- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1760-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08843-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- A. P., N. M. S.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir N. M. S. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, trečias asmuo Vilniaus apskrities VMI.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Nora M. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė palikimą, mirus motinai M. S., paveldimą turtą faktiškai pradėjusi valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodė, kad jos motina mirė 2005 m. balandžio 13 d. Pareiškėja yra vienintelė jos dukra ir pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Jos motinai nuosavybės teise priklausė žemės sklypai Širvintų bei Šilalės rajonuose. Pažymėjo, kad M. S. mirė JAV. Dar būdama gyva 2004 m. lapkričio 22 d. ir 2005 m. sausio 19 d. pervedė į Archer banko, esančio Ilinojaus valstijoje, JAV, sąskaitas 10000 ir 60000 JAV dolerių. Pareiškėja nurodyta kaip asmuo, įgyjantis teisę į sąskaitose esančias lėšas po M. S. mirties. 2005 m. birželio 15 d. bankas pareiškėjai, kaip M. S. turto paveldėtojai, atidavė M. S. priklausiusias pinigų sumas. Be šių nurodytų indėlių Archer banke, M. S. turėjo indėlių ir kituose JAV bankuose, kuriuos pareiškėja perėmė 3 mėnesių laikotarpyje po motinos mirties. Nurodė, kad visus aktyvius veiksmus, kuriais buvo siekiama perimti motinai priklausantį turtą, atliko per 3 mėnesius nuo M. S. mirties. Iš karto po motinos mirties ėmėsi prižiūrėti bei tvarkyti ir jos gyvenamąjį namą. Minėtu turtu pareiškėja rūpinasi kaip savu iki šiol – užsako aplinkos tvarkymo paslaugas, moka mokesčius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą A. P. prašė atmesti pareiškimą, nurodydamas, kad po M. S. mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti turtą Amerikoje, o A. P. - tuo pačiu metu turtą, paliktą Lietuvoje pagal testamentą. Pareiškėja negalėjo priimti palikimo Lietuvoje, nes faktiškai pagal testamentą turtą buvo priėmęs jis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą, mirus M. S., paveldimą turtą faktiškai pradėjęs valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodė, kad M. S. buvo parašiusi 1999 m. testamentą, pagal kurį visą turtą, esantį Lietuvoje, paliko pareiškėjui. Be to, ji buvo išdavusi įgaliojimą A. P. tvarkyti visus jos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, leidžiant juos parduoti, įkeisti ir t.t. Visa tai rodo, kad M. S. tikroji valia buvo visą turtą po mirties palikti pareiškėjui. Nors apie M. S. mirtį jis sužinojo 2007 m., tačiau iki tol jis atlikinėjo aktyvius veiksmus M. S. turto atžvilgiu, t.y. jo dėka 2006 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus, o 2009 m. – 3 žemės sklypus. Pareiškėjas nuolat dalyvavo M. S. nuosavybės teisių atkūrimo procese, dalyvavo žymint jų ribas, pjaudavo žolę, mokėjo mokesčius ir t.t.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą N. M. S. nurodė, kad A. P. pareiškimas yra nepagrįstas, nes, mirus palikėjai, turtą faktiškai reikia pradėti valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad A. P. turėjo turtą valdyti kaip savo nuo 2005 m. balandžio 13 d. iki 2005 m. liepos 13 d., tačiau šiuo laikotarpiu jokių aktyvių veiksmų neatliko. Be to, A. P. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Iškeldamas šią bylą, pareiškėjas pripažino, kad 3 mėnesių terminą palikimui priimti yra praleidęs ir nepradėjo turto faktiškai valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė, o pareiškėjos pareiškimą tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad N.M. S., gim. 1956 m. kovo 12 d., priėmė M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Teismas nustatė, kad M. S. mirė 2005 m. balandžio 13 d., tuo tarpu pareiškėjas nurodė, kad apie M. S. mirtį sužinojo 2007 metais. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad A. P. per tris mėnesius nuo M. S. mirties neišreiškė savo valios priimti palikimą, nes nežinojo apie jos mirtį. Nežinodamas apie M. S. mirtį, pareiškėjas veikė kaip jos įgaliotinis, jis neišreiškė savo valios priimti palikimą ir nevaldė turto kaip savininkas, nes to padaryti dėl objektyvių aplinkybių negalėjo. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog trijų mėnesių laikotarpyje atliko tam tikrus aktyvius veiksmus. Faktą, kad per nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas nepriėmė palikimo pradėdamas jį valdyti, patvirtina ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-999-727/2010 medžiaga. Pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimo ir kitais A. P. argumentas, jog palikti turtą, esantį Lietuvoje, A. P. buvo tikroji M. S. valia. Šiam faktui svarbi aplinkybė, ar buvo įvykdytos CK 5.51 str. numatytos sąlygos, jog kitas asmuo [pareiškėja] priėmė palikimą, pradėdama jį valdyti. Teismas nustatė, kad pareiškėja N.M. S. yra M. S. dukra, todėl remiantis LR CK 5.11 str. 1 d. pareiškėja yra pirmos eilės M. S. įpėdinė ir turi teisę paveldėti po jos mirties likusį turtą. JAV Archer bankas patvirtino, kad 2005 m. birželio 15 d. pareiškėja atvyko į banką, norėdama uždaryti velionės M. S. sąskaitas ir pareiškėjai buvo išduoti du čekiai 60582,46 ir 10196,84 JAV dolerių sumoms. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2005 m. balandžio 20 d. užsakė M. S. namo vandentiekio sistemos remonto paslaugas, 2005 m. balandžio 22 d. – spynų ir rankenų įrengimo ir pakeitimo paslaugas, 2005 m. balandžio 23 d. – viryklės taisymo paslaugas. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti pareiškėjos atlikti veiksmai rodo, kad ji išreiškė savo valią priimti palikimą, pradėdama jį valdyti. Visus šiuos veiksmus pareiškėja atliko per trijų mėnesių laikotarpį po savo motinos mirties, todėl teismas sprendė, kad termino palikimui priimti ji nepraleido. Be to, pareiškėja likusiu turtu rūpinasi ir iki šio, ką patvirtina sniego valymo sutartis bei sąskaita už žolės pjovimą. Atsižvelgdamas į išdėstyta, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Nora M. S. priėmė M. S. palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Teismas pažymėjo, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje nėra ginčo, kad M. S. turtą, esantį JAV, pradėjusi valdyti priėmė pareiškėja, todėl pripažintina, jog ji priėmė visą savo motinos palikimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. P. prašo apeliacinės instancijos teismą Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinant A. P. pareiškimą, o pareiškėjos – atmetant. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylai svarbios faktinės aplinkybės, kad pareiškėja, 2008 m. kreipdamasi į Širvintų rajono apylinkės teismą ir siekdama paveldėti Lietuvos Respublikoje esantį velionės turtą, nutylėjo apie testamentinio įpėdinio A. P. egzistavimą. M. S. viešnagės Lietuvoje 1999 m. metu parašė testamentą A. P., kuriuo išreiškė savo valią visą Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį jos turtą, iš ko jis besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties momentu, palikti A. P.. Pareiškėjas atlikinėjo būtinus darbus ir veiksmus, tikslu atkurti M. S. nuosavybės teises į žemės sklypus. Nurodė, kad jis siekė palaikyti socialinius ryšius su velione, o jai mirus ir kurį laiką nepavykus susisiekti su pačia M. S., jis bandė susiekti su velionės dukra Nora M. S., tačiau pastaroji su apeliantu nebendravo ir apie mamos mirtį nepranešė, nors žinojo, jog A. P. ši aplinkybė yra svarbi. Dėl šių priežasčių apeliantas apie testatorės mirtį sužinojo tik 2007 m.
2. Esminis klausimas, į kurį taip ir nebuvo atsakyta pirmosios instancijos teisme - koks teisinis režimas ir kokios valstybės nacionaline teise vadovaujantis užsienio pilietė N. M. S. galėjo priimti palikimą, esantį Lietuvoje. Kyla klausimas, ar būdama JAV pilietė ir atlikdama veiksmus tik JAV teritorijoje ji galėjo/turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teise. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos civilinės teisės taikymo jurisdikcija yra nepagrįstai išplečiama. Pareiškėja savo teisę priimti palikimą Lietuvos Respublikoje, faktiškai jį pradedant valdyti JAV, grindė LR CK 5.51 str., tačiau civilinis kodeksas yra kompleksinis dokumentas, kuris turi būti taikomas pilna apimtimi. Reikšminga yra CK 1.62 str. 2 d. nuostata, kuri suponuoja taisyklę, numatančią išimtį CK 5.20 str. (tuo pačiu ir CK 5.51 str.). Taigi paveldėtojas nekilnojamuosius daiktus paveldi remdamasis valstybės, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, įstatymų pagrindu. Pareiškėja neįrodinėjo ir nepateikė jokių įrodymų, jog faktiniais veiksmais pradėjo valdyti turtą Lietuvoje. Jos nurodomos aplinkybės gali būti reikšmingos, priimant palikimą JAV. Apeliantas nekvestionuoja pareiškėjos palikimo priėmimo klausimo JAV teritorijoje, tačiau palikimo priėmimas JAV faktinės reikšmės priimant palikimą, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvoje, neturi. Tam, kad būtų faktiškai pradedamas valdyti nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje, faktiniai valdymo veiksmai privalo būti atlikti Lietuvos Respublikoje. Šią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, kurioje išsakyta teismo pozicija yra reikšminga aiškinant teisės nuostatas paveldėjimo bylose su tarptautiniu elementu.
3. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas, nes jo pagrindu susidaro ydinga ir neįmanoma situacija, t.y. teismas iš jam pateiktų JAV pasirašytų sąskaitų ir kitų dokumentų nustatė, jog pareiškėja, faktiškai valdydama priėmė namą, esantį JAV, tuo pagrindu kaip sudėtinė palikimo dalis jai atiteko ir Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas. Tai reiškia, kad teismas nustatė juridinį faktą, remdamasis Lietuvos teise tam objektui, kurio teisiniam režimui privalo būti taikoma vietos, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisė. Reikšminga yra atkreipti dėmesį į doktrininį CK 1.62 str. nuostatos aiškinimą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaro autorių nuomone, palikimą, esant nekilnojamiesiems daiktams, visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo vietos valstybės teisę. Nors bendra taisyklė yra ta, jog turtas yra paveldimas pilna apimti, tačiau ši taisyklė turi išimtį - ji nėra taikoma nekilnojamiesiems daiktams. Kuomet palikėjo turtą sudaro nekilnojamasis turtas, esantis skirtingose valstybėse, turi būti taikomas turto skaidymo metodas ir nekilnojamasis turtas paveldimas kiekvienoje valstybėje pagal tos valstybės teisės sistemoje keliamus reikalavimus. Pareiškėja niekada neįrodinėjo ir neteigė, jog ji per tris mėnesius nuo mamos mirties atliko kokius nors faktinio turto valdymo veiksmus Lietuvos Respublikoje, taigi faktiškai ji jokiu būdu negalėjo priimti nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso prasme, o priėmusi palikimą JAV, galėtų pretenduoti tik į tą palikimo dalį, esančią Lietuvoje, kurią sudaro kilnojamieji daiktai.
4. Teismas priėmė sprendimą, remdamasis pareiškėjos pateiktais rašytiniais dokumentais, t.y. prie pareiškimo pridėtomis sąskaitomis už JAV suteiktas santechniko, spynų meistro ir viryklės taisymo paslaugas. Rašytiniai įrodymai buvo patvirtinti apostile, t.y. taip, kaip numatoma 1967 m. Hagos konvencijoje, tačiau dokumentų patvirtinimas apostile yra tik formalus dokumento autentiškumo patvirtinimas, bet dokumentas patvirtintas apostile pats savaime netampa didesnės įrodomosios galios, neginčijamai patvirtinančios turinyje nurodomų aplinkybių realų egzistavimą. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos specifiką, kuomet visus tariamus faktinio valdymo veiksmus atliko užsienio valstybės pilietis užsienio valstybėje, veiksmai buvo nukreipti į nekilnojamojo turto, esančio ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, užvaldymui, manytina, kad teismas, vertindamas įrodymus, peržengė įstatymų jam suteiktą jurisdikciją spręsti apie faktų realų egzistavimą. Taigi buvo išeita už laisvo įrodymų vertinimo principo nustatytų ribų, bei priimtas sprendimas, pagrįstas įrodymais, kurių turinio teismas galėjo vertinti.
5. Nors CK 5.51 str. atžvilgiu testatoriaus valia nėra vertinamasis kriterijus, tačiau testatoriaus valios teisinės reikšmės paneigimas pats savaime yra antikonstitucinis veiksmas. Nėra pagrindo laikyti teismo sprendimą teisingu, jei jis priimamas, neatsižvelgiant į realiai, įstatymų nustatyta tvarka išreikštą mirusio asmens valią. Be to, teisingumo principas, būdamas Konstituciniu principu, dominuoja specialiųjų teisės šakų principų atžvilgiu ir turi būti taikomas net ir tada, kuomet teisingumo įgyvendinimas reikštų nukrypimą nuo civilinio proceso reglamentuojamų koncentracijos ar kitų principų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja N. M. S. nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti bei panaikinti Širvintų raj. apylinkės teismo 2009-12-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo klaidingus faktinius duomenis. Pareiškėjas A. P. be pagrindo teigia, kad N. M. S. pareiškimo teismui padavimo metu galimai žinojo, kad A. P. yra testamentinis įpėdinis. Paaiškino, kad pareiškėja nežinojo, kad dar 1999 m. jos motina buvo parašiusi testamentą palikti visą turtą Lietuvoje pareiškėjui, todėl 2008-02-11 pareiškimu kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą dėl palikimo priėmimo, juridinio fakto nustatymo. Be to, nei vienoje tarpusavio byloje pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymais pagrįstų duomenų apie tai, kad N. M. S. galimai žinojo apie pareiškėjo naudai jos motinos sudarytą testamentą. Pareiškėjos vertinimu, bet kokie A. P. veiksmai paveldimo turto atžvilgiu iki jo sužinojimo apie M. S. mirtį traktuotini kaip nuosavybės atkūrimo procedūrų vykdymas, bet ne kaip įpėdinio veikimas paveldimo turto atžvilgiu, faktiškai jį užvaldant kaip savo. Asmuo, net ir žinodamas, kad jo atžvilgiu yra paliktas testamentas, negali būti tikras ir laikyti, kad testamente nurodytą turtą paveldės, kadangi testatorius gali testamentą pakeisti, panaikinti ar sudaryti naują testamentą, kuriame testamentiniu įpėdiniu būtų nurodytas kitas asmuo. Todėl nepagrįsta teigti, jog A. P. nuosavybės teisės atkūrimo procese veikė kaip testamentinis įpėdinis. Pareiškėjas A. P. nenurodo jokių faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, kad 3 mėnesių laikotarpiu po M. S. mirties jis faktiškai pradėjo valdyti ir rūpintis paveldimu turtu kaip savo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas A. P. Vilniaus m. 1 apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą Nr. 2-14684-727/2009 (vėliau - Nr. 2-999-7271/2010) dėl termino palikimui priimti pratęsimo bei 2009-05-29 pareiškime Vilniaus m. 1 apylinkės teismui tiesiogiai nurodė, kad yra praleidęs LR CK 5.50 str. 3 dalyje nustatytą 3 mėn. terminą priimti palikimą pagal testamentą, vadinasi, pats pareiškėjas pripažino, kad palikimo laiku nepriėmė bei faktiškai nepradėjo paveldimo turto valdyti. Be to, įsiteisėjusia Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi buvo konstatuota, kad A. P. per nustatytą 3 mėn. terminą palikimui priimti jokių faktinių veiksmų šiam tikslui nėra atlikęs. Aplinkybė, kad apie testatorės mirtį pareiškėjas sužinojo tik praėjus beveik 2 metams, t.y. praėjus gan ilgam laikotarpiui, tik patvirtina priešingą aplinkybę, kad pareiškėjas net ir būdamas velionės įgaliotu asmeniu nebandė palaikyti bent minimalius, pateisinamus socialinius ryšius su velione. Nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra gausu bylų, kuriose teismas konstatavęs, jog net ir smulkių, mažaverčių daiktų faktinis užvaldymas po palikimo atsiradimo laikomas tinkamu viso palikimo priėmimu [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-152/2006]. Galų gale civilinės bylos Nr. 3K-3-171/2007 nutartyje teismas aiškiai pasisakė, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas būtų. Vadinasi, net jei dalis palikimą sudarančio turto buvo faktiškai užvaldyta už Lietuvos Respublikos ribų, laikytina, kad buvo paveldėtas visas palikimas, įskaitant palikimą, sudarančią turto dalį, esančią Lietuvos Respublikoje. Apelianto keliama problematika dėl taikytinos teisės nėra pagrįsta, nes akivaizdu, kad žemės sklypai, į kuriuos velionės vardu buvo atkurta nuosavybės teisė, ir esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjos N. M. S. buvo paveldėti pagal Lietuvos Respublikos teisę [LR CK 1.62 str. 1 d.]. Nepaisant to, kad N. M. S. per tris mėnesius būtent Jungtinėse Amerikos valstijose faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir atliko aktyvius veiksmus, nukreiptus į paveldimo turto įgijimą, buvo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Apeliantas nepagrįstai bando sumažinti byloje pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų apimtį ir reikšmę. Nepagrįstos abejonės dėl į bylą pateiktų rašytinių įrodymų su apostilėmis įrodomosios galios, nes dokumentai, kuriais pareiškėja įrodinėjo palikimo priėmimo faktiniu turto užvaldymu aplinkybes, buvo tinkamai patvirtinti bei autentikuoti JAV apostile, kaip tai numato 1961 m. Hagos konvencija. Šios bylos baigtis jokiu būdu neprieštarauja ir teisingumo principui, net ir įvertinus velionės 1999 m. išreikštą testamentinę valią. Šioje byloje negalima sureikšminti velionės išreikštos valios, kadangi šios bylos išsprendimui palikėjo valia teisinės reikšmės neturėjo ir nebuvo ginčo objektu. A. P. tinkamai nepriėmus palikimo, teisingumo principo įgyvendinimas pasireiškia tuo, kad palikimas atitenka tinkamai palikimą priėmusiai įpėdinei, t.y. pareiškėjai N. M. S. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas teisminių procesų Vilniaus m. 1 apylinkės ir Širvintų raj. apylinkės teismuose metu ne kartą keitė savo poziciją dėl faktinių aplinkybių, o tai rodo jo sistemingą nesąžiningumą.
Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VMI prie LR FM atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama pareiškėjo A. P. apeliacinio skundo ribose.
Dėl taikytinos teisės
CK 1.62 str. 1 d. numato, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. CK 5.51 str. nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje [LAT nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006]. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Ta aplinkybė, kad pareiškėja N. M. S. dalį palikimo turto priėmė JAV, t.y. už Lietuvos Respublikos ribų, reikšmės neturi, todėl pirmos instancijos teismas turėjo teisę ir tinkamai rėmėsi bei analizavo faktines aplinkybes priimant palikimą, kurį sudaro ir turtas JAV. Visiškai atmestina apelianto aplinkybė, kad kuomet palikėjo turtą sudaro nekilnojamas turtas, esantis skirtingose valstybėse, turi būti taikomas turto skaidymo metodas ir nekilnojamas turtas paveldimas kiekvienoje valstybėje, pagal tos valstybės teisės sistemoje keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai N.M. S. pakako įrodyti aplinkybę, kad ji savo veiksmais nustatytu laiku faktiškai užvaldė velionės motinos turtą, esantį bet kur [šiuo atveju JAV] ir tai reiškia pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, ji priėmė palikimą visam turtui, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų. Pažymėtina, kad ginčo byloje, jog pareiškėja N. M. S. faktiškai priėmė palikimą, turtą esantį JAV, byloje nėra. Atmestinas argumentas, jog tam, kad faktiškai pradėti valdyti nekilnojamą turtą Lietuvoje, faktiniai valdymo veiksmai turėjo būti atlikti tik Lietuvoje. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad toks apelianto traktavimas prieštarautų esminiam pavelėjimo principui, jog dalinai palikimo priimti negalima, palikimas privalo būti priimtas visas. Pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino Lietuvos teisės aktus, bei pareiškėjos N. M. S. veiksmus, kuriais ji per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po motinos mirties priėmė paveldimą turtą JAV ir teisėtai konstatavo, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu.
