- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-06
- Bylos Nr.
- e2-6779-620/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01391-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Kupiškio rajono savivaldybės, VšĮ Kupiškio PASPC priešieškinį
- Advokatai
- Monika Jakutavičiūtė
- Kategorijos
ieškovui E. G. ( per vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),
atsakovės atstovei advokatei Monikai Jakutavičiūtei ( per vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),
teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui bei atsakovės VšĮ Kupiškio PASPC priešieškinį ieškovui E. G. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1.1. pripažinti viešosios įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (toliau -VšĮ Kupiškio PASPC) direktoriaus 2024 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. S-90 „Dėl E. G. darbo pareigų pažeidimo“ ir VšĮ Kupiškio PASPC direktoriaus 2024 m. kovo 14 d. sprendimą, įforminta pažyma Nr. S-92, neteisėtais ir juos panaikinti; 1.2. pripažinti ieškovo 2024 m. kovo 21 d. atleidimą iš atsakovės VšĮ Kupiškio PASPC pagal 2020 m. kovo 31 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 5 dėl (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą neteisėtu ir VšĮ Kupiškio PASPC direktoriaus 2024 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. P-54 „Dėl E. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ panaikinti; 1.3. negrąžinti ieškovo į atsakovės VšĮ Kupiškio PASPC (duomenys neskelbtini) pareigas, priteisiant dviejų ieškovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją (DK 218 straipsnio 4 dalis); 1.4. įpareigoti atsakovę VšĮ Kupiškio PASPC išmokėti ieškovui vidutinį jo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 1.5. įpareigoti atsakovę VšĮ Kupiškio PASPC išmokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė 1.6. priteisti iš atsakovės VšĮ Kupiškio PASPC ieškovo naudai 4 000,00 Eur neturtinę žalą; 1.7. pripažinti atsakovės VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro 2024 m. kovo 8 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. S-86 „Atsakymas į tarnybinius pranešimus“, kuriuo iš esmės nepagrįstai ir nemotyvuotai buvo atmesti ieškovo skundai dėl mobingo ieškovo atžvilgiu, neteisėtais, nepagrįstais ir juos panaikinti; 1.8. pripažinti VšĮ Kupiškio PASPC direktorės E. B. ir direktorės pavaduotojos medicinai L. K. veiksmus ieškovo atžvilgiu kaip mobingą; 1.9. pripažinti atsakovės VšĮ Kupiškio PASPC direktorės E. B. veiksmus (neveikimą) neteisėtais: 1.9.1. netinkamą komunikavimą, tai yra reikiamos informacijos (2023 m. gruodžio 7 d. SSC sutarties ir kitų VšĮ Kupiškio rajono PASPC lokalinių teisės aktų, kurias buvo pavesta susipažinti ir peržiūrėti, dokumentų dėl mobingo, ieškovo darbo pareigų pažeidimų, jo skundų tyrimo dokumentų, VšĮ Kupiškio rajono PASPC skundų/prašymų nagrinėjimo tvarkos, darbo reglamento, Darbuotojų etikos kodekso ir vidaus tvarkos taisyklių kopijas ir tvirtinimo įsakymų patvirtinančių dokumentų kopijų) darbo funkcijoms atlikti ieškovui nepateikimą; 1.9.2. neteisėtą reikalavimą atvykti į VšĮ Kupiškio rajono PASPC buveinę, susipažinti su 76 vidaus teisės aktais ir juos peržiūrėti, aiškiai žinant, kad ieškovo prievolės dirbti VšĮ Kupiškio rajono PASPC buveinėje nenumato mano darbo sutartis, nėra galimybės dėl ieškovo sveikatos būklės, pavedimo masto ir kad šiam pavedimui atlikti neturi reikiamos kompetencijos; 1.9.3. nesiėmimą DK 30 straipsnyje nustatytų darbdavio pareigų, pažeidžiant interesų konflikto reikalavimus nusišalinti, dėl mobingo draudimo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir sukurti tokią darbo aplinką, kurioje ieškovas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į jo garbę ir orumą, psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama jį įbauginti ir sumenkinti; 1.9.4. motyvuoto ir pagrįsto sprendimo dėl ieškovo 2024 m. kovo 18 d. prašymo terminuotai pakeisti ieškovo darbo laiko režimą nepriėmimą, tuo pažeidus DK 24 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnį, 52 straipsnio 7 dalį, 58 straipsnio 4 ir 5 dalis, 113 straipsnio 1 dalį, 158 straipsnio 1 dalį.
