Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės sutuoktinis S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). A. K. S. yra S. S. dukra iš pirmos santuokos.

6. 2021-09-06 S. S. surašė testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biure, notarinio registro Nr. 2578, kuriuo visą jam priklausantį turtą, kilnojamus ir nekilnojamus daiktus bei daiktines teises, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko savo dukrai atsakovei K. S..

7. Santuokos metu, ieškovė ir S. S. 2015-09-22 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 15-084507-GV (toliau – Kredito sutartis), kuria AB „Swedbank“ jiems suteikė 7 000 Eur kreditą. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2025-08-27. Metinė palūkanų norma 14 procentų; bendros kredito kainos metinė norma 15,3 procento. Kredito paskirtis – nekilnojamojo turto remontas. Kredito sutarties 4.1. punkte nustatyta, kad Kredito gavėjai solidariai įsipareigoja visą Banko suteiktą Kreditą grąžinti Bankui dalimis iki Sutartyje nurodyto Galutinio Kredito grąžinimo termino. Kredito sutarties 12.1 punkte nustatyta, kad Šalys susitaria, kad solidarioji pareiga po Kredito gavėjo mirties jo įpėdiniams nedalijama ir mirusio Kredito gavėjo įpėdiniai kartu su likusiu gyvu Kredito gavėju atsakys Bankui, kaip solidarūs skolininkai.

Dėl senaties taikymo

8. Atsakovės nuomone, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, reikalavimui priteisti iš atsakovės ieškovės įvykdytos prievolės bankui dalį. Kadangi atsakovės tėvas yra miręs, todėl pagal paveldėjimo teisės normas, teisė ieškovei pareikšti reikalavimus atsakovei atsirado nuo palikimo atsiradimo dienos ? S. S. mirties ? (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė su reikalavimu į teismą kreipėsi tik 2024 m. kovo mėn., praleidusi ieškinio senaties terminą; praleisto termino atnaujinti neprašo.

9. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, po palikimo atsiradimo, 2024-05-02 įvykdė solidarią ieškovės ir atsakovės prievolę bankui, todėl pareiškė ieškinį atsakovei, kaip solidariai skolininkei, dėl pusės įvykdytos solidarios prievolės atlyginimo, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi.

10. Pažymėtina, kad būtent atsakovė, pagal paveldėjimo teisės normas, po tėvo mirties, kaip paveldėtoja tapo atsakinga bankui už palikėjo skolas (pasikeitė prievolės šalis), kurias ji turėjo grąžinti bankui, kartu su ieškove pagal solidarią prievolę. Atsakovei paveldėjus tėvo skolas ir ieškovei už atsakovę įvykdžius prievolę bankui, ieškovė tapo atsakovės, bet ne palikėjo, kreditore pagal tą pačią prievolę.

11. Kadangi ieškovė ieškinį pareiškė ne kaip palikėjo kreditorė, todėl, šiuo atveju, atsakovės nurodytas CK 5.63 straipsnyje numatytas reikalavimas ieškovės atžvilgiu netaikytinas. Be to, mirus atsakovės tėvui, atsakovė palikimą priėmė pagal apyrašą. Iš notaro sudaryto palikimo apyrašo, atsakovei tapo žinoma ir apie palikėjo prievoles bankui. Todėl, šiuo atveju, atskiro kreditoriaus (banko) pareiškimo dėl reikalavimų priėmusiems palikimą įpėdiniams pateikimas laikytinas įgyvendintu ir nereikalingas.

12. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pagal pareikštą ieškinį taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo ir ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė savo, kaip kreditorės teises, atsakovės atžvilgiu pradėjo ginti nepraėjus bendrajam ieškinio senaties terminui.

Dėl solidariojo skolininko, prieš terminą įvykdžiusio terminuotą prievolę, atgręžtinio reikalavimo teisės

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė K. S. 2021-12-10 priėmė palikimą po tėvo S. S. mirties pagal turto apyrašą. 2022-01-28 antstolės Brigitos Tamkevičienės sudarytas palikimo apyrašas patvirtina, kad nesumokėtas kredito likutis pagal Kredito sutartį 2021-12-14 dieną buvo 3 845,20 Eur.

