Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-693-485/2015

Teisėja Sigita Meškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01433-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2015 m. spalio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nuteistajam J. P., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistojo M. B. gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo

J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, sportu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. M. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., 2013 m. lapkričio mėn. 10 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), J. P. panaudojus specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą – papurškus ašarinių dujų nukentėjusiajam nepilnamečiui J. B. į akis, bei sudavus 5 smūgius į galvos sritį bei į ranką, o M. B. tuo metu išsivedus nukentėjusiojo J. B. dviratį, taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam J. B. priklausantį vyrišką dviratį „Raleigh“, 800 Lt vertės.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojos V. Z. parodymus, kuri patvirtino, kad 2013-11-10 apie 18.00 val. buvo susitikusi su apeliantu prie AB „(duomenys neskelbtini)", nuėjo su juo į namus ir ten buvo visą vakarą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ta valanda, kurią ši liudytoja nebuvo kartu su apeliantu yra pakankamas laiko tarpas padaryti nusikaltimą. Apeliantas su tokia išvada nesutinka ir nurodo, kad liudytoja V. Z. nebuvo su apeliantu 2013-11-10 iki 18.00 val., tuo tarpu J. B. buvo apiplėštas tą dieną apie 19.00 val., t.y. kai apeliantas buvo su liudytoja V. Z. Nuteistasis M. B. taip pat nepatvirtino tos aplinkybės, kad J. P. dalyvavo darant minėtą nusikaltimą, o byloje nėra nustatyta, kad apeliantas kada nors turėjo dujų balionėlį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę dėl veikos numatytos BK 180 str. 2 d. padarymo bei prašo jį išteisinti.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva, todėl tai, jog teismo išvados nesutampa su apelianto subjektyviu duomenų vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog įrodymai ištirti ir įvertinti netinkamai, o nuosprendis nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014).