Atsakovė VšĮ Kupiškio PASPC priešieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovo 2020 m. kovo 31 d. darbo sutartis Nr. 5, įskaitant visus jos pakeitimus, nutraukta teisėtai, ir nustatant, kad ieškovas neturi teisės į 3 346,32 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 21 d. iki 2024 m. birželio 10 d., po 59,97 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, taikant 4 (keturių) darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2024 m. birželio 11 d. iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, 1 253,37 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio kompensaciją už darbo santykių trukmės metus ir 379,61 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovė prašo patikrinti ir įvertinti, ar egzistavo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas ieškovo 2020 m. kovo 31 d. darbo sutarties Nr. 5, įskaitant visus jos pakeitimus, nutraukimo pagrindas sprendžiant, jog ieškovas padarė vieną darbo pareigų pažeidimą nuotolinio darbo srityje, nesilaikydamas nustatyto darbo laiko. Tenkinus atsakovės VšĮ Kupiškio PASPC priešieškinį ar jo dalį, išspręsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-118-9134/2024 įvykdymo atgręžimo klausimą. Atsakovė taip pat prašė pranešti Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui apie ieškovo veiksmus, t. y. dviejų darbo užmokesčių, iš dviejų skirtingų viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų biudžetų, už tą patį, savo paties prašymu nustatytą, darbo laiką gavimą, turinčius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo, požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį bei su jais susijusius prašymus atmetė kaip nepagrįstus.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. balandžio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas , išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, civilinėje byloje Nr. e2A-709-880/2025 nutarė :
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį dėl ieškovui priteistinų kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, už priverstinės pravaikštos laiką ir už darbo santykių trukmės metus bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir grąžinti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir šioje dalyje patikslinti rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Išspręsti iš esmės tarp ieškovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, kodas 164831720, kilusį darbo ginčą sekančiai:
Panaikinti VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2024 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. S-90 „Dėl E. G. darbo pareigų pažeidimo“ dalyje, kur buvo nuspręsta skirti E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įspėjimą už darbo pareigų pažeidimą jam pažeidus Aprašo 4 punktą.
Panaikinti VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2024 m. kovo 14 d. pažymą Nr. S-92 „prie 2024 m. kovo 12 d. Įsakymo dėl E. G. darbo pareigų pažeidimo Nr. S-90“.
Pripažinti ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti atsakovės VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, kodas 164831720, 2024 m. kovo 21 d. direktoriaus įsakymą „Dėl E. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ pagal LR DK 58 str. 2 d. 2 d.
Nustatyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, kodas 164831720, nutraukta nuo 2025 m. balandžio 24 d., t.y. šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, vadovaujantis DK 218 str. 4 p. pagrindu.
Negrąžinti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į ankstesnį darbą.
Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-118-9134/2024 priėmus šį sprendimą, dalyje dėl ieškovo E. G. atleidimo neteisėtumo, mobingo ir neturtinės žalos neteko galios.“
Atsižvelgiant į nurodytus teismų priimtus procesinius sprendimus civilinė byla nagrinėjama tik dalyje dėl ieškovui priteistinos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, už priverstinės pravaikštos laiką ir už darbo santykių trukmės metus bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso-toliau CPK) 178, 185 str. ).
Ieškovas dėl neteisėto atleidimo iš darbo, mobingo ir neturtinės žalos bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo teismui pateikė ieškinį, o atsakovė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo atleidimą teisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstus. Dėl šio sprendimo ieškovas ir atsakovė pateikė apeliacinius skundus.
2025 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-709-880/2025 nagrinėdamas apeliantų E. G. ir VĮ Kupiškio PASPC apeliacinius skundus nustatė šias bylos aplinkybes (be kitų, kurios buvo aktualios nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį):
-Bylos medžiaga buvo nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2020 m. kovo 31 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 5, pagal kurią ieškovas nuo 2020 m. balandžio 1 d. 0,5 etato (po 20 val.) per savaitę pradėjo dirbti VšĮ Kupiškio PASPC pagal nuotolinę darbo organizavimo formą;
-2021 m. balandžio 14 d. ieškovas ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį pakeitė Sutarties 6 punktą bei nustatė, kad ieškovas jam priskirtas darbo funkcijas su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, naudodamas informacines technologijas (teledarbas) nuotolinio darbo tvarkos aprašo, patvirtinto VšĮ Kupiškio PASPC direktoriaus 2021 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 23;
-2023 m. sausio 19 d. atsakovės direktorės įsakymu Nr. P-14 ieškovui nustatyta sutrumpinta 16 valandų per savaitę darbo laiko norma. Be to, nuo 2023 m. gruodžio 29 d. ieškovui E. G. DK 112 straipsnio 5 dalimi nustatyta laisva diena kiekvieną penktadienį, paliekant nustatytą darbo užmokestį;
-Nuo 2023 m. sausio 19 d. ieškovui iki 2023 m. gruodžio 23 d. buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, 2023 m. gruodžio 14 d. tenkintas 2024 m. gruodžio 7 d. ieškovo prašymas dėl papildomų poilsio dienų ir kasmetinių atostogų nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. sausio 3 d. suteikimo. Todėl ieškovas faktiškai pradėjo dirbti nuo 2024 m. sausio 8 d.;