14. Vykdydama kredito sutartį, ieškovė po sutuoktinio S. S. mirties, 2024 m. gegužės 2 d. grąžino Bankui visą kredito likutį 1 592,31 Eur ir sumokėjo tai dienai priskaičiuotas palūkanas 3,10 Eur. Nuo 2021-11-27 iki 2024-04-27 ieškovė iš viso grąžino Bankui 2 290,72 Eur kredito likutį ir sumokėjo 1 010,63 Eur palūkanų. Tokiu būdu iš viso ieškovė grąžino Bankui visą po palikimo atsiradimo susidariusį negrąžinto kredito likutį 3 883,03 Eur bei sumokėjo 1 013,73 Eur palūkanų. Iš viso ieškovė įvykdė 4 896,76 Eur solidarios prievolės. Atsakovė teigia, kad iki mirties, kreditą bankui dengė asmeniškai jos tėvas, todėl atsakovė neigia savo pareigą solidariai atsakyti už paveldėtą skolą.

15. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais; pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. CK 3.100 straipsnyje nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai. Vienas jų, mirus vienam iš sutuoktinių.

16. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, teismas vadovaujasi aplinkybėmis, kurios yra įrodinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje ir buvo nustatytos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-42-1068/2024 įsiteisėjusiu 2024-02-06 sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šioje byloje ieškovė kreipėsi su ieškiniu atsakovei dėl sutuoktinio S. S. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pastarasis reikalavimas, be kita ko, buvo grindžiamas tuo, kad ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas ir sukauptas santuokos metu iš bendrų ir asmeninių ieškovės lėšų.

17. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-02-06 sprendimu buvo nustatyta, kad dėl turto pagerinimo iš esmės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių V. S. bei S. S., mirusio (duomenys neskelbtini) nuosavybe, o atsakovė pagal šį teismo sprendimą buvo įpareigota ieškovei sumokėti 22 000 Eur piniginę kompensaciją. Ši kompensacija buvo apskaičiuota, remiantis nekilnojamojo turto teismo ekspertize.

18. Atsakovė savo įpareigojimus pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-42-1068/2024 įvykdė ir ieškovei sumokėjo 22 000 Eur kompensaciją. Kretingos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-42-1068/2024, spręsdamas, ar pripažinti aukščiau nurodytą turtą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat vertino ir 2015-09-22 vartojimo kredito sutartį. Nurodė, kad po testatoriaus mirties iš 3 845,20 Eur banko kredito likučio ieškovė padengė 1 873,72 Eur, kas 2024 m. sausio 8 d. sudaro beveik pusę kredito likučio. Kaip įrodymą apie dengiamą kreditą, ieškovė pateikė sąskaitos išrašą apie vykdomus mokėjimus pagal kredito sutartį. Teismas 2024-02-06 sprendime konstatavo, kad esminį ginčo turto vertės padidėjimą lėmė ne tik nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčiai, bet ir atlikti pagerinimai atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis, taip pat ir skolintomis bei ieškovės asmeninėmis lėšomis ir darbu, todėl pripažino testatoriui padovanotą ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

19. Kadangi įsiteisėjusiu 2024-02-06 sprendimu teismas nustatė, kad ieškovės ir palikėjo turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, o atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog jos tėvas prievolę vykdė iš asmeninių lėšų, todėl pripažintina, kad testatorius, mokėdamas kreditą ir palūkanas iš savo banko sąskaitos, vykdė bendrą sutuoktinių, kaip kredito gavėjų, prievolę ir, šiuo atveju, neturi reikšmės, iš kurio sutuoktinio banko sąskaitos daugiau ar mažiau bankas nurašydavo lėšas. Nors, nagrinėjamu atveju, atsakovė neginčija, kad sutuoktinių (ieškovės ir atsakovės tėvo) prievolė bankui buvo solidari, tačiau teigdama, kad palikėjas prievolę bankui vykdė iš asmeninių lėšų, savarankiško/priešpriešinio reikalavimo dėl tėvo atliktų mokėjimų pripažinimo jo asmeniniu turtu byloje nereiškė.

20. Be to, atsakovė mano, kad ieškovė nesąžiningai siekia prisiteisti dalį solidarios prievolės, kadangi jai jau yra priteista ir sumokėta 22 000 Eur piniginė kompensacija, turtą pripažinus bendrąją jungtine nuosavybe, kurią apskaičiuojant buvo vertinti atlikti mokėjimai pagal kredito sutartį bankui. Teismas konstatavo, kad kreditas suteiktas buto remontui, todėl susijęs su bendros nuosavybės pagerinimu; kreditą ieškovė dengė ir po vyro mirties.

21. Teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad 2024-02-06 sprendimu teismui turtą pripažinus bendrąja sutuoktinių nuosavybe, po tėvo mirties atsakovei, kaip paveldėtojai, atiteko tam tikra turto dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškove, taip pat, turtą atidalijus, ieškovei priteista kompensacija už atsakovei tenkančią turto dalį. Pažymėtina, kad nustatant turto vertę, įvertinta ir ta aplinkybė, kad turtas pagerintas taip pat ir iš skolintų lėšų, todėl atitinkamai ir atsakovei tenkanti turto dalis buvo didesnė. Nagrinėtoje byloje prašymo, skaičiuojant turto vertę, minusuoti įsiskolinimus, nebuvo.

22. Atsakovei nepaneigus bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto prezumpcijos, nepareiškus reikalavimo dėl iki palikėjo mirties kredito grąžinimui panaudotų lėšų, nėra pagrindo iki testatoriaus mirties kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui panaudotas lėšas pripažinti asmenine testatoriaus nuosavybe bei nukrypti nuo lygių dalių principo. Kitaip vertinti palikėjo atliktų įmokų teismas neturi pagrindo. Taip pat nėra pagrindo mažinti kredito įmokų sumą, kurią iš jos reikalauja priteisti ieškovė.

23. Tai, kad ieškovė jau išnagrinėtoje byloje nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės įvykdytos prievolės dalį, neužkerta jai galimybės apsispręsti, kaip ginti savo teises teisme. Nustatyta, kad 2024-02-06 sprendimu teismas tik konstatavo faktą, kad toks reikalavimas byloje nepareikštas, o ieškovė turi teisę, bet ne pareigą reikšti tokio pobūdžio reikalavimą.

24. Kaip minėta, šiuo atveju, atsakovės prievolė kildinama po tėvo mirties jai paveldėjus tėvo skolą. Pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei šeimos teisės normos nebetaikomos ir atsakovei po testatoriaus mirties pagal paveldėjimo teisės normas tapus atsakingai už testatoriaus (palikėjo) skolas, ji turėjo grąžinti bankui testatoriaus skolą, susidariusią nuo palikimo atsiradimo dienos, nesikišant į buvusių sutuoktinių bendrus piniginius santykius, buvusius iki testatoriaus mirties (CK 5.52, 5.53 straipsniai).

25. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.5, 6.9 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 36 punktas ir kt.). Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis).

26. Kadangi visą po palikimo atsiradimo susidariusią solidarią prievolę, kylančią iš 2015-09-22 kredito sutarties, bankui įvykdė ieškovė, atsakovė nepaneigė savo paveldėtos prievolės bankui pagal ginčo kredito sutartį, todėl ieškovė, tinkamai įvykdžiusi prievolę kreditoriui, įgijo teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą regreso tvarka atsakovei. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.1 – 6.4, 6.59, 6.63 straipsniai). Kadangi solidarių skolininkų yra du (ieškovė ir atsakovė), todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei 2 448,38 Eur, tai yra, pusę (lygiomis dalimis) 4 896,76 Eur įvykdytos solidarios prievolės bankui (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 punktas, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

27. Teismas šiuo atveju pažymi, kad 2015-09-22 vartojimo kredito sutartis 2024-02-06 sprendime vertinta, kaip vienas iš nekilnojamojo turto pagerinimo bendromis, nors ir skolintomis, sutuoktinių lėšomis finansavimo šaltinių. Kaip jau minėta, ieškovė pasinaudojo teise savo interesus dėl dalies prievolės įvykdytos bankui priteisimo iš atsakovės ginti pareikšdama ieškinį kitame procese. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė visus daiktus, kuriais buvo gerinamas nekilnojamas turtas pagal kredito sutartį ir už kurį ieškovei buvo sumokėta kompensacija, pasisavino ir jų atsakovei negrąžino, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovei nepareiškus savarankiškų materialinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.

Dėl skolos mokėjimo išdėstymo

28. Pagal 2015-09-22 Kredito sutarties kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, skolininkai (testatorius ir ieškovė) bankui kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas turėjo mokėti iki 2025-08-27. Ieškovės reikalavimai kildinami pagal reikalavimą dėl prievolės, atsiradusios iš Kredito sutarties, pagal kurią kredito grąžinimas išdėstytas dalimis, nurodant jų sumokėjimo terminus, įvykdymo.

29. Pagal savo pobūdį, tai yra terminuota prievolė su atidedamuoju terminu. Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju, negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis).

30. Terminuotos kredito sutarties specifika lemia tai, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai, ir negalima reikalauti prievolės su atidedamuoju terminu įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas. Kadangi kredito sutartimi paskolos grąžinimas buvo išdėstytas iki 2025-08-27, todėl atsakovė, paveldėjusi skolą, turėjo teisėtą lūkestį, kad prievolę vykdys dalimis, sutartyje nustatytais terminais. Dėl to reikalavimas įvykdyti visą jai tenkančią prievolę prieš terminą iš karto pažeistų ir teisinio tikrumo principą (CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

31. Nors prievolės vykdymas prieš terminą skolininko iniciatyva yra leidžiamas, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis arba prievolės įvykdymas prieš terminą neprieštarauja jos esmei (CK 6.53 straipsnio 3 dalis), tačiau negalima reikalauti prievolės su atidedamuoju terminu įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas. Todėl, šiuo atveju, ieškovė turi teisę gauti prievolės vykdymą iš atsakovės tokiomis sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo vykdyti prievolę bankui.

32. Iš atsakovės procesinių dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad ji nesutinka vykdyti terminuotos prievolės su atidedamuoju terminu anksčiau nustatyto termino, todėl atsakovė turi teisę prievolę vykdyti dalimis, sutartyje nustatytais terminais. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, kredito sutartimi nustatytu kredito įmokų ir palūkanų mokėjimo grafiku, ieškovės reikalavimas dėl priteistos skolos sumos (prievolės, kurios vykdymo terminas nesuėjęs) išdėstymo tenkintinas, nustatytina, kad iš atsakovės priteista 2 448,38 Eur suma turi būti sumokėta dalimis.

33. Nustatyta, kad terminas yra suėjęs prievolės daliai nuo 2021-11-27 iki 2024-04-27 (ieškovės grąžintam Bankui 2 290,72 Eur kredito likučiui ir sumokėtoms 1 010,63 Eur palūkanoms). Taip pat terminas suėjęs ieškovės Bankui 2024 m. gegužės 2 d. sumokėtoms 3,10 Eur palūkanoms. Todėl atsakovė ieškovei 1 652,22 Eur (3 304,45 Eur : 2) turėtų sumokėti iš karto. 2024-05-02 ieškovės grąžintam Bankui 1 592,31 Eur kredito likučiui terminas suėjęs tik iš dalies. Minėta, galutinis kredito grąžinimo terminas, jį dalimis grąžinant kiekvieno mėnesio kalendorinę 27 dieną, yra 2025-08-27. Todėl 796,16 Eur (1 592,31 : 2) sumos mokėjimas turėtų būti išdėstomas nuo 2024-05-27 iki 2025-08-27 kasmėnesinėmis įmokomis kredito sutartyje buvusia nustatyta tvarka po 49,76 Eur (796,16 : 16 mėnesių), skaičiuojant nuo 2024-05-27 ir mokant iki sutarties termino pabaigos, kiekvieno kalendorinio mėnesio 27 dieną. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad 1 652,22 Eur dalis skolos turi būti sumokėta įsiteisėjus teismo sprendimui; likusios 796,16 Eur skolos dalies mokėjimą išdėstant nuo 2024-05-27 iki 2025-08-27 kasmėnesinėmis įmokomis po 49,76 Eur ir mokant kiekvieno kalendorinio mėnesio 27 dieną (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

34. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1 652,22 Eur sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 855 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 55 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

36. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. S. 2 448,38 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 38 ct) skolą ieškovei V. S..

Priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis. Nustatyti, kad 1 652,22 Eur dalį skolos atsakovė K. S. sumoka ieškovei V. S., įsiteisėjus šiam teismo sprendimui. Likusios 796,16 Eur skolos dalies mokėjimą išdėstyti dalimis nuo 2024-05-27 iki 2025-08-27, atsakovei K. S. mokant ieškovei V. S. kasmėnesinėmis įmokomis po 49,76 Eur kiekvieno kalendorinio mėnesio 27 dieną.

Priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 652,22 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 22 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 855 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. S..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.