Dėl įrodymų teisėtumo
Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas netinkamai rėmėsi rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais faktus buvusius JAV, nurodė, kad minėti įrodymai patvirtinti apostile, tačiau toks rašytinių įrodymų patvirtinimas apostile yra tik dokumento autentiškumo patvirtinimas, bet toks dokumentas netampa didesnės įrodomosios galios. Nurodė, kad teismas peržengė jam suteiktą jurisdikciją spręsti apie faktų realų egzistavimą. Kaip numatyta 1961 m. Hagos konvencijos 2 str., kurios dalyvė yra tiek Lietuvos Respublika, tiek JAV, pareiškėja N.M. S. pateikė teismui šios konvencijos pagrindu patvirtintus bei autentifikuotus JAV apostile dokumentus, kuriuos pirmos instancijos teismas teisėtai priėmė ir jais rėmėsi, kaip rašytiniais įrodymais. Kadangi pagal LR CK 1.62 str. taikytina nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, todėl pirmos instancijos teismas teisėtai ir tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialines teisės normas, tame tarpe ir dėl rašytinių įrodymų priėmimo, rėmėsi aukščiau nurodyta Hagos konvencija ir vertino įrodymus CPK 185 str. nustatyta tvarka, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009, kt.).
Dėl teisinio reglamentavimo problematikos: teisėjų kolegija dėl to nepasisako ir pažymi, kad šioje apeliacinio skundo dalyje, apeliantas iš viso nenurodė jokio argumento šios bylos atžvilgiu, tik išsakė savo samprotavimus apie galimą diskusiją tarp valstybių dėl paveldėjimo klausimų kitokio reguliavimo.
Dėl testatorės tikrosios valios
Apeliantas nurodė, kad sutinka, jog pagal CK 5.51 str. valia nėra vertinamasis kriterijus, tačiau testatoriaus valios teisinės reikšmės paneigimas, pats savaime yra antikonstitucinis veiksmas. Nurodė, kad priimtas teismo sprendimas nėra teisingas, kadangi jis priimtas neatsižvelgiant į mirusio asmens valią. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje sprendžiamas klausimas ar buvo įvykdytos CK 5.51 str. numatytos sąlygos, kurioms esant sprendžiama, jog asmuo priėmė palikimą pradėdamas valdyti turtą ir šiuo atveju palikėjo valia reikšmės neturi. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, aplinkybė, kad M. S. [mirusioji] savo valią išreiškė, surašydama 1999 m. testamentą, turėtų reikšmę, jei pareiškėjas A. P. įstatymo nustatytu laiku ir būdu būtų priėmęs palikimą ar jam būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Savo veiksmais pats pareiškėjas ignoravo tuometinę [1999 metais] buvusią palikėjos valią, todėl šis argumentas atmestinas, kaip neturtinis jokios reikšmės iš esmės teisingam pirmos instancijos teismo sprendimui.
Tenkintinas pareiškėjos N. M. S. prašymas panaikinti Širvintų raj. apylinkės teismo 2009-12-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: draudimą pareiškėjai Norai M. S. gauti papildomus paveldėjimo teisės liudijimus į po M. S. mirties paveldėtą turtą bei uždrausti parleisti nuosavybės teisę į M. S. vardu registruotą turtą [CPK 150 str.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 150 str.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Širvintų raj. apylinkės teismo 2009-12-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: draudimą pareiškėjai N. M. S. gauti papildomus paveldėjimo teisės liudijimus į po M. S. mirties paveldėtą turtą bei uždrausti parleisti nuosavybės teisę į M. S. vardu registruotą turtą