Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė G. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, E. S. ir E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas J. S. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolės G. A. 2020 m. rugsėjo 24 d. patvarkymus Nr. S-104558, S-104556, S-104555 vykdomosiose bylose Nr. 0088/07/04818, 0088/07/04817 ir 0088/14/00470 (b. l. 3, 4, 9, 10).

2. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė neturi teisės vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, jei šių lėšų suma neviršija vieno MMA dydžio. Pareiškėjas grindžia savo skundą Lietuvos Aukščiausias teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje Nr. 3K7-315-421/2017 suformuota praktika.

3. Antstolė 2020 m. spalio 28 d. patvarkymu, gautu teisme kartu su vykdomosiomis bylomis 2020 m. gruodžio 17 d., netenkino pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. skundų, nutarė juos persiųsti kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0088/07/04818, 0088/07/04817 ir 0088/14/00470 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Patvarkyme nurodyta, kad antstolės G. A. kontorai perduota vykdyti vykdomoji byla Nr. 0088/07/04817 dėl 1309 Lt (379,11 Eur) priteistos skolos išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojo E. M. naudai; vykdomoji byla Nr. 0088/07/04818 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos E. S. naudai; vykdomoji byla Nr. 0088/14/00470 dėl 7414,19 Lt (2147,30 Eur) skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojo Vaikų išlaikymo fondo prie SADM naudai. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą J. S. bei vykdomosiose bylose Nr. 0088/07/04817, 0088/07/04818, 0088/14/00470 nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę, į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno tardymo izoliatorių buvo išsiųsti patvarkymai dėl skolos išieškojimo. Patvarkymuose nurodyta, kad „taikomas vienkartinis išieškojimo apribojimas disponuojamoms skolininko disponuojamomis pajamoms iki 2020 m. spalio 24 d., t. y. neatskaityti skolininkui priklausančių lėšų, kurios viršija vieną MMA, laikytis aukščiau išdėstytos išskaitymų atlikimo tvarkos, t. y. 20 proc. nuo sumų, neviršijančių 1 MMA, bei 50 proc. nuo sumų viršijančių 1 MMA“. Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad iš skolininko būtų išieškomos visos lėšos. Tokių duomenų nepateikė ir pats skolininkas. Todėl darytina išvada, kad skolininkui lieka tam tikra pinigų dalis, kuria jis gali naudotis.

4. Antstolė taip pat pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepime nurodyti iš esmės tie patys skundo netenkinimo argumentai, kaip ir 2020 m. spalio 28 d. patvarkyme dėl J. S. skundų netenkinimo. Papildomai nurodyta, kad skolininkui atliekant bausmę buvo išieškota tik nedidelė skolos dalis, nes jis dirbo pataisos namuose.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmetamas.

7. Iš vykdomosios bylose Nr. 0088/07/04818, 0088/07/04817 ir 0088/14/00470 esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės G. A. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0088/07/04818 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. birželio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-5059/1996-20 dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos E. S. (S) naudai; vykdomoji byla Nr. 0088/07/04817 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-757/1998 dėl 379,11 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojo E. M. naudai; vykdomoji byla Nr. 0088/14/00470 pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. V3-530/2014-05-28 dėl 2147,30 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai.

8. Vykdomosiose bylose Nr. 0088/07/04818, 0088/07/04817 ir 0088/14/00470 antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė patvarkymus Nr. S-104558, S-104556, S-104555, kuriais buvo areštuota 20 procentų skolininkui priklausančių lėšų (darbo užmokesčio, iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų ir kitų pajamų), kurios neviršija vieno MMA, ir 50 procentų skolininkui priklausančių lėšų, kurios viršija vieną MMA, gautų į įkalinimo įstaigos sąskaitą. Patvarkymuose nurodyta, kad taikomas vienkartinis išieškojimo apribojimas skolininko disponuojamoms pajamoms iki 2020 m. spalio 24 d., t. y. neatskaityti iš MMA neviršijančių piniginių sumų. Nuo šio patvarkymo gavimo nedelsiant areštuoti 50 proc. skolininkui priklausančių lėšų, kurios viršija vieną M. N. 2020 m. spalio 24 d. laikytis aukščiau išdėstytos išskaitymų atlikimo tvarkos, t. y. 20 proc. nuo sumų neviršijančių 1 MMA bei 50 proc. nuo sumų viršijančių 1 MMA.

9. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame nurodo, kad antstolė neturi teisės vykdyti išieškojimą iš sumų, kurios neviršija vieno MMA dydžio, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017.

Dėl skolų išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno MMA dydžio

10. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

11. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.81, 4 punktai). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išieškoti iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

12. CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

13. Pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms, vadinasi, lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė arba pervestos trečiųjų asmenų piniginės lėšos.

16. CPK nenumatyta, kad išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas.

17. Teismas daro išvadą, kad antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų.

18. Pažymėtina tai, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja išieškojimo. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ši suma neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).

19. Aukščiau minėtų įstatymo nuostatų pagrindu antstolė turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 M. A., nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų (CPK 743–744 straipsnių normų, reglamentuojančių išieškojimą iš pajamų), kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 proc. pajamų, likusią dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms. Todėl pareiškėjo skundas yra nepragrįstas ir netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo J. S. 2020 m. spalio 28 d. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas Nr. 0088/07/04818, 0088/07/04817 ir 0088/14/00470 grąžinti antstolei G. A..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.