Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2021 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo apie 21 val. iki apie 22 val. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. K. vartojant su savo sugyventiniu E. L. alkoholį pastarajam sugrįžus iš užsienio, kur jis dirba, įvyko konfliktas, kurio metu E. L. bandant atsiimti raktus, vykstant grumtynėms ant grindų, M. K. tyčia vieną kartą įkando jam į kairę koją šlaunies srityje ir išsuko dešinės plaštakos nykštį, toliau paėmė E. L. priklausantį planšetinį kompiuterį ir tyčia šiuo kompiuteriu sudavė vieną kartą E. L., sėdėjusiam ant lovos, į galvą veido srityje, tokiais savo smurtiniais veiksmais sukeldama E. L. fizinį skausmą ir padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva su taškiniais nubrozdinimais kairėje šlaunyje ir poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke.

Šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji M. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tuo metu su nukentėjusiuoju E. L. buvo pora, o dabar jų santykiai nesieja. Tą dieną ji laukė E. L., jis turėjo grįžti iš komandiruotės. 14.30 val. pasiėmė jį iš oro uosto, jis buvo gana susierzinęs, atsisėdo į mašiną, patikino, kad viskas gerai. Važiavo namo, mašinoje buvo įtampa. Grįžus namo, jis priėjo ir pradėjo ją bučiuoti, ji atstūmė jį, tada jis vėl lindo. Atstūmus jį antrą kartą, jis supyko ir liepė jai autis batus ir ruoštis į miestą. Važiuojant mašina, jis visą laiką buvo telefone. Pakeliui jai paskambino mama ir pasakė, kad ji pasiimtų vitaminus. E. L. pasakė, kad jis kartu neis, ir išėjo savo reikalais. Susitiko vėl, jis buvo keistokas, ji paklausė, ar jis rūkė, jis atsakė, kad taip. Ji nieko neatsakė, jie nuėjo į mašiną, nuvažiavo į parduotuvę, grįžo namo. Gaminosi valgyti, po to jis supyko ant jos dėl lėkštės. Jie pavalgė, išgėrė vyno, jis ėmė ją bučiuoti, ji nesipriešino, bet po to jis ėmė elgtis grubiai, liepė jam pačiulpti, bet ji atsisakė tą daryti. Jis ėmė jai sakyti, kad ji nesugeba patenkinti vyro. Ji pasijuto blogai, atsisėdo šalia, jis paėmė ją už pečių, įėjo į ją, per minutę laiko baigė, ji buvo šoko būsenoje. Lytinio akto metu ji lyg ir buvo su „maike“ ir su kelnėmis, o E. L. buvo nuogas. Jis nuėjo į vonią. Jis grįžo, ji paklausė, kas yra, jis atsakė, kad jo tikslas buvo ją „išpisti“ ir palikti. Ji ėjo iš virtuvės į koridorių verkdama, o jis ėmė grasinti, kad ji, grįžusi iš darbo, neras savo daiktų, vadino „durne“, sakė, kad pakeis spyną. Po 5 min. jis pribėgo prie jos, čiupo jai už kaklo, suspaudė ir ilgai ją palaikė, po to atleido. Jie kelias sekundes pastovėjo vienas prieš kitą, ji paklausė, kodėl jis supykęs smurtauja prieš ją. Jis iš spintos mėtė į ją rūbus ir toliau gąsdino, kad viską išmes. Ji pasakė, kad jis prisimintų savo tėtį. Tada jis metė ją ant žemės, ėmė spjaudyti į ją, neleido atsistoti. Ji bandė stotis ir bandė pro jį praeiti į svetainę. Jis atėjo paskui ją ir toliau žemino. Ji paprašė, kad jis leistų jai išsikraustyti per 3 dienas. Jis ją žemino ir rėkė ant jos. Jis suėmė ją už pečių, prispaudė prie stalo ir ėmė daužyti per veidą, ji dengėsi veidą rankomis. Po to jis atsitraukė ir stebėjo, kad ji atsigautų. Tada jis ieškojo jos mašinos raktų ir, pasiėmęs jos mašinos raktą, ėjo ir grasino, kad sudaužys jos mašiną. Ji pasiėmė planšetę ir metė į jo pusę, bet nepataikė, ta planšetė atsitrenkė į sieną ir nukrito ant žemės. Jis pažiūrėjo į planšetę ir įsidėjo ją į kuprinę, tada paėmė ją už pakarpos ir išmetė iš buto. Ji nusprendė kažkiek pagulėti ir nueiti pasėdėti laiptinėje. Galvojo, ką daryti, paklausė prie durų, buvo tyla, galvojo, kad užeis ir pasiims telefoną. Ji užėjo laikydama ranką kišenėje, jis ją užlaužė, paguldė ant žemės, ėmė spausti kaklą ir šlaunis, jo ranka atsidūrė prie jos veido. Ji bandė jam įkąsti į ranką, bet nepavyko, tada gindamasi įkando jam į šlaunį, ir jis ėmė daužyti jai į šonus, kol ji negalėjo kvėpuoti. Po to jis ją paleido, ji nušliaužė prie lovos. Jis pasiėmė suktinę, savo kuprinę ir išėjo. Ji užrakino duris, jis bandė bent 3 kartus įeiti, bet jam nepavyko. Nutarė parašyti I., šiai padarė garso žinutę, tačiau ištrynė. Buvo prisijungusi A., padarė kelis įrašus. Po to paskambino mamai, ši atvažiavo. Ji buvo šoko būsenoje, tai gulėjo, tai sėdėjo, jai skaudėjo šonus. Mama pasakė, kad kreiptųsi į policiją. Atvykus policijai, ji pareigūnams pasakė, kad bijo duoti parodymus, bet jie ją padrąsino. Atvažiavo greitoji, apžiūrėjo ją, suleido ar davė raminančių. Vėliau atvyko dar policininkų, vienas iš jų dar ją apžiūrėjo. Ji pasakė pareigūnams, kad E. L. galėjo išeiti pas E. Pareigūnai surado E. L. ir sulaikė. Mamos vardu parašė, kad išeina iš darbo, ją sumušė draugas. Po to gulėjo ir kitą dieną neišėjo į darbą, mama rinko visus jos daiktus. Mama ją palydėjo pas medikus, grįžo į butą ir padėjo išsikraustyti. Pirmadienį ėjo į ekspertizę, I. ją lydėjo. Ji padavė pareiškimą, kad ją iš karto atleistų iš darbo. Jai leisdavo padirbti iki pietų ir po to ji pasiėmė atostogų. Antradienį ar trečiadienį jai paskambino tyrėja ir pakvietė į apklausą. Nuvykusi, tyrėjai viską pasakojo, ši ją stūmė prisipažinti, neleido paskaityti savo parodymų, liepė pasirašyti. Tada susisiekė su E. L. buvusia drauge, ši pasakė, kad nenori su juo turėti reikalų, gydėsi 5 metus su psichoterapeutais. Jai policininkai sakė, kad ji sulauks pagalbos iš krizių centro, tačiau skambučio nesulaukė. Paskambino jiems pati, susirado kitą darbą, bet jame pradirbo tik mėnesį. E. L. susisiekė su ja vasarą ir prašė atsiimti pareiškimus, ji po kurio laiko atsakė jam, kad pareiškimo neatsiims. Išsikraustė pas mamą ir ši pamatė tam tikras dėmes ant jos veido ir kūno. Gydytojai jai nustatė (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad ji atsirado dėl streso. Pradėjo eiti pas daktarus, susirūpino savo sveikata. Taip pat planuoja išvykti gyventi už Vilniaus. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

E. L. buvo pagrindinis nuomininkas, būstą jis išsinuomojo santykių metu. Iki tol ji gyveno pas mamą, po to (duomenys neskelbtini). Jis iš pradžių gyveno pas ją, po to tarėsi, kad nori nuomotis butą kartu. Tikėjosi, kad jis nustos rūkyti žolę jiems pradėjus gyventi kartu. Nežinojo, kad jis taip dažnai tai daro. Kartu jie apsigyveno lapkričio mėnesį, tiek laiko jai reikėjo, kad pamatytų, kiek jis daug rūko. Smurtas ir grasinimai prasidėjo, kai pradėjo gyventi kartu. Niekam anksčiau dėl smurto nesiskundė. Ji E. L. kurį laiką stipriai bijojo. Prieš įvykį bijojo taip pat, norėjo skirtis, nes jis ne pirmą kartą prieš ją smurtavo. Ji E. L. buvo užsiminusi, kad nori skirtis viduryje jo komandiruotės, gal balandžio mėnesį. Iki atvykstant į Lietuvą, E. L. elgesys buvo įvairus, jis neapsisprendė, ar nori kartu būti, ar nenori. Kartais būdavo piktas, kartais mielas. Jis ją išdavinėjo užsienyje su kita moterimi. Po to, kai sužinojo, kad jis ją išdavinėja, ji ruošėsi išeiti. Jis ja manipuliavo, gąsdino ją, kad jei jį išduos, tai pririš ją prie medžio. Anksčiau dėl jo veiksmų nesikreipė į policiją, nežino, kodėl.

E. L. pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą koridoriuje prie spintelės, kai griebė jai už kaklo ir laikė suspaudęs. E. L. buvo piktas, mėtė daiktus, ji verkė ir jis iš pykčio pribėgo prie jos ir užčiuopė už kaklo. E. L. sugriebė jai už kaklo viena ranka, suspaudė, įtempė ją, ji stovėjo lyg ant pirštų galiukų. Jis palaikė ją ir atleido.

Virtuvėje galbūt jai smūgiavo dviem rankomis, daugiausia į galvą, veidą, krūtinę, pečius. Nežino, kiek buvo smūgių. Tikriausiai ne mažiau nei dešimt. Jai stipriai skaudėjo. Buvo apžiūrėta jos galva, ji sakė, kad jai skauda. Nežino, kodėl užfiksuotas tik vienas sužalojimas ant skruosto. Ji dengėsi rankomis. Galėjo pataikyti į rankas, į galvą, visur. Neatsimena, kiek smūgių buvo ir į kur. Ji įsivaizduoja, kad buvo daugiau smūgių, dėl to dabar sako, kad buvo dešimt. Tiesą sakė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek dabar. E. L. atsitraukė, nes pamatė, kad ji nebesidengia veido, stebėjo ją, bet pamatė, kad ji vis dar yra gyva ir tada pradėjo ieškoti raktų. Raktai dažniausiai būdavo ant spintelės arba ant stalo. Nepamena, kur buvo mašinos raktai. Kai jis ėjo link jos su raktais, jis sakė, kad sudaužys mašiną, kaip sudaužė ją.

Iki planšetės metimo ji buvo virtuvėje tarp stalo ir šaldytuvo, o E. L. su rakteliais nuo mašinos ėjo į ją. Tada ji išsigando, paėmė ir metė planšetę. E. L. buvo per žingsnį nuo jos, netoliese. Tiksliai neprisimena. E. L. stovėjo prie sofos, o ji stovėjo prie šaldytuvo. Planšetė buvo ant stalo. Metė planšetę toje pačioje vietoje, kur stovėjo. Metė planšetę į jo viršutinę kūno dalį. Suprato, kad mesdama planšetę gali sužaloti žmogų. Ji nuo jo gynėsi. Kai jis ją atstūmė ir daužė jai galvą, ji stovėjo kampu ir planšetė buvo pirmas daiktas, kuris buvo po ranka, ir ją metė, tačiau į jį nepataikė. Planšetę metė tik kartą. E. L. po metimo pasižiūrėjo, tada paėmė tą planšetę, pamatė, kad ji sveika, įsidėjo ir nuvedė ją iki durų.

Negali paaiškinti, kodėl įvykio metu grįžo į butą ir neskambino policijai, ji bijojo. Galvojo, kad užeiti į butą yra teisinga. Jai buvo gėda, nežinojo ką daryti, galvojo, kad pasiims telefoną ar raktus, paskambins kažkam.

Jis pirmą kartą ją apkaltino dėl raktų, kai ji grįžo į butą, tai buvo vienintelis atvejis, kai aiškinosi dėl raktų. Ji neatsimena gerai, ar turėjo raktus. Buto raktai buvo ir ant stalo, ir dar kažkur, ji neprisimena. Buvo jo raktai ir jos raktai, buto raktai galėjo būti bet kurioje vietoje. E. L. nesakė, kad paims buto raktus. Gali būti, kad turėjo raktus kišenėje. Tai tikriausiai buvo jos raktai. Jis ją apkaltino, kad turi jo raktus, tačiau ji neprisimena, ar ten tikrai buvo jo raktai.

E. L. įkando jai į petį ir ji iš to skausmo bandė kąsti jam į koją, bet nežino, kiek jai pavyko. Kiek atsimena, jis ją buvo prispaudęs. Neatsimena, ar E. L. kažką sakė, kai bandė jai įkąsti. Ji gulėjo ant dešinio šono, buvo susigūžusi, nes jis ją laikė. Kai jis laikė jai kaklą, jo ranka buvo atsidūrusi jai prie veido, bandė jam kąsti. Kai ji įkando, jis trankė ją visur. Jis tuo metu ją laikė kojomis, o rankomis trankė į šonkaulius, rankas, visur. Trankė, kol negalėjo kvėpuoti, į kairę kūno dalį. Kairėje pusėje nugaroje yra kandimas. Smūgiai buvo stiprūs. Negali atsakyti, kodėl neužsifiksavo smūgiai ant šono.

Neturėjo tikslo sukelti fizinį skausmą E. L. Jis vartojo smurtą prieš ją, jautė dėl to pasekmes. Neprisimena, ar smūgiavo E. L. kojomis. Nežino, kaip galėjo išsukti E. L. nykštį, tyčia to nedarė, suėmusi jo dešinės rankos nebuvo. Kiek atsimena, rankomis susikibę nebuvo, tik kai dengėsi veidą ir laikė rankas, kad galėtų praeiti. Neatsimena, ar E. L. grįžus, ant jo veido buvo sužalojimų. Gal kai dengėsi veidą ar stūmė, kažkaip jį prilietė, ir tada atsirado kraujosruva. Gal mušdamas ją pats susižeidė, ar sulaikant jį sužalojo. Neatsimena, ar išmetė nukentėjusiojo daiktus į laiptinę. Neplėšė nukentėjusiojo paso. Įvykio metu buvo išgėrusi taurę vyno.

Draugei viską aprašė, kad turėtų įrodymų, jei jai dar kažkas nutiktų. Ji niekam nesakė, kad ją išžagino. Pirmiausia susisiekė su I. ir ištrynė garso žinutę. Ji gal jau po susirašinėjimo buvo mamai paskambinusi, nežino.

Duodama parodymus juto spaudimą iš tyrėjos. Nesuprato, kad buvo kaltinamoji duodama parodymus. Jai siūlė turėti gynėją, ji klausė dėl valstybės garantuojamo advokato, tačiau jai atsakė, kad yra dirbanti. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė vieną kartą.

Niekada prieš nieką nėra smurtavusi. E. L. jai sakė, kad yra teistas už narkotinių medžiagų pardavinėjimą, po to pradėjo girtis, kad turi pistoletus mašinoje ir pažįstamų (duomenys neskelbtini). Po to, kai E. L. bandė su ja kontaktuoti, ji pranešė tyrėjai. Pareiškimo dėl poveikio nerašė. E. L. negrasino, nesiūlė pinigų. Jis sakė, kad viskas susitvarkys, kad ji daug pinigų išleis advokatams, klausė, kam jai to reikia, ko ji tuo pasieks (t. 3, b. l. 132–136).

Kaltinamoji M. K., papildomai apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji su nukentėjusiuoju buvo pora, kartu gyveno. Šis įvykis buvo ne pirmas ir ne trečias. Pirmą kartą ji kreipėsi į draugę I., antrą kartą išsigando, jis jos atsiprašinėjo. Ji pasakė, kad daugiau nekentės ir po trečio karto kreipsis į policiją. Taip ir įvyko. Tądien apie 14.30 val., jei gerai pamena, ji pasiėmė jį iš oro uosto. Tuo metu nesuprato, kad jis nori nutraukti santykius. Jis pats noriai atskrido į Lietuvą gelbėti šitą dalyką, bent jau taip teigė. Nekalbėjo apie skyrybas. Įvykio dieną jie beveik nekalbėjo. Jis atrodė gana suirzęs, piktas ar nepatenkintas. Jie grįžo namo, nusiavė batus, jis pradėjo ją bučiuoti, liesti, prirėmė, ji pasakė, kad kol kas dar nenori. Jis taip darė antrą kartą, ji vėl jį atstūmė, pasakė, kad jai reikia laiko, ji turi pabendrauti, pabūti kartu. Tada jis labai supyko, liepė jai apsiauti batus ir važiuoti į miestą. Jie važiavo iki miesto, jis visą laiką buvo telefone, jie tylėjo, pusę laiko kažkur pravaikščiojo. Jai paskambino mama, jos buvo susitarusios susitikti. Ji pasakė, kad ji su E. L., ateis iki šios. Padėjus ragelį, E. L. jai pasakė, kad ne. Ji paklausė, kodėl ne, jis eis vėl žolės pirkti ir rūkyti. Jis pasakė, kad taip, eina pirkti. Ji pasakė, kad nelįs į šituos reikalus. Jis nuėjo savais reikalais, o ji nuėjo pas mamą. Kai jie susitiko, jis buvo pasimetęs, nes neprisiminė tam tikrų dalykų. Ji sunerimo, sakė, kad jis keistai elgiasi, kažko neprisimena, gal kažko parūkė. Jis atsakė, kad taip. Tada jie tiesiog pratylėjo, važiavo namo. Jis liepė jai nuvažiuoti iki parduotuvės, po to jie grįžo namo, jis gamino maistą. Ji to maisto atsisakė, po to užsimanė valgyti, pasigamino sau pati, paėmė lėkštę. Jis ant jos supyko dėl lėkštės, teigė, kad paėmė tą lėkštę, kurią jis gamino. Ji bandė paaiškinti, kad tai kita lėkštė, jis neprisimena tam tikrų detalių. Jis kurį laiką rėkė ant jos, ji pratylėjo. Po kurio laiko jis nutilo, įpylė vyno, jie išgėrė gal po pusę taurės. Ji pasakė, kad nenori gerti, nori įsivažiuoti į režimą, darbus. Jis sėdėjo šalia jos, pradėjo ją glamonėti, liesti. Ji tikrai nesipriešino, leidosi, iki kol jis pradėjo daryti viską nemaloniai – per prievartą nuiminėti „maikę“, kelnes. Ji pirmą kartą atstūmė jį, pasakė, kad jai labai nepatinka, kaip jis elgiasi, ji šitaip nenori. Tada jis liepė jam pačiulpti, ji atsisakė. Jis pradėjo ją žeminti, kad ji prasta moteris, nemoka to daryti, nesugeba patenkinti vyro, grįžusio iš komandiruotės. Ji pasijuto iš dalies kalta, atsisėdo šalia. Tikėjosi, kad jie nusiramins ir šitas įvykis neįvyks. Tada jis ją čiupo už pečių, apsuko, grubiai numovė kelnes, grubiai, su skausmu įdėjo į ją. Tai įvyko per laiko, viską baigė, atsistojo ir nuėjo susitvarkyti į vonią. Ji stovėjo šoke, nežinojo ką daryti. Jis grįžo prie jos, ji sėdėjo ant sofos. Ji klausė, kodėl jis taip elgiasi. Jis pasakė, kad atvažiavo jos „išpisti“ ir palikti. Ji susigraudino, atsistojo, nuėjo, atrodo, į virtuvę, pradėjo smarkiai verkti. Nuėjo iki koridoriaus, vėl grįžo į virtuvę, vėl į koridorių. Jis neleisdavo jai verkti, tai ji tiesiog nusprendė, kad ten yra tokia spintelė ir ji ten stovės. Jai buvo šokas. Jis visą laiką ją gąsdino, kad išmes ją iš namų, grįžusi neras daiktų, pravardžiavo ją. Ji paprašė jo išeiti ir leisti jai per tris dienas išsikraustyti. Po kelių sekundžių jis priėjo prie jos ir labai agresyviai čiupo už kaklo, smarkiai palaikė, ji sustingo. Jis palaikė ją pora sekundžių, po to paleido ir pasižiūrėjo į ją. Ji paklausė, kodėl jis imasi smurto, kai jie susipyksta. Jis eidamas atidarė spintą, mėtė visus jos rūbus, pasakė, kad tai nėra smurtas. Ji verkė, jis mėtydamas daiktus grasino, kad ją išmes ir pan. Ji sakė, kad jis prisimintų tėtį, dėl to jis dar labiau ant jos supyko, pradėjo agresyviai į ją bėgti, čiupo už kaklo, metė į žemę, ji susitrenkė visą šoną. Jis pradėjo spardyti jai blauzdas, spjaudyti ant jos, ji negalėjo atsistoti. Ji dengėsi rankomis, jos tikslas buvo praeiti pro jį ir nueiti į svetainę. Ji nuėjo į svetainę, jis grįžo. Ji rinkosi daiktus, jis pasakė, kad vis tiek jį jų neras. Ji pasakė, kad ji susisiekė su jo buvusia mergina ir ši jai viską papasakojo, jos ilgai kalbėjo. Jis įniršo, čiupo jai už pečių, nutempė ten, kur yra šaldytuvas ir stalviršis, pradėjo trankyti kumščiais ar kuo. Ji dengė veidą savo rankomis, jis trankė iki kol jai aptemo akyse ar ji atsipalaidavo ir negalėjo orientuotis. Jis atsitraukė nuo jos, stebėjo ją, kad ji atsigautų. Jis ieškojo ir rado jos automobilio raktelį, kuris atsidaro ir yra smailas. Jis agresyviai ėjo į ją. Ant stalo buvo planšetė, todėl ji, gindamasi, griebė ją ir metė į jo pusę, bet nepataikė į jį, jis atsisuko ir atsisėdo ant sofos. Planšetė atsitrenkė į sieną, ji išsigando, nes jis labai myli savo daiktus. Ji žinojo, kad sudužus planšetei, jai bus dar blogiau. Jis pamatė, kad planšetė nesudužo, įsidėjo ją į kuprinę, piktas priėjo prie jos, čiupo ją, nutempė iki durų, atidarė jas ir metė ją ant žemės, ji susitrenkė visą šoną. Jai skaudėjo galvą ir kūną, liko ten gulėti. Ji pagulėjo, jai buvo labai gėda, kad kažkas ją pamatys, tyčiosis, ką ji pasakys, jei kaimynai išeis, tai nusprendė pasėdėti ant laiptų. Ji buvo basa, be raktų ir telefono. Nusprendė kažkurį laiką pasėdėti ir tikėjosi, kad žmogus nurims. Priėjo prie durų, paklausė, kad buvo tyla, užėjo namo. Jis lyg kažko ieškojo, lyg buvo susinervinęs. Ji ėjo susilenkusi, nes jai skaudėjo visą kūną. Jos tikslas buvo paimti telefoną, kad galėtų paskambinti mamai. Jis pradėjo ją kaltinti, kad ji turi jo namų raktus, o ji sakė, kad tikrai neturi. Ji prašė leisti jai išeiti. Jis užlaužė ją, čiupo jai už kaklo, metė ant žemės prie sofos, spaudė kojomis jos kūną ir spaudė kaklą. Ji bandė muistytis, gintis dantimis, bet jai nepavyko. Jis įkando jai į petį, ji susigūžė, jo koja nuslydo. Ji gindamasi bandė jam įkasti į koją, kad jis ją paleistų, bet jis pradėjo daužyti jai visą šoną, kol ji pradėjo dusti ir negalėjo įkvėpti. Jis atsistojo, žiūrėjo į ją, ar jai viskas gerai, kol pradės kvėpuoti. Negali pasakyti, kiek laiko, bet ilgai negalėjo įkvėpti. Ji šliaužė iki lovos, pasikėlė rankas. Jis išėjo pro duris, ji sukaupė jėgas ir nubėgo jas užrakinti. Jis išgirdo, bandė vėl įeiti, ji laukė, kol nebebandys. Kaip suprato, jis išėjo. Ji dar pasėdėjo, po kurio laiko atėjo iki lovos. Pirmas žmogus, kuriam parašė garso žinutę, buvo I., kuri šalia gyvena, galvojo, kad ateis pas ją. Po kelių sekundžių ištrynė žinutę, nes draugė turi šeimą, jai buvo gėda. Pamatė, kad yra prisijungusi A. Ji šiai parašė apie įvykį, kad E. L. ją sumušė. Ši pasiūlė kreiptis į policiją, paskambinti mamai. Ji pasakė, kad negali, gal pati susitvarkys, gal nereikia visiems žinoti, ji jo bijo. Tada ji paskambino mamai, pasakė, kad turi atvažiuoti ir padėti jai. Mama atvažiavo, o ji buvo šoke, gana sunkiai vaikščiojo. Ji mamai nedaug pasakojo, ši tiesiog bandė ištraukti iš jos informaciją. Pamačiusi ją, mama pasakė, kad jos turi kreiptis į policiją. Ji dar paklausė, ar tikrai, nes E. L. turi daug pažįstamų, kurie gali su jomis susidoroti. Mama pasakė, kad saugiausias būdas – policija. Atvažiavo policijos pareigūnas ir pareigūnė, apžiūrėjo ją ir visą butą. Ji, mama, dar kažkas pasakojo, bet ji tikrai policijai nesiskundė dėl išprievartavimo. Ji sakė, kad yra sumušimas. Mama gal iš žodžių suprato, kad buvo grubiai, bet ji dėl to policijai nieko nesakė. Ji sakė policijai, kad bijo parašyti pareiškimą, nes jis jai grasino, jog jei ji kreipsis kažkur ar „nueis į šoną“, jis nuveš ją į mišką ir su ja susidoros. Policininkai padrąsino ją, pasakė, kad pasaugos ją ir pagelbės. Ji išdrįso viską papasakoti, tada jie iškvietė jai greitąją. Prieš tai atėjo dar du policininkai ieškoti E. L. Jie paprašė, kad ji paskambintų jam, bet ji sakė, kad užblokavo jį ir nenori skambinti. Ji pasakė, kad jis gali būti pas draugą E.

Ji nesukėlė E. L. fizinio skausmo. Gal ginantis jam kažkiek skaudėjo, bet tyčia nieko nedarė. Iš kur pas E. L. atsirado kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, negali pasakyti, nes ir policininkai teigė, gal galėjo būti nuo to, kad jis priešinosi ant žemės. Ji jam netrenkė. Kairė alkūnė nubrozdinta galbūt po to, kai ji gynėsi, kai ėjo pro jį, gal jis atsitrenkė į kokią spintą. Galėjo būti ir grumtinių metu. Kairėje plaštakoje odos įbrėžimas galėjo būti nuo to, kai jis ją metė pro duris, griebė ją, trenkė jai. Ji kando jam gindamasi, kai jis buvo prispaudęs ją ant žemės. Ji buvo šonu, jis laikė ją blauzda prispaudęs jos koją, kaklą, bet jis atsilenkė kažkaip ir jam ta koja slydo, ji susirietė ir kando jam bandydama ištrūkti. Pirmas kando E. L., po to ji jam kando. Kai jis ją užlaužė, ji bandė gintis dantimis, gal siekti jo rankos, bet jos lyg ir nepasiekė ir jis kando jai į petį. Ji susigūžė iš skausmo, tada jam nuslinko koja. Tai, tikriausiai, jis pirmas. Dešinį plaštakos nykštį galėjo išsinarinti daužydamas ją, priešindamasis policininkams. Niekur nepateikta, kad jis yra išnarintas. Jos raktai nuo buvo atskirai, ne prie automobilio raktų. Įvykio metu neieškojo savo automobilio raktų, jos tikslas buvo tik telefonas. Kai grįžo, ieškojo kažkokio daikto, kad galėtų išeiti iš namų. Neprisimena, kur buvo E. L., kai ji užėjo į butą. Jis ją kaltino, kad ji turi jo raktus, užlaužė ją ir paguldė ant žemės. Neturėjo paėmusi E. L. raktų. Gali būti, kad jie buvo jas ją, bet kiek pamena, jų nebuvo, gal buvo su raktais, gal laikė kišenėje. Jis nebandė jai atgniaužti rankų, jis bandė jai iš kelnių ištraukti ar ką daryti, nežino, tiesiog buvo prispaudęs ją, ji nelabai galėjo judėti. Ji muistėsi, bandė ištrūkti. Planšete tikrai nesudavė. Vieną kartą metė į jo pusę planšetę, ši jo nepalietė, jis apsisuko, planšetė praskrido krūtinės lygmenyje ir atsitrenkė į sieną. Neprisimena, ar ant sienos liko apgadinimai nuo planšetės. Kai nukentėjusysis atvyko iš komandiruotės, jis nebuvo sužalotas. Nežino, kokiu būdu pas šį atsirado sužalojimai. E. L. sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik grumtynių metu, bet ir kai policininkai jį sulaikė. Įvykio dieną nebuvo situacijos, susijusios su paso plėšymu. Šiuo metu geriau viską prisimena. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusysis E. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kurį laiką nesėkmingai bandė skirtis su M. K., tuomet buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini) ir gavo pasiūlymą vykti į (duomenys neskelbtini). M. K. pasakė, kad negrįš, važiuos dirbti, bet ji įkalbino jį sugrįžti, todėl jis ir grįžo. Jie abu išgėrė vyno, po kokias tris taures, tiksliai nepasakys, pavalgė, pasimylėjo, tada susipyko ir ėmė bartis. M. K. paėmė jo darbinę tašę ir raktus, išmetė tašę pro duris, ėmė jį varyti iš namų ir keiktis. Jis bandė iš jos atimti tuos raktus, jie grūmėsi ant žemės, ji jam įkando į kairę šlaunį. Neprisimena, ar buvo su kelnėmis, tikriausiai taip. Kol grūmėsi ir jis bandė atimti raktus, ji išsuko jam dešinės rankos nykštį. Tada jis atidarė duris, pasiėmė savo tašę ir išstūmė M. K. lauk, o pats nuėjo į vonią paslėpti raktų kur nors aukštai, kad ji jų nerastų. Paslėpęs raktus, atėjo susikrauti svarbiausių daiktų į kuprinę. Išėjęs iš vonios pamatė, kad M. K. turėjo jo planšetę, jis atsisėdo ant lovos, jie toliau barėsi. Jis klausė, ką ji daro su jo planšete, trumpam pasisuko ir, jam atsisukus, M. K. trenkė tiesiai į jam veidą su ta planšete, per skruostą. Jis atsistojo nuo lovos, ji metė į jį planšetę, pataikė jam į krūtinę, tada ta planšetė nuo jo atšoko ir nukrito už sofos. Tada jis pašoko, išsigando, nes ji buvo neadekvati. Gindamasis jis spyrė jai kažkur į koją, ji išprovokavo, jis bijojo dėl savo sveikatos. Jis pradėjo dėtis daiktus, ji paėmė ir plėšė jo pasą, rėkė, kad niekur nebevažiuos. Jis dėjosi daiktus, jie toliau pykosi, ji tada jam spyrė, bet jis sugavo jos koją ir spyrė jai į kitą koją. Ji nukrito, jis ją prispaudė ir paklausė, ką ji daro, o ji šaukė „daužyk mane, daužyk, kuo didesnis, tuo man labiau patinka“. Jis tuomet pasiėmė kuprinę ir išėjo iš namų pas draugą.

Su M. K. susipyko dėl intymių santykių. Jis labai ilgai bandė su ja išsiskirti, vis sakydavo jai, kad išsikraustytų iš jo nuomojamo buto, tačiau ji nesikraustė. Atėmęs raktus, jis pradarė duris, išmetė M. K. į laiptinę ir duris užtrenkė. M. K. paėmė už drabužių ir išstūmė per duris. Nepamena, kokioje padėtyje ji buvo. Tada pasiėmė savo tašę, įsimetė į koridorių ir nuėjo į vonią paslėpti savo raktus, paslėpė juos aukštai lentynėlėje. Kol buvo vonioje, ji parėjo į butą. Jis išėjo iš vonios ir atsisėdo ant sofos, jie toliau barėsi, ji kažką sakė apie jo tėvą, kad irgi mušdavo motiną, pradėjo kalbėti apie jo tėvus, jie barėsi. Buvo pikti, jie abu sakė negražius žodžius, gal siuntinėjo ją, nelabai jau atsimena. Jis sekundei nusisuko, o atsisukus ji jam trenkė į veidą iš tos planšetės, jis net atšoko, nesuprato, kas įvyko, ji tada metė į jį tą planšetę, pataikė kažkur į krūtinę, ta planšetė atšoko nuo jo ir užkrito už sofos. Tuomet jis pašoko nuo lovos, paklausė, ką ji daro, spyrė jai į koją, nes buvo išsigandęs dėl savo sveikatos, nes ji puolė jį su planšete. Tada pradėjo dėtis daiktus – pasą, dar kažką, ji vienu metu ir pasą bandė plėšyti, jis pasiėmė apatinių, kojinių, tą pačią planšetę įsidėjo, norėjo greičiau pasišalinti. Tada ji puolė vėl, spyrė jam iš kojos, jis tą koją pagavo ir spyrė jai į kitą koją, ji parkrito, tada jis ją prispaudė su savo koja ir paklausė, kas jai negerai, ji pradėjo šaukti, kad ją daužytų, tada jis pasiėmė savo daiktus ir išėjo. Kol ji buvo ant žemės, jis tuos daiktus buvo susidėjęs, jam išeinant ji dar išmetė jo daiktus ir užtrenkė duris, jis tuos daiktus paliko ir išėjo. Ten buvo jo darbiniai daiktai, drabužiai. Ji tuos daiktus išmetė, ir jis durų nebegalėjo atidaryti, todėl išėjo.

Po įvykio pasakojo apie tai savo draugui, pas kurį nuėjo – E. G. Papasakojo, kas atsitiko, kad susipyko, rodė žaizdas. Nepasakojo visų smulkmenų, tik bendrais bruožais. Atėjo visas apsiverkęs, tai šis per daug ir neklausinėjo, matė, kaip jis atrodo. Nežino, kodėl nepranešė apie įvykį, toks požiūris visuomenėje, gal nevyriška kreiptis į policiją. Pats nėra prieš ją smurtavęs. Pirma smurtą panaudojo M. K., ji įkando jam į koją. M. K. raktus laikė atsitūpusi, jis atiminėjo raktus stovėdamas, o ji jam įkando į koją. Tampymasis dėl raktų nebuvo smurtas, jie kaip maži vaikai tampėsi dėl tų raktų, o viskas prasidėjo, kai ji įkando jam į koją. Raktus atiminėjo iš rankų į rankas. Ji laikė rankose suspaudusi tuos raktus, jis tiesiog tempė ir bandė atimti. Niekas niekam rankų nelaužė. Pats susižaloti ir išsisukti sau nykščio negalėjo. Neprisimena, kad būtų jai įkandęs, gal sekso metu galėjo.

Pirmas spyris buvo dėl to, kad jis buvo išsigandęs dėl savo sveikatos, tokį gynybinį veiksmą padarė instinktyviai, negalvojo, kad pradės muštis, buvo šoke. Spirdamas siekė ją atstumti nuo savęs, kad nesiimtų kitų smurtinių veiksmų. Jis ją laikė, nes jos nebuvo įmanoma atpažinti, iš akių ji buvo užsidegusi, neadekvati, bandė ją sulaikyti, kad negriebtų kokio daikto. Jis nežino, ar ji buvo vartojusi kokių nors psichotropinių medžiagų. Jis rūkė (duomenys neskelbtini), praėjo kelios valandos, skrydžio metu jis ir pavalgė, ir miegojo. Prieš atvykstant į Lietuvą, alkoholio nevartojo. Alkoholį vartojo su M. K., kai valgė. Turėjo du butelius vyno, išgėrė po tris taures valgydami, gal pusę butelio išpylė M. K. ant galvos, kad atvėstų. Tai buvo gal po raktų, kai jis padėjo juos ir buvo ant sofos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pamiršęs, kad apipylė M. K., bet minėjo tai, kai buvo apklausiamas antrą kartą. Tai buvo prieš smūgį planšete.

Jis juto fizinį skausmą. Praėjus kuriam laikui prasidėjo ir emocinis skausmas, jautėsi visiškai „sukramtytas ir išspjautas“, tie santykiai jau ėjo į pabaigą, bet vis vien gražiuoju išsiskirti nepavyko. Kai jie grūmėsi, ji tikriausiai susuko jam nykštį, negali pasakyti. Labai skaudėjo, buvo patinęs, kiek pamėlęs. Juto tą nykštį gal 5 mėnesius, skaudėjo, kai judindavo. Skruostikaulį juto kokį mėnesį, jam darė rentgeną, sakė, kad reikia didesnių tyrimų, bet jų nepasidarė, o dabar jau nieko nejaučia. Darbo metu negalėjo būti sužalotas, 90 proc. laiko sėdi, (duomenys neskelbtini). Jam nėra tekę gelbėti savo kolegų. Ieškinį grindžia tuo, kad patyrė ne tik fizinį, bet ir emocinį skausmą, jaučiasi panaudotas, jo reputacija suprastėjo, jis bijo prie savęs prisileisti žmones. Iš buto išsikraustė, kad ji nežinotų, kur jis gyvena. Tą vakarą pamatė, kokia ji neprognozuojama, bijojo, kad ji jam kažką padarys. Dabar pradėjo mokytis, pakeitė darbą ir jam dėl šio įvyko sunku bendrauti su kitais žmonėmis. Jam buvo sunku miegoti, juto baimę, kokios niekad nėra jautęs, išgirdęs triukšmą prie durų pašokdavo, bijojo, kad ten gali būti ji. Rimčiausias sužalojimas buvo po akimi, buvo didelė mėlynė. Jis sakė apie nykštį, bet šis buvo tik vos pamėlęs. Jį tik po 3 dienų apžiūrėjo, tinimas jau buvo pamažėjęs, gal dėl to ekspertai neužfiksavo. Į medikus nesikreipė, važiavo į teismo ekspertizę. Pragyveno su skaudančiu nykščiu, vartojo vaistus nuo skausmo. Jo nuomone, įbrėžimai ant jo kūno atsirado grumtynių metu, kai jie tąsėsi po koridorių dėl raktų. Jis nežino, iš kur ant M. K. kūno atsirado kraujosruvos ir nubrozdinimai, galimai grumtynių metu arba kai ji krito ant žemės, kai jis davė jai per atraminę koją. Kai jį puolė, jis bandė gintis, ėmė už rankų. Tokių grumtynių metu ir atsirado. Gal M. K. pati susižalojo, jis nežino, ką ji darė po to, kai jis išvažiavo (t. 2, b. l. 143‑146).

Nukentėjusysis E. L., papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis ilgai bandė skirtis su M. K., bet vis nepavykdavo. Jis buvo komandiruotėje ir jie jau nelabai bendravo. Jis turėjo galimybę važiuoti tiesiai iš vienos komandiruotės į kitą arba galėjo grįžti į Lietuvą ir pabūti keturias dienas. Pasakė M. K., kad negrįš, ji turi išsikraustyti iš jo nuomojamų namų. Ji pradėjo sakyti „grįžk, išsispręsime, pakalbėsime“. Jis pagalvojo, kad tai būtų geras šansas su ja visiškai išskirti. Grįžo tikriausiai iš (duomenys neskelbtini), ten parūkydavo žolės. Parūkė nedaug, kelis dūmus, tai buvo prieš daug valandų. Rūkė (duomenys neskelbtini) prieš skrydį, gal rūkė ir atskridęs į Lietuvą, neprisimena. Jo parodymai visiškai nesikeitė nuo pirmos apklausos, bet po daug laiko gali sumaišyti, ką rūkė, ir neprisiminti. Grįžo iš komandiruotės, M. K. jį paėmė. Jie grįžo namo, jis padarė valgyti, jie pavalgė, išgėrė vyno, pasimylėjo. Tai galėjo būti 2021 m. balandžio 28 d., jau buvo vakaras. Jie abu išgėrė gal butelį vyno. Jis baigė, o M. K. sako „aš nenoriu baigti, ateik čia“. Ji pradėjo pykti ant jo. Jis sakė, kad jam reikėjo iš viso su ja išsiskirti po pirmo jų karto, kai pasimylėjo, kaip elgėsi visi kiti jos bernai. Tada ji galutinai supyko ir jie pradėjo ginčytis. Jis pasakė jai kraustytis iš jo namų. Prie durų buvo lagaminas su jo daiktais iš komandiruotės. Ji nubėgo iki jo daiktų, paėmė jo raktus, atidarė duris išmetė jo daiktus, pasakė „tu pats ir varyk iš čia“. Nežino, kur buvo jos raktai, ji paėmė jo raktus, kurie buvo ant spintelės koridoriuje. Rankai buvo jos rankose. Kai ji laikė raktus, jis bandė juos išplėšti, atlenkti pirštus, ji parkrito ant žemės. Jie grūmėsi dėl tų raktų, ji įkando jam į koją, į kairę šlaunį, aukščiau kelio. Neįsivaizduoja, dėl ko ji įkando, norėjo gal, kad jis nustotų bandyti atsiimti savo raktus. Jam labai skaudėjo, nes ji laikė sukandus, kol jis jai neįkando, tai buvo tokia jo gynyba. Tų grumtynių metu ji išsuko jam nykštį. Kai jis įkando jai atgal, jis atėmė raktus, paėmė ją ir išmėtė iš namų.

Po to paėmė lagaminą, padėjo šį į koridorių, nuėjo į vonią paslėpti raktų kur nors aukštai, kad M. K. nepasiektų ir vėl nepaimtų. Kai buvo vonioje, girdėjo, kad ji grįžo, nes durų jis neužrakino. Jis išėjo iš vonios, o ji laikė jo planšetinį kompiuterį. Jis paklausė, kodėl ji jo daiktus laiko, ką ten daro, ir nuėjo atsisėsti ant sofos. Ji su planšetiniu kompiuteriu stovėjo prieš jį. Visą laiką jie „koliojosi“. Jis truputį nusuko akis, ir ji planšetiniu kompiuteriu trenkė jam į dešinę veido pusę, prie akies. Trenkė su briauna, kampu. Planšetė turėjo guminę apsaugą, tai jį išgelbėjo nuo didesnio sužalojimo. Jis šoko būsenoje nieko nesuprato, ji atšoko ir dar metė į jį į tą planšetinį kompiuterį. Jis dar spėjo atsisukti, planšetė lietė jo krūtinę, praslydo ir užkrito už sofos.

Tada jis pašoko, pastūmė M. K., spyrė šiai koja. Ji pati buvo šoko būsenoje, kad jis pradėjo gintis. Jis pradėjo rintis savo daiktus, apatinius, kojines, kažką kelioms dienoms. Pasiėmė planšetinį kompiuterį, buvo nuėjęs pasiimti namų raktų, atrodo, iš vonios. Po to grįžo rinktis kitų daiktų, o ji laikė jo pasą ir bandė perplėšti. Ji pradėjo rėkti „tu neturėsi paso, tu iš vis niekur nevažiuosi“, ir bandė perplėšti. Jis priėjo prie jos, paėmė ją už gerklės, pastūmė ją, prirėmė prie tos spintos ir atėmė pasą. Ji atsitraukė, vėl buvo šoke. Jis ėjo iki galo susirinkti visų daiktų, tuomet ji puolė jį, bandė spirti koja, jis pagavo jos koją ir trenkė jai per kitą, atraminę koją. Ji parkrito ant žemės, jis ją prispaudė. Ji pradėjo rėkti „daužyk mane, kuo didesnis, tuo man labiau patinka“. Jis iš viso labai išsigando, ją paleido ir išėjo iš namų. Ji pribėgo prie durų ir išmetė jo lagaminą. Jis norėjo įnešti savo darbinius daiktus, pabandyti įeiti, o ji arba buvo užrakinusi duris, ar laikė jas. Alkoholis labai greitai veikia kaltinamąją. Ji tikrai buvo apsvaigusi, nes jos veiksmai buvo neadekvatūs, iš jos akių akyse matėsi, kad ne ji mąsto, o alkoholis ją valdo.

Jis, visas subraižytas, sudaužytas, sužalotas, verkiantis, išėjo pas draugą į namus, ten jį sulaikė. Sulaikomas jis nesipriešino. Jį prispaudė prie sienos, paguldė ant grindų. Jie galvojo, kad jis yra prievartautojas. Dėl pareigūnų veiksmų negalėjo būti sužalotas. Jį sulaikė dviem paroms. Kai tyrėja jį apklausinėjo, pamatė, koks jis sudaužytas, sužalotas, pasakė, kad jis turi kreiptis į policija, parašė, kad jis nuvažiuotų padaryti ekspertizę. Tai buvo gal trys dienos po įvykio. Kitą dieną po sulaikymo nuvažiavo daryti ekspertizę, ją darė vieną kartą, daugiau nesikreipė. Mėlynė ant piršto atsirado vėliau. Nežino, ką parašė specialistė, bet jis jai sakė, kad jam labai skauda.

Kai jį paleido, jis nemiegojo namuose, nes bijojo, kad ji gali apipilti jį rūgštimi, nes ji neprognozuojama. Jis susirinko savo daiktus ir išvažiavo miegoti pas draugą. Pirmas savaites buvo labai sunku miegoti, išėjus į kiemą būdavo nejauku, sumažėjo pasitikėjimas žmonėmis, yra sunkiau kažką prisileisti. Jis jautė baimę išeiti į lauką, nes ji žino, kur jis gyvena, gali užpulti iš už kampo. Išvažiavęs į darbą suprato, kad yra toli nuo kaltinamosios, jautėsi saugiau. Savo išgyvenimus vertina 5000 Eur, nes patyrė ne tik fizinę, bet ir emocinę žalą, buvo apšmeižtas, buvo suteršta jo garbė, jį sulaikė kaip prievartautoją, ji pasakė policijai, mamai, kad jis ją išprievartavo.

Kaltinamoji jam įkando, išsuko nykštį, po akimi turėjo guzą, mėlynę, kai trenkė jam su planšete, buvo sudraskytas, subraižytas. Iki įvykio nebuvo susižalojęs. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, odos įbrėžimas kairėje plaštakoje tikriausiai atsirado grumtynių metu. Ji puolė, o jis gynėsi. Negalėjo taip būti, kad kaltinamoji gynėsi nuo jo ir padarė sužalojimus besigindama. Jis niekada nebandė taikytis su kaltinamąją, nuo rugsėjo labai norėjo išsiskirti. Neatsimena momento, kai ji puolė jį, o jis ją apipylė vynu ir pasakė atvėsti.

Liudytojas E. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis pažįsta kaltinamąją, tai jo draugo buvusi mergina, o nukentėjusysis yra jo draugas. Jis buvo namuose, atėjo E. L., šis buvo susigraudinęs, sužalotas – po akimi buvo guzas, visas apdraskytas, sakė, kad mergina jį sudaužė. Jis žino, kad šis ruošėsi palikti M. K., bet ji nenorėjo skirtis, užpuolė, sužalojo veidą, rankas, įkando į koją. Prie akies buvo sužalojimas, nemažas guzas, buvo ištinęs pirštas, gal kairės rankos nykštys, tiksliai nepamena. Ant kojos matėsi, kad buvo įkąsta, E. L. jam parodė. Šis sakė, kad jam sudavė iš planšetės ir po to metė į jį planšetę, išsuko jam nykštį. Sužalojimai akivaizdžiai matėsi. E. L. jis pažįsta jau seniai, apie 6 metus. Jis pažįsta draugo ankstesnes paneles, su jomis anksčiau tokių problemų nebuvo, tai M. K. turi problemų. Pagalbos E. L. neprašė. Anksčiau panašių įvykių nėra pasitaikę. E. L. pasakojo, kad M. K. konfliktiška, „šoka į akis“. Jis sakė šiam, kad turės problemų. Jis kelis kartus yra matęs M. K., jokio įspūdžio nesusidarė. Jis nežino, kiek laiko jie draugavo. E. L. buvo užsiminęs, kad ji greitai užsiplieskia dėl smulkmenų ir „puola į akis“, vos ne rankas kelia ir panašiai, yra linkusi smurtauti. E. L. pats sakė, kad M. K. linkusi į konfliktus. E. L. yra normalus, dirbantis žmogus, draugiškas, atsakingas, sportuojantis, turintis daug hobių. Gal šis kartais ir pavartoja kanapių, bet tikrai nepiktnaudžiauja. Jis nežino, ar kaltinamoji kažką vartojusi. Jis nematė įvykio, buvo namuose, apie tai jam papasakojo E. L. Šis niekada nepasakojo ir jis pats nematė, kad šis iš darbo grįžtų nubrozdintas. Susitinka su draugu kelis kartus į savaitę, kartais kartą į kelias savaites. Anksčiau su E. L. apie metus gyveno viename bute, šis niekada nebuvo linkęs į smurtą. Po įvykio su kaltinamąja nebendravo, ši jam neskambino (t. 3, b. l. 23–24). Papildomai apklaustas liudytojas E. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad atsimena, jog apie 22-23 val. pas jį atėjo E. L. Matė draugo ištinusį kairės rankos nykštį, smurto žymes po kaire akimi, įkandimą dešinės kojos šlaunies vidinėje pusėje, taip pat apdraskymus. E. L. sakė, kad šiam įkando dantimis, movėsi kelnes ir parodė įkandimą. Matomi sužalojimai buvo „švieži“. E. L. buvo nuliūdęs, susikrimtęs, matėsi, kad buvo verkęs. Šis jam papasakojo, kad susipyko su drauge. E. L. jam anksčiau buvo minėjęs, kad jie pykstasi, ji buvo agresyvi. Pasakojo, kad metė į šį planšetę, įkando, išsuko pirštą, „šoko į akis“. Jis matė ant šio veido tokią liniją, kaip prakirtimą. E. L. sakė, kad draugė pataikė planšete šiam į veidą. Į aplinkybes jis nesigilino. Draugas jam buvo pasakojęs, kad nori skirtis su ja. Kaip suprato, dėl to ir buvo konfliktas.

Atvykus policijos pareigūnams sėdėjo tamsoje, nes išsigando, kad pas jį atvyko, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažiūrėjęs pro durų akutę, pamatė du nepažįstamus vyrus su juodomis pirštinėmis. Šie prisistatė, jis to negirdėjo, jie tik trankė duris. Po to, kai jau buvo daug pareigūnų, jis atidarė duris, E. L. paguldė ant žemės, prispaudė, pasakė, kad gautas pranešimas dėl išprievartavimo, draugą išsivežė ir viskas. Nežino, kodėl draugą guldė ant žemės. Nebuvo agresijos ar pavojaus pareigūnams, niekas nesipriešino. Kai atvyko pareigūnai, jie jau miegojo. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs. Iš kur galėjo būti žolės kvapas, nežino, tą vakarą jie abu rūkė žolę. Neklausė, ar E. L. buvo parūkęs, kai buvo su M. K. Nežino, kaip dažnai šis rūko. Neatsimena, ar draugas nurodė tą vakarą vartojęs alkoholį. Jam atrodo, kad E. L. nebuvo išgėręs, šiam turėjo duoti pūsti ir šis neįpūtė. Draugas buvo labiau susikrimtęs, išsigandęs. Jis neturėjo žolės, ją atnešė E. L. Draugas atėjo iš namų, kur gyveno kartu su drauge. E. L. pažįsta apie 7 metus, šis supažindino jį su M. K., ją yra matęs gal du kartus. Draugas jam minėjo, kad ji naudoja prieš šį smurtą, jie susipyksta, susiginčija, šis išeina iš namų, nes ji „drasko šiam akis“. Jam atrodo, kad E. L. nelinkęs smurtauti. Tuo metu E. L. dirbo (duomenys neskelbtini). Matosi, kad draugo pasitikėjimas moterimis dingsta. E. L. daugiau nieko nepasakojo apie įvykį. Po įvykio matėsi su E. L., šis neprašė jo paliudyti teisme, nieko prieš teisiamąjį posėdį jie neaptarinėjo. Jo pirminė apklausa yra tiksliausia, nes tuo metu buvo praėję mažiausiai laiko po įvykio.

Liudytoja V. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad apklausą pamena, bet nedetaliai. Pagrindinius aspektus atsimena, apklausa vyko gegužės 4 d. įstatymų nustatyta tvarka. Pirmiausiai M. K. buvo išaiškintos teisės dėl gynėjo, gynėjo ši tuo metu atsisakė. Po to M. K. buvo išaiškintos šios, kaip įtariamosios, teisės, įteiktas teisių priedas. M. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, ši buvo įtariama BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymu. Vienas pasirašytas egzempliorius buvo pridėtas prie bylos, o kitas įteiktas įtariamajai. Šiai susipažinus su pranešimu, buvo pradedama apklausa. Buvo paklausta, ar įtariamoji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, ši neprisipažino, po to buvo pasiūlyta papasakoti apie įvykio aplinkybes, ši tą ir padarė. Ji užrašė šios parodymus, užduodama klausimus ir pasitikslindama. Protokolas buvo garsiai perskaitytas dar kartą, ar darė patikslinimus neprisimena. Protokolas buvo atspausdintas su priedu ir buvo pateiktas šiai susipažinti. Susipažinusi, M. K. pasirašė, kad protokolas surašytas teisingai ir su juo susipažino. Kita apklausa vyko jau su advokatu. Ko klausė M. K., atsakyti negali, bet įtarimo esmę ši suprato ir savo kaltę paneigė, pasakė, kad neprisipažįsta, bet esmę suprato. Sistemoje jie surašo apklausą, ji visada dar kartą perskaito, kad jei būtų pataisymai, galėtų pakoreguoti, po to IBPS variantas pasirašomas ir atspausdinamas, pateikiamas pasirašyti įtariamajam. Neatsimena, ar įtariamoji susipažino su protokolu. Kažkokio atsisakymo ar numetimo to protokolo nebuvo tikrai, bet apie tai, kad susipažino ir protokolas surašytas teisingai, ši pasirašė protokolo priede. Įtariamoji buvo susijaudinusi, ašarojo pasakodama apie įvykį, taip pat jautėsi nelaiminga, įskaudinta, teigė, kad šitame įvykyje ši yra nukentėjusi. M. K. bendravo adekvačiai, nekilo klausimų, ši nebuvo pasimetusi aplinkoje ir suprato, kas vyksta. Prašymų ar pageidavimų gauti pagalbą iš M. K. pusės nebuvo. Negalėjo būti taip, kad būtų neleidžiama susipažinti su apklausos protokolu. Kur kokį klausimą uždavė, nepasakys, bet visada apklausinėja žmones patikslindama ir perklausdama, garsiai sako tai, ką rašo, kad nebūtų netikslumų. Įtariamoji nesakė, kad ji kažkaip netinkamai vykdo apklausą. Įtariamoji galimai į apklausą atvyko su mama, mama irgi norėjo dalyvauti, bet pasakė, kad negalima, ir paprašė palaukti (t. 3, b. l. 143–144).

Liudytojas A. E., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirbdamas su E. K. nežymėtu tarnybiniu automobiliu, apsirengę civilių drabužiais, išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytas išžaginimas ir nurodyta galima kaltinamojo pasišalinimo kryptis. Datos neprisimena, buvo tamsu. Iš kito ekipažo gavo informacijos, kad asmuo gali būti kažkur (duomenys neskelbtini). E. K. duomenų bazėje nustatė adresą, kur gali būti įtariamasis, kur gyvena jo draugas. Jie ten nuvyko, pateko į laiptinę, pakilo iki buto, per rakto skylutę jautė, kad pučia vėjas, kartas nuo karto girdėdavo kažkokius garsus. Jie daug kartų beldė, tačiau durų jiems niekas neatidarė. Tada jis nuėjo į lauką pasižiūrėti į langus, nusileidęs ir priėjęs prie namo, pastebėjo, kad bute dega šviesa, tai pasakė kolegoms, jie informavo, kad pateko į butą. Jis grįžo į butą, jame buvo du asmenys, vienas iš jų atitiko asmens, galimai įvykdžiusio išžaginimą, požymius. Įtariamojo sulaikymo jis nematė, tuo metu jis buvo lauke. Atėjus į butą, jokio pasipriešinimo nebuvo. Sulaikymo nematė, todėl negali pasakyti, ar sužalojimai galėjo atsirasti sulaikymo metu. Ekipažas pristatė įtariamąjį į vyriausiąjį policijos komisariatą. Bute įtariamasis ir jo draugas elgėsi tvarkingai, vykdė reikalavimus, netriukšmavo, buto savininkas jaudinosi dėl jam pradėto tyrimo. Buvo apžiūrėtas butas, susisiekta su pareigūnais dėl atvykimo buto apžiūrai. Jis nežino, ar šie atvyko, ar ne. Jis kažkiek kalbėjosi su įtariamuoju, prašė, kad šis papasakotų, kas buvo. Įtariamasis kaltės nepripažino. Kaip šis buvo apsirengęs, jis neprisimena, bet lyg ir buvo įbrėžimai ant kūno, o kurioje vietoje, negalėtų pasakyti. Tiksliai negali pasakyti, ar pats pamatė įbrėžimus, ar jam juos parodė. Jam atrodo, kad pokalbio metu įtariamasis aiškino, kad šį užpuolė ir šis gynėsi, bet jis nėra dėl to užtikrintas. Įtariamasis galbūt kiek ir buvo apsvaigęs, tačiau akivaizdžių požymių nebuvo, bendravo normaliai, buvo sąmoningas. Jis negali pasakyti, ar nukentėjusysis atrodė išsigandęs, jo sužalojimų apibūdinti negali. Jei į įvykio vietą nebuvo iškviesti medikai, vadinasi sužalojimai nebuvo labai rimti. Su pranešėja bendrauti neteko. Įvykio vietoje jos nebuvo. Jis nėra ekspertas, negali atsakyti, kokių kanapių kvapą jis jautė (t. 3, b. l. 20–21). Papildomai apklaustas liudytojas A. E. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad nieko neatsimena, į visus klausimus atsakė anksčiau. Negali patikslinti, ar E. L. buvo apsvaigęs. Abu vyriškiai elgėsi ramiai.

Liudytojas E. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad balandžio mėn. pabaigoje jie dirbo nežymėtu automobiliu, neuniformuoti, ir nakties metu išgirdo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai išžaginta moteris, nurodyti įtariamojo požymiai. Jie patruliavo ieškodami galimo įtariamojo, nukentėjusioji pasakė, kad šis galimai pas draugą, jie nustatė adresą. Jie nuvyko pas tą draugą, atvyko patrulis. Durų iš pradžių neatidarė, po to atidarė, jie užėjo į butą, iš tamsos išėjo įtariamasis, jie paguldė šį ant žemės, uždėjo antrankius ir pristatė į komisariatą. Su įtariamuoju bendravo, iš karto privertė atsigulti ant žemės, uždėjo antrankius. Paaiškino, kad galimai buvo padarytas sunkus nusikaltimas, įtariamasis pasakė, kad prievartos nenaudojo, atvyko iš kelionės, nuvyko pas sugyventinę, su ja sukonfliktavo, susimušė, ir po to šis išėjo. Kažką minėjo apie kompiuterį ar planšetę, tiksliai pasakyti negali. Jis to asmens būklės vizualiai nematė, neapžiūrinėjo. Kiek suprato, įtariamasis pas draugą vartojo alkoholį, bet bendravo normaliai, nebuvo labai apsvaigęs, gal kažkiek susijaudinęs. Neatrodė daug išgėręs ar vartojęs narkotikų. Tas asmuo buvo be drabužių, jie leido jam apsirengti, bet jis to asmens neapžiūrinėjo. Šis aiškino, kad su sugyventine mušėsi, jis suprato, kad muštynių metu ir šis gavo, ir ji gavo. Jis jokių sužalojimų nematė, su pranešėja nebendravo. Jis matė sulaikymą, nukentėjusysis nebuvo agresyvus. Kadangi asmuo buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo įvykdymu, kai šis išėjo iš tamsos, jie greitai sulaikė, o šis nesipriešino. Jis asmeniškai dėl sužalojimų niekur kreiptis nesiūlė, jei jie būtų pavojingi gyvybei, jie patys būtų iškvietę greitąją medicinos pagalbą. Jis surašė sužalojimus į tarnybinį pranešimą, o sulaikinėjo patruliai. Jei kažkokie sužalojimai atsiranda sulaikymo metu, tai įtraukiama į tarnybinį. Jei būtų jutęs žolės kvapą, būtų parašęs apie tai parodymuose ar tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 21–22). Papildomai apklaustas liudytojas E. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad anksčiau papasakojo, ką atsimena. Pagal pateiktą pranešimą surinko informaciją, nustatė, kur gali būti galimas įtariamasis, nuvyko į tą vietą, pateko į patalpą ir šį sulaikė. Negalėjo patekti į butą, todėl susiskambino su buto nuomininku, pasikalbėjo, šis atidarė buto duris. Jie užėjo į vidų, buvo prietema, iš buto išėjo vyriškis, kaip suprato, galimas įtariamasis. Kadangi galimai buvo padarytas nusikaltimas, o šis išėjo iš tamsos, jie paguldė asmenį ant žemės, užlaužė rankas už nugaros ir uždėjo antrankius. Jeigu šis būtų norėjęs pasipriešinti, būtų nesugebėjęs, nes buvo du pareigūnai iš galo. Tai buvo apsidraudimas, jie negali rizikuoti. Asmuo klausė, kas atsitiko. Jie paaiškino, kad šis įtariamas nusikaltimo įvykdymu. Sulaikymo metu įtariamasis nebuvo agresyvus, pasimetė, buvo susijaudinęs, klausė dėl ko sulaikomas. Išėjimą iš tamsos galima laikyti agresija, nes jie nežino, ar asmuo nešasi peilį, ar neaiškiai nusiteikęs. Jo kolega jaunas, gal šiam atrodė, kad asmuo agresyvus. Jis stovėjo, pats asmens nevertė ant žemės, jam asmuo neatrodė agresyvus. Šis buvo adekvatus, nepuolė muštis, neteko asmens tramdyti.

Liudytojas A. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nieko neprisimena. Jeigu nukentėjusįjį pristatė į budėtojų dalį, tai ten šį ir matė. Jis nepamena, kaip tas asmuo atrodė. Jų funkcija yra apžiūrėti, nustatyti girtumą ir saugoti, kol atliekami veiksmai. Gali būti, kad jis apžiūrinėjo tą asmenį. Sužalojimų nepildo, tai daro areštinėje. Jie padaro paviršutinę apžiūrą, asmens nenurengia, aprašo jo daiktus. Jis negali atsakyti, kokias funkcijas atliko įvykio dieną (t. 3, b. l. 22–23).

Liudytojas A. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gavo iškvietimą dėl išprievartavimo ir sumušimo, atvyko, juos pasitiko merginos motina ir mergina, ant merginos veido matėsi sumušimo žymės. Tiek motina, tiek nukentėjusioji aiškino, kad ją sumušė draugas ar sugyventinis, kuris grįžo iš užsienio. Kadangi jie smurtinių bylų patys netiria, į pagalbą buvo pakviesti pareigūnai, jie atliko tolesnius veiksmus. Bendrais bruožais nukentėjusioji minėjo, kad ją sumušė, bet buvo nekalbi ir jiems asmeniškai pasakoti nenorėjo. Vizualiai ji atrodė pasimetusi, apsiverkusi, bendravo sąmoningai, buvo adekvati, neagresyvi, dėl blaivumo pasisakyti negali, bet girta nebuvo. Buvo kviesta greitoji, ją apžiūrėjo, tada atvyko kiti pareigūnai, kurie tuo užsiima. Kiek atsimena, konfliktas kilo, nes prie jos pradėjo intymiai priekabiauti, daugiau detalių nepapasakos. Labiau išžaginimą pabrėžė motina, nukentėjusioji apie išžaginimą nekalbėjo. M. K. girdėjo, kai su jos motina buvo kalbama apie išžaginimą. Prieštaravimų ji nereiškė. Mama buvo su ja visą laiką. Jie smurtu įtariamo asmens nematė ir nebendravo, jį sulaikė kiti pareigūnai, nes vietoje to asmens nebuvo, buvo pasišalinęs ir jie šio nematė. Jis neatsimena, kaip atrodė butas, ar buvo grumtynių požymių. Kiek atsimena, ant merginos veido matėsi kažkokie sumušimai. Nepamena, ar ji konkretizavo, kad jai sužalota kokia nors konkreti vieta. Ji neminėjo, kad pati kažką sužalojo. Fakto apie žolės vartojimą nežino. Apie kitus užpuolimus mergina neminėjo. Jis negali tiksliai pasakyti, kiek laiko jie ten buvo, gal 20 min. praėjo, kol atvyko kiti pareigūnai. Medikai nieko nekomentavo, jis net neatsimena, ar jie vežėsi ją į ligoninę. Jie medikus patys iškvietė, nes buvo toks pranešimas, matėsi smurto žymės (t. 3, b. l. 25–26). Papildomai apklaustas liudytojas A. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad praėjo daug laiko, viską prastai prisimena, todėl reikia remtis jo pirminiais parodymais. Neatsimena, kokioje vietoje buvo sumušimai. Paraudimų neprisimena. Neatsimena, kas sumušė. M. K. apskritai nedaug kalbėjo, daugiau motina sakė, kad tai buvo dukros vaikinas. Nepamena situacijos detalių.

Liudytojas D. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jie gavo pranešimą dėl konflikto, merginos išprievartavimo ir sumušimo. Atvykus, juos pasitiko merginos mama, jie užėjo į butą, jame buvo mergina, kuri paaiškino, kad ją sumušė vyras ar sugyventinis, kuris atvyko iš užsienio, buvo neblaivus ar apsirūkęs, ir pasišalino. Buvo likę tik daiktai. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jiems į pagalbą atvyko kiti patruliai. Tokiais atvejais visada kviečia greitąją, jos veidas buvo sumuštas. Ji buvo apsiverkusi ir susinervinusi, kiek pamena, kaip šoko būsenos. Bendraujant ji buvo adekvati. Blaivumo jie nenustatinėjo, vizualiai mergina atrodė blaivi, gal pavartojusi nedaug alkoholio. Įtariamojo nematė ir su juo nebendravo. Pasakė jo požymius, kad šis pas draugus (duomenys neskelbtini). Jie yra kelių policija, atvyko ten, nes buvo arčiausiai. Kiti patruliai pradėjo per „Facebook“ ieškoti ir naktį šį sulaikė. Greitoji nieko nekomentavo. Apie išžaginimą pasakojo pati nukentėjusioji. Kitas asmuo įvykio vietoje buvo jos mama, nepamena, ar ji kažką pasakojo. M. K. nepasakojo, kuo ir kaip buvo sumušta, kažką sakė, bet tiksliai negali pasakyti. Atsimena, kad įtariamasis buvo neblaivus, grįžo iš užsienio, norėjo meilės, bet negavo, ir dėl to ją sumušė. Į butą įėjo arba paskambinę telefonu, arba telefonspyne, pakilus laipteliais buvo praviros durys. Jiems užėjus, mergina sėdėjo ant sofos, atrodo, jai buvo sumuštas veidas. Bute grumtynių žymių jis nematė. M. K. turbūt rodė sužalojimus, bet jis neprisimena. Ji nebuvo agresyvi, atrodė apsiverkusi. Jis negali atsakyti, ar ji buvo išvežta medikų, jie išvažiavo ieškoti vyriškio. Jis nesužinojo, kur įtariamasis, M. K. pasakė, kad šis gali būti (duomenys neskelbtini), važinėjo kiemais. Jis išėjo, nes ją išprievartavo ir ji pagrasino iškviesti policiją (t. 3, b. l. 26–27). Papildomai apklaustas liudytojas D. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Jie E. L. nerado, jį rado kiti patruliai. Gyvai to vyro jis nematė. M. K. pati pasakė, kad ji buvo išprievartauta. Matėsi, kad moteris sugniuždyta, nusiminusi. Neprisimena, ar matė kraują. Prisimena, kad M. K. nebuvo agresyvi. Neprisimena, kad ji nurodė.

Liudytojas A. S. (A. S.), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis neprisimena, ką darė įvykio dieną, turi daug funkcijų. Neatsimena, ką darė su nukentėjusiuoju. Teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (t. 2, b. l. 28). Parodė, kad jis neprivalo žymėti sumušimus sistemoje, daro tik daiktų paėmimą, pildo protokolą. Jie paima daiktus ir laikinai saugo. Jei sistemoje kūno sužalojimų nepažymimi, tai sistema pati automatiškai parašo „nėra“. Jei būtų sužalojimai, tada kviestų greitąją, greitosios tuo metu nekvietė. Miglotai, bet tai atsimena. Jei jiems paklausus žmogus būtų pasakęs, kad reikalinga greitoji, atsakytų, kad taip, tada kviestų. Neatsimena, ar ant nukentėjusiojo buvo sužalojimų. Teismas liudytojui parodė protokolą (t. 2, b. l. 18). Nieko papildomai neatsimena. Teismas liudytojui parodė protokolą, kai E. L. buvo sulaikytas. Asmens nepamena, bet pagal parašą mato, jog apžiūroje dalyvavo, tačiau pačios apžiūros nepamena. Jis yra Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) darbuotojas, jis buvo atvedęs asmenį į kratą, jis dalyvavo kaip trečias asmuo. Nurodyti sužalojimai atitinka, reiškia, kad atsirado iki patalpinimo į kamerą. Komisariate asmuo nebuvo sumuštas. Išsukimas nesimato taip akivaizdžiai. Sužalojimų jis pats neprisimena (t. 3, b. l. 81–82).

Liudytojas E. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo nepažįsta. Nežino, dėl ko yra pakviestas. Teismas pagarsino įvykio fragmentus. Parodė, kad jie gavo informacijos, jog (duomenys neskelbtini) buvo vyras, kuris išėjo iš namų. Pagal požymius ieškojo vaikino, bet negavo informacijos iš patrulių. Šie sunkiai bendravo su kažkokiomis veikėjomis, todėl jie nuvyko į tą vietą. Bute buvo keletas kolegų, mama, kaip jis suprato, ir mergina, kuri verkė, matėsi paraudimai ant veido ir šiek tiek kraujo ant „treningo“. Ji pasakojo, kad vyras grįžo iš užsienio, bandė prie jos priekabiauti, lįsti, liesti krūtinę ir bučiuoti. Po to kažkuriuo metu ji pasakė, kad jai trenkė ir, jai parkritus ant žemės, dar spyrė prieš išeidamas. Jie ieškojo to vyro ir pagal gautą informaciją buvo surastas galimai tas butas, kuriame buvo ieškomas asmuo. Girdėjosi, kad bute yra žmonės, kurie jų gana ilgai neįsileido. Po to jiems atidarė duris ir iš tamsos išlindo vienas vaikinas, kuris buvo sulaikytas ir išvežtas į komisariatą. Jis dalyvavo vyro sulaikyme. Sulaikymas įvyko greitai. Ilgokai jiems neatidarė buto durų, buvo neaiškios aplinkybės, todėl sulaikė greitai. Parvertė šį ant žemės, uždėjo antrankius. Šis šiek tiek muistėsi, akivaizdžių jo sužalojimų tikrai nematė. Gal buvo koks paraudimas ant rankų po sulaikymo, bet to negali tvirtinti. Su tuo vyru bendravo labai nedaug, jie šį pristatė į komisariatą, atliko standartines procedūras. Aplinkybių nesiaiškino. Kai atvyko į komisariatą, ar kai buvo bute, kolegos kalbėjo tarpusavyje ir šis minėjo, kad asmuo sakė, jog prie merginos nelindo ir nieko jai nedarė. Jie į įvykio aplinkybes nesigilino, jų tikslas buvo surinkti duomenis ir surasti įtariamąjį. Tiksliai nepamena, ką kalbėjo su nukentėjusiąja, bet ji kalbėjo apie tai, kad atskridus vyrui, šis pradėjo prie jos priekabiauti, ji kelis kartus paminėjo, kad santykis jos noru buvo nukeltas, ji siūlė eiti į miestą. Po to grįžus, jis vėl ėmė taip pat elgtis, mergina buvo šoko būsenos. Smulkių detalių apie išžaginimą negali pasakyti, tik atsimena, kad ji sakė, kad prie jos lindo. Su sulaikytu asmeniu apie išžaginimą nebuvo kalbama, apie įvykį su juo nebendravo. Smūgių iš jo pusės sulaikymo metu nebuvo, buvo naudojami taktiniai veiksmai, nes kitu atveju šis galėjo tiesiog išeiti iš buto. Turėjo jį sulaikyti kuo greičiau, buvo tikslinga asmenį sulaikyti. Fizinė prievarta nebuvo perteklinė, viskas eina paeiliui, žmogus buvo paimtas už rankų ir prispaustas prie sienos, šis ėmė šiek tiek muistytis ir stangrinti raumenis, todėl buvo uždėti antrankiai, bet kažkokio priešinimosi nebuvo. Tiesioginių smūgių nukentėjusiajam suduota nebuvo, nebuvo tikslingai mušama, siekiant sukelti skausmą. Žmogus visada guldomas ant pilvo, kitu atveju negalima būtų uždėti antrankių. Jis tikrai gulėjo ant pilvo, o ar iki tol buvo kažkokie žmogaus sukinėjimai, jis neprisimena. Jis nepamena, ar sulaikymo metu buvo šviesu, ar kambariuose degė šviesa. Vėliau šviesą kažkas tikrai uždegė. Bute tikrai jautėsi žolės kvapas, bet tai buvo tik įtarimai. Nukentėjusioji jiems taip pat paaiškino, kad jos vyras prieš metus ar daugiau buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis su tuo pačiu draugu, su kuriuo tuo metu buvo. Ar šis buvo apsvaigęs, taip pat negali pasakyti (t. 3, b. l. 82–83). Papildomai apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog pranešėjos dukrą ar ją pačią bandė išžaginti jos sugyventinis. Gavo pasišalinusio asmens požymius, pusvalandį ieškojo šio (duomenys neskelbtini). Po to grįžo tuo adresu, iš kur buvo gautas pranešimas. Ten buvo jauna mergina ir jos mama, butas buvo gana tvarkingas. Mergina buvo išsigandusi, atrodė, kad šoko būsenoje, su ja buvo sunku bendrauti. Ant drabužių matė kraują, veidas buvo šiek tiek sumuštas, ji verkė. Ji pasakojo, kad jos vaikinas grįžo iš užsienio, pradėjo prie jos priekabiauti, vakare jis ją sumušė ir išėjo kažkur pas draugą (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinus aplinkybes, kur galėtų būti draugas, su kolegų pagalba surado, kur tas draugas gyvena, dar su dviem pareigūnais nusprendė patikrinti. Nuvykus prie buto, girdėjosi, kad ten yra žmonės, buto durų niekas nedarė. Po kokių 10 min. atidarė duris ir sulaikė tą asmenį, kiek pamena, vardas buvo E. L. Tiksliai nepamena, kaip šis atrodė. Kiek pamena, pradarė duris, stovėjo tarpduryje, pamatė neryškią šviesą, tada pasirodė du vaikinai. Paklausus, kur yra E. L., prie jų išlindo vyras, jie šį sulaikė. Negali pasakyti, kad šis buvo labai smarkiai sužalotas. Nieko nepaklausus, šis pasakė, kad jos nelietė. Nebuvo tokio pokalbio, dėl ko jie šį sulaiko ir pan., nes tokiuose įvykiuose būna informacija apie nusikaltimą ar agresyvų asmenį, būna parašytas pareiškimas. Kol jie šį vyrą surado ir atvyko, kolegos jau buvo atvykę ir jie priėmė pareiškimą. Kai identifikuoja asmenį per policijos sistemas, pamato nuotraukas, yra įsitikinęs, kad tai tas ieškomas asmuo, stengiasi kuo greičiau šį sulaikyti, neutralizuoti, kad šis kuo mažiau priešintųsi. Kol jie vežė tą vyrą į komisariatą, ar einant komisariate, ar nusileidžiant liftu, šiam buvo paaiškinta ir šis sakė, kad nieko nepadarė. Sulaikymo metu specialiai nežalojo šio vyro. Nuo antrankių rankos galėjo būti apibraižytos, galėjo būti likusios žymės, galėjo jausti sunkumą ant riešų, alkūnių. Ant veido negalėjo būti nubrozdinimų, gal kraujosruvos, bet labiau tikėtina, kad jos būtų ant kaklo, nes sulaikymo metu yra naudojami tam tikri veiksmai, žmogus yra prispaudžiamas keliais ties kaklu ir nugara. Jis sužalojimų nematė, pasakoja iš jų bendros praktikos, kokie sužalojimai galėjo kilti. Neprisimena, kad šis vyras skųstųsi, jog jie šį sužalojo. Nepamena, ar nuo E. L. sklido alkoholio kvapas. Prisimena, kad bute jautėsi kanapių kvapas. Nepasakytų, kad E. L. vengė sulaikymo. Pamena, kad prie durų jį paguldė ir uždėjo antrankius, bet šis tikrai nesimušė, nesidaužė, nebėgo pro duris. Jam nespyrė per kojas, gal buvo verčiamas už kaklo. Gali būti, kad sulaikymo metu jo galva buvo priremta prie sienos. Kai paaiškėjo, kad tai yra E. L., šis buvo paimtas už rankos ir nugaros, priremtas prie sienos, įėjus į butą, dešinėje pusėje. Prasidėjo rankų stangrinimas, muistymasis, tuomet šis buvo pargriautas ant žemės.

Liudytojas L. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nežino, dėl kokio įvykio yra pakviestas. Teismas pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 45–47). Parodė, kad jie gavo pranešimą, kokį pagarsino, į vietą važiavo kiti patruliai, o jie pagal požymius ieškojo įtariamo asmens, kuris pasišalino. Jo neradę nuvyko į įvykio vietą. A. E. ir E. K. dirbo neuniformuoti, buvo tikslinga sužinoti daugiau informacijos. Iš merginos sužinojo daugiau aplinkybių, kad šis gali būti pas draugą, su kuriuo kažkada figūravo kitoje byloje. Jų būrio vadai išsiaiškino to draugo gyvenamąją vietą ir ten nuvykę rado įtariamą asmenį. Asmuo buvo sulaikytas. Ilgai jiems neatidarė durų, po to jas atidarė, buvo juntamas žolės kvapas. Asmuo galimai buvo gana agresyvus, užėjus nebuvo jokių šviesų. Paklausus asmens vardo ir įsitikinus, kad čia tas asmuo, šį įspėjo, kad bus sulaikomas, prirėmė šį prie sienos ir dėjo antrankius. Asmuo stangrino raumenis, dėl to buvo paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai, buvo sulaikytas. Kalbėjo su asmeniu, tačiau nepamena, ką kalbėjo ir ką šis paaiškino. Neatsimena, ar tas žmogus buvo sužalotas. Nemano, kad sulaikymo metu galėjo būti padaryti sužalojimai. Fizinė jėga buvo panaudota sulaikymo metu, nes asmuo muistėsi, bet sužalojimų negalėjo atsirasti arba neatsimena. Nemano, kad sulaikymo metu buvo suduoti smūgiai. Jei būtų, būtų atsiminęs. Neatsimena, ar asmuo sulaikomas skundėsi dėl fizinio poveikio. Buvo sąlytis su siena, asmuo buvo priremtas prie sienos, šio teisės ir laisvės tuo metu buvo apribotos. Buvo kontroliuojamos šio galūnės. Tikriausiai krūtine šis lietėsi prie sienos, asmens pareikalavo galvą pasukti į kitą pusę, asmuo fiziškai nėra silpnas, kažkiek muistėsi ir buvo paguldytas ant žemės. Paguldymas ar pargriovimas ant žemės yra tas pats. Guldoma siekiant nesukelti kažkokių sužalojimų. Nemano, kad sužalojimai atsirado po sulaikymo. Patvirtina savo parodymus, įvykius geriau atsiminė apklausos metu. Neatsimena, kaip nukentėjusįjį pristatė į OVS, jei parašyta, vadinasi pristatė. Tikrai neatsimins, ką ten šnekėjo pristatymo metu. Atvažiavus M. K. buvo su mama, ji verkė, sunkiai aiškino aplinkybes. Dėl sužalojimų neatsimena, ar jie matėsi. Psichologinė būsena buvo prasta, matėsi, kad galimai kažkas buvo. Nemano, kad ji buvo agresyvi, prie jų tai tikrai ne. Tarnybos metu ekipaže būna viena „Body“ kamera. Įrašą darė arba jis, arba porininkas, pas ką buvo kamera, negali pasakyti. Apie tai, kad įrašas dingęs, irgi nieko negali pasakyti. Po tarnybos kameras palieka budėtojų daliai ir jie padeda kameras krautis ir automatiškai įrašus įkelia į serverius. Būna atvejų, kai įrašai dingsta (t. 3, b. l. 128–130).

Papildomai apklaustas liudytojas L. M. patvirtino teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad tiksliai neatsimena visų aplinkybių, tačiau, kaip ir buvo pagarsinta, asmuo buvo guldomas ant žemės, o tai reiškia, kad šis elgėsi agresyviai, neadekvačiai, būtent todėl nedelsiant buvo imtasi priemonių sulaikyti asmenį. Neatsimena, kokius veiksmus atliko sulaikydami asmenį. Asmuo buvo sulaikytas vadovaujantis taktika, kurios moko Lietuvos policijos mokykloje. Jis neprisimena, kaip asmenį sulaikinėjo, bet viskas vyko proporcingai, kaip tą numato teisės aktai. Siekiant kuo labiau suvaržyti asmens veiksmus iki antrankių uždėjimo, asmuo gali būti paguldytas ant žemės, kojos gali būti sukryžiuotos, veidas nusuktas į kitą pusę dėl tam tikrų saugumo sumetimų. Jeigu jis nurodė, kad asmuo muistėsi, reiškia, šis vengė sulaikymo. Galbūt šis nedavė iš karto rankų, nevykdė teisėto reikalavimo sunerti rankas už nugaros. Kaip sakė, tiksliai neatsimena. Nepamena, kokioje padėtyje buvo uždėti antrankiai. Šis asmuo buvo ganėtinai agresyvus, ramiai jų tikrai nepasitiko. Jie bendravo su M. K., kuri, jo nuomone, atrodė kaip nukentėjusioji. Mergina atrodė sutrikusi, ji verkė, su ja buvo sunku susišnekėti. Jie stengėsi išgauti informaciją apie įvykio aplinkybes ir įtariamąjį, kur šis gali būti, buvo paminėtas draugas, todėl bandyta išgauti daugiau informacijos apie pastarąjį. Tokiu būdu buvo nustatyta įtariamojo buvimo vieta ir šis buvo sulaikytas. Neatsimena, ar matė ant M. K. veido ar kūno sužalojimus. Nepamena, ar sulaikymo metu E. L. buvo sužalotas. Bute buvo tamsu, šviesos buvo neįjungtos. Neatsimena, ar degė šviesa, kai jie sulaikinėjo įtariamąjį. E. L. buvo paaiškinta jo sulaikymo priežastis. Neatsimena, ką šis minėjo apie įvykį, taip pat neprisimena, ar nuo šio sklido alkoholio kvapas.

Liudytoja I. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji su M. K. buvo bendradarbės, tada ji žinojo, kad ši turi draugą, kuris dirba užsienyje ir gyvena netoli jos. M. K. labai pozityvus žmogus. Praėjo gal 2–3 mėnesiai ir ši ateidavo nusiminusi. Ji paklausdavo, kas nutiko, ši sakydavo, kad apsipyko su draugu. Vieną kartą M. K. atėjo labai išsiblaškiusi, papasakojo, kad E. L. paėmė ją už kaklo ir jai buvo labai nemalonu. Daugiau apie jos draugystes ir santykius darbe nediskutuodavo. Įvykio dieną iš M. K. gavo balso žinutę, kuri vėliau buvo ištrinta. Ji paklausė, kas čia, tada ši verkdama paskambino jai, pasakė, kad E. L. ją sumušė, važiuos pas pareigūnus, į ekspertizę, ji klausė, ar gali šiai padėti. M. K. sakė, kad skauda visą kūną ir galvą. Po to ji išėjo iš darbo, jos susitikdavo kaip draugės, ši visą laiką praverkdavo. M. K. užsidarydavo namuose, metė sportą, sakydavo, kad jai nemalonu išeiti į miestą. Po to įvykio M. K. bendravimas kardinaliai pasikeitė. Jokių detalių ši jai nepasakė, tik tiek, kad ją sumušė ir mama iškvietė policiją. Įvykio ji nematė ir negirdėjo, tik iš M. K. žino. Susitikus M. K., jai rodė mėlynes kažkuriame šone, galvoje buvo lyg guzai, veido sritis buvo lyg sumušta, kažkur prie plaukų. Emocinė M. K. būklė buvo nekokia, ji nuolat verkė. Ji stengdavosi ją motyvuoti, kokius 2-3 mėnesius ši nuolat verkė. M. K. sakė, kad jai nemalonu, nes ją sumušė, sužeidė, kaip žmogus taip gali pasielgti. M. K. visada sakydavo, kad pati sportuoja ir norėtų, kad ir jis sportuotų, o jis neva rūkė žolę ir ji bijodavo grįžti į namus, nes nežinodavo, kokia bus jo emocinė būklė. Dabar jos su M. K. yra draugės ir kartu dirba. E. L. yra gyvai mačiusi vieną kartą, gal apie minutę ar dvi. Pas ją svečiuose jie nėra buvę nė karto, pas juos ji yra buvusi, bet E. L. tuo metu nebuvo. Nieko įtartino jų namuose nematė. M. K. nėra pasakojusi, kad pati sužalojo E. L., sakė, kad ją mušė ir ji gynėsi. M. K. nėra linkusi į agresiją, bent jau prie jos. Jos dirbo (duomenys neskelbtini), turi rodyti gerą pavyzdį. M. K. yra pasakojusi, kad to įvykio metu gynėsi, bet detalių nepasakojo, nesakė, kaip gynėsi. Ji matė nežymias mėlynes veide, negali pasakyti, ar tikrai tai yra tie sužalojimai, kuriuos jai parodė teisiamojo posėdžio metu. Susitikus prie ekspertizės centro, M. K. jai parodė sužeidimus nugaros, šonų srityje, ji tikrai matė mėlynes, galimai tas, kurias jai rodė teisiamojo posėdžio metu. Įkandimo nematė. M. K. tiesiog pasakė, kad E. L. ją sumušė. Negali atsakyti, ar M. K. yra minėjusi, kad E. L. būtų naudojęs smurtą prieš kažką kitą (t. 2, b. l. 147‑148).

Liudytoja A. U., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji su kaltinamąja yra draugės, šiuo metu bendrauja minimaliai, nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta, žino kaip kaltinamosios buvusį vaikiną. Įvyko konfliktas ir prieš M. K. buvo pakelta ranka. Jos, kaip draugės, susirašinėjo, M. K. pasiguodė, kad prieš ją pakėlė ranką. Jos susirašinėjo ir ji buvo gavusi nuotraukas iš M. K. Kiek pamena, ji buvo namie ir jai parašė žinutę. M. K. buvo apsiverkusi ir rašė, kad šiai trenkė draugas. Kiek pamena, matė mėlynes ir pasirodė, kad jie dėl kažko susikivirčijo. Pamačiusi nuotraukas, išsigando, klausė, kaip ši jaučiasi ir panašiai, papasakojo, kad ir mama turėtų atvažiuoti pas šią. Nuotraukose matė mėlynes ant kūno, lyg ir ant veido buvo. Ji nepamena, dėl ko jie susipyko. Ji žino, kad jie šnekėjosi, ši kažkaip bandė gražiuoju šnekėti su juo. Nežino, ar ši naudojo smurtą E. L. atžvilgiu, mano, kad ne. Ji pasiūlė M. K. paskambinti mamai, kaip draugė paklausė, kaip ši jaučiasi ir ką darys, detaliau į veiksmus nesigilino. Su E. L. nėra bendravusi, jų su M. K. bendravimas ir šiaip buvo nutrūkęs. Ji kelis mėnesius iki įvykio buvo sutikusi M. K. ir po ilgo laiko tarpo pradėjo vėl su ja bendrauti. Apie savo santykius ši sakė, kad turi draugą ir su juo kartu gyvena. Iki įvykio apie fizinį smurtą M. K. atžvilgiu nėra girdėjusi. Nepamena savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Ją apklausęs asmuo surašė parodymus ir jai kažkaip įdomiai juos perskaitė, ji paprašė pataisyti vieną eilutę, ją pataisė. Nepamena, ką šnekėjo. Teismas pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 26–27). Parodymus patvirtino, jie yra teisingi. Ji nebuvo įvykio vietoje, yra susirašinėjimas, kas yra tame susirašinėjime, tas ir yra. Ji tikriausiai buvo pirmas asmuo, su kuriuo bendravo M. K. Neatsimena susirašinėjimo, neskaitė jo dabar iš naujo. Neatgamins visko, ką sakė. Galvojo, kad pareigūnai žinojo apie susirašinėjimus. Iš karto po įvykio nebuvo susitikusi su M. K. Po apklausos nebuvo susitikusios, buvo tik susiskambinusios. Buvo sutrikusi, kad ją įtraukė į tokį dalyką. Parodymus ėjo duoti darbo metu, po to vyko į darbą. Iki posėdžio su M. K. bendravo prieš 2–3 savaites, klausė, kada reikės atvykti į teismą. M. K. sakė, kad sakytų tai, ką žino. Tyrėjai sakė tiek, kiek žinojo. Ji buvo informuota, kad susirašinėjimas bus atneštas į teismą. M. K. jai pasakė, kad gali būti perskaitytas jų susirašinėjimas. Jai nėra priežasčių atsisakyti ir nenorėti duoti parodymų. M. K. yra paprasta mergina, neturinti žalingų įpročių. Nemano, kad linkusi į smurtą, gana nuoširdi. Nepažįsta jos labai daug, bet kiek jai teko bendrauti, tiek gali pasakyti. Su M. K. bendrauja kaip su drauge, kolege, kalbasi įvairiomis temomis, ši yra buvusi jos gimtadienyje. M. K. tikriausiai siuntė jai vaizdo įrašus. Taip ir yra, kaip ji rašė ir ką siuntė. Ji M. K. neragino kažkur kreiptis. M. K. žodžius suvokė kaip baimę tam žmogui. Tą vakarą dar susirašinėjo balso žinutėmis. Neprisimena, ar susiskambino. Tuo metu tikrai negalvojo, ką M. K. galėjo sau pasidaryti ar pasidarė, į smulkmenas nesigilino. Nepergalvojo sužalojimų atsiradimo. Nepamena, ar nukentėjusysis įvykio metu vartojo žolę. Nemano, kad pasakymas, kad šią pakars, yra tiesioginis grasinimas. Neatsimena, ką reiškia „po pirmo karto“. Mano, kad kai pasakė „tai įvyko“, M. K. išsigando, kad gali kažką padaryti šiai, taip suprato. Patvirtina, kad M. K. galėjo rašyti žodžius, kad šią daužė rankomis, kumščiais (t. 3, b. l. 83–85).

Liudytoja A. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra, su nukentėjusiuoju jokie santykiai nesieja, yra jį mačiusi keletą kartų. M. K. nuo vaikystės yra meniška, baigė (duomenys neskelbtini), grįžusi po mokslų dirbo, po to ėmė dirbti (duomenys neskelbtini). Vieną dieną pasakė, kad turi draugą E. L., papasakojo, kad jis buvo teistas ir rūko žolę. Jai tai buvo nepriimtina, bet M. K. sakė, kad yra jį įsimylėjusi. M. K. gyveno atskirai nuo jos, į jų santykius nesikišo. Girdėjo, kad E. L. yra gana chaotiškas, jos kita dukra sakė, kad šiai jis irgi nelabai patinka. Įvykio dieną žinojo, kad E. L. turi grįžti iš užsienio, ji turėjo perduoti M. K. vitaminus ir jie žadėjo užsukti pas ją. M. K. atėjo pas ją viena, pasakė, kad E. L. nuėjo pirkti dūmų, žolės. M. K. buvo pakylėtos nuotaikos. Po darbo grįžo namo apie 7 valandą. M. K. telefonu pasakė, kad E. L. keistai elgėsi, kad išėjo pirkti vyno, grįžo ir ji nebegali daugiau kalbėti. Po kelių valandų M. K. paskambino ir pasakė, kad šią sumušė, viską skauda, nežino, ką daryti. Ji nuvyko į tą butą, bute buvo išmėtyti daiktai, M. K. gulėjo susirietusi ir verkė. Palietė ją, lūžusių kaulų lyg ir nebuvo, pradėjo klausinėti, kas nutiko. M. K. pasakė, kad buvo aktas, kurio ši nenorėjo, pasakė, kad E. L. buvo grubus ir po visko pasakė, kad taip ir norėjo padaryti, patvarkyti ir palikti. Jai svarbiausia buvo dukros dabartinė būsena ir sveikata, ji pradėjo klausti, kas galėjo nutikti, dukra pasakė, kad šią pakėlė už kaklo, spardė apie 50 kartų, trankyta į galvą, petį, klubą, prispausta prie grindų ir negalėjo kvėpuoti. Ji nežinojo, kaip elgtis, nusprendė paskambinti policijai, nes pati kažko imtis negalėjo, jai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Pranešė policijai, ką išgirdo, paklausė, ar nereikia greitosios, atsakė, kad ne. Pareigūnai patys iškvietė greitąją. Policija apklausos metu pasakė, kad galima kreiptis į krizių centrą. Ją su M. K. apklausė, po to policija sulaikė E. L. ir ji apsidžiaugė, nes manė, kad reikia išsivežti viską iš to buto ir išeiti. M. K. sakė bijanti, kad su šia gali susidoroti, jei kažką padarys ne taip. Jos po to išvažiavo, M. K. visą dieną pragulėjo, nesikėlė. Kitą dieną dukra parašė, kad neišeis į darbą, gavo nedarbingumą, nuvyko į ligoninę, ten atliko tyrimus. Grįžus namo, dukrai pasiūlė kitą darbą, M. K. išsinuomojo kitą butą, bet šiai nepavyko vienai gyventi, persikraustė pas ją. Dukra užsidarė pilnai, su niekuo nebendravo, į viešumą net nėjo. Buvo pas psichologą, daktarus, bandė kapstytis, vieną dieną sulaukė skambučio iš policijos. Ji M. K. visur lydėjo, nuvyko kartu į policijos skyrių. Tyrėja pasikvietė M. K., ji norėjo dalyvauti, bet jai neleido ir liepė laukti už durų. Ji girdėjo, kaip M. K. viską turėjo pasakoti, šiai buvo kaip kaltinimai kažkokie. Ji nieko nesuprato, bandė pasiprašyti į kabinetą, bet jai buvo pasakyta ne. Išvažiavo namo po apklausos, nesuvokė, kas čia vyksta. Sakė, kad kažkas yra ne taip, jos į apklausą niekas nekvietė, klausė, ar gavo kokių dokumentų. Juos paėmusi pamatė, kad ten parašyta, jog M. K. yra kaltinama užpuolusi E. L. M. K. pasakė, kad kreiptųsi į advokatą, nes kažkas yra ne taip. M. K. dar yra neatsistačiusi psichologiškai, vežėsi šią į Palangą, bet dukra visą vakarą drebėjo. Ji nesuprato, kas vyksta, ši pasakė, kad E. L. jai paskambino, kad atsiimtų pareiškimus. Ji dukrai pasakė, kad ši nėra pasiruošusi net susitikimui, kad skambintų advokatei ir klaustų, ką daryti. Gal internetu jis susisiekė, ar žinute, nežino. Sužinojo apie tai iš M. K. Nežino, kuris pirmas susisiekė, nežino, ko prašė ar reikalavo. M. K. pati pasakė, kad prašė atsiimti pareiškimą. Nežino, ar buvo prašoma, ar grasinama.

Ant M. K. veido pastebėjo baltas dėmes, tai yra (duomenys neskelbtini), tai yra to visko pasekmės. Ant kaklo buvo kažkokios dėmės, įbraukimai, ant peties mėlynės, ant klubo, užpakalio. M. K. sakė, kad E. L. norėjo sekso, bet ši nesutiko ir jis psichologiškai ėmė spausti. Kai M. K. buvo prispausta prie žemės, ši bandė išsirauti, bandė traukti tą ranką. M. K. buvo blaivi, policininkai nesiūlė nei pūsti, nei pasitikrinti neblaivumą. Čia ne pirmi rimti dukters santykiai, prieš tai buvo dar dveji. M. K. tuo metu dėl smurto nesiskundė. Policijoje ji nė karto nebuvo apklausta. Jai M. K. buvo minėjusi, kad E. L. lankė sportą ir puikiai moka mušti be mėlynių. Jai pasakė, kad M. K. buvo suduota 50 smūgių kojomis. Iki šio įvykio M. K. jai nebuvo sakiusi apie jokį fizinį smurtą. Dukra jai nesakė, kad buvo išžaginta. Ji neprisimena, ar skambindama į policiją sakė, kad ši buvo išžaginta. Ji įsivaizdavo, kad taip galėjo būti. Jie su policininkais kalbėjosi, sakė, kad gal E. L. elgesį galima traktuoti kaip išžaginimą. M. K. sakė, kad tai buvo su jos sutikimu, ji pasakė, kad su tuo sutinka. Ji pareigūnams nieko nepasakojo, ką jie paklausė, tą atsakė, viskas surašyta. Ji prielaidas darė pati, nes ji skambino policijai. Žodį „išprievartavo“ galima pakeisti į „pažemino“, galima taip pasakyti. Ji sugalvojo taip pasakyti. Iškvietė policiją tam, kad jiems padėtų. Neatsimena, ką atsakinėjo policijai. M. K., pavartojusi alkoholio, jaučiasi negerai. Prie jos ši alkoholio nevartoja (t. 3, b. l. 85–87).

Papildomai apklausta liudytoja A. K. parodė, kad tą dieną, kai atsitiko įvykis, ji žinojo, kad E. L. važinėja dirbti į užsienį. Dukra pasakė, kad tądien jis grįžta iš užsienio, jog važiuos paimti jį į oro uostą ir užvažiuos pas ją paimti vitaminų. Nepaisant to, dukra atėjo viena. Ji paklausė, kur jis yra, o ši atsakė, kad jis išėjo savo reikalais. Dukra jautėsi gerai, ji paklausė, ar tikrai, ši atsakė, kad taip, pasiilgo. Grįžusi po darbo namo, ji sulaukė dukros skambučio, ši buvo sutrikusi, sakė, kad jis labai keistai elgiasi, yra išėjęs nupirkti vyno. Ji norėjo paklausti, kas toliau, bet ši pasakė „sorry“, negali kalbėti, jis grįžo. Ji pagalvojo, kad gal susitvarkys. Po kelių valandų jai paskambino M. K., pasakė, kad yra gana stipriai sumušta. Ji, nieko nelaukdama, išvažiavo tiesiai į butą. Atvažiavusi pamatė šią susirietusią ant lovos, su šlapia galva, visiškai sutrikusią. Bute viskas buvo išmėtyta, stalas išstumdytas, kilimas šonu, gėlės buvo nukritusios, matėsi, kad buvo smurto judesiai. Dukra verkė nuo skausmo, papasakojo, kad susikivirčijo, dukra paėmė lėkštę. Jis dukrą puolė už kaklo, pakėlė, trenkė į sieną, buvo smūgiuojama ranka, ji bandė išsisukti, bėgti į kitą kambario pusę, po to buvo spardoma, vėl kažkokie veiksmai vyko. Dukra buvo išsirovusi iš buto, vėl grįžo, po to vėl buvo smūgiuojama.

Ši pasakė, kad sekso metu jai ant galvos buvo išpiltas vyno butelis ir tada ji plovė galvą. Ji apžiūrėjo dukrą, aplietė jos kaulus, kurie lyg ir buvo nesulūžę. Sumušimai buvo stiprūs. Dukra rodė sužalojimus prie šonkaulių, nugaroje, kaklo srityje, veido, peties, visoje kairėje pusėje, nes ši gulėjo ant dešinės pusės. Klausė, kas nutiko, ši pradėjo pasakoti. Klausė, kiek smūgių gavo, kas atsitiko, kaip buvo mušama. Ši įvardijo, buvo daug kartų mušama rankomis ir kojomis, už kaklo pakelta nuo žemės ir stumta į sieną. Dukra pasakė, kad jis grubiai elgėsi sekso metu, pasakė, kad norėjo šią „išdulkinti“ ir palikti, buvo visiškai pažeminta. Ji sužinojo, kad ši buvo parversta ant grindų, užspausta su keliu. Dukra pasakė, jog ji gynėsi, kai ją buvo prispaudęs keliu, kad net oro trūko. Ji nežino, ką būtent darė gindamasi. Ši jai papasakojo, kad su keliu buvo prispaustas kaklas ir rankomis prismaugta. Ją smaugė pakėlęs ore ir ant žemės. Neprisimena, kiek buvo suduota smūgių.

Ji nežinojo, ką daryti, paklausė dukros, ar gali iškviesti policiją. Tada ji iškvietė policiją, ši sureagavo labai greitai. Atvažiavusi policija iš karto išvietė greitąją pagalbą, apžiūrėjo sumušimus, kurie buvo ant veido, šonkaulių srityje, ant nugaros, šlaunies srityje. Ji įsivaizdavo, kad galėtų būti ir vidiniai sumušimai. Greitoji pasiūlė vežti į ligoninę, M. K. pasakė, kad kaulai sveiki, jos pačios nuvažiuos į ligoninę. Policija kažką parašė ir, kaip suprato, E. L. buvo sulaikytas. Ji apsidžiaugė, nes jos galėjo išsivežti daiktus iš buto. Dukra paskambino į darbą, kad neateis. Jos paskambino į polikliniką, gydytoja išdavė biuletenį, kad ši negali pasirodyti nei psichologiškai, nei fiziškai. Ji parsivežė dukrą namo, ši į darbą taip ir negrįžo, sakė, kad psichologiškai negalėjo eiti į darbą. Jie laukė pagalbos, policijos veiksmų. M. K. lankėsi pas psichologą ir gydytoją. Ji visur lydėjo dukrą, nes šiai buvo baimės priepuoliai, panikos atakos naktimis. Nuvažiavus į policiją, ji norėjo užeiti kartu kaip atstovė, bet ją išstūmė. Ji girdėjo, kaip M. K. pradėjo verkti, panikuoti, buvo keisti klausimai. Namuose ši jai padavė lapelį, kur buvo parašyta, kad ji yra kaltinamoji, ant jos yra parašytas pareiškimas. Liudytojai rodoma nuotrauka (t. 1, b. l. 104). Dukra jai iš karto viską parodė. Nuotraukas, atrodo, ji darė, kai atvažiavo, tą pačią dieną. Šie sužalojimai buvo po įvykio. Prieš tai ši niekur nebuvo užsigavusi. Kai atvyko, dukra buvo užsimovusi sportines kelnes, daugiau neatsimena. Ji pasiūlė dukrai nuvažiuoti į Palangą. Ten ji pastebėjo ant dukros veido baltas dėmes. Jos kreipėsi į gydytoją, dukrai nustatė (duomenys neskelbtini). Palangoje dukra atrodė sutrikusi, pasakė, kad E. L. parašė jai žinutę, kad nori taikytis. Dukra sakė, kad E. L. sakė jai atsiimti pareiškimą. Ji patarė dukrai kreiptis į advokatę, pasikonsultuoti, nes dukrai buvo padaryta fizinė, psichologinė žala, pažeminimai, ji mylėjo jį, teko skirtis, atsirado baimė, ji visur ją lydėjo, savarankiškai ieškojo pagalbos, pirko daug psichologinių kursų. Tvirtina savo parodymus.

Ekspertė R. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad E. L. išvadą pamena ir ją tvirtina. E. L. buvo apžiūrėtas tiesiogiai Vilniaus skyriuje. Pagal tiriamąją dalį dešinės akies apatiniame voke kraujosruva padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, alkūnės nubrozdinimas – vienu trauminiu poveikiu, nubrozdinimas kairės plaštakos delniniame paviršiuje tarp pirmo ir antro delnakaulių, ir pirmo bei antro pirštų pagrindų vidiniame paviršiuje esantis nubrozdinimas – po vieną trauminį poveikį, tai mažiausiai du trauminiai poveikiai, šlaunies sužalojimai vieno trauminio epizodo metu galėjo būti padaryti. Planšetė yra kietas bukas daiktas, negali atmesti, jog sužalojimai akies srityje galėjo būti padaryti planšete. Kraujosruva šlaunyje galėjo būti padaryta įkandimo metu. Taškiniai nubrozdinimai gali būti padaryti nagais, dantimis ar bet kokiu kitu ribotu buku daiktu. Apžiūrėjo dešinį nykštį ir riešą, jei būtų vizualiai kažką mačiusi, būtų pažymėjusi. Sunku pasakyti, ar nykštys gali būti išsuktas nesant vizualiai matomiems pažeidimams. Jokių kraujosruvų ar mėlynių fiksuota nebuvo. Ten, kur yra nubrozdinimai, lygius paviršius atsimeta iš karto. Kraujosruvų atsiradimų negali atmesti, po akimi ji gali atsirasti ir trenkus į smilkinį. Nubrozdinimai ir įbrėžimai ant lygaus paviršiaus atsirasti negali, kraujosruvų atsiradimų negali atmesti. Paviršius turi būti didesnis už sužalotą vietą. Dėl trauminio poveikio gali skaudėti riešą ir nykštį, gali vizualiai nieko nesimatyti. Sužalojimai atsirado prieš 1–3 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti kietu, buku, ribotą paviršių ir buką briauną turinčiu daiktu. Konkretaus daikto savybių nebuvo užsifiksavę, daiktas konkretizuotas nebuvo. Kraujosruva apatiniame voke atsirasti negalėjo atsirėmus į sieną, kadangi pasukus galvą, nukentėtų ir skruostas, o ant skruosto sužeidimų nefiksuota. Paviršius nebuvo užsifiksavęs ant kūno, daiktas (planšetė) apžiūrai atsineštas nebuvo. Negali atsakyti, ar tikrai įkando į šlaunį. Užfiksuoti tik nubrozdinimai. Kadangi tai yra šlaunies priekinis paviršius, tai įkandimas galėjo būti padarytas esant priešais arba šonu. Dėl tyčios ar netyčios negali atsakyti. Negali vertinti, ar įkandimas galėjo būti savigyna ar ne. Ji gali pasakyti, kad esant priešais galėjo įkąsti. Jei žmogus nėra statiškas, juda, ji negali atsakyti. Per ištiestas rankas prie šlaunies negali priartėti. Jei buvo trys atsikišę daiktai ir į juos buvo atsitrenkta, tada tokia kraujosruva ant šlaunies galėjo būti padaryta.

M. K. išvadą pamena ir ją tvirtina. Kraujosruva skruoste – vienas trauminis poveikis, kaktos kairėje įbrėžimas – vienas trauminis poveikis, kaklo dešinėje kraujosruva – dar vienas trauminis poveikis, nugaros kairėje kraujosruva su odos nubrozdinimu – vienas trauminis poveikis, kairio sėdmens kraujosruva – vienas trauminis poveikis, dešinio peties kraujosruva – vienas trauminis poveikis, dešinėje plaštakoje esanti kraujosruva – vienas trauminis poveikis, kairiajame žaste ir alkūnėje esančios kraujosruvos po vieną trauminį poveikį. M. K. apžiūrėjo tiesiogiai. Kaktos sužeidimas gali būti padarytas nagu, sienos nelygumu ar kitu panašiu paviršiumi ar daiktu. Kiti sužalojimai padaryti kitu buku daiktu/daiktais. Kadangi buvo daug sužalojimų, parašė, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Kaklo dešinėje esantis sužalojimas, tikėtina, padarytas ribotą paviršiu turinčiu daiktu, plokščiu paviršiumi tokio sužalojimo nepadarysi, kraujosruva pagal savo pobūdį ir dydį būdinga pirštų pėdsakams. Nugaroje negali išskirti, koks paviršius, ar plokščias, ar ribotas, nes sužalojimai skirtingi, gali būti ir atsitrenkta į paviršių, ir su daiktu padarytas sužeidimas. Sėdmens kraujosruva labiausiai tikėtina padaryta ribotu paviršiumi. Peties kraujosruva – ribotas paviršius, dešinė plaštaka – ribotas paviršius. Alkūnė gali būti sužalota tiek į plokščią neribotą, tiek į ribotą paviršių. Kairės plaštakos delnakaulio sužalojimas – ribotas paviršius. Ji negali pasakyti, ar atsitrenkimo, ar smūgio metu buvo padaryti sužeidimai M. K., skirtingos vietos. Tik kaklo sužeidimas būdingas padarymui pirštų suspaudimais. Pagal sužalojimus galėjo būti ne mažiau dešimt smūgių. M. K. galva buvo apžiūrėta, sužalojimų nebuvo rasta. Guzų neužčiuopė, plaukuotoje galvos dalyje sužalojimų nematė. Dėl nugaros kairės pusės – mažai tikėtina, kad ranka padarytas sužalojimas, tačiau jis galėjo būti padarytas koja, pvz., apsiavus batu, bet negali atmesti ir atsitrenkimo galimybės. Per visą kraujosruvos paviršių buvo slydimas, buvo pašiauštas epidermis, dėl to atsirado paviršinis nubrozdinimas. Negali atmesti, kad galėjo būti įkandimas. Kandant gali būti ir kraujosruva, ir nubrozdinimas, priklausomai nuo krypties, audinio savybių, dydis neprieštarauja, kad gali būti padaryta kandant. Kairiojo žasto sužeidimas yra nedidelė kraujosruva. Alkūnės kraujosruva galėjo atsirasti atsiremiant, atsimušant. Delnakaulio sužeidimas galėjo būti padarytas suspaudžiant. E. L. sužalota tik kairė plaštaka, odos įbrėžimas delninėje srityje. Jei žmogus smūgiuoja kumščiu, jis sužalojimų delne pasidaryti negali. Delnu trankydamas nukentėjusysis susižalojimus pasidaryti galėjo. Lytinei prievartai būdingų sužalojimų nebuvo, lytiniai organai apžiūrėti nebuvo. Ji niekuo dėl to nesiskundė. Žiūri viską sistemiškai, jei kažko neapžiūri, tai nurodo. Neprisimena, ar M. K. pati nurodė sužeidimus. Ypatingu atžymų pas ją nėra. Apžiūros neatsimena (t. 3, b. l. 130–132).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 4 d. apklausta įtariamoji M. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad E. L. buvo jos sugyventinis, su juo draugavo nuo 2020 m. balandžio mėn., kartu apsigyveno 2020 m. lapkričio mėn. pabaigoje ar gruodžio mėn. pradžioje. Iki šio įvykio gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį išnuomojo E. L. Po įvykio ji išsikraustė gyventi pas mamą A. K., adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 28 d. 14.30 val. ji pasiėmė E. L. iš oro uosto, grįžo abu namo, jis privalėjo saviizoliuotis. Jie tarėsi, ką veikti, E. L. bandė prie jos lįsti intymiai, bet ji pasakė, kad šiuo momentu nenori. E. L. dar pabandė lįsti, bet ji jį atstūmė. E. L. susinervino ir tada pasiūlė važiuoti į miestą. Nuvažiavus į miestą, ji nuėjo susitikti su mama, o jis nuėjo nusipirkti žolės pas draugą M., pavardės ir gyvenamosios vietos nežino. Tai, kad E. L. rūko žolę, ji žinojo nuo jų pažinties, dėl to net kildavo pykčiai. Po kiek laiko susitiko su E. L. toje pačioje vietoje, kur išsiskyrė, nors jis neprisiminė kur ir buvo ne ten nuėjęs. Iš to ji suprato, kad jis jau apsirūkęs. Jie dar užsuko į parduotuvę ir grįžo namo. Namuose gamino valgyti, gėrė vyną. E. L. vis suirzdavo dėl kažkokių nereikšmingų dalykų, tarp jų vis kildavo nedideli ginčai. Po to E. L. sugalvojo dar nueiti ir nupirkti vyno, sakydamas, kad galbūt ji išgers ir jo užsinorės. Iš parduotuvės E. L. atsinešė du butelius vyno. Jie gėrė, po to intymiai glamonėjosi, bučiavosi. Besiglamonėjant E. L. baigė savo susijaudinimą. Jis nuėjo į vonią. Ji liko sutrikusi. Apsirengė, tvarkėsi ir kai jis grįžo iš vonios, jam priekaištavo dėl to, kad jis taip elgiasi. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. E. L. pradėjo jai grasinti, įžeidinėti, kad jo toks ir buvo tikslas – „išpisti ir ją palikti“. Ji nuėjo į buto koridorių, labai verkė, o E. L. pribėgo, viena ar abiem rankomis griebė jai už kaklo, liko mėlynės. Ji E. L. atstūmė rankų dilbiais sakydama, kad jo nebijo ir nuėjo į saloną. Tada jie paimdavo vienas kito kokį nors daiktą ir sakydavo, kad neatiduos, bet tik žodžiu. Vėliau veiksmas persikėlė į virtuvę. Ji pasakė E. L., kad ji paskambino jo buvusiai merginai ir sužinojo, kad jis elgėsi su šia taip pat. E. L. labai susinervino. Jis vienos ar abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį. Po to atsitraukė ir vėl prasidėjo daiktų atiminėjimai vienas iš kito, bet žodžiais, paimant kokį nors daiktą ir paslepiant vienas nuo kito. Ji tada verkdama išėjo į vonią. E. L. toliau ją įžeidinėjo, grasino, kad sugadins jos mašiną. Grįžusi iš vonios, neradusi mašinos raktelių, ji paėmė jo planšetinį kompiuterį ir metė į E. L. pusę. Kompiuteris atsitrenkė į sieną. Ar jis užkliudė E. L., nežino. Ji nuėjo į koridorių, pasakė, kad jo tėvas taip pat mušė mamą. E. L. labai įsiutęs atbėgo į koridorių, viena ranka sugriebė ją už kaklo, pargriovė ją ant žemės, atidarė buto duris ir išstūmęs ją į laiptinę užsirakino. Ji pasėdėjo kokias tris minutes, surado pas save raktus ir vėl įėjo į butą. Jai įėjus, E. L. buvo vonioje. Ji paėmė jo raktus nuo namų ir įsidėjo į kišenę. Pamatęs, kad nėra raktų, E. L. vėl įsiuto. Svetainėje jis pragriovė ją ant žemės, bandė atiminėti raktus, spaudė jai galvą, šonus. Jai skaudėjo ir ji bandė gintis. Ji įkando E. L. į kažkurią koją, kur tiksliai, neprisimena. E. L. jai įkando į petį, po to E. L. stipriai pradėjo trankyti jai per šonkaulius ir atsitraukė. Po šito ji negalėjo atsigauti, negalėjo normaliai įkvėpti. E. L. susisuko du žolės ritinėlius ir išėjo iš namų. Ji paskambino draugei A. U., kitai draugei I. R., po to mamai A. K., papasakojo, kas atsitiko. Mama atvažiavo pas ją, pamatė, kaip ji atrodo, ir pasakė, kad reikia kreiptis į policiją. Policiją iškvietė mama. Neprisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, nes visi jos veiksmai prieš E. L. buvo jos gynyba nuo jo fizinio ir psichologinio smurto, o ne noras sukelti jam fizinį skausmą ar jį sužaloti (t. 1, b. l. 83–85).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 18 d. apklausta įtariamoji M. K. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. E. L. kaltė nustatyta kitame ikiteisminiame tyrime, kuris yra baigtas ir perduotas teismui. Ikiteisminio tyrimo metu, kol neturėjo advokatės, iš tyrėjos jautė spaudimą prisipažinti (t. 1, b. l. 90–91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 3 d. E. L. pareiškė, kad 2021 m. balandžio 28 d. jis parskrido iš (duomenys neskelbtini), kur buvo darbo reikalais. Tos pačios dienos vakare leido laiką su sugyventine M. K. Jie pavakarieniavo, pasimylėjo, išgėrė vyno. Apie 21 val. prasidėjo konfliktas, dėl ko, neprisimena, lyg iš giedro dangaus. Jam prasidėjus, M. K. pradėjo jį mesti iš jo nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini). Ji nuėjo į koridorių, paėmė jo namų raktus ir išmetė į laiptinę lagaminą, kurį buvo parsivežęs, bet dar neišsikrovęs daiktų. Jis priėjo prie jos ir bandė atimti savo raktus, dėl to prasidėjo grumtynės, kurių metu jis buvo sudraskytas ir sukandžiotas. Atėmęs raktus, išmetė ją pro duris ir, pasiėmęs savo išmestus daiktus, duris užtrenkė. Iš karto nuskubėjo paslėpti raktus į vonios kambarį, kad jie vėl nebūtų atimti. Tuo metu grįžo M. K. Jam išėjus iš kambario, ji rankose laikė jo planšetinį kompiuterį. Jis šaukė, kad atiduotų ir kodėl iš viso ima jo daiktus. Ji norėjo jį keisti į raktus. Jie toliau „koliojosi“ ir rėkė vienas ant kito. Staiga prisiartinusi M. K. trenkė jam su planšetė į dešinįjį skruostikaulį. Jis nespėjo net susivokti, ir ji į jį paleido. Jis atsistojo nuo lovos ir spyrė jai į šoną, o gal koją, nepamena. Jis pradėjo rinktis daiktus ir bandyti išeiti. Tuomet M. K. čiupo jo pasą, bandė jį suplėšyti rėkdama, kad daugiau jis niekur neišvažiuos. Jis paėmė jai už kaklo ir stūmė į spintą, bandydamas atsiimti savo asmens dokumentą. Visą tą laiką M. K. „koliojo“ jo šeimą, tėvą ir motiną, bandė neleisti jam rinktis daiktų. Konfliktui nesibaigus ji vėl puolė, spyrė jam, bet jis pagavo jos koją ir spyrė per likusią atraminę. Ji nukrito ant žemės, jis ją prispaudė su koja, rėkė, kad ji „durna“, nustotų, ir jis galėtų ją suspardyti. Ji rėkė, kad ją daužytų, kuo didesnis muša, tuo jai labiau patinka. Jis čiupo artimiausius daiktus ir išlėkė iš buto. M. K. atsivijo jį ir išmetė į lauką jo jau minėtą lagaminą. Jis paėmė jį, parnešė iki namų ir pabandė įmesti jį atgal į butą, bet į vidų patekti jam nepavyko. Jis paliko daiktus prie durų laiptinėje ir išėjo pas netoli gyvenantį draugą. Tik tada, sumažėjus adrenalinui, pajuto, kad vos gali pajudinti dešinės rankos nykštį, kuris buvo išsuktas, kuriuo grumtynių metu, nežino (t. 1, b. l. 1–3).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 3 d. apklaustas liudytojas E. L. parodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 16 val. jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo namuose buvo jo sugyventinė M. K. Būdami namuose, jie vartojo alkoholį, gėrė vyną. Apie 21 val. tarp jo ir M. K. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jis kilo, pasakyti negali, nes neatsimena. Žodinio konflikto metu M. K. iš jo paėmė buto raktus ir į namo laiptinę išmetė lagaminą su jo daiktais. Konflikto metu jis iš M. K. rankų bandė atimti jam priklausančius buto raktus. Jam pavykus iš rankų išplėšti raktus, jis M. K. išstūmė pro buto duris į laiptinę ir užtrenkė buto duris. Kuomet bandė atimti iš M. K. raktus, ši jam vieną kartą įkando į kairiąją koją, į šlaunį, dėl to jis pajuto fizinį skausmą, taip pat išsuko dešinės rankos nykštį. Grįžęs į butą, jis paslėpė buto raktus vonios kambaryje, kad ši jų daugiau neatimtų. Jam būnant vonios kambaryje, M. K. užėjo į butą pro neužrakintas buto duris. Jam išėjus iš vonios kambario, M. K., laikydama rankose planšetinį kompiuterį, pradėjo jam grasinti, kad atiduotų jai buto raktus, dėl to vėl kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu M. K., priėjusi prie jo ir nieko nesakiusi, vieną kartą planšetiniu kompiuteriu trenkė jam į veidą ir sužalojo jo dešinį skruostikaulį. Po smūgio M. K. metė į jį planšetinį kompiuterį ir pataikė į jį, tačiau neatsimena, į kurią kūno dalį. Po gauto smūgio planšetiniu kompiuteriu, jis jautė fizinį skausmą ir buvo labai susijaudinęs, todėl vieną kartą spyrė M. K. į kairį šoną ties klubo sąnariu, tačiau tikslios smūgio vietos nepamena. Po smūgio ją stumtelėjo nuo savęs ir nuėjo į vonios kambarį paimti raktų. Išėjęs pamatė, kad M. K. rankose laiko jo pasą ir, bandydama jį apgadinti, šaukia, kad daugiau jis niekur nevažiuos. Pamatęs, kad M. K. bando sugadinti jo pasą, jis priėjo prie jos ir, paėmęs ją už kaklo, stūmė ją į koridorių, ji atsitrenkė į koridoriuje buvusią spintą. Prieš išeinant iš buto, M. K. jam vieną kartą bandė spirti į koją, tačiau jis, pagavęs jos koją, spyrė į kitą jos koją ir ši pargriuvo, o jis koja prispaudė ją prie grindų ir sakė jai „nustok, ką darai“, o ši jam atsakė „daužyk mane, daužyk mane, kuo didesnis, tuo jai labiau patinka, kai ją daužo“. Paleidęs M. K., jis pasiėmė savo daiktus ir išėjo pro duris. Tik išėjus iš laiptinės, M. K. išbėgo į lauką ir išmetė jo lagaminą su daiktais. Pasiėmęs lagaminą jis grįžo prie buto durų ir bandė daiktus padėti į butą, tačiau buto durys jau buvo užrakintos, todėl lagaminą paliko prie durų ir išėjo pas draugą E. G. Dėl šio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie, atvykę adresu (duomenys neskelbtini), jį sulaikė kaip įtariamąjį. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13418-21, kuriame jis yra įtariamasis. Pagal minėtą pradėtą ikiteisminį tyrimą, jis buvo nuvykęs į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kur jam buvo atlikta ekspertizė. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinę ir moralinę žalą (t. 1, b. l. 19–21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 25 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis E. L. parodė, kad konfliktas su M. K. įvyko 2021 m. balandžio mėn., tiksliai dabar jau dienos neprisimena, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip ir sakė pirmosios apklausos metu, pradžioje tarp jų su M. K. vyko žodinis konfliktas. Grumtynės tarp jo su M. K. prasidėjo tada, kai ji paėmė jo buto raktus, o jis bandė juos atimti. Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai jo kairėje alkūnėje, plaštakoje, galėjo atsirasti šių grumtynių metu, bet kokiu tiksliai momentu, negali pasakyti. Prieš šias grumtynes nei M. K., nei jis jokių smurtinių veiksmų vienas prieš kitą nenaudojo. Tęsiantis konfliktui, jam išėjus iš vonios, jis nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant sofos, M. K. priėjo ir vieną kartą sudavė jam planšete į veido sritį, jis susiėmė už veido, ir tada M. K. metė į jį planšetę. Ši planšetė pataikė jam kažkur į krūtinės sritį, tikslios vietos neprisimena, ir tada atsitrenkė į sieną už sofos. Jo sulaikymo metu į jo draugo butą atvyko gal keturi pareigūnai. Jam pasakius, kad jis yra E. L., du iš jų pripuolė, pargriovė ant grindų, užlaužė rankas už nugaros, galvą prispaudė keliu prie grindų ir uždėjo antrankius. Pareigūnai elgėsi gana šiurkščiai, bet profesionaliai, jo tikrai nesužalojo. Sulaikomas jis nesipriešino. Konflikto metu jis taip pat savo veiksmais galėjo sukelti M. K. fizinį skausmą ir net ją sužaloti, tačiau visi jo veiksmai prieš M. K. buvo atsakas į jos smurtinius veiksmus prieš jį, kuriais ji sukėlė jam fizinį skausmą ir jį sužalojo. Civilinį ieškinį šioje byloje reikš vėliau proceso metu (t. 2, b. l. 53–56).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 21 d. apklausta liudytoja A. U. parodė, kad M. K. yra jos pažįstama. Žino, kad jos sugyventinis yra E. L., bet jo nėra mačiusi ir nežino, kiek jie kartu gyvena. Apie jų tarpusavio santykius nieko negali komentuoti, nes su jais negyvena. Gal prieš mėnesį ar du M. K. jai skambino ir sakė, kad įvyko konfliktas tarp jos ir sugyventinio. Ką ši pasakojo apie konfliktą, ji neprisimena, neįsigilino, nes tai ne jos reikalai. Nenori pateikti neteisingos informacijos (t. 1, b. l. 26–27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 21 d. apklausta liudytoja I. R. parodė, kad M. K. yra jos buvusi kolegė, kartu dirbo iki 2021 m. balandžio mėn. vidurio, bendravo ir iki šiol bendrauja kaip draugės. M. K. pažįsta apie metus, žino, kad ši gyvena su savo draugu E., pavardės nežino, taip pat žino, kad jis važinėdavo dirbti į užsienį. Paskutiniu meta M. K. su E., kaip ši jį vadindavo, apsigyveno (duomenys neskelbtini), jos kaimynystėje. Apie M. K. ir E. tarpusavio santykius nieko nežinojo. 2021 m. balandžio mėn., tiksliai dienos neprisimena, dienos metu, parašė M. K. žinutę, paklausė, ką veikia. Iš vakaro buvo gavusi M. K. balso pranešimą, pamatė jį tik ryte ir jis buvo ištrintas. Jos dar susirašė, klausė, ko ji norėjo, o po to jai paskambino. M. K. verkė. Ji paklausė, kas atsitiko. M. K. labai padrikai jai papasakojo, kad jos draugas E. grįžo iš užsienio, kada tiksliai, negali pasakyti, ir ją primušė. Kaip primušė ir dėl ko, M. K. nepasakojo, tik sakė, kad buvo jos mama, ji dabar važiuos daryti ekspertizės, po to į policiją. M. K. verkė, skundėsi, kad jai skauda visą kūną ir ypač galvą. Klausė jos, kaip galėtų jai padėti, tai ši sakė, kad, jeigu prireiks, su ja pasikalbėtų, nes ji jaučiasi labai išsigandusi, vieniša. Daugiau jokių detalių apie įvykį nežino. Joms dar dirbant kartu pastebėdavo, ypatingai nuo Kalėdų, kad M. K. dažniau būdavo liūdna, sudirgusi, nekalbi, sutrikusi. Paklausus, kas yra, ji vis atsakydavo „ai, nieko, viskas gerai, pasipykstam, susitaikom“. Vieną kartą, gal žiemą, ji šios paklausė, ar jai reikia sunerimti, nes ši su E. apsipyko ir jis stipriai ranka jai paėmė už kaklo. M. K. sakė, kad jai ne tai, kad skaudėjo, bet buvo labai nemalonu. Jų bendravimo metu ant M. K. kūno jokių mėlynių, sumušimų, kitokių sužalojimų nematė (t. 1, b. l. 29–31).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 25 d. apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 23.08 val. patruliuodami su vyriausiuoju patruliu D. P., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą sumušė ir išprievartavo jos sugyventinis. Iš įvykio vietos sugyventinis pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja M. K., kuri paaiškino, kad iš užsienio sugrįžo jos sugyventinis, pradėjo prie jos lįsti ir ją išprievartavo. Moteris taip pat sakė, kad įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą, buvo sumušta. Moteris buvo labai susijaudinusi, verkė, ant jos veido matėsi sumušimai, bet pasakyti tikslios sumušimo vietos dabar negali, nes neprisimena. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji. Medikai apžiūrėjo moterį, bet į ligoninę vykti ji atsisakė. Bute dar buvo nukentėjusiosios motina, vardo ir pavardės neprisimena, kuri įvykio nekomentavo. Jiems atvykus, smurtu įtariamas asmuo, vardo ir pavardės neprisimena, buvo pasišalinęs. Įvykio vietoje buvo filmuojama „Body“ kamera 1810. Kodėl nėra garso ir vaizdo įrašo, negali pasakyti (t. 1, b. l. 33–35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 28 d. apklaustas liudytojas E. G. parodė, kad E. L. pažįsta, šis yra jo draugas, jie pažįstami apie 7–8 metus. M. K. yra buvusi E. L. sugyventinė, ją yra matęs kelis kartus, su ja jį supažindino E. L. Kada jie susipažino, tiksliai nežino, jų gyvenamosios vietos tiksliai nepasakys. Žino, kad gyveno kartu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio mėn., tikslios dienos neprisimena, apie 22 val. pas jį į namus atėjo E. L., šis buvo labai susijaudinęs, susigraudinęs. Kaip sakė pats E. L., šis buvo šiek tiek išgėręs, nors jam nesimatė ir nesijautė. Ant E. L. kūno akivaizdžiai matėsi sužalojimai. E. L. papasakojo, kad jis norėjo skirtis su M. K., o ta jo nenorėjo paleisti ir užsipuolė. E. L. veidas buvo apibrozdintas, kurioje pusėje, dabar jau tiksliai neprisimena. Jis sakė, kad M. K. metė į jį planšetę. Ant E. L. kojos matėsi žymės, panašios į įkandimą, buvo apdraskytos abi rankos, ištinęs kažkurios rankos pirštas, E. L. negalėjo jo lankstyti. Prieš šį įvykį, E. L. dar kokius pora kartų buvo atėjęs pas jį į svečius ir sakė, kad M. K. jį užpuldinėja. Mano, kad E. L. patyrė fizinį skausmą, buvo sužalotas, nes ant jo kūno viskas akivaizdžiai matėsi. Detalių įvykio aplinkybių jis nežino, tik tiek, ką papasakojo E. L. Kaip jam pasakojo E. L., jis grįžo į Lietuvą tam, kad išsiaiškintų santykius su M. K., jis norėjo su ja skirtis, o ji ne (t. 1, b. l. 42–44).

Ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-113418-21 2021 m. balandžio 29 d. apklausta liudytoja A. K. parodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 22 val. jai paskambino jos dukra M. K. ir pasakė, kad ją sumušė sugyventinis E. L. Nieko nelaukusi iš karto išvažiavo pas dukrą į namus jos gelbėti. Jai atvykus apie 22.30 val., namuose E. L. nebuvo, dukra verkė ir pasakė, kad ją sumušė, taip pat pasakė, kad jie lytiškai santykiavo ir jis labai ją įžeidė. Ji suprato, kad ją ir mušė, ir išprievartavo, ant dukros veido matėsi sužalojimai. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Netrukus atvyko pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Ji pati konflikto nematė ir negirdėjo. M. K. pasakė, kad ši taip gyventi negali, todėl kartu su ja važiuos pas ją, kur laikinai gyvens. Dukra taip pat šiandien jai pasakė, kad E. L. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ji apie tai nežinojo. Žinojo, kad jie tik pykdavosi. E. L. asmeniškai nepažįsta, yra tik kelis kartus jį mačiusi (t. 1, b. l. 60–61).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 5 d. apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 23.08 val. patruliuodami su vyriausiuoju patruliu A. G. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą sumušė ir išprievartavo jos sugyventinis. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, M. K. Moteris buvo susijaudinusi, apsiverkusi. Ji paaiškino, kad jos sugyventinis, vardo ir pavardės neprisimena, sugrįžo iš užsienio, buvo neblaivus, ar tai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, prieš ją smurtavo ir ją išprievartavo, o po to pabėgo. Ką daugiau pasakojo moteris apie įvykį, neprisimena. Ar ant moters matėsi kokių nors akivaizdžių sumušimo žymių, dabar jau neprisimena. Bute dar buvo M. K. motina, vardo ir pavardės neprisimena. Ką ji sakė ir kalbėjo, neprisimena. Į įvykio vietą iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai apžiūrėjo moterį, į ligoninę vykti ji atsisakė. Įvykio vietoje buvo filmuojama „Body“ kamera 1810, kuri prieš einant į iškvietimą, buvo įjungta. Kodėl nėra garso ir vaizdo įrašo, negali pasakyti (t. 2, b. l. 20–22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 10 d. apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 23.20 val. patruliuodami su būrio vadu A. E. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė ir išprievartavo pranešėjos dukrą. Įtariamasis išėjo pas draugą, kuris gyvena netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini). Jie dirbo neuniformuoti ir nežymėtu tarnybiniu automobiliu. Nustatė, kad galimai smurtu įtariamas asmuo E. L. gali būti pas draugą E. G., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su uniformuotais vyriausiaisiais patruliais E. S. ir L. M. nuvyko minėtu adresu. Maždaug po pusvalandžio, pavykus prisiskambinti E. G. ir paaiškinus situaciją, šis atidarė buto duris. Bute buvo tamsu, nedegė šviesa. Paklausė E. G., ar bute yra jo draugas E. L. Tuo metu iš buto gilumos išėjo vyras, kuris prisistatė E. L. Kadangi turėjo informacijos, kad asmuo gali būti agresyvus, padarė sunkų nusikaltimą, jis buvo paguldytas ant grindų ir jam uždėti antrankiai. Paklausė E. G., kaip E. L. pas šį atsidūrė. E. G. papasakojo, kad vakare jam paskambino susinervinęs E. L., pasakė, kad susipyko su sugyventine, ir paklausė, ar gali ateiti pas jį pernakvoti. Šis sutiko. E. L. paklausė, dėl ko yra sulaikytas, ir jis pats šiam paaiškino, kad dėl smurto prieš sugyventinę ir jos išprievartavimo. E. L., kiek prisimena, paminėjo, kad santykiai su sugyventine buvo, bet abipusiu sutarimu iki konflikto, o kilus konfliktui, sugyventinė pati prieš jį smurtavo ir kažką sudaužė, bet ką sakė, kad sudaužė, neprisimena. Rašydamas tarnybinį pranešimą apie E. L. sulaikymą pažymėjo, kad E. L. buvo sužalotas dešinysis žandas ir kairė ranka ties nykščiu, vadinasi taip ir buvo, bet pačių sužalojimų, kaip jie atrodė, dabar jau neprisimena, o iš kur jie atsirado, nesiaiškino. Daugiau su E. L. apie įvykio aplinkybes nekalbėjo. E. L. buvo pristatytas į OVS (t. 2, b. l. 24–26).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 12 d. apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2021 m. balandžio mėn. dirbo Vilniaus AVPK OVS vyriausiuoju postiniu. Pagal užpildytus protokolus mato, kad 2021 m. balandžio 29 d. E. L. jų skyriuje apžiūrėjo jis su kolega A. G., areštinėje jo apžiūroje ir kratoje dalyvavo jis, tačiau šio įvykio ir asmens neprisimena, nes būdavo daug sulaikytų, be to, praėjo daug laiko (t. 2, b. l. 28–30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 16 d. apklaustas liudytojas A. E. parodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. patruliavo su būrio vadu E. K. Patruliavo neuniformuoti ir nežymėtu tarnybiniu automobiliu. Apie 23.20 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis išprievartavo ir sumušė pranešėjos dukrą. Įtariamasis išėjo pas draugą, kuris gyvena netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso ir duomenų nežino. E. K. duomenų bazėje nustatė įtariamojo draugo asmens duomenis, vardo ir pavardės dabar jau neprisimena, ir gyvenamąją vietą. Kartu su vyriausiaisiais patruliais E. S. ir L. M. nuvyko minėtu adresu. Nuėjo visi keturi. Durų ilgai niekas neatidarė. Tada priėmė sprendimą, kad reikia nueiti ir pasižiūrėti iš lauko, ar bute dega šviesa. Išėjęs pamatė bute šviesą ir tuo metu E. K. per radijo ryšį pranešė, kad jie pateko į butą. Jam atėjus į butą bendroje virtuvės – kambario patalpoje pamatė du vyriškius. Abu vyriškiai, kiek pamena, buvo ramūs. Kolegos jam paaiškino, kad vienas yra jų ieškomas įtariamasis, vardo ir pavardės neprisimena, o kitas jo draugas. Draugas pasakojo, kad įtariamasis paskambino ir paprašė priimti pernakvoti. Ką daugiau pasakojo, neprisimena. Nei vieno, nei kito vyro neįsidėmėjo, kaip jie atrodė, neprisimena. Kaip elgėsi vyriškiai patekus į butą pareigūnams ir kaip ten pateko pareigūnai, jis nežino. Bute jis jautė tvyrantį narkotinių medžiagų, tiksliau kanapių, kvapą. Nusikaltimo padarymu įtariamas vyras buvo išvežtas į VPK, o draugas liko bute (t. 2, b. l. 32–34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 22 d. apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad 2021 m. balandžio mėn. jis dirbo Vilniaus AVPK OVS vyriausiuoju postiniu. Jis sulaikytojo E. L. į areštinę jis nelydėjo, todėl apie jokius šio sužalojimus nežino (t. 2, b. l. 37–40).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 22 d. apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. patruliuodami su L. M., apie 23.20 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė ir išprievartavo pranešėjos dukrą. Įtariamasis išėjo pas draugą, kuris gyvena netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini). Iš nukentėjusiosios sužinojo, kad įtariamasis gali būti pas draugą, vardu E. Per POLIS II duomenų bazę nustatė, kad įtariamasis gali būti adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su A. E. ir E. K. nuvyko minėtu adresu. Atvykus buto durų niekas neatidarė, E. K. skambino duomenų bazėje rastu telefono numeriu, kuris priklausė E. G., bet į skambutį neatsiliepė. Maždaug po pusvalandžio, pavykus prisiskambinti E. G. ir paaiškinus situaciją, šis atidarė buto duris. Bute buvo tamsu, nedegė šviesa. Jie paklausė E. G., ar bute yra jo draugas E. L. Tuo metu iš buto gilumos išėjo vyras, kuris prisistatė E. L. Asmens buvo pareikalauta atsistoti prie sienos ir sudėti rankas už nugaros, jie nedelsiant paėmė asmenį už rankų, tačiau šis bandė išsilaisvinti, dėl to buvo pargriautas ant žemės, po to šiam buvo uždėti antrankiai. E. L. paklausė, dėl ko šis yra sulaikytas, ir jis pats paaiškino, kad dėl smurto prieš sugyventinę ir jos galimo išprievartavimo. E. L., kiek prisimena, paminėjo, kad prie merginos nelindo ir nieko nedarė. Ar E. L. buvo sužalotas, jis dabar neprisimena. Daugiau su E. L. apie įvykio aplinkybes nekalbėjo. Jis su L. M. pristatė E. L. į OVS (t. 2, b. l. 43–46).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 22 d. apklaustas liudytojas L. M. parodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. patruliuodami su E. S., apie 23.20 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė ir išprievartavo pranešėjos dukrą. Įtariamasis išėjo pas draugą, kuris gyvena netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini). Iš nukentėjusiosios sužinojo, kad įtariamasis gali būti pas draugą, vardu E. Per POLIS II duomenų bazę nustatė, kad įtariamasis gali būti nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su A. E. ir E. K. nuvyko minėtu adresu. Atvykus buto durų niekas neatidarė, E. K. skambino duomenų bazėje rastu telefono numeriu, kuris priklausė E. G., bet į skambutį neatsiliepė. Maždaug po pusvalandžio, pavykus prisiskambinti E. G. ir paaiškinus situaciją, šis atidarė buto duris. Bute buvo tamsu, nedegė šviesa. E. S. paklausė E. G., ar bute yra jo draugas E. L. Tuo metu iš buto gilumos išėjo vyras, kuris prisistatė E. L. Asmens buvo pareikalauta atsistoti prie sienos ir sudėti rankas už nugaros, jie nedelsiant paėmė asmenį už rankų, tačiau šis bandė išsilaisvinti, dėl to jis buvo pargriautas ant žemės, po to jam buvo uždėti antrankiai. E. L. paklausė, dėl ko jis yra sulaikytas, ir E. S. paaiškino, kad dėl smurto prieš sugyventinę ir jos galimo išprievartavimo. E. L., kiek prisimena, paminėjo, kad prie merginos nelindo ir nieko nedarė. Ar E. L. buvo sužalotas, jis neprisimena, bute jautėsi žolės kvapas. Daugiau su E. L. apie įvykio aplinkybes nekalbėjo. Jis su E. S. pristatė E. L. į OVS (t. 2, b. l. 49–52).

Iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. spalio 14 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. spalio 14 d. 10.16 val. susisiekus su nukentėjusiuoju E. L., kuris yra užsienyje, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta papildoma jo apklausa apie 2021 m. balandžio 28 d. įvykio (konflikto) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su buvusia sugyventine M. K., aplinkybes. Papildomos apklausos metu E. L. parodė, kad M. K. metė į jį planšetinį kompiuterį ir pataikė kažkur į krūtinę, kažkur į korpusą, t. y. iš priekio, aukščiau liemens, į krūtinę. Jis nežino, kokiomis aplinkybėmis atsirado Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 993/2021(01) jam buvo nustatyti sužalojimai kairėje alkūnėje ir kairėje plaštakoje, tikriausiai grumtynių metu, gal kai atiminėjo raktus, nežino, visko ten daug buvo (t. 1, b. l. 24).

Iš 2021 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pranešimo Bendram pagalbos centrui (toliau – ir BPC) garso įrašas. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – BPC, pranešėja moteris – M:

BPC – „Vienas, vienas, du, klausau?“; M – „Laba diena“; BPC – „Laba diena“; M – „Žiūrėkit, aš norėjau sužinoti, kaip padaryti? Čionais mano dukrą jos draugas sumušė ir išprievartavo, ir sumušė, ir šita, ir išėjo, o turėtų net būti saviizoliacijoje?“; BPC – „Ta prasme, saviizoliacijoje? Jie abu turėtų būti saviizoliacijoj?“; M – „Ne, jisai vienas“; BPC – „Tai jūs dėl to, kad jis nesilaiko karantino taisyklių?“; M – „Ne, kad sumušė ir išprievartavo“; BPC – „Kokiu adresu dukra jūsų gyvena?“; M – „(duomenys neskelbtini)“; BPC – „Butas jos?“; M – „(duomenys neskelbtini)“; BPC – „Durų kodas laiptinėj yra?“; M – „Durų kodas? Tai (duomenys neskelbtini) bus“; BPC – „Greitosios jai reikia?“; M – „Ne, greitosios nereikia. Mes uždėjom čionais šaltą ir..., bet aš manau, kad abdukciją gal reikės...“; BPC – „Tai čia jos draugas, sugyventinis? Kas čia jisai yra?“; M – „Draugas, sugyventinis“; BPC – „Supratau. Vaikų nėra namuose?“; M – „Ne“; BPC – „Jūsų vardas, pavardė, kas praneša?“; M – „Mama aš, A. K. Aš atvažiavau pas ją“; BPC – „Gerai, laukit policijos“; M – „Taip, gerai, ačiū“ (t. 1, b. l. 65–68).

Iš 2021 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (ikiteisminis tyrimas Nr. 01‑113418-21) nustatyta, kad apžiūros objektas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, patenkama į koridorių, kurio kairėje yra sieninė spinta su veidrodžiu, dešinėje – drabužių kabykla, už jos – komoda. Ant komodos yra sulaužytas paveikslas. Už komodos yra durys į vonios kambarį, kurio dešinėje – kriauklė su spintele, kairėje – skalbimo mašina, gale – vonios kambario vonia. Tiesiai prieš įėjimo į butą duris yra kambarys kartu su virtuve. Kambario kairėje pusėje – spinta, joje knygos, kiti namų apyvokos daiktai. Prie spintos, ant grindų maišai su drabužiais. Už spintos – minkštas kampas. Priešais minkštą kampą yra stalas prie sienos, virš kurio pakabintas televizorius. Dešinėje nuo televizoriaus yra praėjimas į virtuvės dalį. Jos dešinėje – virtuvės baldai, gale – viryklė. Prieš virtuvės baldus, kambario dalyje yra šaldytuvas, prie šaldytuvo – vazonas su gėle, šalia vazono pribyrėję žemių ant grindų. Kairėje nuo televizoriaus yra praėjimas į miegamąją dalį, jos dešinėje – lova, o kairėje – spinta. Ant lovos ir grindų yra maišai su drabužiais. Butas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas (t. 1, b. l. 49–54).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. balandžio 30 d. specialisto išvados Nr. G1027/2021(01) (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-113418-21) nustatyta, kad remiantis E. L., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, pateikiama išvada: 1) E. L. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, odos įbrėžimai kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva su taškiniai nubrozdinimais kairėje šlaunyje; 2) sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš 1–3 paras iki apžiūros; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 56).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. balandžio 30 d. specialisto išvados Nr. T‑N993/2021(01) (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-113418-21) nustatyta, kad E. L. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 0,23 prom. etilo alkoholio (t. 1, b. l. 57).

Iš 2021 m. balandžio 29 d. alkoholio kiekio matuoklio rodmenų (ikiteisminis tyrimas Nr. 01‑113418-21) nustatyta, kad E. L. buvo nustatytas 0,33 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 55).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. balandžio 30 d. specialisto išvados Nr. G1024/2021(01) (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-113418-21) nustatyta, kad remiantis M. K., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1) M. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimas kaktos kairėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje. 2) Odos įbrėžimas kaktos kairėje padarytas kietu, buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 1‑3 paras iki apžiūros (t. 1, b. l. 58–59).

Kaltinamosios M. K. parodymai buvo patikrinti vietoje ir užfiksuoti protokole (t. 3, b. l. 198–200).

Nukentėjusiojo E. L. parodymai buvo patikrinti vietoje ir užfiksuoti protokole (t. 3, b. l. 202–204).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl kaltinamajai M. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pasitvirtino.

Patikslintame kaltinime nurodyta, kad M. K., mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent – ji, 2021 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo apie 21 val. iki apie 22 val. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartodama su savo sugyventiniu E. L. alkoholį pastarajam sugrįžus iš užsienio, kur jis dirba, supykusi dėl išgirstos žinios apie galimą santykių nutraukimą, naudodama necenzūrinius žodžius, išmetė E. L. lagaminą su daiktais į laiptinę, atėmė iš jo buto raktus ir pradėjo varyti iš buto, po to E. L. bandant atsiimti raktus, vykstant grumtynėms ant grindų, ji tyčia vieną kartą įkando jam į kairę koją šlaunies srityje ir išsuko dešinės plaštakos nykštį, o E. L. atsiėmus raktus, išstūmus ją pačią iš buto ir su lagaminu grįžus atgal į butą, ji pro neužrakintas buto duris grįžo atgal į butą, paėmė E. L. priklausantį planšetinį kompiuterį ir, kerštaudama už išstūmimą iš buto, tyčia šiuo kompiuteriu sudavė vieną kartą E. L., sėdėjusiam ant lovos, į galvą veido srityje, o tada tyčia metė minėtą kompiuterį į stovintį E. L., pataikydama jam į krūtinės sritį, po to E. L. spyrė jai koja į kairio šono sritį, nustūmė nuo savęs ir pradėjo rinktis daiktus, kad išeitų iš buto, o ji tada paėmė E. L. pasą ir bandė jį suplėšyti, kad E. L. negalėtų išvykti į užsienį, po to E. L. rankomis paėmė ją už kaklo ir nustūmė, dėl to ji atsitrenkė į spintą, o tada ji bandė vieną kartą tyčia viena koja įspirti E. L. į kojas, bet jis sugavo tą jos koją rankomis ir spyrė jai į kitą jos koją, dėl to ji nugriuvo ant grindų, po to E. L. prispaudė ją viena koja gulinčią ant grindų ir liepė nustoti smurtauti, o ji tada pradėjo šaukti, kad jis gali ją daužyti, po to E. L. ją paleido, paėmė dalį savo daiktų ir išėjo iš buto, o ji tada išbėgo paskui jį ir išmetė į laiptinę jo lagaminą su kitais daiktais, o vėliau užsirakino bute, dėl to E. L. negalėjo patekti į butą ir turėjo eiti pas draugą, tokiais savo smurtiniais veiksmais sukeldama E. L. fizinį skausmą ir padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimu kairėje alkūnėje, odos įbrėžimu kairėje plaštakoje ir poodine kraujosruva su taškiniais nubrozdinimais kairėje šlaunyje.

Teismas pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina ir dėl to iš esmės joks ginčas nekyla, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamajai M. K. vartojant su savo sugyventiniu nukentėjusiuoju E. L. alkoholį pastarajam sugrįžus iš užsienio, kur jis dirba, tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, taip pat, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis buvo sugyventiniai.

Toliau teismas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje kaltinamajai M. K. kaltinimas pareikštas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl to, kad ji mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Patikslintame kaltinime yra nurodyta daug aplinkybių, kurios nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl teismas patikslina kaltinamajai M. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, šias aplinkybes pašalindamas. Teismas taip pat pašalina aplinkybę, kad M. K. tyčia metė planšetinį kompiuterį į stovintį E. L., pataikydama jam į krūtinės sritį, nes BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, o šioje nukentėjusiojo kūno vietoje joks sužalojimas nenustatytas, pats nukentėjusysis fiziniu skausmu šioje kūno dalyje nesiskundė ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam spėjus atsisukti, planšetė lietė jo krūtinę, praslydo ir užkrito už sofos. Teismas taip pat pašalina aplinkybę, kad dėl kaltinamosios smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje ir odos įbrėžimas kairėje plaštakoje, nes teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė (o priešingų duomenų byloje nėra), kad, jo nuomone, įbrėžimai ant jo kūno atsirado grumtynių metu, kai jis su kaltinamąja tąsėsi po koridorių dėl raktų, taigi, abipusių veiksmų pasekoje, kas savo ruožtu reiškia, kad aptariami sužalojimai, nors ir buvo patirti konflikto metu, tačiau nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamosios tyčiniais smurtinio pobūdžio veiksmais. Pažymėtina, kad tokie tikslinimai yra galimi, nes jie lengvina kaltinamosios M. K. teisinę padėtį.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamoji M. K., konflikto metu nukentėjusiajam E. L. bandant atsiimti raktus, vykstant grumtynėms ant grindų, tyčia vieną kartą įkando jam į kairę koją šlaunies srityje ir išsuko dešinės plaštakos nykštį, toliau paėmė E. L. priklausantį planšetinį kompiuterį ir tyčia šiuo kompiuteriu sudavė vieną kartą E. L., sėdėjusiam ant lovos, į galvą veido srityje, tokiais savo smurtiniais veiksmais sukeldama E. L. fizinį skausmą ir padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva su taškiniais nubrozdinimais kairėje šlaunyje ir poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji M. K. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai, parodydama, kad jei ji E. L. ir sukėlė fizinį skausmą bei padarė kokius nors sužalojimus, tai tik gindamasi. Kaltinamoji pripažino, kad įkando E. L. į šlaunį; parodė, kad su planšetiniu kompiuteriu E. L. į galvą veido srityje nesudavė, tačiau gindamasi metė šį kompiuterį į E. L., bet nepataikė šiam pasisukus šonu; neatsimena, kad būtų išsukusi E. L. pirštą; mano, kad jis pirštą galėjo susižaloti kitomis aplinkybėmis; kitomis aplinkybėmis E. L. galėjo susižaloti ir veidą; kartu kaltinamoji parodė, kad nukentėjusysis, kai grįžo iš darbo užsienyje, nebuvo sužalotas. Kaltinamoji aiškindama savigynos aplinkybes parodė, kad E. L. paguldė ją ant žemės, ėmė spausti kaklą ir šlaunis, jo ranka atsidūrė prie jos veido, ji bandė įkąsti į jo ranką, bet nepavyko, tada gindamasi įkando jam į šlaunį; E. L. įkando jai į petį ir ji iš to skausmo bandė kąsti jam į koją, bet nežino, kiek jai pavyko; E. L. ieškojo jos mašinos raktų ir, pasiėmęs jos mašinos raktą, ėjo ir grasino, kad sudaužys jos mašiną, todėl ji paėmė planšetę ir metė į jo pusę. Teismas kaltinamosios parodymus, kuriais ji neigia savo kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vertina kritiškai, kaip jos siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat kaip paneigtą byloje surinktų įrodymų visuma, ir šiame procesiniame sprendime kaltinamosios parodymais remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus vertina kritiškai atsižvelgęs ir į tai, kad jie viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu M. K. kitaip nurodė konflikto aplinkybes. O būtent – M. K. nenurodė, kad E. L. būtų ėjęs į ją su mašinos rakteliu, o paaiškino, kad E. L. ją įžeidinėjo, grasino, kad sugadins jos mašiną; ji, grįžusi iš vonios, neradusi mašinos raktelių, paėmė E. L. planšetinį kompiuterį ir metė į jo pusę; kompiuteris atsitrenkė į sieną, ar jis užkliudė E. L., nežino. Taip pat M. K. parodė, kad ji pirmoji įkando E. L., o būtent – ji paėmė E. L. raktus nuo namų ir įsidėjo į kišenę; E. L., pamatęs, kad nėra raktų, vėl įsiuto, jis pragriovė ją ant žemės, bandė atiminėti raktus, spaudė jai galvą, šonus; jai skaudėjo ir ji bandė gintis, įkando E. L. į kažkurią koją, kur tiksliai, neprisimena; E. L. jai įkando į petį. Nors teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ją apklaususi tyrėja ją vertė prisipažinti, neleido paskaityti savo parodymų, liepė pasirašyti, ji galvojo, kad yra nukentėjusioji, tačiau šias aplinkybes paneigė teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. V. parodydama, kad negali atsakyti, ko klausė M. K., bet įtarimo esmę ši suprato ir savo kaltę paneigė, pasakė, kad neprisipažįsta; įtariamoji buvo susijaudinusi, ašarojo pasakodama apie įvykį, jautėsi nelaiminga, įskaudinta, teigė, kad šitame įvykyje ši yra nukentėjusi, tačiau bendravo adekvačiai, nebuvo pasimetusi aplinkoje ir suprato, kas vyksta. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. K. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu ji nemelavo, visus dokumentus pati pasirašė, kas matyti ir iš nagrinėjamoje byloje esančių protokolų bei pranešimo apie įtarimą (t. 1, b. l. 79, 80, 85). Taip pat teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojos V. V. parodymų teisingumu, jos suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje nenustatyta, ji aptariamus veiksmus atliko vykdydama savo tiesiogines tarnybines pareigas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. L. parodė, kad jis bandė iš M. K. rankų atimti savo raktus, jie grūmėsi ir ji jam įkando į kairę šlaunį; jam labai skaudėjo, nes ji laikė sukandusi, kol jis jai neįkando; kol jie grūmėsi ir jis bandė atimti raktus, M. K. išsuko jam dešinės rankos nykštį, pirštą labai skaudėjo, buvo patinęs, kiek pamėlęs; po to jis išėjęs iš vonios pamatė, kad M. K. turi jo planšetę, jis atsisėdo ant lovos, jie toliau barėsi, jis trumpam pasisuko ir, jam atsisukus, M. K. trenkė jam tiesiai į veidą prie akies su planšete, jis juto fizinį skausmą apie mėnesį. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad jis darbe susižaloti negalėjo, jo nesužalojo ir policijos pareigūnai, kai jį sulaikė. Teismas nenustatė, kad nukentėjusysis siektų apkalbėti ar neteisingai apkaltinti kaltinamąją M. K., taip pat teismas nenustatė kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą minėto asmens parodymus vertinti kritiškai. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, konstatuoja, kad jie yra aiškūs, logiški ir nuoseklūs – sutampa su jo 2021 m. gegužės 3 d. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 1–2), ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat jo parodymais, juos patikrinant vietoje. Be to, nukentėjusiojo parodymai sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su liudytojų parodymais, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, todėl jais remiasi. Liudytojas E. G., E. L. draugas, parodė, kad po įvykio pas jį atėjo E. L., jis buvo susigraudinęs, apdraskytas, sužalotas; E. L. sakė, kad jį sužalojo M. K.; E. L. po akimi buvo guzas – tokia linija, tarsi prakirtimas, ištinęs rankos nykštys, ant kojos matėsi, kad įkąsta; E. L. jam sakė, kad jam sudavė planšete, išsuko nykštį; sužalojimai buvo „švieži“. Liudytojas policijos pareigūnas E. K. parodė, kad sulaikomas E. L. kažką minėjo apie kompiuterį ar planšetę; kad jis su sugyventine mušėsi, muštynių metu gavo ir jis, ir ji. Šio liudytojo 2021 m. balandžio 29 d. (t. y. kitos dienos po įvykio) tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad „pasak E. G., E. L. buvo susijaudinęs, pas jį buvo sužalotas dešinys žandas, kairė ranka su nykščiu“. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas pažymėjo, kad jei tokios aplinkybės yra nurodytos jo tarnybiniame pranešime, vadinasi, taip ir buvo. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, jog M. K. planšetiniu kompiuteriu trenkė E. L. į dešinį skruostikaulį, įkando į kairę koją, išsuko dešinės rankos nykštį, užfiksuotos ir 2021 m. gegužės 3 d. BRIT ataskaitos žiūryklės duomenyse (t. 1, b. l. 4); 2021 m. balandžio 30 d. apžiūrimas teismo medicinos ekspertės R. G. E. L., be to, kas buvo nurodyta užduotyje atlikti objektų tyrimą, papildomai paaiškino, kad jam su planšete vieną kartą trenkė į veidą, skundžiasi dešinio riešo ir dešinio nykščio skausmais judinant (t. 1, b. l. 56); 2021 m. balandžio 29 d. 04.05 val. į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole pažymėti trys E. L. sužalojimai – veide, plaštakoje ir šlaunyje (t. 2, b. l. 15). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog E. L. prieš įvykį ar po jo būtų buvęs sužalotas. Kaip jau buvo nurodyta, pati kaltinamoji M. K. patvirtino, kad iš darbo užsienyje grįžęs E. L. nebuvo sužalotas, kėlė versiją, jog E. L. buvo sužalotas policijos pareigūnų sulaikymo metu. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią kaltinamosios iškeltą versiją – tai paneigė ne tik nukentėjusysis, bet ir visi teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai parodydami, kad jokie smūgiai E. L. nebuvo suduoti, jo atžvilgiu buvo atlikti taktiniai veiksmai – jis buvo priremtas prie sienos ir paguldytas ant grindų. Galimybę, kad minėtų taktinių veiksmų atlikimo metu galėjo būti sužalotas E. L. veidas, paneigė teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė R. G. parodydama, kad kraujosruva apatiniame voke atsirasti negalėjo atsirėmus į sieną, nes pasukus galvą, nukentėtų ir skruostas, o ant skruosto sužeidimų nefiksuota. Primintina ir tai, kad liudytojas E. G. parodė, jog E. L. atitinkamais sužalojimais jam skundėsi dar iki atvykstant policijos pareigūnams, kas yra užfiksuota ir jau minėtame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime.

Aplinkybę, kad nukentėjusysis E. L. patyrė kaltinime nurodytus padarinius – jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata, patvirtina ne tik jau aptarti jo paties ir liudytojų parodymai, bet ir 2021 m. gegužės 4 d. E. L. nuotraukos (t. 3, b. l. 147–154), o taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. balandžio 30 d. specialisto išvada Nr. G1027/2021(01), kurioje nustatyta, kad remiantis E. L., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis: 1) E. L. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, odos įbrėžimai kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva su taškiniai nubrozdinimais kairėje šlaunyje; 2) sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš 1–3 paras iki apžiūros; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 56). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šios išvados teisingumu ar pagrįstumu, juo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė R. G. patvirtino šios išvados teisingumą pilna apimtimi.

Aplinkybę, kad kaltinamosios M. K. veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį E. L. – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo patirtu fiziniu skausmu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, patvirtina jau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų nuoseklūs ir iš esmės tarpusavyje sutampantys parodymai, taip pat aptartuose rašytiniuose bylos įrodymuose iš karto po įvykio užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis į teismo medicinos ekspertę kreipėsi 2021 m. balandžio 30 d., t. y. be jokio nepagrįsto delsimo, nes 2021 m. balandžio 29 d. jis buvo sulaikytas ir buvo laikomas dvi paras, kas taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis fizinį skausmą ir nustatytus sužalojimus patyrė dėl kaltinamosios veiksmų.

Vertinant kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, teismui nekyla abejonių dėl to, jog ji suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamosios M. K. veiksmai, atlikti savo šeimos nario – sugyventinio – atžvilgiu, yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Toliau teismas pasisakys dėl kaltinamosios M. K. teiginių, kad jei ji ir sukėlė E. L. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai dėl to, kad gynėsi.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimą butą ir t. t. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-212/2009, 2K-59/2010, 2K-205/2010 ir kt.).

Nors kaltinamoji M. K. teigė, kad ji tam tikrus veiksmus galėjo atlikti gindamasi nuo nukentėjusiojo E. L. smurtinio elgesio, tačiau šioje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog M. K. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp M. K. ir E. L. įvyko konfliktas, kurio metu abu asmenys vienas kito atžvilgiu naudojo smurtinio/fizinio poveikio veiksmus. Vienu atveju pati M. K. paėmė nukentėjusiojo E. L. raktus ir nenorėjo jų grąžinti, ko pasekoje, grumiantis dėl raktų, būtent M. K. pirmoji įkando E. L. į koją, o tik tuomet šis įkando M. K., taip pat buvo išsuktas E. L. dešinės rankos nykštys. Toliau E. L. sėdint ant lovos, M. K. trenkė jam su planšetiniu kompiuteriu į veido sritį, t. y. nesant iš E. L. pusės jokio pavojingo kėsinimosi. Pažymėtina, kad net ir pagal kaltinamosios parodymus, jog nukentėjusysis raktu grasino subraižyti jos automobilį, todėl ji metė į jo pusę planšetinį kompiuterį, matyti, jog šie E. L. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio M. K. turėjo gintis. Vertindamas surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamajai M. K. jos atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų metu tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jos sveikatą ar gyvybę. Kaltinamoji turėjo galimybę pasišalinti iš kambario/buto, kuriame buvo nukentėjusysis, dėl jo veiksmų iškviesti policiją, tačiau to nepadarė. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad situacijose, kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K‑392/2012, 2K-275/2013, 2K-520-303/2015, 2K-7-62-489/2015). Analogiško teisės aiškinimo nuostatų gali būti laikomasi ir nagrinėjant buitinių konfliktų situacijas, kai abu konflikto dalyviai aktyviai veikia vienas prieš kitą – rengiasi naudoti fizinį smurtą ir jį naudoja, daro kitokį fizinį poveikį kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad M. K. veikė puolimo, o ne gynybos tikslais.

Teismas, skirdamas bausmę M. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas M. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – M. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą kito žmogaus – šeimos nario – sveikatai, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pareikštame kaltinime nurodyta, kad įvykio metu M. K. vartojo su savo sugyventiniu E. L. alkoholį pastarajam sugrįžus iš užsienio, ir šią aplinkybę patvirtino tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad M. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – nė vienas iš karto po įvykio su kaltinamąja bendravęs liudytojas (jos motina, policijos pareigūnai) nenurodė, kad kaltinamoji būtų apsvaigusi nuo alkoholio ar su jais bendravusi neadekvačiai, be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilo dėl jų tarpusavio santykių ir jų tęstinumo. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis apie kaltinamosios asmenybę – neteista (t. 1, b. l. 77), 2019 m. vieną kartą bausta administracine tvarka už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta (t. 1, b. l. 78), (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą (t. 1, b. l. 75), charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 185–198), byloje nėra duomenų apie kaltinamosios priklausomybių ligas ar gydymą psichiatrinėse ligoninėse.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į užsitęsusią baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti M. K. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, M. K. visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotina pradėti dirbti ar tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia kaltinamajai skirtina bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis E. L. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš kaltinamosios M. K. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamosios veiksmų buvo sutrikdyta jo sveikata; jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir kitus neigiamus išgyvenimus – psichologinę traumą, sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Be to, nukentėjusysis dėl patirtų nusikalstamų veiksmų jaučia baimę, nesaugumo jausmą, sumažėjo jo pasitikėjimas aplinkiniais ir bendravimo galimybės (t. 2, b. l. 150–151).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji M. K. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamoji tyčia įkando kartu su ja gyvenančiam E. L. į karės kojos šlaunį, išsuko jam dešinės rankos nykštį, vieną kartą sudavė jam planšetiniu kompiuteriu į veido sritį. Dėl šių kaltinamosios veiksmų E. L. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir poodinė kraujosruva su taškiniais nubrozdinimais kairėje šlaunyje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamosios padarytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos nukentėjusysis E. L. patyrė skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Pažymėtina, kad dalis kaltinamosios nukentėjusiajam padarytų sužalojimų buvo matomoje kūno vietoje – veide. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nustatyta, jog ir nukentėjusysis atliko tam tikrus fizinio poveikio veiksmus kaltinamosios atžvilgiu (šie veiksmai yra vertinami kitoje baudžiamojoje byloje), elgėsi nepateisinamai etikos prasme – elgėsi nejautriai intymių santykių srityje, išstūmė kaltinamąją iš buto į laiptinę, pylė ant jos galvos vyną. Be to, byloje nenustatyta, kad dėl patirtų fizinių sužalojimų ir psichologinių išgyvenimų nukentėjusysis būtų nedarbingas, kreiptųsi į gydymo įstaigas, jam būtų skirtas medikamentinis gydymas, jis lankytųsi pas psichologus, būtų ilgam pakeitęs savo gyvenimo būdą ar įpročius. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamosios 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokia neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiojo E. L. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas T. Juonys teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti nukentėjusiojo naudai iš kaltinamosios M. K. 1020 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, t. y. už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, pateikė 2023 m. balandžio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2-TP/22-06-07/1 (t. 4, b. l. 87). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje advokato padėjėjas atstovavo nukentėjusiojo interesams bylos nagrinėjimo teisme metu, kur buvo pareikštas civilinis ieškinys, dvylikoje teisiamųjų posėdžių, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas, priteisiant jam iš kaltinamosios 1020 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Kaltinamosios M. K. gynėja advokatė M. Matiukevič prašė teismo priteisti M. K. jos patirtas 1500 Eur išlaidas gynėjos paslaugoms apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 4, b. l. 88–94). Atsižvelgus į tai, kad šiuo teismo procesiniu sprendimu kaltinamoji neišteisintina, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajai M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 86–87), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – trys kompaktiniai diskai, esantys vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio; trys kompaktiniai diskai, esantys vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos trečiojo tomo galinio viršelio; taip pat trys kompaktiniai diskai (t. 3, b. l. 108, 199, 203), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti ar tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti E. L. iš M. K. 1020 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų) išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – devynis kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniaus rajone – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.