- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- e2YT-28766-909/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22691-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- N. K., J. K., G. K.
- Advokatai
- Milda Volkovienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: N. K., J. K., G. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo J. K., mirusio 2018 m. birželio 19 d., mirties, pripažįstant, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pareiškime nurodė, jog 2018 m. liepos 14 d. atsitiktinai iš N. K. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. K.. Pareiškėja save laikė mirusiojo J. K. dukra, jis pats pareiškėją irgi pripažino savo dukra, jo artimieji irgi žinojo apie pareiškėjos egzistavimą, tačiau pareiškėjos gimimo liudijime jos tėvu buvo nurodytas kitas asmuo, nes pareiškėjos gimimo metu jos motina buvo santuokoje su kitu asmeniu – M. B., todėl pagal tuo metu galiojusius teisės aktus pareiškėja buvo įregistruota šio asmens dukra. Testamentas sudarytas nebuvo. Po J. K. mirties notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, dėl palikimo priėmimo kreipėsi palikėjo sūnūs – J. K. ir G. K., taip pat palikėjo sutuoktinė N. K.. Palikimą šie asmenys priėmė 2018 m. liepos 10 d., tą pačią dieną mirusiojo sūnūs perleido savo paveldėjimo teises motinai – N. K.. Pareiškėja kreiptis dėl palikimo priėmimo negalėjo, nes nebuvo laikoma mirusiojo įpėdine pagal įstatymą. 2018 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad J. K. buvo pareiškėjos tėvas. Suinteresuotam asmeniui N. K. apskundus teismo sprendimą, 2019 m. liepos 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėja kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl gimimo įrašą liudijančio dokumento išdavimo bei tėvo mirties įrašą liudijančio įrašo išdavimo, taip pat į notarę dėl palikimo priėmimo, kur jai buvo žodžiu paaiškinta, kad praleistas terminas palikimui priimti. Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes palikimo atsiradimo metu bei trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėja nebuvo laikoma palikėjo įpėdinė pagal įstatymą, pareiškėja teismo keliu turėjo įrodyti, kad yra palikėjo dukra. Pareiškėjos nuomone, šios nurodytos aplinkybės yra pateisinančios termino palikimui priimti praleidimą, todėl terminas turėtų būti atnaujintas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. K., G. K. ir N. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad santykius su tėvu nors ir ne pastoviai, bet palaikė, iki jo mirties likus maždaug ketveriems metams, su tėvu nebendravo, tuo metu vyko skyrybų su N. K. procesas. Sužinojusi apie tėvo mirtį, pareiškėja aktyviai ėmė domėtis, kokius teisinius veiksmus reikia atlikti dėl paveldėjimo, tarėsi su teisininkais. Pareiškėja elgėsi apdairiai bei kiek įmanoma operatyviai.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. K. prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad apie J. K. mirtį pareiškėjai ji nepranešė, nes nei ji, nei kiti artimieji nežinojo, kad pareiškėja yra jo dukra; faktas dėl tėvystės ryšio buvo patvirtintas tik po DNR tyrimo byloje dėl tėvystės nuginčijimo. Su pareiškėja ji yra bendravusi tuo laikotarpiu, kai ji skyrėsi su J. K., buvo susitikusi vieną kartą. Pareiškėja J. K. laidotuvėse nedalyvavo, nes apie mirtį nežinojo, apie mirtį pareiškėja sužinojo iš jos sms žinutės.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. K. prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad su pareiškėja nuolat nebendraudavo, buvo susitikęs tik vieną kartą, apie tai, kad pareiškėja yra jo tėvo dukra jis buvo girdėjęs iš kalbų.
Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo G. K., apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, teismo šaukimas įteiktas per darbovietę (e. bylos priedo 5-6 l.), neatvykimo priežastys nežinomos. Teismo posėdžio metu atvykę proceso dalyviai prašė bylą nagrinėti G. K. posėdyje nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui G. K. teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K. (e. b. l. 6). Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2019 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1407-931/2019 pripažino, kad M. B. nėra S. G. tėvas, o S. G. nėra M. B. vaikas; taip pat teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad J. K. buvo S. G. tėvas (e. b. l. 29-38). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens N. K. apeliacinį skundą, 2019 m. liepos 2 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (e. b. l. 14-23). 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius išdavė gimimo įrašą liudijantį išrašą, kuriame nurodyta, kad S. B. (po santuokos sudarymo – G.) motina yra A. B., o tėvas – J. K. (e. b. l. 4-5, 25). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjo J. K. palikimas priimtas 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto 11-ame notaro biure, palikimą priėmę asmenys – N. K., G. K., J. K.; pastarieji paveldėjimo teises perleido N. K. (e. b. l. 7-9). Pareiškėja nurodė, kad apie tėvo mirtį sužinojo 2018 m. liepos 14 d. iš N. K. gavusi sms žinutę. Šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėja pateikė 2018 m. rugsėjo 3 d. antstolio sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas sms žinučių turinys (e. b. l. 11-13). Ginčo dėl šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja, kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo J. K. mirties. Terminas palikimui priimti po J. K. mirties baigėsi 2018 m. rugsėjo 19 d. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido objektyvių priežasčių: apie tėvo mirtį ji sužinojo tik 2018 m. liepos 14 d., palikimo atsiradimo metu bei trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėja nebuvo laikoma palikėjo įpėdinė pagal įstatymą, nes jos gimimo įraše tėvu buvo nurodytas kitas asmuo, teisminis procesas nuginčijant tėvystę bei pripažįstant faktą, kad J. K. buvo pareiškėjos tėvas, užtruko iki 2019 m. liepos 2 d. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžio metu išklausytų pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimų matyti, kad pareiškėja, 2018 m. liepos 14 d. sužinojusi apie tėvo mirtį, aktyviai ėmėsi veiksmų siekdama paveldėjimo – į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi 2018 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. liepos 2 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, nedelsiant kreipėsi į Civilinės metrikacijos įstaigą dėl naujo gimimo įrašo išdavimo, be to, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, aiškinosi, kokius palikimo priėmimo veiksmus jai reikia atlikti; pareiškėja į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2019 m. liepos 30 d. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie pagrindą priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl objektyvių priežasčių. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų nėra pareiškę, pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Taigi, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei teisinių santykių stabilumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pareiškėjai atnaujinamas trims mėnesiams.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi teismas pareiškėjos prašymu buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo Vilniaus miesto 11-iojo notarų biuro notarę D. M. sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą paveldėjimo byloje, vedamoje Vilniaus miesto 11-ajame notarų biure, po J. K. mirties atsiradusiam turtui priimti iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinamos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties.
Išaiškinti pareiškėjai, kad per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo ji turi kreiptis į notarą.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.