-2024 m. sausio 14 d. ieškovas patyrė traumą, jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Apie traumą ieškovas atsakovę informavo elektroniniu laišku 2024 m. sausio 15 d. 14.43 val., ir nurodė, jog dirba pagal galimybes, laikinojo nedarbingumo pažymėjimo neėmė. Vėliau tarp šalių vyko susirašinėjimas, kuris plačiau nebeaptariamas;
-2024 m. vasario 14 d. 10.53 val. atsakovės direktorė pareikalavo, kad ieškovas iki 2024 m. vasario 15 d. 15 val. praneštų ar 2024 m. sausio 17 d. dirbo, jeigu taip, pateikti ataskaitą, taip pat nurodyti, kiek laiko ieškovas dėl (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas, ar jam buvo išduotas laikinasis nedarbingumo pažymėjimas, jeigu ne, dėl kokių priežasčių jis nebuvo išduotas ir dėl ko ieškovas nesikreipė dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo;
-2024 m. vasario 14 d. 18.27 val. ieškovas E. G. el. laišku informavo atsakovės direktorę, jog 2024 m. sausio 17 d. jis dirbo, studijavo saulės elektrinių sutartį vykdamas į ir iš ligoninės ir po operacijos, viso dirbo 4 valandas, nedarbingas dėl traumos nebuvo, dėl šios priežasties nesikreipė ir dėl laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Tą pačią dieną ieškovas atsakovei išsiuntė elektroninį laišką, kuriame jis nurodė, jog dėl įstaigos vadovės mobingo ir psichologinio smurto priekabiaujant jis, ieškovas, jaučia psichologinį spaudimą, priešiškumą, nerimą, stresą, jaučiasi žeminamas, ir menkinamas, diskriminuojamas dėl savo asmens, šeiminės padėties, šiuo metu turimų sveikatos problemų ir darbo organizavimo nuotoline forma, prašė imtis visų priemonių taip, kad jis jaustųsi oriai ir tinkamai vykdytų DK 30 straipsnio nuostatas;
-2024 m. vasario 15 d. atsakovės direktorės rezoliucija sudaryta komisija 2024 m. kovo 14 d. laiške nurodytoms aplinkybėms ištirti. VšĮ Kupiškio PASPC Smurto ir priekabiavimo atvejams nagrinėti komisija 2024 m. vasario 26 d. posėdyje ištyrusi elektroninį susirašinėjimą tarp ieškovo E. G. ir VšĮ Kupiškio PASPC direktorės mobingo ar priekabiavimo faktų nenustatė, konstatavo, jog tarp darbdavio ir darbuotojo kylantys nesutarimai negali būti vertinami kaip mobingas ar priekabiavimas, darbdavys turi teisę vertinti dalykines savybes, darbo rezultatus, gali tikrinti, ar darbuotojas laikosi darbo sutartimi pavestų pareigų nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas riba nuotoliniu būdu ar įstaigoje. Komisija pripažino, kad nekorektiška reikalauti už praėjusį laikotarpį ataskaitų, jeigu apie tai nebuvo sutarta ir rekomendavo abejoms šalims numatyti aiškius ir tinkamus abiem pusėms būdus, kaip yra bendradarbiaujama toliau;
Atsakovė VšĮ Kupiškio PASPC 2024 m. birželio 21 d. pagal 2024 m. birželio 10 d. Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą sumokėjo ieškovui E. G. 758,29 Eur kompensaciją, o 2024 m. liepos 9 d. atsakovė VšĮ Kupiškio PASPC sumokėjo ieškovui 2834,70 Eur už priverstinę pravaikštą.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo prašė negrąžinti ieškovo E. G. į ankstesnį darbą. Apeliacinės instancijos teismas, nesant tarp šalių ginčo dėl ieškovo negrąžinimo į darbą, teismo sprendimo dalį paliko nepakeista.
Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendime nurodė, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį nustačius, jog darbuotojas iš darbo atleistas nepagrįstai, paprastai ieškiniai yra tenkinami. Tačiau šioje byloje yra susidariusi unikali situacija – ieškovas kreipėsi į teismą ir reikalauja 2024 m. kovo 12 d. įsakymą dėl įspėjimo, 2024 m. kovo 21 d. įsakymą dėl atleidimo iš darbo pripažinti nepagrįstais ir panaikinti bei priteisti jam pagal įstatymą priklausančias kompensacijas, kada Panevėžio darbo ginčų komisija dar 2024 m. birželio 10 d. sprendimu tenkino šiuos jo reikalavimus ir pripažino, kad tiek 2024 m. kovo 12 d. VšĮ Kupiškio PASPC įsakymas (su pažyma) skirti ieškovui įspėjimą, tiek ir 2024 m. kovo 21 d. įsakymas dėl atleidimo iš darbo yra nepagrįsti ir neteisėti, juos panaikino, nusprendė, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta sprendimo įsiteisėjimo dieną vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi. Panevėžio darbo ginčų komisija tuo pačiu 2024 m. birželio 10 d. sprendimu priteisė ieškovui kompensacijas už priverstinę pravaikštą, nepanaudotas atostogas ir įpareigojo atsakovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie ieškovo pakeistą atleidimo iš darbo pagrindą ir datą į Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną. Negana to, atsakovė įvykdė Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimą bei 2024 m. liepos 9 d. ieškovui išmokėjo visas jam priklausančias kompensacijas ir informavo VSDFV apie pakeistą atleidimo iš darbo pagrindą ir datą (VSDF išraše nurodyta, jog atsakovas VšĮ Kupiškio PASPC dirbo iki 2024 m. liepos 10 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-8120-783/2024 pripažino, jog atsakovei įvykdžius 2024 m. birželio 10 d. Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą, yra išnykę ieškinio dėl neteisėto atleidimo ir su tuo susijusių kompensacijų išmokėjimo pagrindas ir dalykas – ieškovui taikytos nuobaudos buvo panaikintos, buvo išmokėtos visos jam priklausančios kompensacijos (atskaičius mokesčius) bei pakeitė ieškovo atleidimo pagrindą. Taip pat nustatyta, jog ieškovas ieškinį dėl šių reikalavimų pateikė jau po to, kai buvo įvykdytas Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimas toje dalyje (užregistruotas teisme 2024 m. liepos 11 d., pasirašytas – 2024 m. liepos 10 d. 17.17 val.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nustatęs, jog ieškinį ieškovas pareiškė dėl tos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas jo ieškinys, taip pat įvertinęs ir tai, jog ieškovas yra teisininkas ir žino ieškinio dėl darbo ginčo sprendimo padavimo pasekmes, žinodamas, kad sprendimas įvykdytas, savo reikalavimų neatsisakė, teismas šiuos ieškovo reikalavimą pakartotinai pripažinti jo atleidimą iš darbo nepagrįstu ir kompensacijų išmokėjimo vertino kaip siekimą iš atsakovės gauti tik didesnes kompensacijas pagal DK 218 straipsnio 4 dalį. Teismas nustatęs, jog atsakovė Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimą įvykdė, ieškovo reikalavimus dėl nepagrįsto atleidimo (sprendimo 1.1-1.5 nurodytų reikalavimų) atmetė kaip nepagrįstus.
