Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-94-1092/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-18
Bylos Nr.: e2A-94-1092/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00131-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dialimeda“, M. M.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-94-1092/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00131-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.2.4.8.2; 3.2.4.11; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dialimeda“, M. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-86-995/2020 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dialimeda“, M. M. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl surašytų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Beata“, uždaroji akcinė bendrovė „Delta Tours“, uždaroji akcinė bendrovė „Fejerija“, G. B., T. Š., V. Š., A. A. L., T. V., T. S., V. S. (V. S.), A. S. (A. S.), A. U., G. P., R. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dialimeda“ ir M. M. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybų inspekcija, atsakovė) pareigūnų 2018 m. liepos 19 d. ieškovams surašytus savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-180719-00053 ir Nr. SSA-30-180719-00053, taip pat 2018 m. liepos 27 d. surašytus privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-180727-00060 ir Nr. PNSSP-180727-00062 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t. y. nugriovimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangos m. (toliau – Žemės sklypas), pastatyto I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio – ažūrinių plytelių aikštelės ir statybvietės sutvarkymo.

2. Ieškovai nurodė, kad Statybų inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą, 2018 m. kovo 21 d. atliko patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-519, jame konstatavo, kad 2017 m. gruodžio mėnesį Žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, sklypo plane pažymėtoje raide D, yra pastatytas I grupės nesudėtingas statinys – apie 44 kv. m ploto ažūrinių plytelių aikštelė, neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento, nors Žemės sklypas yra kultūros paveldo teritorijoje „Palangos miesto istorinė dalis“. Patikrinimo akte Statybų inspekcijos pareigūnai konstatavo, kad Žemės sklypo dalį D nuomoja ieškovai ir trečiasis asmuo A. U.. Statybų inspekcijos pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškovams taip pat surašė ir administracinio nusižengimo protokolus, juose ieškovė UAB „Dialimeda“, kaip juridinis asmuo, buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 56 straipsnio 6 dalį, o ieškovas M. M. – pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 3 dalį, tačiau 2018 m. spalio 1 d. ir 2018 m. spalio 4 d. pačios Statybų inspekcijos nutarimais administracinio nusižengimo bylos teisena abiem ieškovams buvo nutraukta, nesurinkus įrodymų, kad būtent ieškovai vykdė ažūrinių plytelių aikštelės statybą ir (ar) investavo lėšas į statybą, dėl kurios nustatytas savavališkos statybos faktas, ir (ar) kartu įgyvendino užsakovo teises, o vien aplinkybė, kad ieškovai nuomoja / valdo žemės sklypą, kuriame konstatuota savavališka statyba, negali būti aplinkybė, įrodanti ieškovų kaltę. Statybų inspekcijos pareigūnai, nutraukę administracinio nusižengimo teiseną ieškovams, privalėjo panaikinti prieš tai jų pačių priimtus ir kitus su tuo susijusius administracinius sprendimus, t. y. skundžiamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus, tačiau to nepadarė ir perdavė juos priverstinai vykdyti antstoliui. Be to, ieškovų nuomone, nėra jokio pagrindo minėtą ažūrinių plytelių aikštelę pripažinti nauju statiniu, nes, pagal Statybų inspekcijos pareigūnų 2018 m. kovo 21 d. surašytą faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-519 ir jo priedus, naujomis ažūrinėmis plytelėmis pakeista tik Žemės sklype esančios aikštelės dalies sena danga.

3. Ieškovai taip pat nurodė, kad termino kreiptis į teismą jie nepraleido, nes objektyvus pagrindas ginčyti Statybų inspekcijos jiems 2018 m. liepos 19 d. surašytus savavališkos statybos aktus bei 2018 m. liepos 27 d. surašytus privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius jiems atsirado tik po to, kai Statybų inspekcija 2019 m. vasario 14 d. raštais informavo, kad ieškovai vis vien esą privalėjo įvykdyti Statybos inspekcijos pareigūnų surašytų privalomųjų nurodymų reikalavimus. Kadangi administracinės bylos teisena dėl savavališkos statybos ieškovams buvo nutraukta, ieškovai iki tol manė, kad Statybų inspekcija pati privalo panaikinti ir savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus. Kita vertus, tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog terminas šiam ieškiniui dėl minėtų savavališkos statybos aktų bei privalomųjų nurodymų panaikinimo pareikšti yra praleistas, teismo prašė šį praleistą terminą ieškovams atnaujinti, kadangi, jų įsitikinimu, terminas praleistas akivaizdžiai dėl svarbios priežasties.

Atsiliepimas

4. Statybų inspekcija atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovų ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti, konstatavus, kad ieškovai be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido nustatytą vieno mėnesio ginčijamų privalomųjų nurodymų apskundimo terminą. Statybų inspekcija pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai ieškovams surašyti pagrįstai, yra teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jame nėra privalomųjų viešojo administravimo subjektų patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo dalyku teisme, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kuriems jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro, todėl atsakovė su pareikštais reikalavimais dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo nesutinka ir mano, kad ši bylos dalis turėtų būti nutraukta. Byloje nėra duomenų apie Žemės sklype anksčiau įrengtą aikštelę, todėl nėra ir pagrindo spręsti, jog ieškovams atsakovės surašytuose aktuose neteisingai nurodyta statybos rūšis.

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji su ieškove UAB „Dialimeda“ 2014 m. gegužės 16 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-(I4.16.55.J-33), ja išnuomojo bendrovei 0,0257 ha ploto žemės sklypo dalį. Sutarties 4.1 papunktyje įtvirtinta sąlyga, jog žemės sklypo dalyje statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemes sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybines Žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 38.7 papunkčiu, valstybinės žemės nuomos sutartyse yra nustatytos išnuomojamame žemės sklype esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, naujų statinių ir įrenginių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat statinių ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus žemės nuomos terminui, todėl NŽT neišduoda sutikimų statiniams ar įrenginiams statyti, kurie yra suformuotuose valstybiniuose sklypuose.

6. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – KPD) pateiktame atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, kad Žemės sklypas ar jame esantys statiniai nėra registruoti Kultūros vertybių registre. Šis sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies teritoriją, kuriai parengtas Palangos m. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309 (toliau – Specialusis planas). Žemės sklypas patenka į laisvo planavimo užstatymo teritoriją (T3), nustatomas saugojimo režimas – tausojamojo naudojimo saugojimo režimas (T3.9); taip pat jis patenka į pušų masyvo teritoriją. Sklypų teritorijos tvarkomos pagal projektus, suderintus su KPD. Rekomenduojamas laisvas, landšaftinis teritorijos planavimas; teritorija tvarkoma nepažeidžiant reljefo; būtina numatyti >30% nuo viso žemės sklypo ploto želdynams, įskaitant vejas ir gėlynus; takų dangoms naudojamos natūralios medžiagos: žvyro, akmens, klinkerio plytų dangos, leistinos betono trinkelės; leidžiama šalinti (kirsti) nevertingus medžius, krūmus, atžalas, genėti, medžius; nukirstų vietoje būtina atsodinti medžius; nuolatinis vejos šienavimas. Be to, numatyti d3-i reikalavimai žemės darbams, t. y. planuojamų žemės judinimo darbų vietoje reikalingi archeologiniai tyrimai pagal PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ nustatytus reikalavimus. KPD Klaipėdos skyrius nėra teisės aktų nustatyta tvarka pritaręs Žemės sklypo plytelių dangos įrengimo projektui.

7. Trečiasis asmuo UAB „Fejerija“ atsiliepime į ieškovų ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad, trečiojo asmens įsitikinimu, ieškinio argumentai yra melagingi, klaidinantys ir negali būti suprantami kitaip, kaip tik siekis išvengti atsakomybės dėl atliktos savavališkos statybos. Pastatas, kuriame yra ieškovų ir trečiųjų asmenų butai (kotedžai), yra pastatytas didžiąja dalimi valstybei priklausančiame žemės sklype. Proporcingai turimų patalpų plotui patalpų savininkai valstybinės žemės sklypų dalies nuomos pagrindais valdo atitinkamas Žemės sklypo dalis, o ieškovas M. M. nuosavybės teise valdo 452/3467 dalis Žemės sklypo. V. K. apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 4-5028-(1.3) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinių duomenų patikslinimo ir nuomos“ bei šio įsakymo priedu, butų savininkams buvo išnuomotas minėtas Žemės sklypas, nustatyti išnuomotos Žemės sklypo dalies plotai. Pagal 2007 m. rugsėjo 13 d. VĮ Registrų centre įregistruotą Žemės sklypo planą buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, remiantis kuria, Žemės sklypo dalys, plane pažymėtos indeksais D, E, F, buvo paskirtos bendrai naudotis. Dėl ieškovų veiksmų, susijusių su naudojimosi Žemės sklypu tvarka, buvo kilęs ne vienas ginčas. Vidinį kiemą remontavę darbuotojai patvirtino, kad darbus atliko UAB „Dialimeda“ ir užsakovas yra jos vadovas B. Š., taigi darbus užsakė, organizavo ir prižiūrėjo UAB „Dialimeda“. Be to, D indeksu pažymėto kiemo grindinio remonto / įrengimo darbus koordinavo UAB „Dialimeda“ vadovas. Trečiojo asmens nuomone, ieškovams buvo tinkamai įteikti skundžiamo savavališkos statybos aktai bei skundžiami privalomieji nurodymai, tačiau nepateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis. Trečiojo asmens įsitikinimu, terminas kreiptis į teismą praleistas, nesant svarbių priežasčių, todėl jam atnaujinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Plungės apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė ir panaikino teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovų ginčijami savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai ieškovų atstovui buvo atsiųsti elektroniniu paštu 2018 m. rugpjūčio 1 d. Procesinio termino kreiptis į teismą pabaiga šiuo atveju buvo 2018 m. rugsėjo 3 d. Ieškovai su ieškiniu dėl Statybų inspekcijos priimtų aktų panaikinimo kreipėsi 2019 m. kovo 15 d. Nors ieškovai bei jų atstovas yra įsitikinę, kad jie termino nepraleido, tačiau teismas su tuo nesutiko, ir padarė išvadą, kad ieškovai su ieškiniu dėl ginčijamų savavališkos statybos aktų bei privalomųjų nurodymų panaikinimo kreipėsi praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo skundžiamų aktų įteikimo ir praleido kreipimosi į teismą specialųjį procedūrinį terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje.

10. Teismas , įvertinęs ieškovų procesiniuose dokumentuose bei jo atstovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jie tik po pusės metų 2019 m. kovo 15 d. padavė ieškinį teismui, ginčydami atsakovės administracinius aktus, juos pagrindžiančius įrodymus, konstatavo, kad nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovų valios, jos yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti ieškinį praleidimą. Ieškovams nebuvo jokių kliūčių su ieškiniu kreiptis į teismą, t. y. veikti operatyviai, laikantis rūpestingumo ir atidumo imperatyvų. Iš ieškovų atstovo paaiškinimų teisme akivaizdu, kad patys ieškovai delsė, nesiėmė jokių veiksmų, siekdami išsiaiškinti dėl atsakovės priimtų aktų likimo, nutraukus jiems administracinio nusižengimo teiseną, o, turėdami atstovą, kompetentingą teisininką (advokatą), kuris jiems patarė kreiptis į teismą dėl atsakovės priimtų aktų panaikinimo civilinio proceso tvarka, jo patarimų nepaisė, todėl ir praleido terminą ieškiniui paduoti. Ieškovai nebuvo informuoti, kad skundžiami atsakovės aktai yra panaikinti, ginčijamose privalomuosiuose nurodymuose aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka bei jų neįvykdymo pasekmės, todėl ieškovai turėjo nedelsiant imtis priemonių reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir priimti sprendimą dėl savo teisių gynimo. Be kita ko, procesinis terminas skųsti atsakovės surašytus administracinius aktus buvo pasibaigęs dar iki administracinio nusižengimo bylų teisenos nutraukimo, todėl administracinių nusižengimų bylų nutraukimas negalėjo turėti įtakos apsisprendimui įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginčyti surašytus administracinius aktus. Taigi ieškovų bei jų atstovo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovų valios, nes būtent patys ieškovai pasirinko tokį savo elgesio modelį, todėl teismas netenkino ieškovų prašymo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti dėl atsakovės priimtų administracinių aktų.

11. Teismas pažymėjo, kad vien procedūrinio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškovų ieškinį atmesti, tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovai praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jie gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo.

12. Teismas atmetė ieškovų bei jo atstovo argumentus, kad, ieškovams nutraukus pradėtą administracinių nusižengimų bylų teiseną, jų atsakomybės klausimas civiline tvarka nebegali būti sprendžiamas. Vien administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ieškovams faktas dar nėra pagrindas naikinti atsakovės priimtus bei ieškovų skundžiamus administracinius aktus. Administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

13. Teismas konstatavo, kad ieškovų argumentai, kad jie nestatė ir neorganizavo, neužsakė ažūrinių plytelių aikštelės statybos darbų, nagrinėjamai bylai teisinės reikšmės neturi, nes jiems ginčijami administraciniai aktai buvo surašyti už savavališką statybą ne kaip statytojams, bet kaip žemės sklypo savininkui (M. M.) bei naudotojui (UAB „Dialimeda“).

14. Teismas nustatė, kad ažūrinių plytelių aikštelė yra Žemės sklype, kurio 3015/3467 dalių nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 452/3467 dalys – ieškovui M. M., o nuomos sutarčių pagrindu Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis yra išnuomota ant jo esančių butų (kotedžų) savininkams. Proporcingai turimų patalpų plotui byloje esančiame patalpų savininkų sąraše nurodyti asmenys (tretieji asmenys) valstybinės žemės sklypų dalies nuomos pagrindais valdo atitinkamas Žemės sklypo dalis. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 4-5028-(1.3) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinių duomenų patikslinimo ir nuomos“ bei šio įsakymo priedu butų savininkams buvo išnuomotas Žemės sklypas, nustatyti išnuomotos sklypo dalies plotai. Pagal VĮ Registrų centre 2007 m. rugsėjo 13 d. įregistruotą Žemės sklypo planą buvo nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, remiantis ja, Žemės sklypo dalys, plane pažymėtos indeksais D, E, F, buvo paskirtos bendrai naudotis. Pagal byloje esantį Žemės sklypo planą, Žemės sklypo dalimi, pažymėta raide D, naudojasi trys asmenys – ieškovai bei trečiasis asmuo A. U.. Ieškovui M. M. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180727-00062 surašytas kaip Žemės sklypo dalies savininkui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2008 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 2172, Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. įsakymas dėl nuosavybės teisių į žemą Palangos mieste atkūrimo) patvirtina ieškovo M. M. nuosavybės teisių faktą į žemės sklypo dalį, kuri pažymėta raide D. Įrodymų, paneigiančių ginčijamose privalomuosiuose nurodymuose nurodytas aplinkybes, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir ieškovai.

15. Nors ieškovai nurodė, kad naudojamo Žemės sklypo vieta, kuria naudojasi ieškovai, nėra apibrėžta, kad žemės sklypo D dalimi naudojasi ne tik ieškovai, bet ir kiti bendraturčiai, tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10.3 punkte nurodyta, kad nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. įregistruotas Žemės sklypo naudojimo planas, kuriame aiškiai nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir dalys. Tai, kad žemės sklypo D dalimi naudojasi tik ieškovai ir trečiasis asmuo A. U., patvirtina ir Palangos miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-403-588/2016 aplinkybės, kurioje ieškovas M. M. įrodinėjo, kad sklypo D dalimi naudojasi tik jis, trečiasis asmuo A. U. ir ieškovė „Dialimeda“, taip pat šioje byloje ieškovai reikalavo teismo ginti jų pažeistas teises, susijusias būtent su sklypo D dalies valdymo ir naudojimo teisėmis. Be kita to, iš byloje esančių trečiojo asmens UAB „Fejerija“ pateiktų įrodymų matyti, kad 2017 m spalio 9 d. UAB „Dialimeda“ iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) UAB „Fejerija“ atstovui pateikė sąmatą dėl bendro įvažiavimo dangos (sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu E) tvarkymo (duomenys neskelbtini), Palangoje. Sąmatoje nurodytos sklypo dalys bei sklypo naudotojai, kurie turėtų už remontą sumokėti atitinkamas sumas, ir jose ieškovai save įvardija, kaip Žemės sklypo dalies „D“ naudotojus.

16. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nors ir tvirtina, jog jie nėra atsakingi už savavališką statybą, kadangi žemės sklypas yra bendras visų bendraturčių, tačiau be subjektyvaus pasvarstymo į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovai nėra faktiniai Žemės sklypo D dalies, kurioje užfiksuota neteisėta statyba, naudotojai, kad šia žemės sklypo dalimi naudojasi ir kiti bendraturčiai, o teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad būtent kiti bendraturčiai, žemės sklypo naudotojai, pastatė ginčo statinį Žemės sklypo D dalyje.

17. Teismas konstatavo, kad ieškovai, teigdami, kad naujomis ažūrinėmis plytelėmis yra pakeista tik Žemės sklype egzistuojančios aikštelės dalies sena danga, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl, nesant duomenų apie Žemės sklype anksčiau įrengtą aikštelę, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovams atsakovės surašytuose skundžiamuose aktuose neteisingai nurodyta statybos rūšis. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio mėnesį Žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, sklypo plane pažymėtoje raide D, yra pastatytas I grupės nesudėtingas statinys – apie 44 kv. m ploto ažūrinių plytelių aikštelė, neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento, nors šis žemės sklypas yra kultūros paveldo teritorijoje „Palangos miesto istorinė dalis“.

18. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, Nesudėtingų statinių sąrašo 3 lentelės 4.1 punktą, plokšti inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas nuo 10 kv. m iki 100 kv. m, yra priskiriami I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Nagrinėjamu atveju I grupės nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo vietovėje statytojas privalėjo parengti supaprastintą statinio projektą (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti statinį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Byloje duomenų, kad būtų parengtas supaprastintas statybos projektas ir buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas, nėra. Taigi statybos darbai buvo vykdomi neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidžiančio dokumento, todėl teismas pripažino, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą surašyti ginčijamus savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19. Ieškovai UAB „Dialimeda“ ir M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

19.1. Ieškovai pripažino, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį skundas dėl jiems surašytų savavališkos statybos aktų bei privalomųjų nurodymų turėjo būti paduotas per vieno mėnesio terminą. Ieškovams ginčijami administraciniai aktai buvo įteikti 2018 m. rugpjūčio 1 d., o jie į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. kovo 15 d. Tačiau, ieškovų įsitikinimu, teismas netinkamai pritaikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir formaliais pagrindais neatnaujino ieškovams praleisto termino ieškiniui pareikšti. Kadangi ieškovai buvo įsitikinę, kad nutraukus jiems administracinio nusižengimo teisenas Statybų inspekcija pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą privalėjo panaikinti ir jiems surašytus savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus, jie į teismą dėl minėtų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo nebesikreipė. Ieškovai į teismą kreipėsi tik tada, kai 2019 m. vasario 14 d. iš Statybų inspekcijos jiems atsiųstų raštų sužinojo, kad surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai nėra panaikinti ir juos reikalaujama įvykdyti.

19.2. Ieškovų vertinimu, šiuo atveju yra visiškai neteisėta reikalauti, kad siekdami apsiginti nuo akivaizdžiai neteisėtų Statybų inspekcijos veiksmų jie turėjo dalyvauti ne tik administracinių nusižengimų bylose, bet ir formaliai per vieną mėnesį privalėjo kreiptis į teismą dėl jiems surašytų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų, t. y. paraleliai dalyvauti net keliose Statybų inspekcijos jiems pradėtose teisenose, kitaip jų pažeistos teisės esą net neginamos. Tiek ieškovų administracinės atsakomybės, tiek skundžiamų aktų faktinis pagrindas buvo nurodytas tas pats. Be to, Statybų inspekcijos atstovai žodžiu buvo užsiminę, kad nutraukus administracinių nusižengimų bylas jie svarstys dėl minėtų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. Teismui neturėjo kilti jokio pagrindo abejoti, kad toks ieškovų elgesys, nepaisant to, jog jie ir turėjo kvalifikuotą atstovą, rodo, kad, jeigu jie ir galėjo sąžiningai klysti, bet kokiu atveju vis vien buvo sąžiningi, jų aktyvus elgesys turėjo patvirtinti, kad iš jų pusės nebuvo ir nėra piktnaudžiaujama teise. Tačiau teismas į nurodytas faktines aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė, ieškovų formaliai praleisto termino skundui paduoti nepagrįstai neatnaujino.

19.3. Teismas nepagrįstai ieškovų administracinių nusižengimų bylose nustatytų aplinkybių nelaikė prejudiciniais faktais. Ieškovams administracinio nusižengimo teisenos buvo nutrauktos, nenustačius administracinio nusižengimo subjekto, motyvuojant tuo, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalimi, už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje bauda skiriama tik statytojams (užsakovams), o šiuo atveju nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad būtent ieškovai, kaip statytojai, vykdė statybos darbus, investavo lėšas į statybas Žemės sklype. Šie nutarimai ir šioje byloje turi teisinę reikšmę, nes šioje byloje ieškovai irgi siekia tų pačių jų teisių bei tų pačių materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo.

Žemesnės instancijos teismas

19.4. Įsiteisėjusiuose nutarimuose administracinių nusižengimų bylose nustatyti prejudiciniai faktai yra net nesuderinami su šioje byloje teismo konstatuotomis aplinkybėmis apie tai, kad civiline tvarka vis vien gali būti sprendžiamas ieškovų atsakomybės klausimas dėl savavališkai pastatytos ažūrinių plytelių aikštelės. Teismo nelaikymas prejudiciniais faktais minėtuose nutarimuose administracinių nusižengimų bylose nustatytų aplinkybių taip pat reiškia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės iš esmės prieštarauja aplinkybėms, nustatytoms įsiteisėjusiais nutarimais administracinių nusižengimų bylose, t. y. viena vertus, neginčijama ir pripažįstama, jog ieškovų kaltės dėl savavališkos statybos nėra, kita vertus, vis vien teigiama, kad jiems surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra pagrįsti ir teisėti, nors tai akivaizdžiai prieštarauja logikos dėsniams, taip pat teisingumo ir protingumo principams. Be to, toks Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkto aiškiai neteisingas taikymas prieštarauja ir proceso ekonomiškumo bei kooperavimosi principams, atveria kelią anksčiau priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų kvestionavimui, kelia pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir kt.

19.5. Ieškovų įsitikinimu, savavališka statyba yra Žemės sklypo dalyje, kuri neaišku kam priklauso, t. y. ar dalyje, priklausančioje valstybei, ar dalyje, priklausančioje ieškovui M. M.. Be to, byloje pateikti duomenys, kad trečiasis asmuo A. U., kuriam taip pat Statybų inspekcija surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat surašė ir protokolą administracinio nusižengimo byloje dėl savavališkos statybos, šių aktų neginčijo ir sumokėjo net baudą, kas turėjo suponuoti, kad A. U. galbūt yra tikrasis ginčo savavališko statinio statytojas.

Žemesnės instancijos teismas

19.6. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų argumentus, kad ažūrinių plytelių aikštelė negali būti laikoma nauju statiniu, nes naujomis ažūrinėmis plytelėmis buvo pakeista tik Žemės sklype esančios aikštelės dalies sena danga. 2015–2016 m. dokumentai dėl leidimų kirsti saugotinus medžius Žemės sklype išdavimo patvirtina, kad įrengtos ažūrinių plytelių aikštelės vietoje buvo iškirsti ten buvę pažeisti medžiai, todėl toje pačioje vietoje buvusi sena danga buvo sugadinta. Tai ir matyti iš trečiojo asmens UAB „Fejerija“ į bylą pateiktų fotonuotraukų bei kitų duomenų, užfiksuotų iki 2017 m.

19.7. Teismui nagrinėjant šią bylą ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės turėjo būti įvertintos teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų apsektu, tačiau teismas minėtais principais skundžiamame sprendime nesivadovavo ir jų net nepaminėjo.

Atsiliepimas

20. Statybų inspekcija atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

20.1. Ieškovų ginčijami savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai ieškovų atstovui buvo atsiųsti elektroniniu paštu 2018 m. rugpjūčio 1 d. Procesinio termino kreiptis į teismą pabaiga šiuo atveju buvo 2018 m. rugsėjo 3 d. Ieškovai su ieškiniu dėl Statybų inspekcijos priimtų aktų panaikinimo kreipėsi 2019 m. kovo 15 d., t. y. praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Šio fakto neginčija ir ieškovai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai praleido kreipimosi į teismą specialųjį procedūrinį terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Statybų inspekcija pritaria teismo išvadai, kad terminas buvo praleistas ne dėl objektyvių kliūčių. Ieškovai ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą praleido dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdami aktyvių veiksmų ir delsdami jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Toks jų elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas ir laikytinas nepateisinama priežastimi atnaujinti praleistą terminą.

20.2. Statybų inspekcija taip pat nesutinka su ieškovų argumentais dėl prejudicinių faktų vertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Todėl faktinės aplinkybės, nustatytos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nepatenka į CPK 182 straipsnyje įtvirtintų pagrindų sąrašą, todėl pagrindo sutikti su ieškovais, kad administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nėra.

20.3. Ieškovų teiginys, kad teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, yra deklaratyvus, iš esmės pagrįstas vien tuo aspektu, kad teismas rėmėsi ne ieškovų, o Statybų inspekcijos ir trečiojo asmens UAB „Fejerija“ pateiktais duomenimis, taip pat kad trečiojo asmens UAB „Fejerija“ ir ieškovų santykiai yra konfliktiški. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie būtų pakankami teigti, kad ažūrinių plytelių aikštelė yra naujos statybos, taip pat paneigtų kitus byloje pateiktus įrodymus.

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo UAB „Fejerija“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Ginčijami savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai buvo įteikti atsakovų atstovui elektroniniu paštu 2018 m. rugpjūčio 1 d., dėl to ginčo nėra. Vieno mėnesio skundo padavimo terminas baigėsi 2018 m. rugsėjo 3 d. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. kovo 15 d., numatytą terminą praleidus daugiau kaip 6 mėnesius. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas patvirtino, kad, elektroniniu paštu iš atsakovės gavęs skundžiamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus, jis apie tai informavo savo klientus (ieškovus), nurodė ir išaiškino, kokia šių dokumentų apskundimo tvarka, terminai, tvarka, be kita ko, nurodyta ir skundžiamuose privalomuose nurodymuose, tačiau buvo pasirinktas kitas teisių gynimo būdas. Kitaip tariant, nežiūrint į tai, kad skundžiamų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų apskundimo tvarka ir terminai ieškovams buvo išaiškinti jiems atstovaujančio profesionalaus teisininko, kad ši tvarka išaiškinta ir skundžiamais privalomaisiais nurodymais, ieškovai sąmoningai, tai suprasdami, dėl kažkokių priežasčių delsė kreiptis į teismą, nepaisė advokato įspėjimų.

21.2. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovų nurodytos termino praleidimo aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis, ekstraordinariomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Aptartos aplinkybės leidžia daryti tik tokią išvadą, kad terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, t. y. pačių ieškovų pasirinkto elgesio modelio, pasirinkto būdo ginti pažeistas teises teisme.

21.3. Administracinių nusižengimų bylos teisena ieškovams buvo pradėta, kaip statytojams / užsakovams, tačiau atsakovei nesurinkus pakankamai įrodymų, jog ieškovai buvo ginčo ažūrinių trinkelių kiemo dalies statytojai / užsakovai, jiems administracinių nusižengimų bylų teisenos nutrauktos, t. y. administracinių nusižengimų teisenos nutraukimu buvo pasisakyta dėl administracinės atsakomybės statytojui / užsakovui, bet ne dėl civilinės atsakomybės žemės sklypo savininkui / naudotojui. Administracinės atsakomybės ir civilinės atsakomybės prasme subjektai yra skirtingi, administracinėse bylose dėl žemės sklypo savininko / valdytojo civilinės atsakomybės nebuvo pasisakyta, todėl administracinėse bylose priimti sprendimai negali būti laikomi prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje. Teismas, pasisakydamas dėl minėtų nutarimų prejudicialumo ginčo byloje, priėmė pagrįstą sprendimą.

21.4. Priešingai nei šioje byloje, M. M. ir UAB „Dialimeda“ kitoje civilinėje byloje Nr. e2‑43-588/2017 teiktais procesiniais dokumentais tvirtino, kad ginčo žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu D, priklauso jiems, kad ji yra priskirta jiems naudotis ir kiti žemės sklypo bendranaudžiai neturi teisės naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D, kad UAB „Fejerija“ ir kitų statytojų įrengti balkonai ieškovams trukdo naudotis sklypo dalimi, pažeidžia jų interesus ir pan. Ieškovai nėra nuoseklūs, klaidina teismą, manipuliuoja susidariusia situacija ir bet kokiu atveju siekia išvengti atsakomybės dėl neteisėtų savo veiksmų.

Šalies argumentai

21.5. Ieškovai klaidingai teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas apie ginčo ažūrinių trinkelių įrengimo metus, kad ši aikštelė yra ne naujai įrengta, o atnaujinta sena kiemo danga. Tai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Pateiktose fotonuotraukose akivaizdžiai matyti buvusios kiemo dangos ribos ir dabar esančios, kad ažūrinių trinkelių danga yra naujai įrengta. Teismas padarė pagrįstas išvadas apie naujų ažūrinių trinkelių kiemo dangos įrengimą ir jo laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Trečiasis asmuo UAB „Fejerija“ kartu su atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – Žemės sklype įrengtos ažūrinių plytelių aikštelės nuotraukas jpg formatu. Nurodo, kad tos pačios nuotraukos trečiojo asmens jau yra pateiktos byloje kartu su atsiliepimu į ieškovų ieškinį, tačiau šiuo formatu teikiamų nuotraukų metaduomenys įrodo, kad jos darytos 2017 m. gruodžio 14 ir 2017 m. gruodžio 28 d.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir jo atnaujinimo pagrindų

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovų ieškinį, konstatavęs, kad ieškovai su ieškiniu dėl ginčijamų savavališkos statybos aktų bei privalomųjų nurodymų panaikinimo kreipėsi praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo skundžiamų aktų įteikimo ir praleido kreipimosi į teismą specialųjį procedūrinį terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti, nepripažinęs ieškovų ir jo atstovo nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis ir pažymėjęs, kad ieškovams nebuvo jokių kliūčių su ieškiniu kreiptis į teismą, t. y. veikti operatyviai, laikantis rūpestingumo ir atidumo imperatyvų. Patys ieškovai delsė, nesiėmė jokių veiksmų, siekdami išsiaiškinti atsakovės priimtų aktų likimą, nutraukus jiems administracinio nusižengimo teiseną, o, turėdami atstovą, kompetentingą teisininką (advokatą), kuris jiems patarė kreiptis į teismą dėl atsakovės priimtų aktų panaikinimo civilinio proceso tvarka, jo patarimų nepaisė, todėl ir praleido terminą ieškiniui paduoti.

28. Ieškovai pateiktu apeliaciniu skundu pripažįsta, kad praleido terminą kreiptis į teismą dėl jiems surašytų savavališkos statybos aktų bei privalomųjų nurodymų, tačiau, ieškovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir formaliais pagrindais neatnaujino ieškovams praleisto termino ieškiniui pareikšti. Kadangi ieškovai buvo įsitikinę, kad nutraukus jiems administracinio nusižengimo teisenas Statybų inspekcija pagal TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą privalėjo panaikinti ir jiems surašytus savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus, jie į teismą dėl minėtų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo nebesikreipė. Ieškovai į teismą kreipėsi tik tada, kai 2019 m. vasario 14 d. iš Statybų inspekcijos jiems atsiųstų raštų sužinojo, kad surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai nėra panaikinti ir juos reikalaujama įvykdyti. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovų argumentus kaip nepagrįstus.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013 ir kt.).

30. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 15 punktas).

32. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

33. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-573-415/2020 ir joje nurodyta praktika). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-590-492/2020 ir joje nurodyta praktika).

34. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Statybų inspekcijos savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai ieškovų atstovui buvo atsiųsti elektroniniu paštu 2018 m. rugpjūčio 1 d., procesinio termino kreiptis į teismą pabaiga buvo 2018 m. rugsėjo 3 d., tačiau ieškovai su ieškiniu dėl Statybų inspekcijos priimtų aktų panaikinimo kreipėsi tik 2019 m. kovo 15 d., t. y. daugiau kaip pusę metų praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Ieškovai prašė šį terminą atnaujinti, nurodydami, jog jie buvo įsitikinę, kad nutraukus jiems administracinio nusižengimo teisenas Statybų inspekcija panaikins ir jiems surašytus savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus, dėl to jie į teismą dėl minėtų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo nebesikreipė.

35. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovams procesinio termino pabaiga kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Statybų inspekcijos priimtų aktų panaikinimo buvo 2018 m. rugsėjo 3 d., o Statybų inspekcijos nutarimas nutraukti administracinių nusižengimų teiseną UAB „Dialimeda“ priimtas 2018 m. spalio 1 d., o M. M. – 2018 m. spalio 4 d. Taigi procesinis terminas ieškovams kreiptis į teismą suėjo dar iki ieškovų nurodomų nutarimų priėmimo, todėl, priešingai, nei nurodo ieškovai, iki 2008 m. rugsėjo 3 d. jiems nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad Statybų inspekcija panaikins ir jiems surašytus savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus. Be to, ir po minėtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose priėmimo ieškovai ilgą laiką buvo pasyvūs, nesidomėjo dėl šioje byloje ginčijamų administracinių aktų, jų galiojimo.

36. Antra, administracinių nusižengimų protokolai ieškovams buvo surašyti ir administracinio nusižengimo teisenos jiems buvo pradėtos kaip statytojams, neturint statybą leidžiančio dokumento Žemės sklype pastačiusiems ažūrinių plytelių aikštelę. Tuo tarpu Statybų inspekcijos administraciniai aktai ieškovams buvo surašyti iš esmės kaip savininkui (naudotojui), kuriam priklausančioje (naudojamoje) Žemės sklypo dalyje stovi savavališkai pastatyta ažūrinių plytelių aikštelė (žr. ginčijamų savavališkos statybos aktų dalis „Asmuo, kuriam surašomas aktas“ ir privalomųjų nurodymų dalis „Duomenys apie asmenį, kuriam įteikiamas privalomasis nurodymas“). Vadinasi, administracinių nusižengimų protokolai ir Statybų inspekcijos administraciniai aktai nebuvo grindžiami identiškais teisiniais pagrindais ir aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 14 straipsnio 2 dalį savavališkos statybos aktas atitinkamais atvejais gali būti įteikiamas, o privalomasis nurodymas duodamas ne tik statinio statytojui, bet ir žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui, ieškovams turėjo būti suprantama, kad fakto, kad jie yra (nėra) statytojai nustatymas administracinio nusižengimo byloje, neturės lemiamos reikšmės ginčijamų administracinių aktų, kurie nebuvo grindžiami ieškovų tik kaip statytojų statusu, galiojimui.

37. Trečia, kaip iš esmės teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ieškovams faktas dar nėra pagrindas naikinti atsakovės priimtus bei ieškovų skundžiamus administracinius aktus. Administracinių nusižengimų bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinių teisinių santykių. Įrodymų pakankamumo prasme administracinio nusižengimų bylose paprastai reikalaujama didesnio įsitikinimo laipsnio dėl esminių bylos aplinkybių nei civilinėje byloje. Vadinasi, faktinės aplinkybės, kurios laikomos nenustatytomis administracinių nusižengimų byloje, dėl skirtingo įrodymų pakankamumo standarto gali būti laikomos nustatytomis civilinėje byloje (žr., pagal analogiją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012).

38. Ketvirta, Statybų inspekcijos savavališkos statybos aktuose ir privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius ieškovams buvo nurodyta šių aktų apskundimo tvarka ir terminai. Be to, ieškovų atstovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad gavęs Statybų inspekcijos savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius jis apie tai informavo ieškovus, nurodė administracinių aktų apskundimo terminus ir tvarką, tačiau ieškovai nustatytais terminais į teismą vis tiek nesikreipė. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovai nesikreipdami nustatytais terminais į teismą elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, terminas kreiptis į teismą buvo praleistas ne dėl svarbių ar objektyvių priežasčių.

39. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų nurodytos termino skųsti Statybų inspekcijos administracinius aktus praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis, todėl praleistas terminas ieškovams pagrįstai nebuvo atnaujintas.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

40. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų ieškinį pagrįstai atmetė, konstatavęs, kad ieškovai praleido kreipimosi į teismą specialųjį procedūrinį terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, tačiau sprendime pasisakė ir dėl kitų ieškovų ieškinio ir atsiliepimų į jį argumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie (kiti) pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra pertekliniai, nes vien anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu ieškinys buvo atmestinas pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams minėtais klausimais, papildomai pasisako dėl kai kurių kitų ieškovų argumentų.

41. Ieškovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų administracinių nusižengimų bylose nustatytų aplinkybių nelaikė prejudiciniais faktais. Ieškovams administracinio nusižengimo teisenos buvo nutrauktos, nenustačius administracinio nusižengimo subjekto, motyvuojant tuo, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalimi, už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje bauda skiriama tik statytojams (užsakovams), o šiuo atveju nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad būtent ieškovai, kaip statytojai, vykdė statybos darbus, investavo lėšas į statybas Žemės sklype. Pasak ieškovų, šie nutarimai ir šioje byloje turi teisinę reikšmę, nes šioje byloje ieškovai irgi siekia tų pačių jų teisių bei tų pačių materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovų argumentus kaip nepagrįstus.

42. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Iš paminėtos teisės normos matyti, kad prejudiciniais faktais laikomi tik įsiteisėjusiu teismo nutarimu nustatyti administracinio nusižengimo padariniai. Nagrinėjamu atveju nutarimai nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ieškovams buvo priimti ne teismo, be to, jais administraciniai nusižengimai nebuvo konstatuoti. Dėl šių priežasčių minėti nutarimai neturi prejudicinės galios šioje byloje, jie laikytini tik vienais iš rašytinių įrodymų (žr. pagal analogiją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Be to, minėtuose rašytiniuose įrodymuose aptartos aplinkybės ne apie neteisėtos statybos padarinių šalinimą ir kas turėtų juos pašalinti, bet apie galimus statytojus. Kaip minėta, administracinių nusižengimų protokolai ir Statybų inspekcijos administraciniai aktai nebuvo grindžiami identiškais teisiniais pagrindais ir aplinkybėmis, todėl faktas, kad ieškovai (galbūt) nėra statytojai, negali turėti lemiamos reikšmės ginčijamų administracinių aktų, kurie nebuvo grindžiami ieškovų tik kaip statytojų statusu, galiojimui.

43. Ieškovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčydami Žemės sklypo dalies, kurioje yra pastatyta ažūrinių plytelių aikštelė, priskirtinumą būtent ieškovų ir trečiojo asmens A. U. nuosavybei ir/ar naudojimui, keldami abejones dėl A. U. kaip galimo aikštelės statytojo, statybos kvalifikavimo kaip naujos, statybos darbų atlikimo laiko.

44. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

45. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ieškovai, teikdami apeliacinį skundą, iš esmės kartoja pirmosios instancijos teisme nurodytus argumentus, dėl kurių išsamiai ir įtikinimai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Be to, ieškovai savo argumentus dėl bylos faktinių aplinkybių iš esmės grindžia įrodymais nepagrįstais teiginiais ir prielaidomis, nenurodo konkrečių įrodymų, kurie leistų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, pagrįstas visų byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

46. Įrodymų vertinimo aspektu, nekartodama pirmosios instancijos teismų argumentų, teisėjų kolegija tik pažymi, kad iš Žemės sklypo plano, kuris 2007 m. rugsėjį buvo registruotas ir Nekilnojamojo turto registre, matyti, kad žemės sklypo dalimi „D“ naudojasi trys asmenys – ieškovai bei trečiasis asmuo A. U.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir Palangos miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-403-588/2017 aplinkybės, kurioje ieškovas M. M. įrodinėjo, kad sklypo „D“ dalimi naudojasi tik jis, trečiasis asmuo A. U. ir ieškovė „Dialimeda“, taip pat šioje byloje ieškovai reikalavo teismo ginti jų pažeistas teises, susijusias būtent su Žemės sklypo „D“ dalies valdymo ir naudojimo teisėmis. Aplinkybė, kad nėra nustatyta, kuris iš minėtų asmenų atitinkama konkrečia „D“ dalies dalimi naudojasi, šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės, nes teisiniu požiūriu ši aplinkybė reiškia, kad jie visi laikytini asmenimis, turinčiais teisę naudotis Žemės sklypo „D“ dalimi. Vadinasi, ginčijami administraciniai aktai ieškovams galėjo būti ir buvo įteikti bei surašyti kaip atitinkamai žemės sklypo savininkui ir naudotojui pagal TPSVĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 14 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra įrodymų, kurie pakankamai patikimai pagrįstų, kas yra ažūrinių plytelių aikštelės statytojas, kad tai yra konkretus kitas asmuo.

47. Kiti ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti ieškovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė