- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-724-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35023-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- užsienio įmonės „Olives in the sea“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aikus“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) užsienio įmonės „Olives in the sea“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio įmonės „Olives in the sea“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aikus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė užsienio įmonė „Olives in the sea“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aikus“ 1 350 Eur avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme 2020 m. gruodžio 29 d. gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovė prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad mato galimybę byloje sudaryti taikos sutartį. Atsakovės atsiliepimas į ieškinį priimtas 2020 m. gruodžio 29 d. teisėjos rezoliucija.
3. Ieškovė 2020 m. gruodžio 30 d. pranešimu informuota, kad jai nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo dėl dubliko pateikimo įteikimo dienos pateikti teismui dubliką, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111-114 straipsnių reikalavimus. Procesinis dokumentas išsiųstas ieškovės atstovei advokatei E. T. elektroninio ryšio priemonėmis per LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemį, todėl vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikomas tinkamai įteiktu 2020 m. gruodžio 31 d.
4. Per teismo nustatytą terminą ieškovė dubliko nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 nutartimi ieškovės užsienio įmonės „Olives in the sea“ ieškinį atsakovei UAB „Aikus“ dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.
6. Teismas nurodė, kad pagal CPK 227 straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai šalis neįvykdo nustatytos pareigos laiku pateikti paruošiamąjį procesinį dokumentą – dubliką ar tripliką, teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Ši nuostata turi būti taikoma sistemiškai su CPK 285 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią sprendimas už akių gali būti priimamas tik tuo atveju, jei byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje pateiktas ieškinys ir atsiliepimas, todėl sprendimo už akių priėmimas yra negalimas. Ieškovei nepateikus dubliko, tolimesnis pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme paruošiamųjų dokumentų būdu yra negalimas, o skirti žodinį pasirengimo bylos nagrinėjimui būdą draudžia įstatymas (CPK 228 straipsnio 3 dalis), todėl teismas sprendė, kad teismo procesas toliau vykti negali.
7. Teismas nurodė, kad CPK normose tiesiogiai nenustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas tuo atveju, kai ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikia dubliko ir nėra CPK 285 straipsnio 2 dalis numatytų sąlygų priimti sprendimą už akių. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju pagal analogiją taikytinos CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, suteikiančios teismui teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovės procesinis pasyvumas šiuo atveju prilygintinas ieškinio reikalavimų nepalaikymui (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4891-823/2014; Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2341-324/2011; Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2654-343/2015).
8. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškovei per teismo nustatytą terminą nepateikus dubliko, teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5, 12 punktai).
9. Teismas išaiškino ieškovei, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas procesinį dokumentą grąžinti, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, atitinkančiu CPK reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Ieškovės atstovė matė atsakovės pateiktą atsiliepimą į ieškinį, su juo susipažino, tačiau per klaidą savo kalendoriuje pasižymėjo ne tą dubliko pateikimo datą, t.y. vietoje 2021 m. sausio 14 d., pasižymėjo 2021 m. sausio 24 d., kaip paskutinę dieną dublikui pateikti. Dėl šios žmogiškos klaidos dublikas teismui nebuvo pateiktas per nustatytą terminą.
10.2. Ieškovės atstovė tokiu elgesiu nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo ar kitaip piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Terminas dublikui pateikti yra praleistas labai nežymiai – tik dvi darbo dienas (t.y. 2021 m. sausio 15 d. ir sausio 18 d.).
10.3. Byla jau pradėta nagrinėti, byloje jau yra pateiktas atsiliepimas į ieškinį, naujų įrodymų, todėl ieškinio pateikimas ir bylos nagrinėjimas iš naujo neatitiktų proceso ekonomiškumo principo. Be to, klaidų ištaisymas yra leidžiamas net ir pačiam teismui (CPK 276 straipsnis).
11. Atsakovė UAB „Aikus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atskirajame skunde nenurodomas nė vienas iš CPK 329 straipsnyje ar 330 straipsnyje nurodytų ar kitų įstatyme numatytų nutarties panaikinimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartyje, kuria priimtas atskirasis skundas, pagrįstai nurodė, kad nors tokios klaidos galimybė žmogiškai yra suprantama, tačiau, vadovaujantis įstatymais, atstovo neatidumas ar nerūpestingumas nėra pakankama priežastis netaikyti tokio elgesio nulemtų procesinių padarinių.
11.3. Net jei ieškinys nebūtų paliktas nenagrinėtas, tik tuomet galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl procesinio termino dublikui pateikti atnaujinimo jį praleidus dėl itin svarbių priežasčių. Tačiau toks procesinio termino atnaujinimas turi būti motyvuotas ir atitikti teisės aktų reikalavimus, t.y. tokiam atnaujinimui privalu įrodyti svarbias jo praleidimo aplinkybes. Atstovo neatidumas ar kalendoriuje įvesta klaida nebūtų pakankamu teisiniu pagrindu atnaujinti terminą dublikui pateikti. Šiuo atveju termino atnaujinti nebuvo prašoma net iki nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą priėmimo.
11.4. Ieškovė praleido procesinį terminą dublikui pateikti keliomis kalendorinėmis dienomis, ir tik penktą dieną po praėjusio 14 dienų termino suėjimo teismas priėmė skundžiamą nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą.
11.5. Ieškovė turėjo būti atidi ir apdairi, įgyvendindama savo procesines teises. Ieškovė pati kreipėsi teisminės gynybos dėl nedidelės sumos priteisimo iš atsakovės, atsakovė dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovė, būdama bylos iniciatore, turi prisiimti atsakomybę už procesinių terminų nesilaikymą ir dėl to kilusius padarinius.
11.6. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei teikti ieškinį naujoje civilinėje byloje, todėl jos teisės į teisminę gynybą nebus pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovei nepateikus dubliko, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškovės paaiškinimų priėmimo
15. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus šalys galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
16. Ieškovė iki atskirojo skundo nagrinėjimo 2021 m. vasario 4 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui papildomus paaiškinimus, susijusius su atskirajame skunde jau išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės papildomi paaiškinimai tik detalizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės papildomus paaiškinimus priima.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovei per nustatytą terminą nepateikus dubliko
17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 7 d. gautas ieškovės užsienio įmonės „Olives in the sea“ ieškinys atsakovei UAB „Aikus“ dėl 1 350 Eur avanso, 6 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės ieškinys priimtas 2020 m. gruodžio 9 d. teisėjos rezoliucija ir išsiųstas atsakovei atsiliepimui į ieškinį pateikti.
18. Teisme 2020 m. gruodžio 29 d. gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuris priimtas 2020 m. gruodžio 29 d. teisėjos rezoliucija. Ieškovei nustatytas 14 dienų terminas dublikui pateikti.
19. Atsakovės atsiliepimas ir teismo pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovės atstovei advokatei E. T. išsiųstas 2020 m. gruodžio 30 d. per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį, todėl laikomas įteiktu 2020 m. gruodžio 31 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Atitinkamai terminas dublikai pateikti suėjo 2021 m. sausio 14 d. (įskaitytinai).
20. Ieškovei per nustatytą terminą nepateikus dubliko, pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
21. Pirmosios instancijos teisme 2019 m. sausio 19 d. gautas ieškovės atskirasis skundas, kuriuo ieškovė prašė panaikinti 2021 m. sausio 19 d. teismo nutartį, kuria jos ieškinys paliktas nenagrinėtas. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė dubliką.
22. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi priėmė ieškovės atskirąjį skundą.
23. Ieškovė atskirajame skunde pripažįsta, kad terminas dublikui pateikti buvo praleistas, tačiau nurodo, kad tas buvo padaryta dėl žmogiškos klaidos – ieškovės atstovei per klaidą kalendoriuje pasižymėjus ne tą dubliko pateikimo dieną. Ieškovė pažymi, kad ji nesiekė vilkinti proceso, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, byloje jau yra pateiktas atsiliepimas į ieškinį, įrodymai, todėl ieškinio pateikimas teismui iš naujo kitoje civilinėje byloje neatitiktų proceso ekonomiškumo principo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovės nurodytais argumentais dėl žemiau nurodomų motyvų.
24. Iš ieškovės teismui pateikto ieškinio matyti, jog ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba kitas paruošiamasis procesinis dokumentas, arba atsakovė neatvyks į teismo posėdį. Iš atsakovės teismui pateikto atsiliepimo į ieškinį taip pat matyti, kad atsakovė neprieštaravo sprendimo už akių priėmimui, esant įstatyme nustatytiems pagrindams.
25. CPK 227 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei nepateikus dubliko, byloje negali būti priimtas sprendimas už akių, kadangi sprendimas už akių gali būti priimamas tik tuo atveju, jeigu byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.
27. Sprendimo už akių priėmimo institutas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi proceso įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti ekonomiškumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
28. CPK 285 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal minėto straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
29. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančioje CPK 285 straipsnio 2 dalies redakcijoje nebeliko iki tol buvusio reikalavimo, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tik tuo atveju, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad šaliai nepateikus paruošiamojo dokumento – šiuo atveju ieškovei dubliko, teismas neturėjo teisės priimti spendimo už akių yra nepagrįsti. Vadovaujantis CPK 227 straipsnio 3 dalimi, 285 straipsnio 1, 2 dalimis, abejoms šalims savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime į ieškinį) sutinkant su sprendimo už akių priėmimu esant įstatyme numatytiems pagrindams, byloje buvo galimybė spręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo.
30. CPK 285 straipsnio 3 dalies 1-5 punktuose numatyti pagrindai, kuomet teismas netenkina prašymo priimti sprendimą už akių. Teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas (CPK 285 straipsnio 4 dalis).
31. Pažymėtina, kad nors šalių prašymas priimti byloje sprendimą už akių teismo neįpareigoja, šio klausimo sprendimas priklauso teismo diskrecijai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje turėjo būti sprendžiamas sprendimo už akių priėmimo klausimas. Pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius proceso teisės normas, t. y. nepagrįstai konstatavus, kad sprendimas už akių negali būti priimtas dėl to, jog byloje jau pateikti abiejų šalių įrodymai, sprendimo už akių priėmimo byloje galimybė apskritai nebuvo svarstoma ir teismas dėl to motyvuotai nepasisakė (CPK 285 straipsnio 3-4 dalys).
32. Pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai įtvirtinti CPK 296 straipsnyje. Teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kitais atvejais kitais CPK ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). CPK nėra numatyta galimybė palikti ieškinį nenagrinėtą, šalims teismo nustatytu terminu nepateikus paruošiamųjų dokumentų.
33. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
34. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
35. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK ar CK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.
36. Šiuo gi konkrečiu atveju nebuvo ne tik įstatyme nustatyto pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, bet taip pat ir jokio pagrindo teigti, kad ieškovė, nustatytu terminu neįvykdydama procesinės pareigos, sąmoningai veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą ir/ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė dubliką turėjo pateikti 2021 m. sausio 14 d. (įskaitytinai), tačiau dublikas kartu su atskiruoju skundu teismui pateiktas 2021 m. sausio 19 d. Ginčo dėl šių aplinkybių ir dėl termino pateikti dubliką praleidimo priežasčių (ieškovės atstovės klaidos pasižymint ne tą dubliko pateikimo datą) nekilo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitiko ir bendrųjų civilinio proceso principų.
38. Bylos procesą pagal ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės inicijavo ieškovė pateikdama ieškinį, byloje buvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, šalys dėl procesinių dokumentų surašymo patyrė bylinėjimosi išlaidas (advokatų teisinės pagalbos išlaidas), todėl šiuo konkrečiu atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo principą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, jog ieškovė, praleisdama terminą dublikui pateikti, veikė prieš greitą ir teisingą procesą ar kitaip piktnaudžiavo jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Priešingai, pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovė dar tą pačią dieną, vos po kelių valandų, pateikė teismui atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kartu pateikdama ir dubliką. Visa tai įrodo, kad ieškovė nesiekė piktybiškai vilkinti proceso, kurį, beje, pati ir inicijavo, taip pat šios aplinkybės nepagrindžia ir to, kad ieškovė toliau nebepalaiko savo ieškinio reikalavimų ir nebėra suinteresuota bylos baigtimi.
39. Paminėtina, kad nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų tik dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą dėl laiku nepateikto dubliko, nenumatytas įstatyme, be to, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
41. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti patirtas 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės užsienio įmonės „Olives in the sea“ atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.