad dėl detalesnės informacijos siūloma kreiptis į BUAB „Vlamarkas“ nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį. BUAB „Vlamarkas” kreditorių susirinkimo 2020 m. kovo 19 d. sprendimu nustatyta ketvirtojo reikalavimo teisių pardavimo minimali pardavimo kaina buvo 13677,93 Eur. Per 14 dienų nuo skelbimo patalpinimo buvo gautas ieškovo 2020 m. gegužės 21 d. pasiūlymas su žemesne (10300 Eur) siūloma reikalavimo teisių įsigijimo kaina, nei nustatyta BUAB „Vlamarkas” kreditorių susirinkimo 2020 m. kovo 19 d. sprendime. Kadangi ieškovės pasiūlyta ginčo turto įsigijimo kaina buvo mažesnė už kreditorių susirinkime nustatytą minimalią turto pardavimo ketvirtuoju etapu kainą, atsakovė turto ieškovei negalėjo parduoti ir pradėjo vykdyti penktąjį turto pardavimo etapą, apie kurį buvo viešai paskelbta 2020 m. gegužės 23 d.
11. 2020 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendime nustatyta penktojo turto pardavimo etapo minimali turto pardavimo kaina buvo 10258,44 Eur. Per 14 dienų nuo viešo paskelbimo buvo gauti du pasiūlymai, t. y. 2020 m. gegužės 28 d. el. paštu buvo gautas patikslintas ieškovės pasiūlymas su nurodyta turto įsigijimo kaina 10300 Eur ir 2020 m. birželio 3 d. el. paštu buvo gautas UAB „EDS PROJECTS“ pasiūlymas su nurodyta turto įsigijimo kaina 10500 Eur.
12. Atsakovė BUAB „Vlamarkas“, gavusi 2020 m. gegužės 28 d. ieškovės pasiūlymą, informavo ieškovę el. paštu apie pasiūlymo gavimą ir nurodė, kad pirmadienį paruoš sutartį. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog rašydama el. laiške „pirmadienį“, ji turėjo galvoje pirmadienį, kuris bus 2020 m. birželio 8 d., t. y. iš karto po to, kai 2020 m. birželio 6 d. (šeštadienį) baigsis 2020 m. gegužės 23 d. viešame skelbime apie turto pardavimą nustatytas 14 dienų turto pardavimo terminas ir, žinoma, su sąlyga, jei iki to laiko nebus gauta kitų (geresnių) pasiūlymų. Kadangi per nustatytą 14 dienų turto pardavimo terminą buvo gauti du pasiūlymai ir abu pasiūlymai atitiko visus kreditorių susirikimo sprendimu nustatytus reikalavimus, geresnę kainą pasiūliusios UAB „EDS PROJECTS“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu. Atitinkamai reikalavimo perleidimo sutartis buvo paruošta ir pateikta pasirašyti laimėjus pasiūlymą pateikusiai UAB „EDS PROJECTS“. Ginčo sutartis buvo pasirašyta šalių atstovų el. parašais 2020 m. birželio 22 d., visa sutarties kaina gauta 2020 m. birželio 23 d., reikalavimo teisė perleista geriausią pasiūlymą pateikusiam pirkėjui 2020 m. liepos 1 d. šalims el. parašais pasirašant perleisto reikalavimo teisių perdavimo-priėmimo aktą.
Dėl ieškovės ir atsakovės BUAB “Vlamarkas” reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo
13. Ieškovės teigimu, tarp atsakovės BUAB „Vlamarkas“ ir ieškovės UAB „Liuxus“ buvo sudaryta sutartis (sandoris) dėl reikalavimo teisių perleidimo, todėl pagrindinis ieškinio reikalavimas yra pripažinti nuosavybės teisę į reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr.e2-1332-803/2017. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog tokie ieškovės teiginiai nepagrįsti.
14. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė yra šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Sutarties sudarymui konstatuoti būtina suderinta šalių valia sukurti tarpusavio teisinius santykius. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir išreikšti jo įsipareigojimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1 ir 2 dalys).