Vilniaus apygardos teismas , išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2025 m. balandžio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-709-880/2025 su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovė įvykdė Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimą, tačiau ji su šiuo sprendimu nesutiko ir priešieškinyje prašė ne tik ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu, bet nustatyti, kad ieškovas neturi teisės į 3 346,32 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 21 d. iki 2024 m. birželio 10 d., po 59,97 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, taikant 4 (keturių) darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2024 m. birželio 11 d. iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, 1 253,37 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio kompensaciją už darbo santykių trukmės metus ir 379,61 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Taip pat prašė negrąžinti ieškovo į darbą, o tenkinus atsakovės priešieškinį ar jo dalį, išspręsti Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą. Be to, iš ieškovo ieškinio matyti, kad jis prašė priteisti ne tik Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimu jam priteistas analogiškas sumas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ir dvigubai didesnę nei priteisė Darbo ginčų komisija, t.y. dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio už darbo santykių trukmės metus kompensaciją.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio ir priešieškinio reikalavimus sprendė, kad šalys nesutiko su visu Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimu, o tai, kad atsakovė siekdama nesėkmės teisme atveju išvengti didesnių sumų išmokėjimo ieškovui už laiku neišmokėtą darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas, nereiškia, kad toje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjo. Kadangi pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nenagrinėjo, byla dalyje dėl ieškovui priteistinų kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, už priverstinės pravaikštos laiką ir už darbo santykių trukmės metus bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir nutarė grąžinti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) nuostatomis, pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai ir esant DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, jo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 2 - 4, 6 dalys). Tokiu atveju darbuotojui priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
Atsakovė, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, byloje pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-30076), kuriuose prašė nepriteisti ieškovui iš atsakovės vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos už darbo santykių trukmės metus bei nepanaudotas kasmetines atostogas, ir laikyti, kad atsakovė su ieškovu yra pilnai atsiskaičiusi; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingas atmestų ieškovo reikalavimų daliai.
Atsakovė nurodė, jog Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant 2002 m. DK 300 straipsnio nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, pažymima, kad 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50-51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 39 punktas).
Šiuo atveju, atkreipė dėmesį tai, kad atsakovė, kaip darbdavys šiuo metu susiduria su rimtais finansiniais sunkumais ir jos ieškovui mokėtinos kompensacijos dydis gali itin neigiamai atsiliepti kitiems įstaigos darbuotojams. Atsakovė pateikė 2025 m. vasario 24 d. VšĮ Kupiškio PASPC veiklos rezultatų ataskaitą Nr. S-64 pagal 2024 m. gruodžio 31 d. duomenis , kuriuose nurodoma, jog VšĮ Kupiškio PASPC grynasis perviršis už 2024 metus siekė vos 4 775,62 Eur. Situacija ir toliau negerėja, vadovaujantis 2025 m. balandžio 24 d. VšĮ Kupiškio PASPC veiklos rezultatų ataskaita Nr. S-130 pagal 2025 m. kovo 31 d. duomenis ,įstaigos grynasis perviršis už pirmąjį 2025 metų ketvirtį - vos 4 651,84 Eur. Pažymėjo, jog atsakovė yra viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios pagrindinis pajamų šaltinis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau - PSDF) lėšos. Vadovaujantis VšĮ Kupiškio PASPC 2024 m. veiklos ataskaitos duomenimis, 2024 metais VšĮ Kupiškio PASPC pajamas (2 001886,78 Eur) sudarė: PSDF lėšos (1 902311,95 Eur) ir lėšos, gautos už mokamas paslaugas, (99 574,83 Eur), t.y. PSDF lėšos sudaro net 95 procentus visų VšĮ Kupiškio PASPC pajamų. Tuo tarpu darbo užmokesčio sąnaudos (įskaitant valstybinio socialinio draudimo įmokas) už 2024 metus iš PSDF lėšų siekė 1 724987,02 Eur, kas sudarė net 91 procentus visų VšĮ Kupiškio PASPC gautų PSDF lėšų, iš likusių kitų 9 procentų ir lėšų, gautų už mokamas paslaugas, kurios sudaro vos 5 procentus VšĮ Kupiškio PASPC pajamų, atsakovė turi padengti kitas savo veiklos sąnaudas (t. y. sąnaudas komunalinėms paslaugoms, transporto išlaikymui, medicinos reikmenims ir pan.). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teigė , jog atsakovė šiai dienai nėra finansiškai pajėgi sumokėti ieškovui daugiau vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nei šiai dienai ji jam jau yra sumokėjusi.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 21 d. ir 2024 liepos 9 d. mokėjimo nurodymais atsakovė ieškovui iš viso yra sumokėjusi 3 592,99 Eur dydžio sumą, kurią sudaro 2834,70 Eur ieškovo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos (2024 m. liepos 9 d.) ir 758,29 Eur kompensacija už darbo santykių trukmės metus bei nepanaudotas kasmetines atostogas.
Atsakovė teigia, kad atsakovės ieškovui sumokėta suma beveik siekia visą VšĮ Kupiškio PASPC grynąjį perviršį už 2024 metus, todėl dar didesnės sumos ieškovui iš atsakovės priteisimas, pastarajai būtų itin sunki finansinė našta, visiškai realiai ir objektyviai galinti pažeisti ne tik kitų VšĮ Kupiškio PASPC darbuotojų, bet ir pacientų teisėtus interesus .
Atsakovė laikydama, kad su ieškovu visiškai atsiskaitė nurodė ir tai, jog ieškovą ir atsakovę faktiniai darbo santykiai nuo ieškovo grįžimo iš tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų, trukusių beveik metus laiko, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki jo atleidimo - 2024 m. kovo 21 d., realiai siejo vos 3 mėnesius. Be to ieškovas dirbo ne vienoje darbovietėje, nes be darbo VšĮ Kupiškio PASPC , ieškovas taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie ieškovo darbovietes už 2024 m. sausio 1 d. - 2024 m. spalio 7 d. laikotarpį, žinoma, kad ieškovo darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tęsėsi ir po jo darbo santykių su atsakove pabaigos, kaip ir vadovavimas (duomenys neskelbtini).
Ieškovas pateikdamas rašytinius paaiškinimus byloje (DOK Nr.44910) nurodė, jog atsakovės paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl jam priteistinos kompensacijos mažinimo ,taip pat dėl kompensacijų už darbo santykių trukmės metus ir nepanaudotas atostogas nepriteisimo , laikytinos deklaratyviomis ir neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl priteistinos kompensacijos dėl neteisėto atleidimo mažinimo kriterijų.
Ieškovo nuomone, atsakovė paaiškinime (DOK Nr.30076) deklaruoja savo sunkią finansinę padėtį (paaiškinimo 10 punktas), tačiau jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų aktualiu laikotarpiu teismui neteikė (CPK 178 str.), nes jau yra 2025 metų rugsėjo mėnuo, o paaiškinime remiamasi 2024 metų neaktualiais duomenimis, todėl atsakovės pozicija, kad šiai dienai ji nėra finansiškai pajėgi sumokėti ieškovui daugiau vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nei šiai dienai ji jam jau yra sumokėjusi, laikytina deklaratyvia. Teigia, jog atsakovė pati neteisėtai atleido ieškovą iš darbo, taikiai spręsti ginčą adekvačiomis sąlygomis niekada nesiūlė, o pasirinko bylinėtis su juo, t. y. neteisėtai atleistu darbuotoju (teikė byloje ieškinį, apeliacinį skundą iki šiol bylinėjasi byloje pateikdama paaiškinimą (DOK Nr.30076) prašydama ieškinį likusioje dalyje dėl kompensacijų priteisimo atmesti, o bylinėjimosi išlaidoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme jau išleido ne mažiau kaip 11816,42 Eur (neįskaitant Darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms), kas akivaizdu laikytina neprotingomis ir perteklinėmis išlaidomis.
Ieškovas teigia, jog atsakovė gali gauti (gavo) iš savo veiklos pajamų ir jos finansinė padėtis negali būti laikoma tokia sunkia, kad būtų pagrindas mažinti pagal DK priteistiną kompensacijos dydį, todėl darbdavio turtinė padėtis ir galimybė sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją yra tik vienas iš kriterijų, kuriuos teismas, spręsdamas dėl neteisėto atleidimo padarinių, turi vertinti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2025-04-24 nutartimi atmetė jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jam priteistina kompensacija nėra neadekvati DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia atsakovei (darbdaviui) pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai ir iš esmės kompensuoja ieškovo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus per vienerius metus, atsižvelgiant į tai, kad su atsakove darbo santykiai nutrūko po daugiau kaip 4 metų darbo santykių (darbo sutarties nutraukimo data laikytina 2025-04-24). Pasak ieškovo yra svarbu nustatyti, kokį darbo užmokestį jis būtų realiai gavęs, jei nebūtų neteisėtai atleistas iš darbo, nes lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus nepažeistų situacija, kai atleistam darbuotojui būtų kompensuota ne mažiau, nei darbuotojas būtų realiai uždirbęs per laikotarpį, už kurį priteisiama kompensacija.
Ieškovas taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo (yra vienas iš (duomenys neskelbtini), todėl ir pajamų iš jos gauti negalėjo. Darbas pas atsakovę buvo vienas iš pagrindinių jo pajamų šaltinių, ypač gimus vaikui- (duomenys neskelbtini), tai tapo reikšmingu jo šeimos pajamų šaltinių. Dar labiau šis pajamų šaltinis tapo svarbesnis, kai jo vaikui (duomenys neskelbtini) ANTA sprendimu, t. y. iki darbo santykių su atsakove nutrūkimo apeliacinės instancijos teismo nutartimi 2025-04-24 (nors neabejotina šie (duomenys neskelbtini) jau buvo ir faktinio atleidimo iš darbo dieną 2024-03-21, tačiau formaliai (duomenys neskelbtini) dar nebuvo nustatytas teisės aktų tvarka), nuo 2025-02-24 iki 2027-02-23 buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (įrodymus šiai aplinkybei pagrįsti pateikė kartu su rašytiniu paaiškinimu-DOK Nr.44910) , t. y. (duomenys neskelbtini), todėl dėl atsakovės dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir poreikio skirti daugiau lėšų vaiko poreikių, įskaitant ir dėl (duomenys neskelbtini) (mokamų kineziterapeutų, logopedų, specialių priemonių ir kt.), jo finansinė padėtis tapo dar prastesnė. Kad vaiko sveikatos būklė iki šiol nėra esminiai pagerėjusi patvirtina ir 2025-08-01 vaiko būklės vertinimo išvada , todėl tiek buvo, tiek ateityje ieškovui yra būtinas stabilus pajamų šaltinis, tiek savo, tiek vaiko poreikiams (bendriesiems ir specialiesiems) užtikrinti.
Vertinant atsakovės pateiktus duomenis, t.y.2025 m. vasario 24 d. įstaigos veiklos rezultatų ataskaitą Nr. S-64 pagal 2024-12-31 duomenis ir 2025 m. balandžio 24 d. įstaigos veiklos rezultatų ataskaitą Nr. S-130 pagal 2025 m. kovo 31 d. duomenis, ieškovo faktinių darbo santykių trukmę įstaigoje, dirbimą ne vienoje darbovietėje, taip pat , kad ieškovo darbo sutarties nutraukimas neteisėtu buvo pripažintas išimtinai dėl procedūrinio-1 vieno mėnesio įspėjimo termino pažeidimo, o ieškovo elgesys lėmė ilgą šio ginčo nagrinėjimo trukmę ir prašymą nepriteisti iš atsakovės vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos už darbo santykių trukmės metus bei nepanaudotas kasmetines atostogas, laikant, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaityta , vertintina kritiškai.
Sutiktina su ieškovu, kad pateiktos įstaigos veiklos rezultatų ataskaitos pagal 2024 m. gruodžio 31 d. ir pagal 2025 m. balandžio 24 d. duomenis nepatvirtina, kad atsakovė negalėtų sumokėti ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Byloje nėra pateikta reikšmingų duomenų apie turimus atsakovės įsiskolinimus kreditoriams, jų mokėjimo terminus, dydį. Pagal ieškovo pateiktus rekvizitai.lt duomenis matyti, kad atsakovė neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (įrodymai pateikti kartu su DOK -Nr. 47539).Lyginant darbuotojų atlyginimas 2025 m. liepos mėnesį jį palyginus su birželio mėnesio vidutiniu atlyginimu nesumažėjo, o dar padidėjo- maždaug 8,5 procento, o skaičiuojant darbuotojus, kurių skaičius 80, ir iš kurių jie dirbo visą kalendorinį mėnesį, vidutinis atlyginimas sudarė 2199,45 Eur (iš jo neatskaičiavus mokesčius).
Atsakovė nurodė, kad įstatymu numatytų sumų išmokėjimas realiai ir objektyviai gali pažeisti ne tik įstaigos darbuotojų, bet ir pacientų teisėtus interesus, tačiau kaip šiuo atveju išmokėjus ieškovui kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį būtų pažeisti pacientų teisėti interesai, nėra nurodyta .
Ieškovas teigia, kad nors ir atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartyje Nr. e2A-709-880/2025 pripažino, kad jis buvo padaręs darbo pareigų pažeidimus, t.y. nesilaikius sulygto darbo laiko , su kuo ieškovas nesutinka, tačiau teigia, kad jie nesukėlė atsakovei jokių padarinių, buvo atsitiktinio pobūdžio, nei pas atsakovę, nei kitose darbovietėse anksčiau neturėjo jokių tyrimų dėl pareigų pažeidimo, o tai kad atsakovė neadekvačiai sureagavo į šias aplinkybes ir neteisėtai jį atleido iš darbo, negali būti vertinama kaip kompensacijos dėl neteisėto atleidimo mažinimo kriterijus pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką. Atsakovė nurodo, kad ji netinkamai įspėjo ieškovą apie pirmąjį jo darbo pažeidimą, nes praleido 1 mėnesio procedūrinį terminą, kas apeliacinės instancijos teismo manymu sudarė pagrindą ieškovo darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu , tačiau teismas pripažino, kad ieškovo darbo pažeidimai buvo padaryti, tačiau teismo nuomone, šiuo atveju ieškovo darbo pažeidimų padarymas nebūtų suderinama su vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ieškovui nepriteisimu. Tuo labiau, kad ir padaryti darbo pareigų pažeidimai iš esmės nelaikytini šiurkščiais ir net ieškovas būtų buvęs įspėtas tinkamai, tai iš esmės nesudarytų pagrindo atsakovei taikyti pačią griežčiausią nuobaudą darbuotojui-atleidimą iš darbo.
Sutiktina su ieškovu , kad jam priteistina kompensacija nėra neadekvati DK nustatytam kompensavimo tikslui ir nelemia atsakovei (darbdaviui) pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai bei kompensuoja ieškovo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus per vienerius metus.
Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-A-709-880/2025 yra išspręstas tarp ieškovo ir atsakovės darbo ginčas iš esmės ir pripažinta, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta nuo 2025 m. balandžio 24 d., t.y. šio sprendimo įsiteisėjimo dieną, vadovaujantis DK 218 str.4 d. pagrindu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 21 d. ir liepos 9 d. mokėjimo nurodymais atsakovė ieškovui viso yra sumokėjusi 3 592,99 Eur dydžio sumą, kurią sudaro ieškovo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos (2024 m. liepos 9 d.) ir kompensacija už darbo santykių trukmės metus bei nepanaudotas kasmetines atostogas .
Iš byloje esančių duomenų (2024-05-13 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. S-164 matyti, kad vidutinis ieškovo mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra 1253,37 Eur, o vidutinis darbo dienos užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra 59,97 Eur, todėl už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos- 2024 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, priteistinas iš atsakovės ieškovo naudai vidutinis darbo užmokestis taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką (nes nuo 2023-12-29 ieškovui pagal DK 112 straipsnio 5 dalį nustatyta laisva diena kiekvieną penktadienį, paliekant nustatytą darbo užmokestį, kai iki tol ieškovui buvo nustatyta sutrumpinta 16 valandų per savaitę darbo laiko norma). Kadangi nuo 2024 m. kovo 21 d. šio sprendimo priėmimo dienai jau yra praėję vieneri metai, todėl ieškovui priteistina konkreti vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką, t.y. 15040,44 Eur. Atsakovė įpareigotina nuo priteistų sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.
Ieškovas pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu prašė negrąžinti jo į darbą , priteisiant dviejų ieškovo vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (DK 218 straipsnio 4 dalis).Šiuo atveju pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) pareigų neteisėtu ir negrąžinus į darbą, jam priteistinas išmokėti ne tik vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (bet ne ilgiau kaip už vienus metus), bet ir priteistina dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo darbo santykių trukmė pas atsakovę sudaro nežymiai daugiau kaip 5 metus (pagal darbo sutartį jis dirba nuo 2020 m. kovo 31 d., o darbo sutartis su juo nutraukta nuo 2025 m. balandžio 24 d.) ( Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis).
Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ( 1253,37 Eur, neatskaičius mokesčių) priteisimo ieškovui iš atsakovės vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas prašė bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteisti, o atsakovė prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo, proporcingas atmestų ieškovo reikalavimų daliai.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai taip pat turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą.
Kaip matyti iš atsakovės pateiktų dokumentų ir bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo (DOK Nr. 47536) matyti, kad atsakovė yra patyrusi 7739,36 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmos instancijos teisme, ; 2780,06 Eur bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir 1498,47 Eur bylą nagrinėjant antrą kartą pirmoje instancijoje, dalį ieškovo reikalavimų grąžinus nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atsakovė teigia ir prašo priteisti iš ieškovo jos naudai patirtas -12.017,89 Eur bylinėjimosi išlaidas, proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai.
Ieškovas , pats būdamas teisininkas, papildomai nesikreipė į advokatus dėl teisinės pagalbos suteikimo.
Atsakovės priešieškinys byloje buvo atmestas kaip nepagrįstas, o ieškovo reikalavimai, sprendžiant tarp jo ir atsakovės kilusį ginčą buvo tenkinti ne visi, o faktiškai tik dėl priteistos ne vieno, o dviejų ieškovo vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensacijos pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, negrąžinus ieškovo į atsakovės VšĮ Kupiškio PASPC (duomenys neskelbtini) pareigas, nes iš esmės Darbo ginčų komisija darbo ginčą kilusį tarp šalių buvo išnagrinėjusi ir tenkinusi ieškovo reikalavimus iš dalies ir su kuriais sutiko bylą nagrinėję teismai, netenkindami tų ieškovo reikalavimų, kurie buvo netenkinti ir darbo ginčų komisijos sprendimu, t.y. dėl mobingo fakto pripažinimo, neturtinės žalos priteisimo. Įvertintina, kad ieškovas kreipėsi į teismą ir dėl tų reikalavimų, kurie jau buvo patenkinti darbo ginčų komisijos.
Įvertintina tai, jog nors atsakovė įvykdė Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimą, tačiau ji su šiuo sprendimu nesutiko ir pateikė byloje priešieškinį. Priešieškinį pareiškė tik po to, kai įvykdė sprendimą bei praėjus 30 d. laikotarpiui, per kurį ji turėjo teisę skųsti Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą (priešieškinį pareiškė 2024 m. rugpjūčio 5 d.). Priešieškinyje prašė ne tik ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu, bet nustatyti, kad ieškovas neturi teisės į 3 346,32 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 21 d. iki 2024 m. birželio 10 d., po 59,97 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, taikant 4 (keturių) darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2024 m. birželio 11 d. iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, 1 253,37 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio kompensaciją už darbo santykių trukmės metus ir 379,61 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovė taip pat prašė negrąžinti ieškovo į darbą, o tenkinus atsakovės priešieškinį ar jo dalį, išspręsti Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą.
Atsakovės priešieškinys buvo atmestas.
Sutiktina su ieškovu, jog visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose , iš jo priteisimas proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai atsakovės naudai neatitiktų bylinėjimosi išlaidų ribojimo principo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principo (CPK 3 straipsnio 1 dalis), tačiau įvertintinas abiejų šalių elgesys ir priežastys, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Šiuo atveju spręstina, kad ieškovas vis dėl to turėtų sumokėti nors dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes iš esmės darbo ginčų komisija kilusį tarp šalių ginčą išsprendė teisingai, o ieškovas kreipėsi į teismą ne tik dėl neturtinės žalos priteisimo, mobingo, bet ir dėl tų reikalavimų, kurie jau buvo patenkinti darbo ginčų komisijos ir iš esmės darbo ginčų komisijos sprendimas toje dalyje jį tenkino (jo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, priteistos kompensacijos) ir nors ir teismas jo ieškinį tenkina iš dalies tik dėl dviejų , o ne vieno mėnesių (kaip nusprendė Darbo ginčų komisija) darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio už darbo santykių trukmės metus kompensacijos priteisimo, bet šioje byloje negalima laikyti, jog darbuotojo -ieškovo reikalavimai teismo buvo iš esmės patenkinti. Tuo pačiu vertintina ir tai, jog darbuotojas, manydamas, kad jis nepagrįstai atleistas iš darbo turi teisę prašyti, kad jam būtų priteista ir neturtinė žala. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą įvertintina ir tai, jog darbo ginčo šalys iš esmės nėra lygios, nes atsakovė (darbdavė) yra ekonomiškai bei teisiškai stipresnė šalis, sudarė atstovavimo sutartis su advokatais ir atsakovės išlaidos teisinei pagalbai, nors ir atitinka teisės aktu patvirtintų rekomendacijų už advokato pagalbą dydį, bet įvertinus proceso trukmę, parengtų dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių atrodo labai didelės atsižvelgiant į ieškovui priklausančios kompensacijos dydį. Taip pat įvertintina ir tai, kad atsakovės priešieškinys (jai įvykdžius Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimą, bet vėliau vis dėl to ginčijant jo teisėtumą), buvo atmestas, o apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, dėl ko jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra mažintinos.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus iš ieškovo atsakovei priteistina 1000 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose .
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265,270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškovo E. G. ieškinį tenkinti iš dalies.
Išspręsti iš esmės tarp ieškovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, kodas 164831720, kilusį darbo ginčą dalyje dėl ieškovui priteistinų kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, už priverstinės pravaikštos laiką ir už darbo santykių trukmės metus bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sekančiai:
Priteisti iš atsakovo VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, kodas 164831720, ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai vidutinį darbo užmokestį -15.040,44 Eur (penkiolika tūkstančių keturiasdešimt eurų 44 euro ct) (su privalomais sumokėti mokesčiais į valstybės ir kitus biudžetus) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos -2024 m. kovo 21 d. iki 2025 m. kovo 21 d.(t.y. už vienerius metus).
Priteisti iš atsakovės VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, kodas 164831720, ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai dviejų vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už darbo santykių trukmės metus (kai vieno mėnesio vidutinio darbo užmokestis yra 1253,37 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt trys eurai 37 ct) (suma neatskaičius mokesčių)) bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas , susidariusią laikotarpiu iki 2025-04-24.
Iš mokėtinos ieškovui E. G. sumos išskaičiuoti atsakovės VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, kodas 164831720, 2024 m. birželio 21 d. ir liepos 9 d. mokėjimo nurodymais atsakovė ieškovui sumokėtą 3 592,99 Eur dydžio sumą, kurią sudaro 2834,70 Eur ieškovo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos (2024 m. liepos 9 d.) ir 758,29 Eur kompensacija už darbo santykių trukmės metus bei nepanaudotas kasmetines atostogas.
Įpareigoti atsakovę VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą nuo šių sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.
Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, kodas 164831720, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 1253,37 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt trys eurai 37 ct) (suma neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai .
Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų ) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.