Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-420-1036/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-02
Bylos Nr.: AN2-420-1036/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00164-2025-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Mindaugas Povilanskas
Pažeidėjas: V. V.

Kategorijos

1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-420-1036/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00164-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 16.9.4.1. 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria V. V. skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15962-2025 (ROIK: 25274058582) pakeistas, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį V. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas sumažintas iki 1 (vieno) mėnesio, pakeitimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 2 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15962-2025 (ROIK: 25274058582) V. V. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 (vieno šimto septyniasdešimties) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. gegužės 27 d. 14 val. 22 min., Vilnius– Varėna–Gardinas Trakų r. sav., Magistraliniai keliai Vilnius–Varėna–Gardinas, vairuodamas automobilį atliko lenkimo manevrą pagrindiniame kelyje, ten kur pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) lenkti yra draudžiama, kai yra šalutinis kelias iš dešinės, pažeidė kelio ženklo Nr. 109 “šalutinis kelias iš dešinės” reikalavimą, ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos nutarimas pakeistas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį V. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas sumažintas iki 1 (vieno) mėnesio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, V. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kaltės pripažinimo ir gailesčio, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens jau padarytas reikalingas išvadas, ir įvertinęs neteisėtos veikos trukmę, pažeidimo vietą ir laiką, padarė išvadą, kad teisingas ir protingas privalomos administracinio poveikio priemonės terminas gali būti išimties būdu sumažintas nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio laikotarpio.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu V. V. prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – neskirti.

1.1. Skunde cituojamas teisinis reguliavimas bei teismų praktika, aktuali ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, ir nurodoma, kad apelianto vertinimu, jis už padarytą administracinį nusižengimą iš esmės yra nubaustas per griežtai. V. V. akcentuoja, kad savo kaltės neginčija, nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio ir pažada, kad ateityje griežtai laikysis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Šis įvykis jam buvo didžiulė pamoka, klaida, kuri daugiau nepasikartos. Pats administracinio nusižengimo nagrinėjimo ilgas procesas, paskirta ir sumokėta bauda yra tikrai yra pakankama auklėjamoji priemonė, administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, neabejotinai pasiekti, o visuomenės interesas bus užtikrintas ir netaikant jam administracinio poveikio priemonės.

1.2. Nurodoma, kad V. V. visiškai sutiko su administracine nuobauda – bauda, ir ją sumokėjo, tačiau paskirta administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežta ir neatitinka visuotinai priimtų bei taikomų teisingumo ir protingumo principų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam specialiosios teisės atėmimą 1 (vienam) mėnesiui, neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, išdėstytų skunde apylinkės teismui, taip pat administracinio nusižengimo bylos procesiniuose dokumentuose. Paminėtuose dokumentuose išdėstytos faktinės aplinkybės turėjo lemiamą juridinę reikšmę sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės, netaikymo. Priimant Skundžiamą nutartį nebuvo tinkamai įsigilinta ir atsižvelgta į apeliantą charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darbinės veiklos specifiką, V. V. (duomenys neskelbtini) ligą.

1.3. Nurodoma, kad V. V. administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, pergyvena. Nuo pat administracinio pažeidimo padarymo momento suprato savo atliktų priešingų teisei veiksmų galimas pasekmes, kritiškai vertina tokį savo poelgį. Padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis, tokių pažeidimų apeliantas anksčiau niekada nėra padaręs. Jokių realių padarinių, galėjusių turėti įtakos eismo saugumui, įvykio vietoje sukelta nebuvo, niekas nenukentėjo. Padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštaus pobūdžio. Kaip teigia apeliantas, jis, lenkdamas kitą transporto priemonę, įsitikino, kad priešpriešinio eismo juostoje jokių transporto priemonių nėra, kelio atkarpa ilga, tiesi ir gerai matoma, brūkšninis kelio žymėjimas nedraudžia pradėti lenkti. Priekyje jo važiuojantis automobilis judėjo lėčiau negu galima pagal kelio ženklo reikalavimus, todėl apeliantas ir nusprendė jį lenkti. Pradėjo lenkimą ir nespėjo pabaigti lenkimo manevro, grįžti į savo juostą, t. y. lenkė vietoje, kurioje pagal KET, lenkti draudžiama. V. V. nuoširdžiai pripažįsta, kad tinkamai neįvertino situacijos kelyje, todėl šį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

1.4. V. V. pažymi, kad transporto priemonę vairuoja virš 30 (trisdešimt) metų, yra pareigingas ir visada stengiasi nepažeidinėti įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų, būti atidus, stebėti kelio ženklus bei nedaryti jokių teisės pažeidimų. Nagrinėjamas nusižengimas buvo atsitiktinis atvejis, kuomet jis pažeidė KET reikalavimus, anksčiau jokių grubių administracinės teisės pažeidimų nėra padaręs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

1.5. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog V. V. turi tikrai rimtą sveikatos problemą. 2010 metais diagnozuotas ir šalintas (duomenys neskelbtini), 2020 metais, prasidėjus ligos recidyvui, taikytas radikalus spindulinis gydymas. Dėl taikytos spindulinės terapijos, išsivystė (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad šiuo metu pagrindinė liga yra remisijoje, tačiau ją reikalinga nuolat stebėti, kontroliuoti, darytis atitinkamus tyrimus, tikrinimus. Dėl diagnozių reikalinga periodiškai vykti į (duomenys neskelbtini) institutą Vilniuje, kitas gydymo įstaigas urologo, onkourologo ir kitų specialistų konsultacijoms. Vykimui į gydymo įstaigas reikalingas automobilis, o teisė vairuoti transporto priemones yra neišvengiamai būtina. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui sukeltų neproporcingas, neigiamas pasekmes, jis neturėtų galimybės nuvykti į gydymo įstaigas, reabilitacinius centrus. Be to, aktualus KET pažeidimas įvyko grįžtant iš reabilitacinio gydymo. Taigi tokie suvaržymai dėl administracinio poveikio priemonės pritaikymo, net ir minimaliam 1 (vieno) mėnesio terminui, V. V. sukeltų neproporcingas sveikatos atžvilgiu pasekmes. Apelianto manymu, apylinės teismo teisėjui nagrinėjusiam jo bylą, neteko susidurti su (duomenys neskelbtini) liga, nes tik susidūrus su šia klastinga, nuolat apie save primenančia liga, galima suprasti (duomenys neskelbtini) ligos sukeliamas pasekmes.

1.6. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, jog apeliantas yra dirbantis asmuo, kurio darbinėms funkcijoms, kurios skunde detalizuojamas, atlikti, reikalinga turėti teisę vairuoti ir kiekvieną dieną realiai vairuoti transporto priemonę. Apeliantas jam pavestas darbines funkcijas vykdo visoje Alytaus apskrityje. Pažymima ir tai, kad priimant į dabartines einamas pareigas, buvo nustatytas reikalavimas turėti teisę vairuoti transporto priemones, o jos neturėdamas, V. V. gali būti atleistas iš užimamų pareigų, kaip neatitinkantis reikalavimų. O rasti darbą provincijoje esant 62 metų amžiaus, beveik neįmanoma. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliantas darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, jokių nusiskundimų jo atžvilgiu nėra. Praeityje padaryti administracinės teisės pažeidimai niekada nebuvo susiję su ANK 420 straipsnyje numatytu pavojingu vairavimu, kas patvirtina, kad apeliantas nėra linkęs pavojingai vairuoti ir jo asmenybė nekelia padidinto pavojingumo visuomenei.

Atsiliepimas

4. Institucijos atstovas atsiliepimu prašo Skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Taip pat nurodoma, kad Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus, dėl kurių priimtas sprendimas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vien dėl to, kad apeliantui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, ir jis su jomis nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Institucijos atstovo vertinimu, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame padaryto nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teigdamas, jog specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – terminas buvo sušvelninta nepakankamai ir ji turėtų būti panaikinta. Atsižvelgdamas į apelianto reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nagrinėjamoje byloje V. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje – KET nustatytas draudimas lenkti, už kurio padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų dydžio bauda. Kartu ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

7. Analizuojamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

8. Taigi vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, Nr. 2AT-39-648/2023).

10. Nagrinėjamu atveju V. V. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis (šios nutarties pirmajame punkte) nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę ir lenkė tapačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 109 „šalutinis kelias iš dešinės” reikalavimą, t. y. atliko lenkimo manevrą pagrindiniame kelyje, toje vietoje kurioje pagal KET lenkti yra draudžiama, kai yra šalutinis kelias iš dešinės, ir tokiais savo veiksmais pažeidė vieną KET reikalavimą – įtvirtintą KET 140.1 punkte. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. neneigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pagrindu prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės.

11. V. V. skundą išnagrinėjęs apylinkės teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytas aplinkybes, Skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad yra pakankamai išskirtinių aplinkybių, leidžiančių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, V. V. sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Žemesnės instancijos teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisdamas Institucijos nutarimo dalį, kuria V. V. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 3 (trims) mėnesiams, atsižvelgė ne tik į V. V. interesus, tačiau ir į jį, kaip asmenį, ir būtent kaip vairuotoją charakterizuojančius duomenis, kurie, apylinkės teismo vertinimu, sudarė pagrindą daryti išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti V. V. sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Vis tik, nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su padarytu administraciniu nusižengimu ir pažeidėjo asmenybe, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Skundžiamos nutarties argumentas dėl konkretaus sutrumpinto administracinio poveikio priemonės termino yra pernelyg lakoniškas ir šiuo atveju nevisiškai atitinka teisingumo principą, tuo labiau, kad apie galimybę teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti visiškai, apylinkės teismas nepasisakė.

12. Byloje yra nustatyta V. V. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. V. kritiškai vertina savo veiksmus, dėl jų gailisi, ėmėsi aktyvių priemonių – paskirtą 170 (vieno šimto septyniasdešimties) eurų administracinę nuobaudą sumokėjo (b. l. 74). Neabejotina, kad V. V. padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingesnių administracinių teisės nusižengimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Apelianto manevravimas kelyje, t. y. transporto priemonės lenkimas draudžiamoje vietoje, nebuvo agresyvus ar piktybiškas, jis avarinės situacijos nesukėlė, jokie žalingi padariniai dėl padaryto pažeidimo nekilo, nei žmonės, nei kitos transporto priemonės nenukentėjo, eismas nebuvo sutrikdytas.

13. Apelianto asmenybė taip pat laikytina mažesnio pavojingumo. Anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą V. V. nebuvo baustas. Apskritai iš 2025 m. rugpjūčio 18 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad per minėtą laikotarpį apeliantas, be narinėjamo nusižengimo, padarė tik vienintelį administracinį nusižengimą, o būtent prieš du metus nuo nagrinėjamo įvykio – 2023 m. balandžio 9 d. viršijo leistiną greitį 25 km/h, administracinę nuobaudą sumokėjo, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 66). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad V. V. 2025 m. gegužės 27 d. padarytas administracinis nusižengimas, kaip ir teigiama apeliaciniame skunde, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir, kad V. V. nėra piktybinis KET pažeidėjas, kuris sistemingai ir nuolatos pažeidinėja šias taisykles, bei manyti, jog nagrinėjamu atveju jam inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo šiam asmeniui būdingo elgesio modelio pavyzdys.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad su apeliaciniu skundu pateikti duomenys patvirtina, jog V. V. diagnozuota sunki liga, reikalaujanti nuolatinio bei palaikomojo gydymo, o tam, atsižvelgiant į gydymo įstaigų ir paties apelianto gyvenamąją vietą, reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 10–11). Akcentuotina ir tai, jog nusižengimo padarymo dieną, V. V. vyko būtent iš gydymo įstaigos (reabilitacijos) – Vilniuje, į gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Kartu ir iš pateiktos darbovietės charakteristikos, kurioje V. V. darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, matyti, kad apelianto darbinės funkcijos apima visą (duomenys neskelbtini) apskritį, vykimą ir dalyvavimą įvairiose institucijoje, lankymąsi nepilnamečių vaikų šeimose. Iš to akivaizdu, kaip teigia ir pats apeliantas, kad darbinių funkcijų atlikimui yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Priešingu atveju, V. V. galėtų prarasti ir turimą darbą. Taigi akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemones V. V. yra itin reikšminga tiek siekiant užtikrinti savo gydymosi bei sveikatos interesus, tiek siekiant tęsti darbinius santykius, kurie yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Pastebėtina, kad su darbine veikla susijusios pajamos apeliantui būtinos tiek jo paties poreikių tenkinimui, tiek su gydymosi užtikrinimui.

15. Ir nors teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis ar darbinė veikla, siejami su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstami ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, tačiau būtina pažymėti, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra svarbi, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo KET pažeidimą padarė ne sąmoningai ir piktybiškai, tai buvo atsitiktinis veiksmas, sąlygotas ne tyčios pažeisti teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus. Asmuo, kurio padarytas administracinis nusižengimas buvo ne sistemingas, ne piktybiškas, nesukėlęs jokių žalingų pasekmių, o pats asmuo savo elgesį įvertino neigiamai ir ėmėsi priemonių, jog tokio pažeidimo ateityje nekartotų, neturėtų būti baudžiamas identiškai griežtai kaip asmenys, kurie tokius ir panašius šiurkščius administracinius nusižengimus daro sistemingai ir piktybiškai. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra itin griežta administracinio poveikio priemonė, todėl ją skiriant asmuo neturėtų nukentėti labiau, negu tai yra būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

16. Aptartų aplinkybių visuma rodo mažesnį V. V. padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą ir leidžia spręsti, kad padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis, o ne padarytas sąmoningai ignoruojant teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės ir aptarti V. V. charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys nėra lengvabūdiškas, kad jis kritiškai įvertino savo elgesį, vienareikšmiškai suprato savo padaryto nusižengimo pasekmes ir yra linkęs pasitaisyti. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į V. V. charakterizuojančių duomenų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – turėjo būti ne sušvelninta, o neskiriama.

17. Sutiktina, kad V. V., žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia teise naudojosi neatsakingai, tačiau įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad V. V. nuo pat pradžių pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsižvelgiant į apeliantą charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog visuma išdėstytų aplinkybių turi būti vertinamos V. V. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios ir visa apimtimi eliminuojančios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, specialiosios teisės atėmimo, nors ir sąlyginai minimaliam pirmosios instancijos teismo nustatytam terminui, taikymas, įvertinus pažeidėjo asmenybę, darbinę veiklą, taip pat tai, kad padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, nebūtų teisinga bei proporcinga nuobauda.

18. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, proporcingumo ir teisingumo principai nebus nepažeisti pritaikius V. V. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir iš viso neskyrus administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į apelianto asmenybę, į tai, kad jam už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinė nusižengimą yra paskirta administracinė nuobauda – 170 (vieno šimto septyniasdešimties) eurų dydžio bauda, neabejotina, kad net ir neatėmus jam teisės vairuoti transporto priemones, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrakto asmens V. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15962-2025 (ROIK: 25274058582), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, V. V. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas