- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- eAS-573-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02400-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos architektų rūmams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Lietuvos architektų rūmai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundu atsakovams Lietuvos architektų rūmams bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. K. 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 3 d. posėdyje priimtą sprendimą, kuris įformintas 2020 m. balandžio 27 d. protokolu Nr. D4-67; 2) panaikinti Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. S20/01/56; 3) įpareigoti Lietuvos architektų rūmus klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 22 d. prašymą ir išduoti atestatus, kurių galiojimo terminas būtų skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: statinio projekto vadovės, projekto vykdymo priežiūros vadovės atestatą ypatingų statinių, įskaitant statinius, esančius paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje; statinio projekto vadovės, projekto vykdymo priežiūros vadovės atestatą neypatingų statinių, įskaitant statinius, esančius paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje; statinio projekto architektūrinės dalies vadovės, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovės atestatą ypatingų statinių, įskaitant statinius, esančius paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje.
Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, jei teismas manytų, kad toks terminas buvo praleistas. Šiuo aspektu paaiškino, jog ji, nesutikdama su 2020 m. balandžio 27 d. protokole Nr. D4-67 įformintu Komisijos sprendimu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK), tačiau pastaroji 2020 m. birželio 12 d. sprendimu atsisakė nagrinėti jos skundą. Pareiškėja vadovavosi ginčijamame Komisijos sprendime nurodyta apskundimo tvarka, t. y. apskųsti jį arba LAGK, arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjos vertinimu, terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi Komisijos sprendime buvo ydingai nurodyta jo apskundimo tvarka.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos V. K. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti jos skundą, grąžinti sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad ginčijamame Komisijos sprendime, be kita ko, išaiškinta alternatyvi jo apskundimo tvarka, t. y. skųsti arba LAGK, arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nesutikdama su Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. S20/01/56 ir Komisijos 2020 m. balandžio 3 d. posėdžio metu priimtu sprendimu, įformintu 2020 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. D4-67 (kuriam apskųsti terminas suėjo 2020 m. gegužės 27 d.), pareiškėja kreipėsi į LAGK (komisija skundą gavo 2020 m. birželio 12 d.), kuri 2020 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 21R-463 (AG)-446/07-2020 atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. Šis LAGK sprendimas pareiškėjai elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020 m. birželio 12 d. Skundą dėl minėtų atsakovų sprendimų pareiškėja teismui pateikė 2020 m. liepos 13 d., t. y. praleidusi terminą skundui paduoti. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių nedelsiant po LAGK sprendimo gavimo (2020 m. birželio 12 d.) pateikti skundą teismui, ir nepaaiškino, kodėl skundą teismui pateikė tik po mėnesio nuo šio sprendimo gavimo. Teismo vertinimu, pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių operatyviai kreiptis į teismą, o dėl savo pasyvaus elgesio, ji nepagrįstai ilgai delsė realizuoti teisę kreiptis į teismą. Akcentuota, kad LAGK sprendime nurodytas apskundimo terminas taikomas tik šiam sprendimui (kurio pareiškėja neskundžia), o ne ginčijamiems atsakovų sprendimams apskųsti, todėl pareiškėja nepagrįstai teigė, kad ji nepraleido vieno mėnesio termino nuo LAGK sprendimo įteikimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.
III.
Pareiškėja V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pareiškėja pakartotinai apžvelgia kreipimosi į teismą aplinkybes, be kita ko, jog ji naudojosi 2020 m. balandžio 27 d. protokolu Nr. D4-67 įformintame Komisijos sprendime nurodyta apskundimo tvarka. Paaiškina, kad ji termino skundui paduoti nelaiko praleistu, nes, gavusi LAGK sprendimą, ji ėmėsi veiksmų dėl skundo padavimo teismui, t. y. ieškojo teisinės pagalbos, ir skundą padavė per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo gavimo. Pareiškėja pabrėžia, jog tik gavusi LAGK sprendimą ji sužinojo, kad skundą dėl ginčijamų sprendimų turi paduoti teismui. Paduodama skundą teismui, pareiškėja pagal analogiją vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 ir 29 straipsnių nuostatomis, be to, skundui paduoti paprastai nustatomas vieno mėnesio terminas, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėja, į teismą kreipdamasi praėjus mėnesiui po LAGK sprendimo gavimo, per ilgai delsė. Pareiškėja aktyviai domėjosi savo teisėmis, o tikėtiną termino skundui paduoti praleidimą lėmė valstybės institucijų sukurta iliuzija, jog ginčo klausimus išspręs kita institucija – LAGK. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl ji ieškojo teisininkų, advokatų pagalbos. Šią paiešką apsunkino tuo metu Lietuvoje paskelbtas karantinas ir iki šiol taikomi įvairūs apribojimai, vasaros laikotarpio ypatumai (atostogų metas), taip pat kilusio ginčo specifika (ne visi advokatai, į kuriuos kreipėsi, turėjo reikalingų specialių žinių). Be to, pareiškėjos atstovai turėjo susipažinti su pateikta medžiaga ir ją išanalizuoti, kokybiškam skundui parengti reikėjo laiko. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl jos kaltės ar aplaidumo. Pareiškėja papildomai atkreipia dėmesį į ginčo su atsakovais trukmę (nuo 2017 metų), poreikį atkurti teisingumą ir lygiateisiškumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. S20/01/56, kuriuo netenkinta jos prašymo dalis išduoti architekto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti statinio projekto vadovo ir projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas neypatinguose statiniuose, taip pat neypatinguose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar vietovėje, bei statinio projekto vadovo, projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vadovo ir statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas ypatinguose statiniuose, taip pat ypatinguose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar vietovėje, bei Komisijos 2020 m. balandžio 3 d. posėdyje priimtą sprendimą, kuris įformintas 2020 m. balandžio 27 d. protokolu Nr. D4-67 ir kuriuo nutarta Lietuvos architektų rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. S20/01/56 pripažinti pagrįstu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 23 dalimi, skundus dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka. Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-439 (2019 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. D1-143 redakcija), 3 punktas patvirtina, kad būtent Komisija nagrinėja asmenų, nurodytų Statybos įstatymo 12 straipsnyje, skundus dėl atestavimą atliekančių organizacijų (Lietuvos architektų rūmų ir valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro) sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo, o, pagal tų pačių nuostatų 17 punktą, Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, skundui dėl Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. S20/01/56 paduoti yra įstatymu nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. skundo nagrinėjimas Komisijoje. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja šia tvarka pasinaudojo.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėja, nesutikdama su Komisijos sprendimu, įformintu 2020 m. balandžio 27 d. protokole Nr. D4-67, turėjo kreiptis į administracinį teismą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio nuo sprendimo priėmimo dienos terminas suėjo 2020 m. gegužės 27 d. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 str. 2 ir 3 d.). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėja, skundą administraciniam teismui paduodama 2020 m. liepos 13 d. (žyma ant elektroninio dokumento, b. l. 1), praleido minėtą terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad LAGK 2020 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 21R-463 (AG)-446/07-2020, nustačiusi, kad Komisijos 2020 m. balandžio 3 d. posėdyje priimto sprendimo, įforminto 2020 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. D4-67, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas nepriskirtinas jos kompetencijai, atsisakė priimti 2016 m. birželio 12 d. gautą pareiškėjos patikslintą skundą ir nurodė, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja teismui paduotame skunde nesuformulavo jokių materialiųjų reikalavimų dėl minėto LAGK sprendimo, todėl jos pozicija, kad ji savalaikiai kreipėsi į teismą, nes nuo minėto LAGK sprendimo gavimo nepraėjo vienas mėnuo, laikytina nepagrįsta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia pirmiausiai tuo, kad Komisijos sprendime ydingai nurodyta jo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. posėdžio protokole Nr. D4-67 nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. Aplinkos ministerija 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-2039 informavo pareiškėją apie Komisijos 2020 m. balandžio 3 d. posėdyje priimtą sprendimą ir nurodė, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas LAGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo arba Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, išanalizavusi minėto rašto turinį, sutinka su pareiškėjos vertinimu, kad jame ginčijamo akto apskundimo tvarka suformuluota ydingai, dviprasmiškai, t. y. neaišku, ar suteikiama galimybė pasirinkti valstybės instituciją, kuriai paduodamas skundas, ar tik pateikiamos nuorodos į aktualius teisės aktus, konkrečiai neįvardijant, į kurią iš nurodytų institucijų šiuo atveju kreiptis. Kita vertus, pastarajame rašte pateikiamos nuorodos tiek į Statybų įstatymo 12 straipsnio 23 dalį, tiek į Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos nuostatus, kurių 17 punkte, kaip minėta, nurodoma, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. neįtvirtinta jokia alternatyva tokio pobūdžio Komisijos sprendimams apskųsti. Pareiškėja nenurodo jokių kliūčių susipažinti su minėtais teisės aktais arba (manydama, kad jos žinios nėra pakankamos užtikrinti veiksmingą savo teisių gynybą) anksčiau kreiptis dėl teisinės pagalbos.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, iš esmės vertino laikotarpį nuo tada, kai pareiškėja gavo LAGK 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 21R-463 (AG)-446/07-2020, iki jos kreipimosi į teismą 2020 m. liepos 13 d. Pareiškėja atskirajame skunde paaiškina, kad, 2020 m. birželio 12 d. gavusi LAGK sprendimą, ji ėmė ieškoti teisininkų pagalbos skundui parengti, tačiau šios paieškos užtruko dėl laikotarpio ypatumų (su pandemija susiję ribojimai, atostogos) ir bylos specifikos (ginčas reikalauja specialių žinių), taip pat reikėjo laiko kokybiškam skundui parengti; be to, pareiškėja manė, kad skundą teismui gali paduoti per vieną mėnesį nuo LAGK sprendimo gavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos teiginiai šiuo aspektu yra abstraktūs, bendro pobūdžio (neaišku, nei į kokius teisininkus ir kada ji kreipėsi, nors atskirajame skunde tvirtina, kad kreipėsi į kelias advokatų kontoras, nei su kokiomis konkrečiomis kliūtimis susidūrė dėl su pandemija susijusių ribojimų ar atostogų laikotarpio (taip pat tiksliai nenurodyta, ar pareiškėja turi omenyje savo pačios, ar kitų asmenų atostogas)). Pareiškėjos pozicija, kad ji dėl ginčijamų Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos ir Komisijos sprendimų į teismą gali kreiptis per mėnesį nuo LAGK 2020 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 21R-463 (AG)-446/07-2020 gavimo, pagrįsta tik subjektyviu jos įsitikinimu, kurio teisingumo ji nebandė patikrinti.
Ištyrusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, siekdama apginti galbūt pažeistas savo teises, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių operatyviai kreiptis į teismą, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintinas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti ir priimti jos skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.