Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui L. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007-11-27 sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti nuo 2017-03-31 įsigaliojusiais Lazdijų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017-03-31 sprendimu Nr. 5TS-801 (toliau – ir Nauji nuostatai).

Nuostatų 2 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava –tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Nuostatai nustatė, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų 12 punktą pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal nuo 2017-07-01 įsigaliojusių Naujų nuostatų 6.4. punktą, vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą (6.5. p.). Rinkliava sumokama į Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą (31 p.).

Akivaizdu, kad ir pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė po V. V. mirties (Gyventojų registro tarnybos duomenimis mirė 2021-01-30) nuosavybės teise (nuo 2022-02-22) valdo nekilnojamojo turto objektą adresu, Laukų g. 12, Seirijų mstl., Lazdijų r. sav. Minėtu adresu atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad minėtu adresu buvo siųsti mokėjimo pranešimai ir įspėjimai, tačiau atsakovė jai priskaičiuotos vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Aptartas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad pareiškėja į teismą kreipėsi kaip mirusio palikėjo, kurio turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovas, kreditorius. Šių kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis).

Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A-2486-602/2016 ir Nr. eA-2488-602/2016 yra konstatavusi, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, kurių vienas – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsakovui reikalavimą dėl V. V. vietinės rinkliavos įsiskolinimo pareiškė 2022-03-17 vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu NR. 20122511 (atsakovei nuo 2022-02-22 priklauso nekilnojamojo turto nuosavybė pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą), todėl darytina išvada, kad pareiškėja atsakovei pareiškė reikalavimą nepraleidusi trijų mėnesinių terminą, numatytą Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad šiuo atveju atsakovui kaip palikimą priėmusiam asmeniui tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą už nekilnojamąjį turtą, esantį Lazdijų raj., todėl Nuostatų prasme jis yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.

Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nemokėjo jam priskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkintinas.

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 3,61 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, gyventojų registro išrašų suformavimą bei pašto išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, nes tai yra sąnaudos, susijusios su tiesioginių pareigų vykdymu.

Dėl nurodytų priežasčių prašymas priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. Ž. uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 106,43 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2022-06-30.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.