15. Dėl šios priežasties ne kiekvienas asmens veiksmas ar neveikimas gali būti vertinamas kaip asmens valios, patvirtinančios siekį sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius, išraiška. Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalį). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 straipsnio 1 dalis).
16. Kaip nustatyta byloje ieškovė buvo tik pateikusi pasiūlymą įsigyti reikalavimo teisę, tačiau atsakovė BUAB „Vlamarkas“ jos pasiūlymo nepriėmė ir rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Faktinis atsakovės BUAB „Vlamarkas“ elgesys, t. y. skelbimai dėl pasiūlymų rinkimo, ieškovės pasiūlymo pateikimas, atsakovės prašymas patikslinti pasiūlymą, rašytinės sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo nesudarymas, pagrindžia, kad tarp atsakovės BUAB „Vlamarkas“ ir ieškovės UAB „Liuxus“ tik vyko derybos (ikisutartiniai santykiai) dėl sutarties sudarymo.
17. Vien tas faktas, jog atsakovė BUAB „Vlamarkas“ ieškovei elektroniniu laišku patvirtino, jog gavo pasiūlymą ir nurodė, kad pirmadienį paruoš sutartį, nesudaro pagrindo teigti, jog ji priėmė ir akceptavo ieškovės ofertą. Pažymėtina, jog ginčo turto pardavimas buvo vykdomas pagal 2020 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytą tvarką. Joje aiškiai nurodyta, jog pasiūlymams teikti yra nustatytas 14 dienų terminas, todėl jam nesuėjus atsakovė neturėjo teisės ir negalėjo sudaryti sutarties. Tokiu būdu pritartina atsakovės BUAB „Vlamarkas“ argumentams, jog savo elektroniniu laišku nurodydama, jog pirmadienį paruoš sutartį, buvo nurodoma, jog sutartis bus paruošta po 14 dienų termino suėjimo bei nesant kitų geresnių pasiūlymų. Tai ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, užsiimančiam ūkine komercine veikla, turėjo ir galėjo būti žinoma bei suprantama. Be to, rašytinė reikalavimo teisių perleidimo sutartis net nebuvo parengta, ir net nebuvo pradėta rengti bei nesuderinta su ieškove. Taip pažymėtina, jog ieškovės pasiūlymas neatitiko BUAB „Vlamarkas“ kreditorių susirinkime patvirtintos reikalavimo teisių pardavimo tvarkos. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, BUAB „Vlamarkas” kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta ketvirtojo reikalavimo teisių pardavimo minimali pardavimo kaina buvo 13677,93 Eur. Per 14 dienų nuo skelbimo patalpinimo buvo gautas ieškovės pasiūlymas su nurodyta žemesne (10300 Eur) siūloma reikalavimo teisių įsigijimo kaina. Kadangi ieškovės pasiūlyta reikalavimo teisių pardavimo kaina buvo mažesnė už BUAB „Vlamarkas” 2020 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytą minimalią reikalavimo teisių pardavimo ketvirtuoju etapu kainą, atsakovė BUAB „Vlamarkas“ reikalavimo teisių ieškovei net ir negalėjo parduoti ir pradėjo vykdyti paskutinįjį penktąjį reikalavimo teisių pardavimo etapą, apie pasiūlymų rinkimą viešai paskelbus 2020 m. gegužės 23 d.
18. Ieškovės teiginiai apie reikalavimo teisių sutarties sudarymą, grindžiami elektroniniu susirašinėjimu tarp BUAB „Vlamarkas“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens ir UAB „Liuxus“ direktoriaus R. B., nepagrindžia ir neįrodo esant sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nes susirašinėjimas yra abstraktaus pobūdžio, jo metu nebuvo susitarta dėl visų esminių reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų; susirašinėjimas iš esmės apėmė UAB „Liuxus“ pasiūlytą kainą bei pageidavimą gauti sutarties projektą. Kadangi reikalavimo teisių perleidimo sutarties projektas su visomis sąlygomis nebuvo pateiktas ir šalių nesusitarta dėl sutarties sąlygų, laikytina, kad susirašinėjimo metu šalis siejo išimtinai ikisutartinis bendravimas dėl galimo sutarties sudarymo.
19. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, reikalavimo teisių perleidimo sutartis turėjo būti rašytinės formos (atitinkamos formos sutartis buvo numatyta ir BUAB „Vlamarkas“ 2020 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendime). Tai, kad atitinkamos rašytinės sutarties tarp ieškovės ir atsakovės formos nėra, objektyviai pagrindžia tarp ieškovės ir atsakovės egzistavus tik ikisutartinius santykius.
20. Pažymėtina, jog ieškovės nurodyta teisminė praktika nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ir ja vadovaujamasi, nes ji suformuota bylose, kuriose daiktai parduoti pirkimo-pardavimo aukciono būdu. Teismų praktikoje yra pažymima, kad neturėtų būti tapatinamas daiktų pirkimo-pardavimo aukciono būdu institutas su bankrutuojančios įmonės parduodamo turto paskelbimu (turto pardavimo išviešinimu) informacijos sklaidos priemonėse (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1442/2012).
21. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ar atsakovė BUAB „Vlamarkas“ būtų vykdžiusios ieškovės nurodomą tariamai sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, ieškovę ir atsakovę BUAB „Vlamarkas“ siejo išimtinai ikisutartinis bendravimas dėl galimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu sutartis ne tik kad nebuvo sudaryta ieškovės ir atsakovės BUAB „Vlamarkas“, tačiau atitinkama sutartis net nebuvo parengta, su jos sąlygomis ieškovė net nebuvo susipažinusi, ieškovė net nebuvo patvirtinusi visų sutarties sąlygų tinkamumo. Be to, ieškovė buvo informuota, kad su juo nebus pasirašoma sutartis.
22. Taip pat pabrėžtina, jog ieškovė nesumokėjo savo pasiūlyme nurodytos reikalavimo teisių įsigijimo kainos, neatliko jokių kitų veiksmų, kuriuos turi atlikti reikalavimo teises įgijęs asmuo. Toks faktinis ieškovės elgesys paneigia ieškinyje teikiamą interpretaciją apie ikisutartinių santykių perkvalifikavimą į sutarties sudarymą. Visa tai objektyviai pagrindžia, kad nei viena iš šalių nevykdė ieškovės tariamai sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kas taip pat pagrindžia, kad ji nebuvo sudaryta.
23. Nors ieškovė nurodė, jog yra pasirengusi sumokėti pasiūlytą kainą, tačiau savo teiginių nepagrindė ir neįrodė, jog yra finansiškai pajėgi tą padaryti. Todėl visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuosavybės teisė ieškovei į reikalavimo teisę negali būti pripažinta.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia BUAB „Vlamarkas“ ir UAB „EDS PROJECTS“ 2020 m. birželio 22 d. sudarytą reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį (CK 1.81 str. 1 d. pagrindu)
24. Ieškovė ginčija atsakovių 2020 m. birželio 22 d. sudarytą reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydama, jog ji prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
25. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį.
26. Visų pirma, pažymėtina, jog ieškovė įrodinėja ginčijamo sandorio negaliojimą tuo pagrindu, jog atsakovės BUAB „Vlamarkas“ administratorė perleido atsakovei UAB „EDS PROJETCS“ reikalavimo teisę, kurią jau buvo perleidusi ieškovei, todėl negalėjo sudaryti tokio sandorio. Kaip aukščiau pasisakyta, pagrindo konstatuoti, jog tarp ieškovės ir atsakovės BUAB „Vlamarkas“ buvo sudarytas sandoris ir buvo perleista reikalavimo teisė, nėra jokio pagrindo, todėl šie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
27. Antra, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, jos negaliojimą dėl prieštaravimo gerai moralei. Ginčijamos sutarties prieštaravimas gerai moralei nepagrįstas įrodymais. Jokie teisės aktai ir teismų praktika nedraudžia kreditoriams laisvai apsispręsti dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo, tvarkos, konkrečių pardavimo sąlygų. Kreditoriai turi teisę laisvai nuspręsti perleisti konkrečią reikalavimo teisę konkrečiam asmeniui ar neperleisti, reikalavimą nurašyti ir pan. Viena iš svarbiausių bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisių yra spręsti klausimus, susijusius su bankrutuojančios bendrovės turtu, jo pardavimo tvarka. Teisės aktai nedraudžia bankrutuojančios bendrovės turtą parduoti laisvu pardavimu, siūlyti didesnę kainą už turto pardavimą ir tokiu būdu įsigyti bankrutuojančios bendrovės turtą.
28. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, atsakovė UAB „EDS PROJECTS“ neatliko jokių nesąžiningų ir moralei prieštaraujančių veiksmų. Priešingai, reikalavimo teisės su UAB „EDS PROJECTS“ sudarymas atitiko BUAB „Vlamarkas“ ir jos kreditorių interesus, nes bankrutuojančios bendrovės turtas atsakovei UAB „EDS PROJECTS“ buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą, nepažeidus BUAB „Vlamarkas“ 2020 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkime nustatytų bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo tvarkos ir sąlygų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovėms priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė UAB „EDS PROJECTS“ pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 2758,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl visos priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai. Atsakovė BUAB „Vlamarkas“ pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl visos priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai.
30. CPK 96 straipsnis 2 dalis numato, jog jei ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas.
31. Ieškovė byloje buvo pareiškusi du reikalavimus, kurių nebuvo apmokėjusi vadovaudamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes reikalavimus pareiškė bankroto byloje.
32. Teismas nurodo, jog pradiniu ieškiniu ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą tik atsakovės BUAB „Vlamarkas“ atžvilgiu. Tačiau dublike ieškovė suformulavo ir pareiškė papildomą reikalavimą, nukreiptą į kitą atsakovę UAB „EDS PROJECTS“ – dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
33. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Aiškinant šią teisės normą teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1167-370/2019).
34. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nuo žyminio mokesčio nėra atleidžiami apskritai visi asmenys, reiškiantys reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. suponuos būtent šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje Nr. e2-1490-781/2020).
35. Analizuojamu atveju ieškovė savo patikslintu ieškiniu iš esmės prašo pripažinti, kad jai priklauso reikalavimo teisė pagal civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017 išduotą vykdomąjį raštą. Byloje tarp šalių nėra ginčo (o antstolių informacinės sistemos duomenys taip pat tokią aplinkybę patvirtina), kad pagal minėtą reikalavimo teisę yra vykdomas išieškojimas atsakovės UAB „EDS PROJECTS“ naudai. Vadinasi, tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškovės reikalavimas, atsakovei BUAB „Vlamarkas“ nekiltų jokia turtinė prievolė ieškovės atžvilgiu. Taigi, šiuo atveju ieškovė negali būti laikoma atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Tuo tarpu ieškinio tenkinimo atveju ieškovė įgytų reikalavimo teisę į bendrą išieškomą sumą – 382298,98 Eur (antstolio D. K. 2020 m. rugsėjo 15 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo).
36. Šios aplinkybės ieškovei tapo žinomos jau 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr.e2-1717-330/2020, kurioje buvo nagrinėjamas jų atskirasis skundas. Tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ieškovė savo reikalavimų neatsisakė, tinkamai žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus nesumokėjo.
37. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovės valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis – 3842 Eur (už turtinį reikalavimą 382298,98 Eur sumai) (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Liuxus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2758,80 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „EDS PROJECTS“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB „Liuxus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės BUAB „Vlamarkas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB „Liuxus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3842 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.