- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2-4312-433/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32580-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- P. M. G.
- Atsakovas
- UAB „Presto durpės“
- Advokatai
- Rasa Stankauskienė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. G. ieškinį atsakovui UAB „Presto durpės“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovo - Italijoje dirbančio (praktikuojančio) advokato P. M. G. bei jo kolegos W. M. R. ir atsakovo UAB „Presto durpės“ susiklostė paslaugų teikimo santykiai. UAB „Presto durpės“ inicijavo bylą savo skolininkui Euroterriflora bei tuo tikslu kreipėsi dėl interesų atstovavimo ir bylos vedimo Italijoje į advokatus P. M. G. ir W. M. R.. Atsakovui UAB ,,Presto durpės“ buvo teikiamos paslaugos ir jis buvo atstovaujamas kartu su ieškiniu pateikiamo 2013-10-04 notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu. Bendravimas tarp šalių vyko telefonu ir elektoriniu paštu, bendru sutarimu iš advokatų teikiančių paslaugas pusės komunikuojant advokatui W. M. R.. Advokatai pilnai ir tinkamai suteiktė visas paslaugas, visi UAB „Presto dupės“ reikalavimai jų skolininkui „Euroterriflora“ buvo tenkinti pilnai. Sprendimai buvo ne tik priimti bet ir įvykdyti, ieškovo duomenimis atsakovas netgi gavo visas priteistas lėšas bei bylinėjimo išlaidų kompensavimą, tačiau elgdamasis iš esmės nesąžiningai neatsiskaito su ieškovu ir jo kolega. Atsakovas liko skolingas ieškovui pagal Sąskaitą Nr. 03/04/218 už suteiktas teisines paslaugas 2600,00 Eur. Minėta sąskaita buvo persiųsta atsakovui ieškovo kolegos advokato W. M. R. el.paštu dar 2018 m. balandžio 4 d. Pateikiamas elektorininis susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad atsakovas niekada neginčijo nei skolos fakto, nei skolos sumos dydžio, nei ieškovui nei jo kolegai kartu teikusiam paslaugas, t. y. pripažino skolą, tvirtino, jog atsiskaitys tik prašė duoti papildomo laiko. Ieškovas ir jo kolega noredami pagelbėti ir neturėdami abejonių dėl atsiskaitymo sutiko laukti. Atsakovui prašant, ieškovas netgi sutiko palaukti galutinio atsiskaitymo už suteiktas paslaugas iki kol atsakovo skolininkas Euroterriflora sumokės jam priteistą skolą. Dar 2019 m. gegužės mėn. UAB „Presto durpės“ atstovai el.laiškais ir telefonu atsiprašinėjo ieškovo bei jo kolegos dėl to, jog vis dar nėra atlikę galutinių mokėjimų, kadangi tuo metu buvo skolingi ieškovui 2600,00 Eur sumą ir ieškovo kolegai advokatui W. M. R. 3318,58 Eur sumą. Atsakovas vis žadėjo greitu laiku įvykdyti mokėjimus. UAB „Presto durpės“ patvirtino, jog visos priteistos sumos iš Euroterriflora buvo gautos, tačiau ir toliau nevykdė atsiskaitymo su ieškovu ir jo kolega. Praėjus ne vienam mėnesiui nuo paskutinių pažadų ir galų gale atsakovui ėmus visiškai ignoruoti ieškovo bei jo kolegos kreipimusis, tapo akivaizdu, jog atsakovas ginčo situacijoje yra iš esmės nesąžiningas, pasinaudojo ieškovo ir jo kolegos pagalba iš kurios gavo reikšmingos finansinės naudos ir nusprendė neatsiskaityti už paslaugas. Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje - prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais. Šis reikalavimas reiškia, kad kiekviena šalis privalo vykdyti tai, dėl ko yra susitarusi, ir atlikti tai, ką yra įsipareigojusi. Be to, šalis negali atsisakyti vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, jeigu įstatymas ar sutartis to nenumato. Civilinio kodekso 6.59 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, jame taip pat draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Kadangi, atsakovas yra iki šiol nesumokėjęs ieškovui skolos pilnai ir tinkamai ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą su prašymu priteisti skolą šio ieškinio pateikimo dienai sudarančią 2600,00 Eur iš atsakovo už jo suteiktas paslaugas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2600,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka dėl tokių motyvų. UAB „Presto durpės“ kreipėsi į Italijoje veikiantį advokatą W. M. R. dėl skolos iš skolininko Euterriflora išieškojimo. Bendradarbiavimas iš esmės vyko su šiuo advokatu, o ne su ieškovu. Su W. M. R. buvo tariamasi dėl paslaugų teikimo ir kainų, su juo buvo derinama ir bylos sąmata, jis teikė informaciją apie bylos eigą ir kontroliavo bylos eigą, mokėjimai buvo atliekami būtent šiam advokatui, o ne ieškovui. Tačiau W. M. R. pasitelkė kolegą - ieškovą, kuriam taip pat buvo išduotas įgaliojimas veikti UAB „Presto durpės“ vardu, nes taip nurodė W. M. R.. Tačiau su ieškovu UAB „Presto durpės“ tiesiogiai nebendravo, šis advokatas neteikė jokios informacijos Atsakovui, su juo nebuvo tariamasi dėl konkrečių paslaugų ar konkrečių veiksmų byloje atlikimo, o taip pat ir atskirų mokėjimų jam. UAB „Presto durpės“ visą bylos vedimo laikotarpį manė, kad turės atsiskaityti su advokatu W. M. R., o jis atitinkamai atsiskaitys už atliktus veiksmus su savo kolega - ieškovu. Tačiau gavus teismo įsakymą, o vėliau ir ieškinį paaiškėjo, kad ieškovas kreipėsi į teismą, nes atsakovas su juo neatsiskaitė ir yra susidariusi 2600,00 Eur skola, kuri niekada nebuvo apskaitoma atsakovo buhalterijoje, nes iš ieškovo niekada nebuvo gauta sąskaita, kurios pagrindu jis reikalauja priteisti skolą. Kartu su ieškiniu pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp P. T. (kuris net nebuvo UAB „Presto durpės“ darbuotojas, o tik pagelbėjo su vertimais iš italų kalbos) su advokatu W. M. R.. Iš susirašinėjimo matyti, kad W. M. R. P. T. 2018-04-04 atsiuntė ieškovo išrašytą sąskaitą 2600,00 Eur sumai be jokio paslaugų detalizavimo, o ši sąskaita nebuvo perduota ir nebuvo apskaitoma atsakovo buhalterijoje. Net ir pateikus ieškinį atsakovui nėra žinoma ir suprantama, už kokias konkrečias paslaugas atsakovas privalo mokėti ieškovui, nes visos suteiktos teisinės paslaugos vykdant atsakovo pavedimą byloje su Euterriflora advokatui buvo apmokėtos kitam advokatui W. M. R.. Ieškovas teikdamas ieškinį ir reikalaudamas skolos priteisimo nevykdo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.), todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas kaip neįrodytas. Ieškovas nurodo, kad skola kilo iš teisinių paslaugų teikimo santykių ir pateikė 2013-10-04 įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad įgaliojimas sudarytas ir aiškinamas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Įgaliojimas tik patvirtina atstovavimo santykius, tačiau jis nereguliuoja ir nenustato paslaugų teikimo apimčių, pobūdžio, paslaugų kainos, atsiskaitymo terminų ir kitų klausimų, kuriuos paprastai reguliuoja paslaugų teikimo sutartis. Tokio dokumento ieškovas iš viso nepateikė, atsakovui netgi nėra žinoma ar jis buvo su ieškovu pasirašytas, todėl visiškai neaišku kokiu pagrindu kyla atsakovo pareiga mokėti ieškovui, ir kokiu pagrindu ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą, nes dėl atstovavimo santykių atlygintinumo su ieškovu nėra niekaip susitarta. 2013-04-04 įgaliojimas galiojo tik iki 2014-04-04, todėl net nėra aišku ar paslaugos, kurias ieškovas reikalauja apmokėti, buvo suteiktos įgaliojimo galiojimu metu, nes nepateiktas paslaugų detalizavimas, neaišku kada jos suteiktos, nes jei jos suteiktos pasibaigus įgaliojimui, tai darytina išvada, kad ieškovas veikė be jam suteiktų įgaliojimų nesant atsakovo pavedimui ir ieškovui nebesant atsakovo atstovu. Prie ieškinio pridėta ieškovo sąskaita, kurios pagrindu iš atsakovo reikalaujama 2600,00 Eur skola. Tačiau sąskaitoje nėra nurodytas paslaugų detalizavimas, todėl ieškovas net neįrodė kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos, kokie teisiniai veiksmai buvo atlikti byloje, neįrodė ar paslaugos iš viso buvo suteiktos, neaišku kada jos buvo suteiktos, todėl atsakovas net negali detaliau pasisakyti dėl iš jo reikalaujamos skolos pagrįstumo ir iš viso dėl skolos fakto. Esant tokiam ieškinio pagrindimui, galima tik daryti išvadą, kad ieškovas išrašydamas nepagrįstą sąskaitą už neaišku kokias paslaugas siekia pasipelnyti. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas niekada neginčijo ne skolos fakto, nei skolos sumos dydžio ir tokiu būdu pripažino skolą. Tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti dėl aukščiau nurodytų argumentų, taip pat dėl to, kad atsakovas niekada negavo šios sąskaitos ir net negalėjo dėl jos paprieštarauti, nes nežinojo apie ją. Kaip ir minėta, buhalterijoje niekada ši sąskaita nebuvo apskaitoma ir jokia skola nebuvo ir nėra apskaitoma. Sąskaitą elektroniniu paštu (net ne atsakovo) pateikė visai kitas asmuo, ir pateikė ne atsakovui, o asmeniui, kuris nebuvo susijęs su atsakovu jokiais teisiniais pagrindais (nebuvo nei darbo sutarties, nei kitokios sutarties), kuris neturėjo jokių įgaliojimų priimti sąskaitas, jas pripažinti ar jas ginčyti. Akivaizdu, kad toks sąskaitos pateikimas nėra tinkamas, dėl ko atsakovas net ir negalėjo pateikti savo pozicijos dėl reiškiamų reikalavimų sumokėti skolą pagrįstumo ar nepagrįstumo. Nepagrįsti ir ieškovo argumentai, kad teismai atsakovui priteisė išlaidas, kurias atsakovas patyrė dėl šio advokato teikiamų paslaugų, nėra pateikti teismų sprendimai, kuriuose detalizuojamas priteistos advokatų išlaidos. Sprendžiant pagal pateiktą susirašinėjimą, teismai galimai priteisė tik išlaidas, kurias atsakovas patyrė dėl kito advokato W. M. R. teiktų paslaugų, už kurias atsakovas atsiskaitė. Ieškovas neįrodė nei skolos pagrindo, nei skolos dydžio, nei skolos fakto, todėl jo ieškinys atmestinas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių atstovių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Presto durpės“ vadovas 2013 m. spalio 4 d. pasirašė įgaliojimą (toliau – Įgaliojimas), pagal kurį įgaliojo W. M. R. ir P. M. G. veikiant kiekvienam atskirai ir/ar kartu, atstovauti Bendrovei (atsakovui – UAB „Presto durpės“) ir ginti bendrovę pirmosios instancijos teismuose ir apeliacinės instancijos teismuose (jei taikytina) bei su vykdomosiomis bylomis susijusiuose procesuose, pareiškiant prieštaravimus ir įgyvendinant sprendimus. W. M. R. ir P. M. G. buvo suteikti visi teisės aktuose numatyti įgaliojimai, įskaitant įgaliojimus pareikšti ieškinius kitoms šalims, spręsti ginčus, atsisakyti reikalavimų ir sutikti, kad kitos šalys atsisakytų reikalavimų, išrašyti mokėjimo kvitus, paskirti kitus advokatus vietoj savęs (perįgalioti). Įgaliojime nurodyta, kad jis sudarytas ir turi būti aiškinamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Įgaliojime nurodyta, kad jis išduotas iki 2014 m. balandžio 4 d. Įgaliojimą patvirtino Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras Mindaugas Kačergis, notarinio registro Nr. MK-5771.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose; kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra suformuota ir išplėtota. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo pareigos sumokėti skolą už ieškovo P. M. G. atsakovui UAB „Presto durpės“ suteiktas paslaugas. Byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl aplinkybės ar ieškovas suteikė atsakovui kokias nors paslaugas.
Pažymėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nutartis Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas).
Ieškovas savo reikalavimus grindžia 2013 m. spalio 4 d. atsakovo UAB „Presto durpės“ jam išduotų Įgaliojimu, atsakovui išrašyta sąskaita pasiūlymu bei susirašinėjimu tarp atsakovo UAB „Presto durpės“ ir W. M. R..
Pažymėtina, kad aukščiau minėtas įgaliojimas atsakovo buvo išduotas 2013 m. spalio 4 d. ir galiojo tik iki 2014 m. balandžio 4 d., t. y. 6 mėnesius. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad pasibaigus Įgaliojime nustatytam terminui, ieškovui buvo išduotas naujas įgaliojimas, arba Įgaliojimo terminas buvo pratęstas. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta kokia nors sutartis, kurioje būtų nustatyta ieškovo atsakovui suteiktinų paslaugų apimtis, pobūdis, paslaugų kaina, paslaugų suteikimo terminai, atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminai. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovui išduotas Įgaliojimas tik patvirtina aplinkybę, jog tarp atsakovo ir ieškovo tuo pagrindu susiklostė atstovavimo santykiai, bet ne kokių nors atlygintinų paslaugų suteikimo santykiai. Pažymėtina, kad iš ieškovo pateiktos sąskaitos pasiūlymo negalima nustatyti už kokių paslaugų suteikimą ši sąskaita yra išrašyta, nes jokios konkrečios sutektos paslaugos joje nedetalizuojamos. Atkreiptinas dėmesys, kad sąskaitoje nėra nurodyta išrašymo data, todėl iš viso negalima nustatyti kada ji išrašyta, ir/ar iš viso buvo išrašyta. Be to, teismui nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių sąskaitoje nurodytą 2500,00 Eur sumą, t. y. visiškai neaišku už kokias suteiktas paslaugas ir vadovaujantis kokiais įkainiais ji apskaičiuota. Be to, byloje nustatyta, kad minėtą sąskaitą atsakovui pateikė ne pats ieškovas, o W. M. R.. Todėl teismas iš šios sąskaitos pasiūlymo jokių kategoriškų išvadų daryti negali. Ieškovas savo reikalavimą grindžia ir tarp atsakovo UAB „Presto durpės“ ir W. M. R. vykusiu susirašinėjimu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad tarp jo ir atsakovo UAB „Presto durpės“ vyko koks nors susirašinėjimas. Kai kurios iš susirašinėjimo tarp atsakovo UAB „Presto durpės“ ir W. M. R. cituojamos ištraukos nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovas buvo pripažinęs kokią nors skolą ieškovui P. M. G. ir buvo įsipareigojęs skolą sumokėti.
Iš aukščiau išdėstyto, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys nėra pagrįstas leistinais ir neginčijamais įrodymais, todėl jis negali būti patenkintas.
Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteisiamos.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas šioje byloje advokatei už teisinę pagalbą sumokėjo 907,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Presto durpės“, juridinio asmens kodas 225410240, 907,50 Eur (devyni šimtai septyni eurai 50 ct) dydžio išlaidas už advokatės pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.