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka J. P. kaltei dėl jam inkriminuotos 180 str. 2 d. numatytos, nusikalstamos veikos pagrįsti, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo nuteistasis J. P., nėra pagrindo. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Nors nuteistasis neigia savo kaltę dėl jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos veikos pagal BK 180 str. 2 d., tačiau toks kaltės neigimas laikytas jo gynybine taktika ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi nuteistojo nurodomas aplinkybes paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: J. P. kaltę neabejotinai (priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde) patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo J. B., liudytojų M. S., K. S., Š. K., A. K. parodymai, kurie tarpusavyje sudaro nuoseklią visumą. Nors nuteistasis pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nedalyvavo kartu su M. B. nusikalstamos veikos padaryme, jis tuo metu buvo su savo drauge V. Z. namuose, o ne prie pastato Aušros g. 18, kur buvo užpultas nukentėjusysis J. B., tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia nuoseklūs viso proceso metu duoti nukentėjusiojo J. B. parodymai, kad jis 2013-11-10 apie 19.00 val. buvo (duomenys neskelbtini) centre, kur prie įėjimo pasistatė dviratį, tuo metu įėję du nepažįstami jaunuoliai, vienas iš jų paėmė jo dviratį ir vežėsi į lauką, o kitas papurškęs dujų nukentėjusiajam į akis, sudavė 4-5 smūgius į galvą. Tą asmenį, kuris jam papurškė dujų ir sudavė smūgius, nukentėjusysis atpažino peržiūrėjęs interneto svetainėje www.facebook.com nuotraukas, kaip J. P., kitą jaunuolį (M. B.) nukentėjusysis atpažino teismo posėdžio metu, kaip asmenį, išvariusį jo dviratį į lauką. Tokiais nukentėjusiojo J. B. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi šie parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu, jokių pykčių tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo J. P. nebuvo, kas galėtų sukelti abejonę dėl parodymų patikimumo. Tai, kad buvo panaudotos dujos įvykio metu patvirtino ne tik pats nukentėjusysis, jo motina A. B., bet ir liudytojai M. S., K. S., Š. K., A. K.. Jie visi nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu manieže buvo papurkštos dujos, nes pradėjo griaužti gerkles, darėsi sunku kvėpuoti, graužė akis, tačiau nors ir jautė dujų poveikį, tačiau matyti jie galėjo. Tai paneigia apelianto skundo argumentą, jog kyla pagrįstų abejonių, kaip J. B. per trumpą laiką, tik pastebėjęs kaip nuvaromas jo dviratis, kuriam graužia akis nuo dujų ir suduodami smūgiai į galvą, esant vėlyvo rudens laikmečiui, 19.00 val., esant prastam apšvietimui galėjo ne tik įsidėmėti užpuoliką, bet ir jį atpažinti. Pažymėtina, kad liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, nėra prieštaringi, be to, liudytojai buvo įspėti dėl gresiančios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisiamojo posėdžio metu prisiekė sakyti tiesą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nukentėjusysis, įvertinus paminėtus liudytojų parodymus ir tai, kad apšvietimas patalpoje buvo pakankamas, galėjo įsidėmėti J. P. veido bruožus ir jį atpažinti ne tik iš nuotraukos interneto svetainėje www.facebook.com, bet ir teismo posėdžio metu. Nukentėjusiojo parodymus, kad J. P. sudavė smūgius ir papurškė dujas patvirtino ir 2013-11-19 dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis savanoriškai pateikė dvi nuotraukas, iš kurių atpažino J. P. (t. 1, b. l. 15-16). Kaip matyti iš 2013-11-11 nukentėjusiojo apklausos protokolo nukentėjusysis nurodė, kad jį užpuolė ir į akis dujų papurškė apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, juodų trumpai kirptų plaukų vaikinukas, apsirengęs mėlynos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, pažymėjo, kad jį galėtų atpažinti iš veido bruožų, drabužių. ( t. 1, b. l. 9). Tai, jog nukentėjusysis nurodė iš kokių konkrečiai bruožų atpažino nusikaltimą padariusį asmenį bei detalizavo kokius veiksmus šis atliko, tik patvirtina jo parodymų objektyvumą, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi, atmetami.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog kitas nuteistasis M. B. taip pat nepatvirtino, jog J. P. dalyvavo nusikaltime. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų liudytojų (M. S., K. S., A. K. ir Š. K.) bei paties nukentėjusiojo parodymų, įvykio metu į maniežą įėjo du vaikinai, kurių vienas neabejotinai buvo J. P.. Tai, kad M. B. tik iš dalies pripažino savo kaltę dėl dviračio vagystės ir nenurodė, jog nusikalstamą veiką padarė kartu su J. P., pagrįstai apylinkės teismo buvo įvertinta kaip gynybinė nuteistųjų pozicija, kurios neaptvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos V. Z. parodymus, kuri patvirtino, kad 2013-11-10 apie 18.00 val. buvo susitikusi su apeliantu prie AB „(duomenys neskelbtini)", nuėjo su juo į namus ir ten buvo visą vakarą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos medžiagą, konstatuoja, kad šie liudytojos parodymai yra subjektyvūs ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip siekis padėti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaip matyti iš liudytojos V. Z. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad buvo laiko tarpas, kai ji nebuvo kartu su J. P., ir ką jis konkrečiai tuo metu veikė, negalėjo patvirtinti, todėl apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis šiais parodymais ir laikyti juos patikimais, kadangi jų nepagrindė jokie kiti byloje esantys duomenys.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes J. P. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas tinkamai, teisingai ir pagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d.

Dėl paskirtos bausmės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d. ir skirdamas J. P. švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 180 str. 2 d. sankcijoje, įstatymo nuostatas taikė tinkamai, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Pagal BK 180 str. 2 d. asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas atsižvelgė į J. P. asmenybę, į tai, jog jis nepilnametis, ankščiau neteistas, nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų centre neregistruotas, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, yra perspektyvus sportininkas, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ir padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant J. P. laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir mano, kad nuteistajam paskyrus BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą net ir švelniausią laisvės atėmimo bausmę, tai neatitiktų BK 41 str. 2 d. 5 p. įtvirtintos nuostatos užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nors J. P. padaryta veika priskirtina prie sunkių tyčinių nusikaltimų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į jos pobūdį, padarinius bei į visas bylos aplinkybes, skyrus nuteistajam švelnesnę bausmę, bus išlaikyta pusiausvyra tarp nubaudimo ir bausmės tikslo bei nesumenkinti nukentėjusiojo interesai. Tokia išvada dera ir su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika baudžiamosiose bylose (nutartys Nr. 2K-228/2011, 2K-390/2011, 2K-528/2011, 2K-613/2012 ir pan.).

Kolegijos nuomone, iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliantas nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2015 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.